Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

2020, 20 gegužės, 18:48 | kategorija LPT | 3 komentarai | peržiūrų 289 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Rasa Čepaitienė

infa.lt filmuotos medžiagos kadras

Kai parašiau „Čiukčius prie Baltijos“ ir įrašas sulaukė daug reakcijų ir diskusijų, negalėjau nė numanyti, kad ten kelti klausimai taip greitai tiesiog kaktomuša atsitrenks į tikrovę. Dar tą patį vakarą delfis paskelbė, kad Rasų kapinėse išniekintas Jono Basanavičiaus kapas. Paskelbė lyg tarp kitko, kaip kokią nereikšmingą smulkmeną, nuskęstančią policijos kriminalinių įvykių suvestinėje.

Kiti informacijos kanalai į tai beveik nereagavo. Tiesa, sekmadienį viena kita mediją žinią jau paminėjo.

Ne vienas socialinių tinklų komentatorius ta proga ironiškai pastebėjo, kad jeigu tai būtų buvęs išpuolis prieš kai kurių, žinomai lygesnių už lygias grupių simbolius, – oficialioji reakcija, be abejonės, būtų nepalyginamai aštresnė.

Veikiausiai gal net įsikištų užsienio diplomatinės atstovybės, o mūsų aukštieji politikai tai jau tikrai, nepaisydami net savaitgalio, aplankytų įvykio vietą, parodytų palaikymą nukentėjusiai bendruomenei ir, be abejonės, griežtai pasmerktų vandalizmo aktą, išreikštų susirūpinimą dėl tautinės neapykantos kurstymo ir, žinoma, pareikalautų, kad policija dėtų maksimalias pastangas kaltininkų nustatymui bei panašių išpuolių užkardymui ateityje.

Taip juk jau buvo ne kartą, net jei dažniausiai paaiškėdavo iš didelio debesies mažai lietaus tenulijus, kaip kad istorijoje dėl padegtų durų LGBT veikėjo kaimynystėje arba dėl iš žemių supiltos „svastikos“, dėl kurios net buvo su pompa uždaryta sinagoga ir žydų bendruomenės namai.

Tačiau, kažkodėl nesitiki, kad taip pat operatyviai ir dedant rimtas pastangas bus reaguota ir šįsyk. Labiau panašu, kad šis atvejis tik vaizdžiai pademonstruos, kas galima Jupiteriui, o kas neleistina ar neprieinama jaučiui, kuriam, kaip ir anksčiau, geriau patylėti ir nuolankiai nuoskaudą nukęsti.

Dirva tokiam abejingumui lietuvybės simbolių niekinimui buvo ruošiama ilgai, seniai ir nuosekliai. Žinoma, išpuolį atlikę vandalai (kažkodėl sunku būtų patikėti, kad tai buvo lietuviai) vargu ar bus skaitę simboliniais 2004 metais, kai Lietuva įstojo į ES, išėjusius Nerijos Putinaitės „Šiaurės Atėnų tremtinius“, knygelę, kurioje bene pirmąkart, didžiam temos ekspertų pasipiktinimui, buvo „laisvai ir nevaržomai“ dekonstruotas „Basanavičiaus mitas“.

Kas, kad jie prirašė krūvą kritiškų recenzijų, badydami pirštais į autorės nekompetenciją interpretuojant ir vertinant jos analizuojamus lietuviškojo tapatumo sandus, faktines bei kontekstines klaidas, gausius anachronizmus. Karavanas jau buvo išsiruošęs į kelią.

Tautos patriarcho asmuo Putinaitės buvo be apeliacijų paskelbtas „nepakankamai europietišku“, todėl nebetinkamu į eurointegracijos kelią pasukusiai visuomenei. O jo vizijos pagrindu sukurta tautinė lietuvių valstybė, kurią atkurti ir puoselėti buvo pasišovęs Sąjūdis, po truputį pradėta laikyti ir vis atviriau vadinti pasenusia, nebeaktualia, nebepatrauklia ir nebeatitinkančia epochos dvasios bei spartaus šalies europietinimo užmojų.

Moderniosios Lietuvos Šimtmečio šventimas, įvykęs po keturiolikos metų, parodė šias ideologines nuostatas jau esant gerai įtvirtintas. Minint Nepriklausomybės paskelbimo jubiliejų atrodė jau net kiek nebepatogu prisiminti bei įamžinti asmenis, kurie ne tik pasirašė Aktą, bet ir savo tyliais, nelengvais ir dažnai likusiais neįvertintas darbais prisidėjo, kad tai išvis taptų įmanoma.

O nūnai net jau galime išgirsti, kad „mes nesame ta Lietuva, kurią kūrė Jonas Basanavičius“ (A. Bumblauskas). Ir veikiausiai šouprofesorius teisus, nežiūrint Justino Marcinkevičiaus, kurį Putinaitė irgi „dekonstravo“, parašytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės žodžių.

Lietuva nebėra lietuvių valstybė. Nes daroma viskas, kad senasis, nepažangus ir atsilikęs, lietuviškasis tapatumas būtų kuo sparčiau ištrintas, pakeičiant jį individualizuotų vartotojų visuomene, mokesčių mokėtojais, kartkartėmis – elektoratu.

Paradoksas – būti lenku, rusu, žydu, armėnu, ukrainiečiu, karaimu, totoriumi, seksualinės mažumos atstovu ir t.t. Lietuvoje yra vertinga ir garbinga. Jų teisės ir kultūra valstybės palaikomos ir puoselėjamos. Tačiau kažkodėl tokias pat teises puoselėti lietuviui kažkaip lyg ir nebepritinka, kelia įtarimus, kvepia anachronizmu.

Bet, skirtingai nuo daugumos čia išvardintų etnokonfesinių ar kitokių mažumų grupių, lietuviai anapus Lietuvos neturi nei kilmės šalies, nei galingų bei įtakingų užtarėjų ar gynėjų, kuriems galėtų pasiskųsti ar gauti paramą. Todėl jie ir susikūrė Lietuvos valstybę, įėmusią į save ir jai lojalius kitataučius.

Bet šiandien šis lojalumas kvestionuojamas. Tai visuotinis, anaiptol ne vien lietuviškas, procesas, sąlygojamas globalizacijos logikos. Visuomenės, nebeveikiant nacionalizmo klijams, neišvengiamai subyra į pavienes lobistines grupes, atskirus individus, kurie varžosi tarpusavyje dėl didesnių teisių ir laisvių ar privilegijų, dažnai, lyg antklodė, nusitysiamų sau kitų teisių sąskaita. Visa tai dengiama kilniais siekiais, gražiais tikslais, socialiniu jautrumu ir empatija skriaudžiamiesiems.

„Jautrumas“ (sensibility) tampa kertine grupių tarpusavio santykių reguliavimo forma, o valstybė noriai imasi tokio reguliuotojo vaidmens, savo represyvias ir edukacines priemones nukreipdama kylančių konfliktų suvaldymui bei prevencijai.

Mažumų valstybėje, kurioje viskam vadovauja politinio ir verslo elito mažuma, kiekvienas privalo žinoti savo vietą, ir šiukštu, neperžengti ideologinių riboženklių, kitaip, net ir neturėjęs nieko panašaus omenyje, bus paskelbtas rasistu, seksistu, antisemitu, homofobu ar kuriais kitais ideologinės naujakalbės epitetais ir praras pažangioje visuomenėje toleruojamo asmens statusą.

Represyvioji tolerancija ir vadinamoji „neapykantos kalba“ – išties genialus išradimas, leidžiantis smurtautoją paskelbti auka, o auką – smurtautoju. Retorikos miklumas ir jokios apgaulės…

– Kodėl jūs taip mūsų nekenčiate? – nuoširdžiai FB manęs klausė viena pastarojo Baltic Pride dalyvė, kai pasidalinau žinia, kad paradui vykstant dalyvavau maldos akcijoje Katedros aikštėje. Nekenčiu? Kodėl turėčiau jos ar kurio nors kito asmens, nekęsti? Man tik nepriimtinos idėjos, kurios buldozeriu stumiamos į darželius ir mokyklas, viešąją erdvę, o jų skleidėjai perima visuomeninio diskurso kontrolę.

Užuot ramiai ir geranoriškai sprendžiant tarp daugumos ir mažumų kylančius klausimus, mus šiandien užgriūna lavina manipuliacijų, o neišvengiamai tuomet kylantys konfliktai tampa eiliniu „tų retrogradų …fobų bukumo, aklo užsispyrimo ir tamsuoliškumo įrodymu“, reikalaujančiu dar didesnių pastangų juos baudžiant bei perauklėjant.

Taip, tokia Lietuva nebėra Basanavičiaus ir jo bičiulių politinės vizijos, kurioje turėjo sutilpti ir rasti sugyvenimo būdą įvairių, prieš įstatymą lygių piliečių grupių idėjos bei kultūros, įsikūnijimas.

Patriarcho kapo išniekinimas – tai atviras spjūvis į veidą šiai vizijai. Tai įrodymas, kad šita šalis vis labiau primena Orvelo „Gyvulių ūkį“, kur yra lygūs ir lygesni, o ne demokratinę, visiems lygiai teisingą respubliką.

infa.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 3

  1. Faktas says:

    Yra tik dvi mažumų rūšys- tautinės ir PAUTINĖS.

  2. Vytas says:

    Gal, sakau, Putinaitė – V.Putino, Rusijos prezidento , giminaitė ? Tai įžangai, juokais. O jei rimtai, tai LGBT-stai gerai įsisavino žydų metodus: patys spjaudosi į lietuvių tradicijas ir papročius, o gavę nors mažytį atkirtį šaukia, kad juos skriaudžia. Pasikartosiu, man nerūpi, su kuo LGBT-istės (istai) mylisi, ar su ožiu ar su Jonu, bet tegu nekiša savo „vertybių“ (jei taip galima pasakyti) kitiems, kuriems jos nepriimtinos. Jiems galiu tik užuojautą pareikšti dėl to, kad Gamta jiems kai ko pagailėjo.

  3. LosAngeles says:

    ka cia bepridursi, skant…. deja…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top