Ukrainos kare vienintelis laimėtojas – Kinija

2023, 15 gegužės, 22:17 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 137 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Vakarams įklimpus dar viename užsitęsusiame ir neįveikiamame kare, o Rusijai tampant vis labiau priklausomai nuo Pekino, Kinija gali išeiti iš šio konflikto galingesnė nei anksčiau, rašo amerikiečių „The National Interest” leidinys.

Karas Ukrainoje įsivėlė į kruviną aklavietę, kurios pabaigos nematyti. Pasauliui ruošiantis antriesiems karo metams, kai bus pralieta dar daugiau kraujo ir sunaikinta daugiau, visi pagrindiniai veikėjai, išskyrus Kiniją, nesulaukė aiškios pergalės.

Vienoje konflikto pusėje yra Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai. Nuo prezidento Džo Baideno (Joe Biden) atėjimo į prezidento postą Jungtinės Valstijos yra ištikimiausios Ukrainos rėmėjos, skyrusios šaliai daugiau kaip 75 mlrd. dolerių humanitarinės, finansinės ir karinės paramos.

Vašingtonas aprūpina arba netrukus aprūpins Kijevą pažangiomis ginkluotės sistemomis, įskaitant „Javelins”, priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot” ir tankus M1A1 ir A2 „Abrams”.

Amerikos partneriai Europoje taip pat nuolat teikia Ukrainai pagalbą įvairiose srityse, įskaitant finansinę, humanitarinę, energetinę ir biudžetinę paramą, taip pat diplomatinę pagalbą.

Praėjusių metų gruodį Europos Sąjunga susitarė dėl teisės aktų paketo, pagal kurį per 2023 m. Ukrainai bus suteikta 18 mlrd. eurų finansinė parama. Tačiau, nepaisant, regis, begalinės Vakarų paramos Ukrainai, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje nėra arčiau tikslo išstumti Rusiją iš Ukrainos dabar, nei tada, kai prasidėjo karas, ir tuo pačiu metu išeikvoja savo išteklius.

Kitoje karo pusėje yra Rusija, kuri ir toliau yra savo pačios žlugimo architektė. Nors Rusijos ekonomika atlaikė Vakarų ekonominių sankcijų smūgį, Maskva prarado ES rinką, patyrė didžiulį protų nutekėjimą, tapo priklausoma nuo Irano ir Šiaurės Korėjos dėl ginklų ir tiekimo ir tapo de facto jaunesniąja Kinijos partnere.

Pagal visus rodiklius Rusija patyrė nesėkmę siekdama atnaujinti hegemoniją savo kieme. NATO dabar yra vieningesnė nei bet kada anksčiau, į aljansą įstojo Suomija ir yra pasirengusi prisijungti Švedija.

Be to, Rusijos ir Ukrainos karas paspartino pasaulinį perėjimą prie alternatyvių energijos šaltinių, taip sukeldamas rimtą grėsmę Maskvos iškastiniu kuru grindžiamai ekonomikai.

Kalbant apie žmogiškąją karo kainą, Strateginių ir tarptautinių studijų centras praneša, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir kartu su jomis kovojantys privatūs kariniai rangovai per praėjusius metus patyrė 60-70 tūkst. kovinių nuostolių.

Akivaizdu, kad didžiausias karo pralaimėtojas yra pati Ukraina. Didvyriškai atrėmusi pirmąjį Rusijos invazijos smūgį, nukreiptą prieš Kijevą, kurio taikinys buvo pats prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukraina dabar atsidūrė Pirmojo pasaulinio karo situacijoje, kai prieš rusus vyksta tranšėjinis karas.

Chersono, Zaporožės, Donecko ir Luhansko srityse fronto linijos iš esmės sustojo. Nuo karo pradžios žuvo mažiausiai 8 000 civilių ir dešimtys tūkstančių ukrainiečių karių. Beveik 18 mln. žmonių labai reikia humanitarinės pagalbos, 14 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Vladimiras Putinas suintensyvino branduolinį ginklavimąsi, paskelbdamas apie planus iki šių metų liepos dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje – šis žingsnis keltų egzistencinę grėsmę Ukrainos išlikimui. Nors Kijevui pavyko išvengti pralaimėjimo, pergalės – arba, tiksliau, karo pabaigos – nematyti.

Vis dėlto yra viena šalis, kuri laimi iš šių skerdynių: Kinija. Kaip Pekinas sėdėjo ir šypsojosi, kai Jungtinės Valstijos per pastaruosius du dešimtmečius nukraujavo per įvairias intervencijas Artimuosiuose Rytuose, taip ir dabar, kai Vašingtonas įklimpo į dar vieną užsitęsusį ir neįveikiamą karą, jis vėl daro tą patį.

Tuo tarpu Kinija daug lėšų skyrė savo kariuomenei, modernizuodama oro ir sausumos pajėgas, plėsdama savo karines jūrų pajėgas Rytų Azijoje, kad galėtų pasipriešinti dabartiniam JAV kariniam laivynui, ir atnaujindama savo strateginių ir taktinių branduolinių ginklų atsargas bei paleidimo sistemas.

Kinijos politikai supranta, kad nuolatiniai ir brangiai kainuojantys Amerikos žygiai į užsienį tik dar labiau pakreips jėgų pusiausvyrą Pekino naudai. Kinija taip pat pasinaudojo Ukrainos karu savo užsienio politikoje, nuolat stiprindama ekonominius santykius su Rusija ir, kai kurių Kinijos ekspertų teigimu, galbūt, netolimoje ateityje tieks Rusijai ginklus ir šaudmenis.

Skaudi padėties ironija yra ta, kad Vakarai įsitraukė į karą prieš Rusiją kaip tik tuo metu, kai jie turėjo puoselėti Rusiją kaip atsvarą kylančiai Kinijai. Vietoj to Vakarai įstūmė Rusiją į Pekino rankas, kuris noriai siekė „draugystės be ribų” su Rusija, kuri turi visas priežastis baimintis augančios Kinijos.

Vis dėlto, vietoj to, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija dirbtų kartu siekdamos sulaikyti Kiniją, turime situaciją, kai jos iš tikrųjų kariauja viena prieš kitą Ukrainoje. Taigi, Jungtinės Valstijos pasiruošė konfrontacijai su dviem didžiosiomis galiomis, ir tik naivūs optimistai tiki, kad Jungtinės Valstijos gali laimėti.

Straipsnio autoriai:

Nilay Saiya yra viešosios politikos ir pasaulinių reikalų docentas Nanyang Technological University Singapūre.

Rahmat Wadidi yra S. Rajaratnamo tarptautinių studijų mokyklos Singapūre tarptautinių santykių magistrantas.

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Naujienos iš interneto