- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Valdas Vižinis. Ar pavyks prikirpti „žirkliauodegiams“ uodegą?

Vingio parke vykęs „Šeimų maršas“ virto konstitucinio mąsto veiksmu, aiškiai liudijusiu, jog tauta kuria valstybę, padėjo ant kiekvieno politiko darbastalio įsakmų nurodymą – vienalytėms santuokoms – NE.

Lietuvių valia pareikšta ir tai didysis maršo nuopelnas. Nuo šios valios „čnilsiškai“ nei užsidarysi, nei pabėgiosi, nei paišsisukinėsi. Duotą valdžiai žodį organizatoriai išlaikė nesiblaškydami. Anot Artūro Orlausko, žinią atnešė ir įdėjo į dantis.

Prieš maršą Gėjų RT dar spėjo „dvoktelti“ į viešumą apie neva „padirbtus“ 300 000 parašų už šeimą ir išsikvėpė, nes vėlesni vaizdai net belubiams propagandininkams užėmė žadą ir apie „padirbtus maršo dalyvius“ ar „susirinkusius kelis šimtus“ nebedrįso net užsiminti.

Nepaisant „tėvynės sąjungininkų “ valdžios gerai apmokamų, pasižyminčių narsia beatodaira sargių žurnalistų, Vingio parke susirinkę žmonės liudijo propagandos dvėselieną, o po maršo atsimerkė didelės valdžios baimės akys.

Ir tada žurnalistai sorosofondininkai išsitraukė paskutinį ginklą – prabilo apie ataką prieš pačią valstybę, parodomuoju Žeimytės straipsniu. Pasigyrusi ryšiais su VSD, kas šiai grupei žmonių savaime jau yra didžiojo įrodymo ženklas, maršą pagretino su įvykiais Klonio gatvėje, lietuvišku teisingumu netikinčius protestuotojus kaltino, neva, jau braižius valdžios keitimo planus, kurie ,suprask, jau braižomi dabar. Izraelio ambasados „palydovė“ Makaraitytė ,regis, net išvirto iš GRT ekrano beaiškindama apie maršo organizatorių sąsajas su visais įmanomais valstybės priešais.

Valdžia nėra valstybė ir tą valdžia gerai žino. Paprasčiausiai kito būdo „Tėvynės sąjungininkams“ gintis, kaip dangstytis valstybe , tiesiog nebėra.

Pagrindinė po maršo beįsigalinti tėvynininkų partijos baimė – žmonės gali sukilti taip, jog dabartinė valdžia ištykš kaip arbūzas ant asfalto – tiesiogiai apsprendžia visokiausio dugno turinių kūrėjų, vadinamų „influenceriais“, šalia jų žengiančių žurnalistų pasisakymus, kurių desperacija tokio lygio, jog Maldeikienę mėnesiui nebeapsikentęs nesąmonių užblokavo pats Facebukas.

Istorija vis kartojasi. Prezidento Pakso nuvertimas ir jį lydėjęs žmonių sukilimas, Klonio įvykiai, atvedę Drąsos kelio partiją į Seimą. Dabartinis maršas. Visus šiuos įvykius sieja konservatorių buvimas valdžioje.

Iš žirkliaduodegių to neatimsi. Ką sugeba, tą sugeba. Pastarieji nuolat lietuvius pakelia taip, kad paskui patys naktimis bunda šalto prakaito išpilti.

Ir visi konservatorių valdžios vykdyti tautos valios „nulaužimai“ , kaip dabartinis vykdomas maršo, turi savo kainą, kurią žirkliauodegiams vieną dieną teks sumokėti. Po kiekvieno „nulaužimo“ didelės žmonių grupės atitokdavo, pradėdavo kritiškai mąstyti, išmoko skirti iš valdžios malonės besimaitinančius propagandininkus, kurių skaičių „tėvynininkai“ priversti vis didinti, nes žmonių skaičius ir ryžtas keisti valstybę tik auga.

Po maršo jokiam politikui abejonių, jog jis galės laviruoti nebelieka. Tenka rinktis, su kuo jis, nors, rodos, LGBT vežimas dar rieda nestabdomas.
Arši LGBT atstovė Sabatauskaitė jau vadovauja Lygioms galimybėms. Mizaras įbrukamas į Konstitucinį teismą ir nuo šiol įkūnija prasiskverbusią į Konstitucinį teismą LGBT dvasią.

Į Lietuvos vidaus reikalus kišasi užsienio valstybės. 15 ambasadorių „reiškia viltį“ jog įstatymas bus priimtas. Būtent Vakarų ir Šiaurės šalių ambasados metai iš metų yra didžiausi Lietuvos Gėjų Lygos finansiniai rėmėjai. Lietuvos Konstitucija ambasadoriams nė motais.

Laisvės partijos „bepročiai“ į maršą atsako „galingu“ viešų ryšių smūgiu – stato Vilniuje suoliuką.

Ir kai atrodo, esme apsiausti iš visų pusių, mūsų viltis – tautos valią atstovaujantys politikai Seime, turintys tautos mandatą ir Lietuvos respublikos Prezidentas, ne taip jau prastai atrodo. Gitanas Nausėda nepalaužiamai kartoja neleisiąs laužyti Konstitucijos, prie opozicijos prisijungia susiformavusi regionų frakcija, padidinusi oponuojančios siaučiančioms šalyje beprotybėms jėgą iki 65 parlamentarų, sukyla 13 reikalaujančių referendumo konservatorių, liberalų ir socdemų frakcijų vadai pareiškia jau nesą tikri dėl vieningumo šiuo klausimu.

„Šeimų maršas“ triuškinančiai paveikė politikų sąmonę, nepaprastai sustiprino tradicionalistų pozicijas, priešais Konstituciją išstatė tikrą politinę Manerheimo liniją.

Žirkliauodegių valdžios nenoras suprasti tautą, ją jau daro antivaldžia ir priešintis Konstitucijos laužymui yra ne lietuvio teisė, bet pareiga.

Pirmą kartą rašinys paskelbtas autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.