V.Rutkūnas. Telaimina deivė Milda meilę ir laisvę lietuvių širdyse

2011, gegužės 8, 19:30 | kategorija Ideologija | 3 komentarai | peržiūrų 1 000 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

foto

Valdas Rutkūnas

Gegužės mėnuo lietuviams atneša sodų žydėjimą, gamtos ir jausmų kilimą, norą matyti meile spindinčias akis.

Prasmingiems lūkesčiams ir tinkamu laiku – gegužės viduryje – mus sutelkia meilės deivės Mildos šventė. Kaip tauta jaučia meilę, bendravimą ir tarpusavio artumą?

Šiais laikais dažnai piešiamas niūraus, atšiauraus, nedraugiško lietuvio paveikslas. Kai kas net teigia, kad lietuviai savanaudžiai, džiaugiasi kaimyno nelaime, lietuviu negalima pasikliauti. Kaip yra iš tiesų, kokia mūsų būdo gelmė, kokia dabartis? Tai, kad lietuviai užima pirmąsias vietas pasaulyje mobiliosios telefonijos, interneto plėtroje, socialinių svetainių lankymesi, tiesiai nurodo, kad lietuvio būdui būdingas bendravimas.

Tai, kad lietuviai savo laiku sustabdė mongolų-totorių ordas, kryžiuočių-kalavijuočių ordinus, rodo išskirtinį gebėjimą susivienyti ir glaudžiai petys petin kautis už savo žemę ir žmones – tai tarsi didžiulės meilės, kultūros ir jėgos viršūnė.

Didžioji dauguma šimtatūkstantinio lietuvių liaudies dainų kraičio yra susieta su meile. Meilės būdo neabejotina išraiška – šokiai. Visais laikais mes tą vertiname ir sugebame.

Verždamiesi į bendravimą ir meilę, atgrasios svetimos kultūros parblokšti, tautiečiai primiršo didžiąją meilės kultūrą, neretai klimptelėdami ir į svaigalų liūną. Vidinis pasąmoninis meilės kultūros savyje turėjimas ir nesugebėjimas jos taikyti dabartiniame gyvenime, veda tautą prie didžiulių įtampų, vedančių į tiesioginį ir netiesioginį savęs ir aplinkos naikinimą..

Prieštaringame šių dienų vaizde iškyla kiekvieno sąmoningo lietuvio atsakomybė, kuriuo keliu eiti. Meilės, tarpusavio supratimo, bendradarbiavimo kelias gali tautą išvesti į kilimą ir klestėjimą. Džiugu, kad vis daugiau lietuvių buriasi šiame kelyje, neabejotinai mus visus šis kelias atves ir į Laisvės, Meilės šventę – Mildos dieną.

Visame pasaulyje lietuvių bendruomenės ruošiasi  švęsti deivės Mildos šventę. Meilės bus tuo daugiau, kuo mažiau bus paradiškumo, sceniškumo, vartotojiškumo. Turime atgaivinti gyvąjį lietuvių būdą – bendras dainas, ratelius žaidimus, šokius – tai tobuliausios galimybės įgyti jėgos, džiaugsmo, meilės, o svarbiausia, tuo pačiu mes galime apdovanoti mūsų artimuosius, draugus, aplinkinius. Turime kurti gyvybės ir meilės erdvę,  tuomet sėkmingai galėsime spręsti ir visas savo bei tautos būties problemas.

Šiemet gimė graži mintis Lietuvos viduryje, Kauno Botanikos sode, netoli buvusios Aleksoto Mildos šventyklos, susiburti Mildos dienos šventimui. Rengėjai kviečia visus, atvykti į šventę ir gyvame vyksme išskleisti savo širdies meilės jausmą. Šventė gyva ir neparodomoji – tiesiog atvykime ir džiaukimės švęsdami. Pasinaudokime pavasariniu budimu, pabudinkime meile Lietuvą.

paveikslėlis

šaltinis: alkas.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 3

  1. Antanas says:

    Geras renginys.Daugiau tokiu renginiu.Reikia atgaivinti lietuviu savimone,pasauleziura.Sekmes!!!

  2. Jotvingis says:

    Saunuoliai organizatoriai,daugiau reikia atgaivintu senuju lietuvisku svenciu,gaivinkime senaja musu proteviu taip puoseleta ir ginta kultura,sveskime ne mums primestas ir jega ibruktas,bet tikras,gyvas musu proteviu svestas sventes,gaivinkime kiek tik imanoma musu ,lietuviu dvasine kultura!!!!Aciu rengejams!Telaimina jus dievai!

  3. Kinziulis says:

    Jei nepatinka viena religija, prašom į kitą. Reikėtu lietuviams pradėt mastyti, o ne šventes švęsti.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top