Šimtas atgimimo metų

2011, gegužės 25, 10:14 | kategorija Ideologija | 1 atsiliepimas | peržiūrų 288 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Andrius Grikienis

„Atgimti yra pakilti iš žemos paniekos, šiek tiek sverti ir kitų tautų eilėje, tiektis patogių sąlygų gyventi, atnaujinti savyje visa, kas prakilnu, tačiau nenueinant nuo sveikųjų tradicijų pagrindo.“, – rašė Antanas Smetona „Viltyje“ 1912 m. Kas vyko XX a. pabaigoje – dar vienas atgimimas ar tik XIX a. prasidėjusio atgimimo darbų pratęsimas? Kieno atgimimas svarbesnis – tautos ar valstybės?

Tautos ir valstybės paprastai neatskirsi. Net ir su daug išvedžiojimų. Jas sieja abipusis priklausomybės ryšys, išryškėjęs moderniaisiais laikais. Arba valstybės sukūrė tautas Vakarų Europoje, arba tautos sukūrė valstybes jos rytuose. Skirtingi keliai atvedė į tautinių valstybių pasaulį. Jame tarp kelių valstybių išblaškyta tauta yra pasmerkta sunykti. Valia išvystyti ir sustiprinti valstybę tebėra tautos gyvybingumo matas. Vasario 16-osios Lietuva nebuvo pirmoji lietuvių valstybė. Tačiau tai buvo nauja valstybė, kurios kūrėja – šimtametė lietuvių tauta. Ta pati, tačiau iš esmės atsinaujinusi ir pasikeitusi.

Lietuva ir lietuviai

Jeigu valstybės apibrėžimas mums nekelia rūpesčių, tai tautos sąvokos turinys nėra savaime aiškus. Jį reikia atskirai apibrėžti. Daugiausia sunkumų sulaukiame dėl paplitusio pilietinės ir etninės tautos sąvokų supriešinimo. Tai atveda į pasirinkimą tarp dviejų – „etninis“ tautos supratimas esąs atgyvenęs ir žalingas, o ateitį tegalinti turėti tik „pilietinė“ tauta.

Lietuvos Konstitucijos 2 straipsnis: „Lietuvos valstybę kuria Tauta“. Įvairūs radikalai gali skirtingai perskaityti. „Šeimininkai – etniniai lietuviai, o kiti – įnamiai.“ Arba – „Tauta tėra piliečių suma“ . Pasekmės lemia mažumų teisių suvaržymą ir asimiliaciją iš vienos pusės arba reliatyvistinį požiūrį, atmetantį kalbos, kilmės, istorijos reikšmę – iš kitos.

Išeitis – sutarti, kad Lietuva ir lietuviai yra nepriklausomai viena nuo kitos negalinčios egzistuoti sąvokos. Taip ir jų kilmę galima paaiškinti. „Tad galbūt Lietuva reiškia tiesiog „valstybė, valdžių – lietų sąjunga“, o lietuvis – tos valstybės ar provalstybės žmogus, pilietis?“, – klausia Algirdas Patackas rašydamas apie Lietuvos vardo kilmę. Lietuvos vardas – ne iš pelkių upeliuko; Lietuva – tai valstybės sinonimas!

Tuomet nelikus Lietuvos, nebegalimi ir lietuviai. Šis ryšys nuo pat valstybės atsiradimo akcentuoja politinį tautos dėmesį. Lietuvių tautos negalima redukuoti vien į etninės ar kalbinės grupės pavadinimą. Iš kitos pusės negalima nukrypti į kitą kraštutinumą – lietuviais vadinti automatiškai visus Lietuvos vardą nešiojančio administracinio teritorinio vieneto gyventojus. Lietuviais paverčia politinis tikslas – kurti Lietuvos valstybę.

Lietuvių atsiskyrimas nuo lenkų

Tauta negali būti apibrėžta vien moksliniais parametrais, tai pirmiausia ne genetinis, o tapatybės ryšys. Tapatybę lemia bendri pasakojimai ir mitai, kurių šaltinis – istorija. Ji išplečia tokių pasakojimų ir tautos tapatybę apibrėžiančių kriterijų lauką. Tautos tapatybė kinta ir jai keičiantis atsinaujina, prie pasikeitusių sąlygų prisitaiko ir pati tauta. Taigi atgimimas neįmanomas be kūrybiškumo ir tapatybės pasikeitimo. Tauta gyvybinga tol, kol geba atgimti.

Vasario 16-osios Lietuva susijusi su labai ryškiu atgimimu, kurio metu radikaliai pakito ir tautos tapatybė, ir valstybės sienos. Atgimimas XIX a. radikaliai atskyrė lietuvius nuo lenkų. Iš pirmo žvilgsnio tai tebuvo kalbinis skilimas, bet už jo slypėjo svarbesnis tautų atsiskyrimo klausimas. Skilimas nebuvo vien tik etninių gaivalų savanaudiškumo pasekmė. Kalbos klausimas reiškė ir  požiūrio į valstybę klausimą – ar turi būti Lietuva? Lietuva – kaip nepriklausoma valstybė, o ne tik kaip teritorinis administracinis vienetas. Lietuviškai kalbantys atsakė į jį teigiamai; daugelis lietuviškai nemokančių matė Lietuvą tik kaip Lenkijos dalį.

Abiejų Tautų Respublika XX a. nebebuvo galima, todėl lietuviams tebuvo vienas pasirinkimas – nepriklausomybė. Pas 1863 m. sukilėlį buvo rastas „Lietuvio katekizmas“: „Kas yra lietuvis? Tas,  kas tiki laisve ir laikosi Statuto. Be ko negali  gyventi lietuvis? Be laisvės ir vienybės su lenkais.“ Praėjus kelioms dešimtims metų teko išmokti gyventi be vienybės su lenkais tam, kad būtų apginta laisvė ir egzistuotų Lietuva kaip valstybė. Vis dėlto tai nepaneigė sukilėlių minties: lietuvis – iš Lietuvos, ir kas jos laisve nebetiki, tas – ne lietuvis.

Valstybės kūrėjai nebuvo priešiški lenkų kalbai, bet esant įtampai su Lenkija ir kalbai virtus  atskyrimo linija, reikalavo iš kiekvieno lietuvio bent pagarbos jai ir pažado išmokti. Kalbos išsaugojimo klausimas tuo metu buvo tapęs Lietuvos valstybės išlikimo klausimu ir atvirkščiai.

Atgimimo siekiai

Nuo Lietuvos teritorinių siekių realizavimo priklausė šimtų tūkstančių žmonių tapatybė. Jie buvo pasirinkimo kryžkelėje. Tie, kas dabar save vadina baltarusiais ir lenkais, galėjo būti lietuviais. XX a. pradžios projektas – Lietuva su Mažąja Lietuva, Vilniumi, Gardinu ir Suvalkais – nulėmė valstybės raidą dešimtmečiams. Gavę Klaipėdą vakaruose, rytuose įstrigome  kovos dėl Vilniaus etape. Vasario 16-osios Respublika negalėjo užbaigti tos kovos ir ji savotiškai užkonservavo tautos tapatybės raidą, tačiau kartu išlaikė atgimimo klausimus aktualiais.

Sąjūdis užbaigė XIX a. prasidėjusį atgimimą, nes pasiekė svarbiausia – tai, ko nepavyko padaryti  per dvidešimt metų tarp pasaulinių karų. Sąjūdžio atkurta Lietuva įtvirtino savo teises į Klaipėdą ir Vilnių, svarbiausius miestus iš XIX a. projekto. Atkūrusioje nepriklausomybę Lietuvoje kalbos likimas nebėra tokioje kritinėje padėtyje kaip XX a. pradžioje. Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nebestovi pasirinkimo tarp skirtingų tautinių tapatumų kryžkelėje.

Abu laikotarpius sieja daug panašumų – kova su rusiška okupacija, grėsmė kalbai, „tautos žadinimo“ šūkiai („Pabudome ir kelkimės“). Tačiau jie skiriasi savo apimtimi – pirmasis pranoksta antrąjį ir trukme, ir tikslų ambicingumu, kartu ir reikalaujamų pokyčių mastais. Kovo 11-ąją iš  esmės grįžome į tai, ką jau buvo beveik pasiekusi priešiškų kaimynų okupuojama Lietuva ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. To simbolis – 1938 m. Konstitucijos galiojimo atkūrimas.

Viskas tik prasideda

Atgimimas – tai persimainymas ir nauja pradžia. Atgimti – daugiau nei pasikartoti. Atgimimo yra kaip yra Krikštas. Tikrasis atgimimas įvyko XIX amžiuje. Išretinta, bet ta pati tauta atkūrė valstybę ir 1990 m. Atgimimas užsitęsė pernelyg ilgai. Pirmiausia, jo neleido užbaigti Vilniaus, o netrukus – visos Lietuvos okupacija. Po 1992 m. valstybės ir tautos egzistenciniai pavojai nublanko, kartu sumenko ir vidinė  mobilizacija. Tai pasireiškė valstybės ir tautos savaiminės vertės pajautimo silpnėjimu.

Kartais didelė gyventojų dalis panašesnė į etninę grupę nei į tautą. Gąsdina, kai lietuviai nevertina  valstybės ir nemato jos prasmės, bėga. Atrodo, XIX a. prasidėjusio atgimimo energija baigia išsekti ir todėl laukia nauji pasirinkimai – ar pasyviai laukti, kas čia bus, ar stiprinti tai, ką turime, ir kas esame. Dabar tapo galima tai, kas XIX a. nebuvo įmanoma, nes buvo pernelyg pavojinga, – išplėsti savo tautinius pasakojimus ir, pavyzdžiui, priimti į juos nepelnytai nuošalyje likusias etnines Lietuvos grupes. Lietuvių tauta turi plėstis ir  šiandien galime daugiau nei tik ginti savo žemės teritorines ribas. Lieka tik patikėti – Mūsų istorija tik prasideda.

Andrius Grikienis

šaltinis: http://www.postscriptum.lt

Taip pat siūlome paklausyti žinių radijo laidos „Prie pietų stalo“ įrašą arba jį atsisiųsti Žinių radijo laida

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

1 Atsiliepimas

  1. Algirdas says:

    Ar autorius yra šis asmuo: http://www.eurep.mfa.lt/index.php?-1367624015

    <>

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top