Užsienio agentai. MIP manipuliacijos viešojoje erdvėje

2014, gegužės 10, 15:33 | kategorija Ideologija | 9 komentarai | | | Sarmatai

paveikslėlisUž lango pavasaris, atgimsta gamta – sugrįžę paukščiai suka lizdus, medžiai mezga pumpurus, žydi pievų gėlės, saulė džiugina širdį ir atrodo nieko nėra žemėje, kas sustabdytų šią pavasariškai puikios nuotaikos bangą. Bet tik iš pirmo žvilgsnio.

Žmonių visuomenė sugeba perskirstyt prioritetus pagal svarbą, atmesdama tai, kas iš tikro svarbu ir į pirmą vietą iškeldama antraeilius dalykus, kurie pastebėkime – sugeba supriešinti visuomenę ir sukelti joje vidinę tarpusavio kiršinimo ir pjudymo bangą….Ir šiandien yra juntama nerimo ir baimės atmosfera, susijusi su vis plačiau sklindančia neoficialia cenzūra, kabinant oponentams tam tikras etiketes. Žmonės pradeda slėpti savo mintis, tvyro baimė.

Stebint atsiliepimus socialiniuose tinkluose, partijų pareiškimus ir MIP pranešimus, aktyviai formuojančius šalyje tam tikrą poziciją ir visuomenės vystymosi kryptį, darosi akivaizdu, kad visi paminėti dalykai yra vykdomi kryptingai ir negana to – labai koordinuotai, sukeliant isteriją, užgožiančią tikrai svarbius Lietuvai dalykus.. Į pirmą vietą iškeliant tai, kas nieko, išskyrus susipriešinimą neduoda. Labai tikėtina, kad visa tai koordinuojama iš vieno centro. Ir tas centras tikrai ne Lietuvoje. Nes nė viena tikrai lojali Lietuvai ir joje veikianti organizacija nekirs šakos ant kurios pati sėdi.

Ko siekiame ir ką turime?

Šiandien Lietuvoje sprendžiami tikrai svarbūs jos ateičiai klausimai. Tai klausimas susijęs su pačios lietuvių kalbos išsaugojimu, kas iš tikro net keista, žinant, kad Seime sėdi lyg ir tikri lietuviai, tad kalba turėtų būti saugi, lyg saugoma banko seife. Deja taip nėra. Seifas supuvęs, o saugotojai atrodo lyg mėgėjai, bandantys atsilaikyti prieš svetimus profesionalus plėšikus.

Kitas klausimas susijęs su birželio 29 dieną rengiamu referendumu vienu iš kurio klausimų yra 47 Lietuvos Konstitucijos straipsnio grąžinimas į 1992 metų redakciją, kurioje buvo pasakyta, kad Lietuvos žemė, miškai ir vandenys, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos piliečiams ir valstybei. Ir ko šiandienės Konstitucijos 47 straipsnio redakcijoje jau nėra. Pacituosiu, kas iš jo likę:

47 straipsnis:

Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.
Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.

Kaip matome, jame Lietuvos piliečių nėra likę ir jei dabar žemė bus parduota užsieniečiams, mūsų vaikai niekada nebeturės konstitucinės teisės, kaip pirmenybės ją įsigyti. Nes tą konstitucinę teisę šiandien turi užsieniečiai pagal konstitucinį įstatymą.

Sekantis klausimas labai svarbus Lietuvoje kol kas dar tebegyvenantiems jos piliečiams yra mūsų finansų sistema ir tai, kas ją kontroliuoja.

Todėl, vos tik buvo įregistruota iniciatyvinė grupė besiruošianti rengti referendumą dėl lito, kaip Lietuvos valiutos išsaugojimo, jos iniciatyva buvo tuojau pat uždrausta VRK, pareiškiant, kad ji prieštarauja Konstitucijai.

Valdantieji jau suvokė, kad jų pačių netikėjimas Tautos galimybe susitelkti, jau suteikė pastarajai šansą surengti pirmą Tautos referendumą, todėl antrojo galimybę užkardijo iškart, pačioje užuomazgoje. Pažeidžiant galiojančius ir pačių priimtus įstatymus, nes niekas nesuteikė mandato vyriausiajai rinkimų komisijai spręsti klausimų susijusių dėl jai pateikiamų referendumo iniciatyvų atitikimo Konstitucijai. Nesuteikė, tačiau tai nebuvo kliūtis susiteikti tai pačiai sau, tempiant laiką, kurio iki planuojamo €uro įvedimo liko visai nedaug (2015 sausio 1).

Iš esmės kiekvienas referendumas gali būti Konstitucijos pakeitimo klausimu ir savaime suprantama jai tuo prieštarauti. Tačiau šalyje aukščiausias valdymo organas, kaip vienetas, yra Tauta – ji gali kurti Konstitucijas, jas keisti ar panaikinti visiškai, tiek kartų, kiek panorės, ir jos pačios sukurti organai (šiuo atveju VRK) negali jai nurodyti, kas jai draudžiama, o kas leidžiama, jei šiuos klausimus spręs visos Tautos susirinkimas – referendumas.

Tačiau gyvenimas parodė, kad toli gražu ne viskas, kas turėtų būti, iš tikro ir yra. T.y. Konstitucijoje yra, tačiau gyvenime neveikia. O kad tą kažkaip užmaskuoti, ypač, jei šie dalykai surašyti aukščiausiame pagal visus Lietuvos teisinius prioritetus dokumente, reikia kažkaip nukreipti nuo jų visuomenės dėmesį, o dar geriau – sukiršinti ją tarpusavyje, kad asmeninės ir ideologinės ambicijos bei emocijos paimtų viršų prieš sveiko proto argumentus, kurie sako: „ tik darni ir susitelkusi visuomenė gali garbingai atlaikyti visus jai tekusius išbandymus, prioritetu pagal svarbumą iškeldama visuomeninį, bendrą interesą, o ne individualų pelno troškimą, kuo būtent ir remiasi žemės pardavėjų argumentacija“.

Anot jų argumentacijos: ‘jie siekia individo laisvės disponuoti turtu‘, kurį, primenu, jam suteikė visuomenė. Juk žemės individas nepagamino. Tai nėra jo darbo produktas. Todėl jo asmeninis interesas visiškai laisvai disponuoti tuo turtu negali būti statomas aukščiau visuomenės intereso tą turtą išsaugoti savo šalies ateities kartoms.  Ir susitelkusi visuomenė gali atstovėt savo interesą prieš liberalų stumiamą „individo interesą“.

Štai šio visuomenės susitelkimo pagrindinai ir bijo visos siaurų klaninių interesų grupuotės. Visame pasaulyje. Kaip legalios, taip ir nelegalios. Nes žino – pavykęs pavyzdys užkrečiamas. Ir žinia plinta žaibiškai.. O tada visuomenė atkirtį gali duoti labai greitai, sutelktai ir tiksliai.

Šiandien visų tų grupuočių pagrindinis tikslas yra – neleisti susidaryti tokioms kritinėms visuomenės grupėms, kurios galėtų pradėti pačios spręsti valstybinės svarbos klausimus apeinant valdžios struktūras. Vieną pavyzdį jau turime – tai Islandija ir jos konstitucijos kūrimo pavyzdys.

Kitas, atvirkštinis Islandijai pavyzdys, kaip visuomenės bandymas numesti oligarchų ir parsidavusių politikų valdžią atsisuko prieš ją pačią – tai Ukraina. Kova prieš nusikalstamą valdžią, tam pasitelkiat tos pačios politinės sistemos opoziciją, pačią save pasiskyrusią į valdžią – sukėlė Ukrainoje chaosą, kurį aktyviai eskaluoja visi tame dalyvaujantys politiniai-ekonominiai pasaulio dariniai (ES, JAV, Rusija) ir atskiros šalys tarp kurių aiškiai girdima ir Lietuva. Kas aiškiai parodo – negalima gydytis tais pačiais vaistais, kurie buvo ligos priežastis. Arba perfrazavus – negalima išgydyti sistemos jos pačios sukurtais įrankiais.

Visuomenė Ukrainoje skilo ir galima jai šiandien tik palinkėti – „tepadeda tau Dievas, Ukraina“, nes panašu, jog jie patys savo pastangomis jau nebesusitars. Ir viena iš to priežasčių – jie to susitarimo neieško, nes yra kiršinami iš išorės, palaikant atskirus politinius darinius, o ne visos Ukrainos visuomenę, kaip vienetą. Aš nevertinsiu įvykių Ukrainoje, tai jau padaryta įvairių MIP, o šiandien matome to rezultatą net Lietuvoje.

Šį pastarąjį atvejį pateikiau kaip pavyzdį to, kas gali laukti Lietuvos, jei visi neatsigręšime į savo pačių šalies vidaus problemas, tiesiogiai liečiančias mus pačius ir mūsų vaikus, nes tik jas spręsdami mes galime būti vieningi ir susitelkę – tai mūsų visų bendras interesas susikertantis mūsų vaikuose ir jų ateityje, kas automatiškai nusako ir Lietuvos ateitį. Lietuvos, kaip mūsų visų bendros Tėvynės. Mes galime stengtis dėl savo vaikų plačiąja prasme ir tuo pačiu mes kursime geresnę bei saugesnę Lietuvą. Ir tas saugumas visai nebūtinai turi būti apibrėžiamas ginkluota jėga. Nes jėga gimdo jėgą, o gerumas – gerumą. Ką pasirinksime – priklausys tik nuo mūsų.

Vidinis saugumas suvokiamas, kai visuomenės nariai nebijo drąsiai išsakyti tai, ką galvoja, kaip vertina valdžios, atskirų partijų ar visuomeninių veikėjų pasisakymus, elgesį, veiksmus ar politiką – bene svarbiausias veiksnys žmogui vertinant savo paties vidinį statusą ir komfortą bet kurioje bendruomenėje. Laisvė būti savimi. Ne elgtis kaip užsimanai, o būtent galvoti ir kalbėti tai, kaip ką matai, galvoji bei vertini. Žmogus yra sociumo dalis ir bet koks, net netiesioginis draudimas išreikšti save, sukelia jame vidinį protestą, lengvai pereinantį iš vidinio į viešą.

O jei tie, kad ir netiesioginiai draudimai paliečia ištisą visuomenės grupę – automatiškai gali kilti kolektyvinis pasipriešinimas (juk geriausiai suartina bendras priešas), prie kurio jau gali jungtis ir tie žmonės, kurie jaučia, kad tos grupės pasipriešinimas yra teisėtas ir teisingas plačiąja prasme, nors siaurąja – uždraustas. O tada, iki Ukrainos situacijos – vienas žingsnis. Lietuvoje yra jėgų, kurios būtent to siekia, nes kitaip negali realizuoti savo tikslų, vienas kurių yra Lietuvos teritorijos išpardavimas.

Čia dabar kalbu apie Lietuvos visuomenę ir jos šiandienį jau pastebimą susiskaldymą, kuriam atsirasti labai padėjo Ukrainos įvykių lietuviškųjų MIP vertinimai. Supriešino ne faktų pateikimas, o būtent jų interpretavimas-vertinimas, stengiantis ne informuoti visuomenę, o nukreipti priimti tam tikrą poziciją vertinat tą informaciją.. T.y.  anot MIP, dėl visko Ukrainoje kalta tik tam tikra, viena pusė – nerodysiu pirštu kuri. Visi patys žinote. Kas iš esmės yra absurdas, kai Ukrainoje veikia kone pusė pasaulio spec-tarnybų. Tačiau nemąstančiai visuomenės daliai šis dalykas suėjo už tikrą. Ir ji iškart surado priešų čia pat Lietuvoje, tarp tų, kurie matė tuos įvykius kitoje šviesoje.

Nors iki tol visuomenė jau buvo pradėjusi telktis į vieningą darinį, nepriklausomai nuo tautinės priklausomybės. Telkėsi, nes buvo paliesti jai aktualūs klausimai, įtakojantys visų jos narių ir jų vaikų ateitį. Buvo surinkta daugiau nei 320 000 parašų už teritorijos išsaugojimą. Ir tai parodė, jog 320 000 parašų, už kurių yra realūs žmonės – ne riba. Jų gali būti trigubai-keturgubai daugiau, o būtent čia ir slepiasi visuomenės kiršinimo šalyje priežastis.

Kam reikalingas ir naudingas visuomenės kiršinimas?

Pažiūrėkime – turime tris gyvybiškai svarbius mūsų išlikimui klausimus, – du referendumus (iš kurių vienas kol kas sustabdytas tempiant laiką) ir lietuvių kalbos išsaugojimo klausimą, ką apskritai galima vadinti absurdu – kaip galima diskutuoti dėl tokių klausimų, kai
14 Konstitucijos straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai sako: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“.

Reiškia turime tris klausimus, tris užduotis visuomenei ir pradėjusią telktis tų klausimų sprendimui pačią visuomenę.

Valdantiesiems šie telkimosi procesai lyg rakštis sėdynėje – nei prisėsti, nei eiti. Visaip skauda. Reikia kažką daryti, kad numušti tą aktyvumą – juk netoli metas, kai visai realiai jie gali būti nustumti nuo valdžios ir sprendimų priėmimo monopolijos – teks tartis su visuomene visais svarbesniais klausimais. O tas pavojinga – gali būti pareikalauta ištirti ankstesnes nuslėptas nuodėmes ir tai bus daugelio partijų politinio kracho pradžia, nekalbant jau apie galimybę tūpti ilgesniam laikui į kaliūzę atskiriems jų nariams. Kas gi iš jų to nori?

Ypač kalbant apie žemės referendumą, kai dabar žinoma, kad didelė mūsų teritorijos dalis jau parduota neįvardintam pirkėjui (neidentifikuotam subjektui) – parduota 18,6 tūkstančiai kvadratinių kilometrų žemės, o tai yra apie 28,5 proc. visos Lietuvos teritorijos. Kam parduota – valstybės paslaptis.

Tad suprantamas valdančiųjų poreikis visus šiuos dalykus paslėpti išparceliuojant Lietuvą gabalais, kai niekas jau nebesiaiškins, kas ir kada buvo parduota. Tai elementarus savisaugos instinktas, kurį galima suprasti, tačiau ne pateisinti. Ir, kad sustabdyti ar atitolinti atpildą, jie imasi visų jiems prieinamu priemonių.

Viena iš kurių – „Skaldyk ir valdyk“, kurios pagalba galima sugriauti būsimų referendumų tolesnį organizacinį ir informavimo darbą. Kai iki tol buvę neišskiriami draugai staiga tampa priešais dėl tų dalykų, kurie jų atrodo net tiesiogiai neliečia, nes vyksta kitoje pasaulio šalyje, o susipykstama tik dėl įvykių joje vertinimo. Dėl požiūrių kas gi kaltas, kad taip atsitiko.

Ir nors žmogus labai įvairialypė būtybė, visgi išmanantieji jo psichologiją nesudėtingai gali manipuliuoti ištisomis visuomenėmis. Ką ir matome šiandien vykstant aplink mus. Kai vienas iš didesnių nelietuviško kapitalo internetinis portalas „D…“, kaip įmonė registruotas ne Lietuvoje, tačiau leidžiamas ir lietuvių kalba, nurodinėja šalies piliečiams kaip jiems elgtis su savo pačių visuomenės nariais, tik kitaip matančiais ir galvojančiais, nei to portalo brukama visuomenei ideologinė linija.

Čia turiu galvoje atvejį, kai internetiniame portale „D..“ buvo paskelbtas straipsnis-konkursas „Fotografuok automobilius su georgijaus juostele“, paskelbiant, kad neva, visuomenė (vairuotojai) nustebusi, nes gatvėse vis daugiau automobilių apsikabinėjusių tomis juostelėmis. Esą visuomenė nepatenkinta ir atsiliepdamas į visuomenės poreikius šis portalas skelbia akciją.

Siūloma fotografuoti-skųsti savo pažįstamus ir kaimynus, o apie nepažįstamus jau net nekalbu, tas savaime suprantama, nors tai mūsų visuomenės nariai, mūsų piliečiai, tiesiog taip išsakantys savo poziciją, galbūt protestą prieš tam tikrus įvykius, kuriuos jie turi teisę vertinti ir matyti taip, kaip tą ir daro. Tai įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, kaip sąžinės ir įsitikinimų laisvė. Tačiau tokie portalai, priminsiu – nelietuviški, nors rašo lietuvių kalba, formuoja visuomenėje poziciją, kad tai kažkieno agentai(patys būdami tais agentais). Ir nors neįvardija to tiesiogiai, tačiau insinuacija akivaizdi – tik visiškas kvailys to nesupras.

Ir, kaip bebūtų gaila, tačiau nekurie mūsų tautiečiai ir net grupės ant to užsienio portalo „D****“ propagandos užkibo, o yra ir tokių, kurie patys perėmė tą iniciatyvą, kas rodo, jog ne visi dar atskiria kryptingą propagandą, bei tiesioginį visuomenės kiršinimą, vykdomus konkrečiu tikslu, nuo paprastos informacijos sklaidos. Juk visuomenės kiršinimas visada naudingas tik trečiajai pusei, bet niekada pačiai visuomenei.

Toliau tęsiant tą temą – matosi, kad įsibėgėjo tendencija, visus, nesutinkančius su didžiųjų MIP ir sisteminių partijų brukama Ukrainos įvykių interpretacija, formuojančia tam tikrą visuomenės poziciją, tiesiog vadinti Rusijos agentais, ar prorusiškais, ar proputiniškais ir t.t. ta pačia kryptimi iki pat įvardinimo komunistų pakaliku. Nors komunistų pas mus pilnas Seimas ir ne tik. Tik jų kažkodėl MIP nemato.

Kas vėlgi yra ne kas kita, kaip visuomenės tarpusavio kiršinimas, nuteikinėjant vienus prieš kitus ir pasinaudojant didelės jos dalies nesugebėjimu kritiškai vertinti MIP pateikiamą (dez)informaciją. Kuri dažnu atveju priimama tiesiogiai, kaip pateikiama, neužduodant sau jokių varginančių klausimų. O kam vargintis galvojant?

Norėčiau priminti, kad šiandien visuomenės yra valdomos pagrindinai masinių informacijos priemonių(MIP) pagalba.. Paskleidžiant (dez)informaciją formuojančią tam tikrą nuomonę-poziciją visuomenėje, tam tikrais jai svarbiais klausimais. Vėliau tos priimtos pozicijos įtakojami politikai pateikia siūlomus priimti įstatymus, ir šioje vietoje jau matome tiesioginį MIP poveikį šalies valdymui. Nors politikai to net nepastebi – jie manosi, esą patys savarankiškai sukūrė tą įstatymą, net nesuvokdami, kad jo pagrindus padėjo MIP formuodama politiko poziciją tam tikru klausimu.

Kaip to pavyzdys tinka ir „Justitia Juvenalis“ klausimais šiandien teikiamos įstatymų pataisos Seime. Pradžioje tema buvo ne kartą svarstoma viešojoje erdvėje, panašūs įstatymai jau priimti daugelyje Europos šalių, o dabar jie jau kaip norma atkeliavo ir iki Lietuvos. Tiesa kol kas dar nepriimti. Bet stumiami kasmet, po kelis kartus. Homoseksualistų paradai…. pradžioje buvo eskaluojami MIP tik kaip galimybė, kaip alternatyva, o šiandien jie jau realybė, kurios svarstyti nėra reikalo – ji jau įsigaliojusi. Ir įteisinta lygių galimybių įstatymu.

Tad ką šiai dienai turime ir ko siekiame?

Turime tris iniciatyvas, tris tikslus, kurių kaip visuomenė galime pasiekti tik vieningu ir sutelktu darbu. Nesileisdami kiršinami ir apgaunami tų, kurie nurodo kitą Lietuvos pilietį esant kažkieno agentu ar dar kokiu nors pro.. pro.. pro… Visi mes esame piliečiai ir bent jau dauguma mūsų siejame savo ir savo vaikų ateitį su Lietuva. Tad logiškai mąstant neturėtume siekti jos išparceliavimo ir finansų sistemos kontrolės perdavimo į svetimo darinio (ECB) rankas.Ir suprantama nesiekiame – tai tik mūsų tarpusavio kiršinimo įrankis nurodant priešus tarp savų.

Jei mes už tai, kad visa tai išliktų Lietuvos ir jos piliečių nuosavybe, įskaitant ir valstybinės kalbos klausimą – mes esame ir išliksime vieningi ir Lietuvos valstybei lojalūs piliečiai, nors galbūt, kai kuriais klausimais galvojantys kitaip, kažką vertinantys skirtingai. Bet mes juk ne robotai, kad visais klausimais būtume vienodi. O štai esminiais, Lietuvos išlikimo klausimais, mes turime tvirtą poziciją. Todėl vertinti vieni kitus galime nebent šių pozicijų kontekste, o ne primestų svetimų informacinių portalų ar ne Lietuvai dirbančių politinių darinių.

Nors siūlau apskritai nevertinti žmonių pagal jų išsakomas nuomones ar pozicijas įvairiais klausimais – visada vertinti geriau pagal atliktus darbus – jie puikiausiai parodo kas yra kas. O jei darbų nėra ir nėra ką vertinti.. na tai Lietuvoje plepių visada užteko. O plepys ne tas pats, kas svetimas agentas, priešas ar koks nors dar pro..

Atminkime – šiandien mūsų pagrindiniai prioritetai:

Referendumas dėl žemės nuosavybės sugrąžinimo Lietuvos piliečiams.
Referendumas siekiant išsaugoti litą.
Lietuvių kalbos išsaugojimas valstybine kalba.

Ir turbūt svarbiausias – susitelkimas – mes tos pačios šalies piliečiai siekiantys to paties tikslo. Saugios rytdienos sau ir savo vaikams. Be susitelkimo nepasieksime nė vieno iš šių tikslų.

Visa kita tik dūmų uždanga skirta mus sukiršinti, kuriai prasisklaidžius galime pamatyti labai liūdną vaizdą. Nesiduokime išprovokuojami.
Neieškokime priešų. Ieškokime ir raskime savo tarpe draugus. Tai kur kas racionalesnis veiksmas..

Arvydas Daunys

susijusi tema: Ar aplink mus tikrai vien tik mūsų ir Lietuvos priešai?

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 9

  1. Stebėtojas says:

    Ačiū autoriui už teigiamo mąstymo skatinimą.
    Dar vienas įvykdomas pasiūlymas- išjunkit TV. 

  2. Respondentas says:

    Ačiū autoriui už blaivią nuomonę. Meldžiamės, kad ji pasiektų Lietuvos žmonių ausis ir širdis.

  3. vaidmantas bitė says:

    Geras straipsnis, bet turiu kelis pastebėjimus-klausimus: 1. Jei yra laisvė būti savimi, jei galima išsakyti savo poziciją, nuomonę vienu ar kitu klausimu, tai kodėl nėra laisvės homoseksualams? Ar čia vieniems galioja ta laisvė, o kitiems ne? Tai blogybė, bet jie yra visuomenės nariai. O kai kam tai nėra blogybė. 2. Spec. tarnybos Ukrainoje – ar yra kokie įrodymai, kad ten veikia ne tik rusai, bet ir pusė pasaulio? 3. MIP įtakoja valdžią priimant įstatymus, kokie būtų pavyzdžiai? Kad valdžia valdoma iš EU, tai žinom, bet ar turim įrodymų dėl MIP?

  4. trolis says:

    >>>vaidmantas bitė

    O kur čia tie homoseksualams uždraustos laisvės būti savimi?

    1. straipsnyje yra parašytas pavyzdys apie lygių galimybių įstatymą, kuriame aiškiai išdėstyta, kad „negalima diskriminuot žmonių dėl rasinės, tautinės, lytinės…… “ ir t.t.
    Dar straipsnyje papildomai išsakyta, kad
    „Laisvė būti savimi. Ne elgtis kaip užsimanai, o būtent galvoti ir kalbėti tai, kaip ką matai, galvoji bei vertini.“

    Ne elgtis, kaip užsimanai, „nes individo laisvė negali būti pastatyta aukščiau visuomenės intereso„…. ir t.t. O paradai jau yra elgesys, kuris pažeidžia visuomenės laisvę gyventi savo pačios tradicijų deklaruojamose dorovės normų ribose.

    2. Spec tarnybų pagrindinė užduotis būti įvykių sūkuryje – čia jų darbo specifika, nes dažnu atveju jos pačios tuos įvykius ir inspiruoja. Kalbant konkrečiai apie Ukrainą, tai spaudoje yra pakankamai medžiagos bent jau apie CŽV direktoriaus vizitą į Ukrainą ieškant dingusio būrio pėdsakų. Negi neskaitėte to? Jie ten būriais veikia, padaliniais ir tai jokia paslaptis. Kitas dalykas, kad lietuviška spauda apie tai nerašo – blokuojama informacija.

    3. Dėl MIP įtakos formuojant valdžios nuomonę priimant įstatymus – na tai čia VSK abėcėlė, kurios pavyzdys aprašytas straipsnyje, kad „gyvenant tam tikroje informacinėje erdvėje, kurią formuoja visuomenėje MIP, neišvengiamai sprendimai bus priimami toje erdvėje egzistuojančių nuomonių, požiūrių ir pozicijų pagrindu“. – jums reikėtų įrašyti šioje svetainėje paieškos žodį – „nestrukturinis valdymas“ ir pasiskaityti su tuo susijusius straipsnius.
    Straipsnyje duoti 2 pavyzdžiai apie MIP įtaką dėl „Justitia Juvenalis“ ir „homoseksualų paradų“.
    Tačiau jų yra daugybė iš tiesų.

  5. Darius says:

    Geras straipsnis.
    Lietuvoje nėra Valstybės saugumu besirūpinančios organizacijos. Yra Nacionalinio saugumo įstatymas, tačiau nėra institucijos kuri kontroliuotu to įstatymo laikymosi. Dabartinis VSD yra amerikonų filialas, kuris žiūri ir veikia jų interų labui. VSD vadovas apdovanotas Amerikos kariniais apdovanojimais, dykai jų niekam nedalina. Lietuvos likimas nuspręstas, viskas vyksta pagal Bžežinskio planą (Bžežinskis apdovanotas Gedimino pirmo laipsnio ordinu), lietuviška valdžia tam pritaria ir to plano laikosi – Lietuva turi išnykti, integruotis į kažkokį bendrą pasaulinį juginį su centriniu valdymo aparatu. Tam ir Ukrainoje reikalingas pilietinis karas, tam ir Rusija bandoma į tai įtraukti. PASAULIS TURI LIKTI VIENPOLIS. Visi kas mano, kad pasaulis gali būti daugiapolis – yra naikintini priešai. Paprasta.
    Yra sena tiesa – matai darant blogį, privalai stabdyti visais įmanomais būdais, kitaip tampi bendrininku.
    Lieka tik išsiaiškinti ar globalūs procesai, naikinantys valstybes, yra gėris ar blogis. Gal mes kažko nesuprantam priešindamiesi Lietuvos išnykimui? Gal mums negalima duoti laisvės patiems spręsti savo likimo? Gal mes tikrai teliukai (avinai), kuriuos reikia, suvarius į gardą, kontroliuoti, riboti, sudaryti minimalias sąlygas išgyvenimui ir versti daryti tik tai kas reikia? Gal mums taip geriau, tik mes to nesuprantam? :) :)
    Mūsų tylus pritarimas tam kas vyksta, tai savotiškai įrodo. Pavieniui mes nepatenkinti, tačiau sutelktos jėgos suformuoti negalim, skiriasi pasaulėžiūros, skiriasi asmeniniai siekiai, skiriasi tikslai, skiriasi tų tikslų siekimo metodai. O ir primesta demokratinė sistema stipriai apriboja pasireiškimo galimybes.

    Tiesa išlaisvina. Todėl labai reikalingi tokios internetinės svetainės, kurios praplečia akiratį, skatina mąstymą, duoda atsakymus į rūpimus klausimus, formuoja teisingą pasaulėžiūra, skatina pilietiškumą, meilę Tėvynei, savo istorinėms šaknims. Kuo daugiau žmonių supras kas iš tikro vyksta, tuo didesnis šansas tam pasipriešinti.

    Konstitucija ir įstaymai pavaldūs ES, žemė (teritorija) pavaldi užsieniečiams, finansinė sistema pavaldi ES, valdžia pavaldi globaliai įdeologijai, kalba nustumiama į antrą planą, kultūrinės vertybės (šeima ir t.t) keičiamos. O kas tada sudaro valstybę? Beliekam tik mes – LIETUVIAI. Tauta be savo namų. Kaip anūkams į akis žiūrėsim? Čia mažas pagrindas vienytis? Mes nešam atsakomybę už valstybės išnykimą. MES. Tylim-pritariam-bendrininkai. Atsakomybės jausmas už tai kas vyksta. Daugiau nieko nereikia, viskas kitkas tik detalės ir metodai.
    Žadinkime vieni kitiems atsakomybę. Aš atsakingas už tai kas vyksta, aš leidžiu tam vykti savo pasyvumu ir tylėjimu, aš per mažai darau stabdant valstybės naikinimą, aš atsakingas už anūkų ir proanūkių ateitį.
    Pagarbiai,
    Darius

  6. Apie tai niekas nedrįsta net prasižioti says:

    Apie dabartinius psichiartus-neoficialiai,bet,deja,teisingai:

    http://www.sveikata.info/psichiatrija-mirties-industrija-psichiatrijos-atsiradimas
    http://psichiatrijosligonine.wallinside.com

  7. Stebetojas says:

    Gal vis tik remkimes asmens teisemis?
    “nes individo laisvė negali būti pastatyta aukščiau visuomenės intereso“?
    Tai gal paprasciau: kur ta riba, kai mano veiksmai pradeda pazeisti kito asmens teises?
    Baikim su tais visuomenes interesais ir kitom manipuliavimo priemonem.

  8. trolis says:

    Stebėtojui ->

    Stebiuosi, kad iki šiol nesuvokiate, kas tai yra visuomenės interesas..

    Tai paprasčiausi dalykai – tradicijos (tarp kurių įeina ir šeima) santykiai tarp visuomenės narių ir valdžios, bendras saugumas (valstybės sienos) ekonominė ir socialinė politika, švietimas.

    Galų gale pati valstybė yra ne kas kita, kaip – visos visuomenės intereso pagrindu suformuotas politinis, socialinis, kultūrinis ir geografinėmis sienomis apibrėžtas, bei kitų valstybių pripažintas darinys.
    Visa valstybė yra sutelktų visuomenės pastangų darinys, o ne propaganda :)

  9. Stebėtojas says:

    Ar tikrai:)?
    Laisvi žmonės TARIASI ir SUSITARIA. Laisvų žmonių santykiai grindžiami SUTARTIMIS ( kad ir žodžiu duotu).
    Prievartą prieš laisvą žmogų naudojantis  yra NUSIKALTĖLIS.
    Kas turi įsiteisinęs prievartos monopolį ( duotoje teritorijoje) ?
    Ogi VALSTYBE. = NUSIKALSTAMA ORGANIZACIJA.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top