RFID – Biometrinis pasas

2012, gegužės 20, 12:50 | kategorija Metodologija | 9 komentarai | peržiūrų 18 203 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisBiometrinis pasas — tai dokumentas, kuris suteikia teisę išvykti iš šalies ir įvažiuoti į kitą šalį. Biometrinis pasas nuo įprasto skiriasi tuo, kad jame įrengtas specialus lustas, kuris savyje turi dvimatę jo savininko nuotrauką ir jo asmeninius duomenis: pavardę, vardą, gimimo datą, paso numerį, jo išdavimo datą ir jo galiojimo pabaigą. Naujojo Orleano susitarimą, kuris veido biometriją pripažino pagrindine naujojo amžiaus identifikavimo priemone, ratifikavo daugiau nei 188 pasaulio valstybių po 2001 metų rugsėjo 11 įvykių. Po to JAV valdžia pareiškė, kad dokumentai, gauti po 2006 metų ir naudojami beviziui įvažiavimui Visa Waiver programos dalyvių – šalių piliečiams, privalo būti biometriniai. Saugoti biometrinius duomenis pase ir tikrinti jų atitikimą tikrovei dabar gali automatika. (Wikipedija)

Iš pirmo žvilgsnio — paprastas pasas, tačiau specialus simbolis apačioje signalizuoja, kad dokumente yra naudojamas RFID (automatinės objektų identifikacijos metodas, kuris veikia radijo bangų pagalba) lustas.

paveikslėlis paveikslėlis

paveikslėlis

paveikslėlis________________________________________________________________________________

Radijo dažninė identifikacija ir elektroniniai pasai

RFID koncepcija numato visišką pasų, kreditinių kortelių ir popierinių pinigų panaikinimą. Įsivaizduokite: užeinate į parduotuvę, pasiimate didžiulį tortą ir ramiai tipenate namo, o atitinkama suma automatiškai nuskaitoma nuo jūsų banko sąskaitos dėka mažyčių radijo lustų, kurie įmontuoti prekėje (arba žmoguje) tapatybės nustatymui, sekimui ar mokėjimų vykdymui. Trūkumai? Bet kuris, besinaudojantis RFID skaitytuvu, galės sužinoti, kas jūs, ką perkate ir kokio banko paslaugomis naudojatės.

paveikslėlis

Primityvūs RFID lustai (žymos) su miniatiūrinėmis antenomis ir atminties moduliais šiuo metu jau naudojami daugelyje prekybos centrų. Paprasta žyma gali ne tik saugoti informaciją (kainą, prekės pavadinimą), bet ir perrašyti ją. Duomenų mainai vyksta 2,45 – 900 MHz radijo dažnių diapazone, užtenka tik pranešti daiktą su lustu iki 5 metrų atstumu nuo skenerio.

Kodėl šioje vietoje nenaudojamos tokios populiarios sąsajos Wi-Fi ar Bluetooth? Atsakymas paprastas. RFID lustai neįtikėtinai ekonomiški. Maža to, kad kainuoja centus, bet dar ir energiją daugeliu atvejų gauna, tiesiogine prasme, iš oro. Skeneris siunčia į erdvę radiosignalus, kuriuos RFID antenėlė priima ir paverčia į atsakomąjį signalą su duomenimis. O štai Wi-Fi ir Bluetooth moduliai kainuoja nemažus pinigus, reikalauja nuolatinio maitinimo ir turi visiškai nereikalingas RFID sistemose savybes. Prados drabužiai, Michelin padangos, Gillette peiliukai jau dabar turi žymas, saugančias unikalią identifikacinę informaciją. Iš vienos pusės – nieko baisaus, kad prekėje liko gamykloje įdiegta žyma pardavimų kontrolei, o iš kitos – skaitytuvų savininkai žinos visą pažymėtųjų prekių vartotojų judėjimą. Čia iškyla akivaizdūs privataus gyvenimo neliečiamybės klausimai.

Nemažiau pavojingais gali tapti ir biometriniai pasai (e-pasai), kurie šiuo metu pradedami naudoti visame pasaulyje. Iš išorės elektroninis pasas nieko nesiskiria nuo paprasto, tik vienas puslapis šiek tiek storesnis – jame yra RFID lustas, kuriame saugomi visi pagrindiniai savininko duomenys (dvimatė ir trimatė nuotraukos, pirštų atspaudai, akių tinklainės piešinys ir balso įrašas).

paveikslėlis

paveikslėlisSpecialistai įsitikinę, kad biometrinių pasų dėka bus lengva surasti nusikaltėlius ir žymiai sumažės biurokratinių trukdžių. Tačiau yra labai rimtas pagrindas susimąstyti, ar yra garantija, kad mūsų vyriausybė nepiktnaudžiaus surinktais duomenimis?
Kaip jau minėjome, RFID lustus galima implantuoti žmonėms. Drąsiai bus galima užmiršti piniginę ir kreditinę kortelę. Užteks tik mostelėti ranka virš terminalo apsipirkimo pabaigoje, ir skeneris nuskaitys kortelės, implantuotos rankoje, numerį, paprašys patvirtinimo ir po to nuskaitys pinigus nuo sąskaitos.

Kompanija VeriChip sukūrė paprastą pasyvių lustų įskiepijimo būdą į riešą arba į tricepsą tarp alkūnės ir peties. Operacija atliekama dideliu švirkštu, taikant vietinį nuskausminimą, per 5 -10 minučių. Tokius įskiepytus lustus asmenybės nustatymui sėkmingai naudoja uždari naktiniai klubai Niujorke, Barselonoje ir Roterdame. 2004 m. VeriChip implantavo žymas 18-kai meksikiečių valstybinės įstaigos tarnautojų, kad tik jie galėtų įeiti į kambarį su slapta informacija ir ja naudotis.

Terminas RFID (Radio Frequency Identification – radijo dažninė identifikacija) reiškia automatinį identifikacijos būdą, pagrįstą informacijos saugojimu ir nuotoliniu perdavimu. Yra dvi RFID žymų rūšys: pasyvios ir aktyvios. Pirmosios labiau paplitusios ir visur sutinkamos: nuo automobilinių raktų iki etikečių parduotuvėse. Pasyvios žymos gauna energiją iš skenerio radijo bangų ir gali tarnauti labai ilgai, tačiau serijinis raktas jose įprastai užrašomas tik vieną kartą (gamybos metu).

Aktyvios žymos turi baterijas (energijos šaltinius) ir atminties modulius, kuriuose galima keisti informaciją. Tokių lustų baterijos veikia iki 10 metų. Aktyvios žymos sujungiamos su temperatūros, drėgmės davikliais, seismografais ir naudojamos aplinkos stebėjimui.
RFID lustai labai primena štrich-kodus. Kasininkė ima kramtomosios gumos pakelį ir praneša jį virš šviesos skenerio. Pasigirsta signalas – informacija apie kramtomąją gumą gauta. Po to duomenys keliauja į kompiuterį, kuris iššifruoja kodą, išspausdina tam tikros sumos čekį ir pažymi savo duomenų bazėje, kad lentynose tapo viena guma mažiau.

RFID sistemų darbo principas gana paprastas. Sistemos duomenys apima 2 pagrindinius komponentus: skaitytuvą (reader) ir identifikatorių (tag). Skaitytuvas skleidžia elektromagnetinę energiją. Žyma pagauna šį signalą ir perduoda atsakomąjį, kuris priimamas skaitytuvo antena.

RFID žymas galima suskirstyti į kelias kategorijas. Pirmiausia, pagal naudojamą radijo dažnių diapazoną į:
– žemų dažnių (125 arba 134,2 KHz);
– aukštų dažnių (13,56 MHz);
– ultraaukštų dažnių (868 – 956 MHz);
– mikrobangų (2,45 GHz).

paveikslėlis

– RFID nereikalingas kontaktas ar tiesioginis matomumas;
– RFID žymos nuskaitomos greitai ir tiksliai (beveik 100 identifikacija);
– RFID gali būti naudojama net agresyviose aplinkose, o RFID žymos gali būti nuskaitomos per purvą, dažus, garus, vandenį, plastmasę, medį;
– pasyvių RFID žymų eksploatacijos laikas faktiškai neribotas;
– RFID žymose telpa didelis kiekis informacijos, ir jos gali būti intelektualios;
– RFID žymų praktiškai negalima padirbti;
– RFID žymos gali būti naudojamos ne tik nuskaitymui, bet ir informacijos užrašymui.

paveikslėlisKaip visada įprasta, tokios kaip RFID technologijos turi daug šalininkų ir priešininkų. Nežiūrint į visus patogumus, gaunamus naudojant RFID, daugelis žmonių jų įdiegime įžvelgia didelį pavojų. Ir ne veltui. Visų pirma, radijo žymos iš esmės yra radijo švyturiai – būtent šiuo būdu jas ir naudojo sovietinė žvalgyba dar 1950-aisiais. Ir nesankcionuotas sekimas ne vienintelis, kuris kelia susirūpinimą, daug didesnį pavojų kelia pačios technologijos saugumas. Pats Briusas Šnajeris apie planus įdiegti RFID žymas pasuose pareiškė, kad „tai neabejotinas pavojus nacionaliniam saugumui“.

paveikslėlisApie elektroninių pasų diegimą kalbama jau labai daug. Žiniasklaidoje nuolat mirga duomenys, kad e-pasas – universali ir tobula asmenybės identifikacijos priemonė. Tačiau tik teoriškai. Praktiškai aiškėja krūva problemų. Pagrindinės visuomenės pretenzijos naujo pavyzdžio pasams – RFID lustų nuotolinis nuskaitymas ir įrašytos mikroschemos atmintyje asmeninės informacijos užšifravimo nebuvimas. Dėl to svarbaus, patvirtinančio asmenybę dokumento turinys tampa pasiekiamas bet kam, kas domisi tokia  informacija.

paveikslėlisNuolat tobulėjantiems „asmenybių vagims“ naujieji elektroniniai dokumentai pateikia, tiesą sakant, begalinius „nesuartus dirvonus“. Ir be to, žmonės linkę pateikti asmeninius dokumentus tik tais atvejais, kai mano tai esant būtina, o ne bet kuriam sutiktajam. Trumpai tariant, valstybė, teigianti besirūpinanti piliečių saugumu, šiuo atveju sukuria tik naujas problemas ir pavojus, nuo kurių apsiginti kiekvienam teks savarankiškai.

paveikslėlisPavyzdžiui, laikant RFID pasą nepraleidžiančiame elektromagnetinių bangų aplanke. Kodėl valdžia suteikė pirmenybę radijo dažninei informacijos nuskaitymo formai, o ne žymiai saugesnei kontaktinei, suprantamai paaiškinti niekas nenori. Tiesa, ICAO specifikacijose rašoma, kad šis būdas ir buvo išrinktas dėl galimybės nuskaityti informaciją be paso savininko… (juokinga, ar ne?).
Dėl tos pačios priežasties, sprendžiant pagal viską, JAV pasų biometrinės identifikacijos bazine technologija išrinktas atpažinimas pagal veidą, kuris žymiai mažiau patikimesnis nei pagal akies rainelę, bet jį galima naudoti dideliais atstumais ir, vėlgi, be savininko žinios. Norėdama nuraminti nepatenkintuosius ir palengvinti naujos perspektyvios technologijos įdiegimą RFID industrija pagamino naujus lustus, vadinamuosius Gen2, kurie užrašytus juose duomenis parodo tik tuo atveju, jeigu skaitytuvas (reader) išsiunčia teisingą nuskaitymo slaptažodį. Be to, skaitytuvas gali perduoti ir kitą slaptažodį, „susinaikinimo“, kurį priėmus, žyma ištrina savo turinį, pavyzdžiui, kai pirkėjas išeina iš parduotuvės su apmokėta preke.

Iš pirmo žvilgsnio naujoji schema atrodo žymiai patrauklesnė nei pirmosios kartos RFID, ypač jei turėsime omenyje, kad saugomi luste ir perduodami į eterį duomenys apsaugoti šifruote nuo jų piktybinio perėmimo ir panaudojimo. Tačiau smulkmeniškiau išnagrinėjus Gen2, išaiškėjo, kad visiškas lustų paprastumas vaidina fatališką rolę ir, iš tikro, naujosios technologijos apsauga daug silpnesnė nei norėtųsi. Tiesą sakant, RFID atsparumas vadinamajai diferencialinei analizei, kurios pagalba savo laiku buvo įsilaužta į daugelį rinkoje buvusių kortelių (smart-card) – tai tik „mokinukės pasipriešinimas grupiniam prievartavimui“.

paveikslėlis

Įprasta, kad RFID žymos neturi savo maitinimo šaltinio ir naudoja skaitytuvo prietaiso spinduliavimo energiją. Tačiau, kai tai vyksta, tai kiekviena skaičiavimo operacija RFID schemoje verčia elektromagnetinį lauką aplink lustą pasikeisti. Šio pokyčio dėka, paprastos kryptinės antenos pagalba galima sekti ir registruoti lusto energijos naudojimo dinamiką, t.y., šalutinių signalų, skleidžiamų priimant teisingus ir neteisingus slaptažodžio bitus, skirtumus.

Analitikai, turintys tinkamus įgūdžius, lengvai išskirdavo oscilografo ekrane pikus, atitinkančius neteisingus bitus, t.y., kiekvieną kartą pradedant procedūrą iš naujo su nedidele neteisingojo bito modifikacija, jiems gana greit pavykdavo išsiaiškinti slaptažodį, inicijuojantį lusto „savižudybę“. Išanalizavę būtinas tokiai operacijai priemones, tyrėjai padarė išvadą, kad, iš principo, užtenka mobilaus telefono, kad galima būtų automatiškai išskaičiuoti susinaikinimo slaptažodį ir naikinti visas, patekusiais į spinduliavimo zoną, RFID.

Jau žinoma, kad RFID žymos aptinkamos skaitytuvu, kada jos papuola į jo veikimo zoną. Skaitytuvas palaiko ryšį su žymomis, persijungdamas iš kanalo į kanalą tam tikrame dažnių diapazone (902 – 928 GHz). Buvo manoma, kad tai patikima nes, esant trukdžiams, skaitytuvas gali persijungti į kitą dažnį. Įsilaužėlių (hakerių) bandymų metu būdavo užpildomas dažnių diapazonas, kurį naudoja žymos, ir šios nebegalėdavo prisijungti prie skaitytuvo. Taigi, šuolinio dažnio nustatymo būdo naudojimas neišgelbėja žymų nuo DoS-atakų, nes žymos nesugeba savarankiškai nustatinėti dažnių.

Apibendrinant viską, kas išsakyta aukščiau, kai kurių kompanijų siekis įskiepyti radijo dažnines žymas žmonėms atrodo, mažų mažiausiai, keistai. Tokios „juodosios žymos“ turėtojas negalėtų jaustis saugiai. O kaipgi e-pasai, nejaugi ir jie tokie pat bejėgiai prieš įsilaužėlius (hakerius)? Deja, taip! Neseniai Olandijos televizijos tiesioginiame eteryje IT specialistai per 2 valandas „nulaužė“ priėjimo prie RFID lusto informacijos kodą. Įsilaužėliams pavyko nuskaityti piršto atspaudą, fotografiją ir visus likusius paso duomenis. Paaiškėjo, kad paso kodas buvo užšifruotas gimimo datos, paso išdavimo datos ir jo galiojimo laiko pagrindu.
Ir čia dar ne visos bėdos. Kaip praneša New York Times, kompiuterinėje konferencijoje Italijoje ekspertai pareiškė, kad radijo dažninės identifikacijos sistema gali būti pažeidžiama viruso, kuris į kompiuterį gali papulti skenuojant. RFID žymos saugo žymiai daugiau informacijos ir greičiau nuskaitomos kompiuterių nei tradiciniai štrich-kodai (barkodai) . Naujos etiketės plinta vis plačiau, pvz., naudojamos ir bagažui aerouostuose sužymėti. Čia gali slypėti pavojus: teroristai ir kontrabandininkai gali pasinaudoti technologijos trūkumais ir apeiti aerouosto skenuojančias sistemas, rašo New York Times.

Kodėl gi, esant tokiai daugybei trūkumų, RFID toliau žygiuoja per planetą ir niekas nežada jos atsisakyti? Yra du požiūriai į šį klausimą. Pirmasis – visos problemos, pirmiausia, susijusios su žmogišku bukumu, išsiblaškymu ir t. t. Čia jau nei RFIDv2, nei RFIDv10 nepadės. Kažkiek problemą išspręstų banalios administracinės priemonės arba … lobotomija.
Antrasis požiūris… Tarp kitko, jei nenorite sau gadinti nuotaikos, toliau neskaitykite. Gyvenkite sau ramiai ir niekuo nesirūpinkite.

O tiems, kurie nepaklausė geranoriško patarimo:
– RFID žymoms nereikalingas kontaktas arba tiesioginis matomumas; duomenys apie jus gali būti gauti be tiesioginio jūsų dalyvavimo;
– RFID žymos nuskaito greitai ir tiksliai, dėl to galima kontroliuoti didžiulį kiekį žmonių tuo pačiu metu;
– RFID žymas galima nuskaityti netgi agresyviose aplinkose: per purvą, dažus, garus, vandenį, plastmasę, medį ir net per žmogaus odą bei kaulus;
– Pasyvios RFID žymos gali būti eksploatuojamos faktiškai neribotą laiką, ir jų savikaina labai maža;
– RFID žymos saugo didelį kiekį informacijos, tame tarpe ir vadinamosios „tarnybinės“;
– RFID žymas lengva susekti, nors ir nedideliu atstumu, bet būtent ten, kur reikia: metro, ofisuose, bankuose, parduotuvėse, stotelėse;
– RFID žymos gali būti ne tik nuskaitomos, bet jose gali būti įrašoma ir gana didelis kiekis informacijos.

http://www.xakep.ru/post/33352/

paveikslėlis

RFID ir žmogaus teisės

RFID žymų naudojimas iššaukė rimtą polemiką, kritiką ir net prekių boikotą.
Keturios pagrindinės šios technologijos problemos, susijusios su privataus gyvenimo neliečiamybe:

1.Pirkėjas gali net nežinoti apie RFID žymą, arba negali jos pašalinti.
2.Žymos duomenys gali būti nuskaitomi nuotoliniu būdu be savininko žinios.
3.Jei už pažymėtą daiktą mokama kreditine kortele, žymos unikalus identifikatorius gali būti vienareikšmiškai susietas su pirkėju.
4.EPC Global žymų sistema siekia sukurti unikalius serijinius numerius visiems produktams, nors tai sukelia privataus gyvenimo neliečiamybės problemą ir visiškai nėra būtina daugeliu atvejų.

Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad kartais RFID žymos lieka darbinėje padėtyje netgi tada, kai prekė jau nupirkta ir išnešta iš parduotuvės, ir gali būti naudojamos sekimui bei kitiems negeranoriškiems tikslams, nesusijusiems su inventorizacine žymų funkcija. Nuskaitymas iš tam tikro atstumo taip pat gali kelti pavojų, jeigu, pavyzdžiui, nuskaityta informacija yra kaupiama duomenų bazėje arba plėšikas naudoja kišeninį skaitytuvą, norėdamas įvertinti pro šalį einančios aukos turtą. RFID žymų serijos numeriai gali išduoti papildomą informaciją netgi atsikračius preke. Pavyzdžiui, žymos ant perparduotų ar padovanotų daiktų gali būti panaudotos žmogaus bendravimo rato nustatymui.

RFID ir religija

Kai kurios krikščionių bažnyčios RFID laiko velnio sumanymu. Pagrindas tokiam jų požiūriui yra žodžiai: „Ir jis (antikristas) padarys tai, kad visiems, mažiems ir dideliems, turtingiems ir vargšams, laisviems ir vergams, turės būti pažymėta ant dešinės rankos jų arba ant kaktos jų, ir, kad niekam nebus leista nei pirkti nei parduoti, išskyrus tuos, kas turi tą pažymėjimą, arba žvėries vardą, arba jo vardo skaičių“.

Implantai žmonėms

paveikslėlisImplantuojamos RFID žymos, sukurtos žymėti gyvulius, dabar pradedamos naudoti ir žmonėms. Ankstyviausią eksperimentą su RFID implantu atliko britų kibernetikos profesorius Kevinas Varvikas, kuris implantavo lustą į savo ranką 1998m. Barselonos (Ispanija) ir Roterdamo (Olandija) naktiniai klubai naudoja implantuojamą žymą savo VIP lankytojų identifikacijai. Šie, savo ruožtu, naudojasi žymomis mokėdami už gėrimus.
Mikrolustai įskiepijami po oda vieną kartą ir visam gyvenimui, nes daugelio jų praktiškai neįmanoma išimti iš kūno nesudaužius jų apsauginio stiklinio apvalkalo, o tai gali sukelti sunkias pasekmes. Įskiepytas subjektas praktiškai negali atsikratyti radijo žyma su identifikaciniu numeriu.

2004 m. Meksikos teisės ministerija implantavo 18 savo darbuotojų VeriChip, kad galėtų kontroliuoti patekimą į kambarius su saugumo duomenimis. (Anot kitų šaltinių, implantų skaičius siekė nuo 160 iki 180). paveikslėlis
Netrukus po Amelo Grefstro publikacijos 2006m. „RFID žaisliukai“, Sietlo šiuolaikinio meno centras atliko implantavimo procedūrą studentui Filipui Beinonui iš Kanados Vankuverio.

Gali būti, kad ateityje daugelyje šalių bus patvirtintas privalomas žmonių žymėjimas RFID lustais su jiems priskiriamais unikaliais asmeniniais numeriais dėl, taip vadinamos, kovos su tarptautiniu terorizmu. Panašią technologiją naudoja mikrodaviklis „skaitmeninis angelas“. Dėl šių ketinimų kyla etiškumo klausimai.

RFID žymos dažnam asocijuojasi su „žvėries ženklu“ (666).

„Ir jis padarys taip, kad visiems – dideliems ir mažiems, turtingiems ir vargšams, laisviems ir vergams bus privalomas ženklas ant kaktos arba dešinės rankos (žymos implantacija).
Ir kad niekas, išskyrus turinčius šį ženklą arba žvėries vardą, arba jo vardo skaičių negalės nieko nei pirkti, nei parduoti…“

RFID trūkumai

Amerikiečiai prieštarauja prekių žymėjimo technologijai

Wall-Markt korporacijos sprendimas žymėti visas prekes, parduodamas jos supermarketų gigantiškame tinkle, sukėlė nepasitenkinimo audrą tarp vartotojų. Prieita netgi iki to, kad teisių saugotojai rengia tam tikrą įstatymo projektą. T.y. teisių apsaugos organizacija CASPLAN iškėlė įstatymo projektą „vartotojai prieš prekybos tinklo kišimąsi į asmeninį gyvenimą“, kuriame reikalaujama, kad visos prekės, turinčios RFID žymas, turi būti tam tikru būdu pažymėtos. Įstatymo projekte taip pat numatytos griežtos priemonės RFID žymomis gautos informacijos naudojimo apribojimui. Ir nors ši technologija dar tik žengia pirmus žingsnius, vartotojai mano, kad geriau pradėti saugotis jau dabar.

RFID technologija nepakankamai saugi

Deja, pergalingas RFID žygis per planetą paskutiniu metu nuolat stabdomas padažnėjusiais specialistų pasisakymais naujosios technologijos nepakankamos apsaugos atžvilgiu. RFID žymos, leidžiančios atlikti smulkius apskaičiavimus, sužymėti prekių pakuotes ar netgi tapti tam tikra atpažinimo priemone automobilio apsaugos sistemoje, iš tikrųjų pasirodė nepakankamai patikimai apsaugotos net prieš paprasčiausius įsilaužimo būdus, t.y. prieš paprasčiausius prietaisus su pigiais procesoriais. Ypač pažeidžiami RFID lustai, į kuriuos įsilaužti nereikia net tiesioginio kontakto. Įsilaužėliui užtenka tiesiog būti netoli potencialios aukos. Tokiu būdu, kol šifravimo standartų kūrėjai neaprūpins RFID žymų pakankamai atsparia apsauga, šios technologijos naudojimas tose srityse, kur įsilaužimas į sistemą gali padaryti nemažą žalą (automobiliai, atsiskaitymai už degalus ir kt.), yra nesaugus.

Gillette atsisako „pašventintų“ prekių

Kompanijų siekis panaudoti žymas ant savo produkcijos nebuvo tinkamai įvertintas vartotojų. Pirmoji nuo masių pykčio „krito“ Gillette. Daugelio šalių vartotojai jau pareiškė protestus prieš aukštųjų technologijų žymų ant prekių naudojimą. Ne taip seniai bandomosios Gillette gaminių su RFID žymomis partijos pasirodė Tesco prduotuvėje Kembridže. Šiems produktams buvo paskelbtas boikotas. Įvertinusi vartotojų reakciją, kompanija nutraukė bandymą ir atšaukė prekes su žymomis iš parduotuvės.

RFID žymų Wall-Markt parduotuvėse nebus

Marketingo ekspertai teigia, kad naujoji technologija galėtų tapti revoliucine mažmeninėje prekyboje, nes ji individualizuoja aptarnavimą ir leidžia efektyvesnę inventorizaciją. Tačiau ne visi ja patenkinti. Tokių žymų naudojimas sukėlė nepasitenkinimo audrą vartotojų pusėje. Kompanija Wall-Markt priėmė sprendimą nutraukti eksperimentą. Wall-Markt vadovybė oficialiai pareiškė, kad planuoti RFID žymų naudojimo bandymai atšaukiami. Ir vis tiek šios informacijos negalime laikyti vartotojų pergale. Aiškėja, kad žymos visiškai neišnyks: jos bus naudojamos ne parduotuvėse, o sandėliuose ir distribiutoriniuose centruose. Taigi, vartotojai vis tiek neišvengs pasikėsinimo į konfidencialią informaciją.

Apsilankymas bibliotekoje grasina skaitytojo privatumui

JAV bibliotekos svarsto pasiūlytą štrich-kodų ant knygų pakeitimą į RFID žymas. Numatyta, kad šios RFID žymos atsijungs su knygomis išėjus iš bibliotekos. Susekti žmogų nuo šiol galima bus pagal knygas, kurios guli jo kuprinėje, juk niekas negarantuoja, kad žymų negalima vėl įjungti. Paskutiniu metu kai kuriems JAV piliečiams kelia susirūpinimą priimto Patriotinio akto teiginiai, kurie leidžia teismo vykdytojams gauti informaciją apie skaitytojus, kurie lankosi bibliotekose.

RFID žymos įterpiamos po oda

Korporacijos stengiasi suvilioti JAV gyventojus įsiskiepyti RFID lustus po oda. Šie lustai galėtų pakeisti kreditines korteles, pasus ir dar daug ką. Didžiulis privalumas ir tuo pačiu trūkumas – jų negalima pamesti. Taip pat jų pagalba gali būti nesankcionuotai stebimas lusto savininkas. Sistema, žinoma pavadinimu VeriPay, ir atrodo kaip miniatiūrinis lustas po rankos oda. Firma-gamintoja atkreipia dėmesį į tai, kad jis išspręs magnetinių kortelių pametimo problemą, apsunkins apgalvotas vagystes ir, apskritai, žymiai palengvins vartotojo gyvenimą. Į skeptiškus teiginius apie neigiamas tokio lusto naudojimo puses kompanija atsako, kad lustas gali būti bet kuriuo momentu pašalintas. Tačiau šios sistemos saugumo problemų sprendimo neturi – turėdami gan paprastus prietaisus vagys teoriškai gali „pasiklausyti“ signalų kuriuos skleidžia lustas, ir savo prietaisais juos atkurti. Agresyvesni vagys gali ir išimti lustą jėga. Norėdami plačiau paskleisti naujovę, VeriPay savininkai siūlo iš anksto užsiregistruoti norintiems gauti lustą (statistikos tikslu).

Hakeris Krisas Padžetas sugalvojo, kaip iki 9 metrų atstumu nuskaityti ir klonuoti pasų RFID žymas. Tam jam prireikė RFID skaitytuvo SymbolXR400 (Motorola), antenos AN400 (Motorola) ir nešiojamo kompiuterio Dell710m. Visą įrangą Krisas įsigijo e-bay aukcione už apytiksliai 250$. Į kompiuterį hakeris įdiegė savo sukurtą programą, kuri priverčia skaitytuvą ieškoti žymų.
Su savo technika pasivažinėjęs po San Franciską, jis sėkmingai nusikopijavo dviejų praeivių pasų RFID žymas, patekusias į skaitytuvo veikimo zoną. „Man buvo svarbu pateikti šiuos argumentus tiems, kurie sako, kad visa tai tik teorija, ir realiame gyvenime to padaryti negalima“, – teigia ponas Padžetas.

Pasą su RFID galima nuskaityti 70 m atstumu

Amerikietiškų pasų RFID žymų informaciją galima nuskaityti iš dešimčių metrų atstumo, kaip pademonstravo tyrinėtojas Krisas Padžetas konferencijoje Black Hat 2010. Jo tvirtinimu, esant palankioms sąlygoms, atstumą galima padidinti ir iki 300 m.
Oficialiais duomenimis, RFID lustuose saugomi tie patys duomenys, kurie yra ir pačiame pase, t.y. vardas, tautybė, amžius, adresas ir t.t. Padžeto teigimu, tokios pačios radijo žymos EPC Gen2 naudojamos ir Kanados pasuose, Niujorko valstijos vairuotojo teisėse ir Wall-Markt parduotuvių tinklo prekių kontrolės sistemose.

Kad RFID perduotų informaciją, jai reikalinga energija, kurią ji gauna iš radijo bangų. RFID dirba 900 MHz diapazone, kaip ir mėgėjiškos radijo stotys. Padžetas padidino RFID siųstuvo galingumą nuo 1W iki maksimalaus leistino mėgėjiškai radijo stočiai 1,5 KW, dėka to jam ir pavyko pasiekti galimybę nuskaityti žymą iš didelio atstumo. http://www.osp.ru/news/2010/0816/13003099/

šaltinis: dokumentika.org

išvertė:

Dovilė Ručinskienė

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 9

  1. Valdas says:

    Siaubas.

  2. nobody says:

    tai NWO (New World Order) igyvendinimo plano dalis. Ko gero po kokiu 10 meteliu ir cia ims zenklinti visus it gyvuliukus.

  3. mikrobange says:

    Ikisai pasa i mikrobange vienai minutei ir viskas.
    RFID lustas nenuskaitomas.

  4. mikrobangei says:

    Tai gerai ikisai pasa ir kitu budu padaryti nenuskaitoma yra. Esme gi ne tame, ne nenuskaitomume, tai, kada vyksi pro siena taves paprasciausiai neileis i ta valstybe kurioje butinas to lusto nuskaitomumas ir apie tave info surinkimas arba neaptarnaus taves, neadministruos tavo duomenu be tos autorizacijos ir t.t.

  5. anona says:

    Teisingai pasakyta, kad mikročipai siejasi su žvėries ženklu, nes taip ir yra. Be tų trūkumų, kurie apie juos parašyti yra vienas pats didžiausias ir siaubingiausias, bet neįvardytas – anksčiau ar vėliau VISI sučipuoti žmonės bus VISIŠKAI PILNAI VALDOMI t.y. jie patys negalės nieko nei galvoti, nei daryti, nei jausti (gal net). Jei kas norės, kad koks žmogus pvz., nužudytų ką, jam teraikės paspausti mygtuką (ar dar paprasčiau – mintimis liepti tai padaryti) ir tas žmogelis nudės netgi tiek žmonių, kiek jam bus liepta ir nesvarbu norės jis tai daryti ar ne – jis jau nebebus savo paites šeimininkas, nes šėtonas jį valdys… Ateis laikas kai žmonės bus jėga čipuojami. Pasirinkę nesičipuoti net priverstinai daug kentės (ir dar kaip), bet už tai bus visiškai laisvi nuo šėtoniško blogio užvaldysiančio visus, kurie susileis tuos lustus.

  6. mantas says:

    tai va greitai illuminati valdys pasauli 

  7. Dovydas says:

    Kad efera įvyktų reikia sukčiaus ir naivuolio , arba kas mąsto logiškai, afera ~ sukčius + naivuolis
    Ar tu formulėje?
    Jei ne, tai reiškia esi ne vergas, o Kūrėjas ir nemaitini sistemos.
    Aferistų afiorą gamina liaudis, iš vergų sunešamų duoklių ,nes jiems vieniems nepavyktų niekaip be žmogelių energijos.
    Kas kitaip tuos čipus sukonstruos,kas vergams juos įdėjinės ir nuskaitinės, mėntai jiems dirba,kariuomenė, valiuta…

    Net nebeidomu rašyti toliau, kas mato tas supranta…

  8. Darius says:

    Kažkaip nelabai man.

  9. Benas says:

    Aš manau, kad visuomenė tikrai turėtų priešintis šiai idėjai. Juk neesame avių banda, kuri kas dieną laiku turi būti garde. Ir iš viso – tai prieštarauja žmogaus laisvės idėjai.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top