Visuomenės sveikatos apsaugos institucijų darbo metodai. Ar jos tikrai reikalingos?
2023, 14 gegužės, 19:00 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 65 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai
2020 m. kovo mėn. Švedijos valstybinis epidemiologas Andersas Tegnelis parodė, kaip galima valdyti visuomenės sveikatą, išlaikant etikos standartus, ir atsisakė įvesti Švedijos gyventojams uždarymo režimą, rašo „Mises Institute” leidinio autorius Sanjeev Sabhlok.
Tačiau likusi visuomenės sveikatos dalis atsidūrė visuotinai smerkiamos eugenikos teritorijoje. Eugenika pažeidžia etikos normas ir daro didelę žalą žmonijai. Taip pat ir lokautai pažeidžia etikos normas, terorizuoja ir žudo milijonus žmonių visame pasaulyje.
Neseniai padėjau profesorei Gigi Foster parengti Australijos vyriausybės atsako į Covid-19 kaštų ir naudos analizę. Ši analizė, išleista knygos pavidalu, rodo, kad Australijoje dėl uždarymo padaryta žala mažiausiai šešiasdešimt aštuonis kartus viršija bet kokią naudą.
Išplėtęs šiuos duomenis į likusį pasaulį, apskaičiavau, kad visame pasaulyje nuo trijų iki dešimties milijonų žmonių žuvo, trilijonai dolerių buvo prarasti, o milijardai žmonių nukentėjo nuo uždarymo; „dovana”, kuri duos vaisių ir ateityje.
Dėl lokdaunų ne tik padaugėjo mirčių dėl ne su COVOD susijusių priežasčių. Tyrimas, kurį 2022 m. viduryje atlikau kartu su Džeisonu Gavriliu ir kurį paskelbė Indijos politikos institutas, rodo, kad dėl karantinų uždarymų taip pat padaugėjo mirčių nuo COVID.
Šalyse, kuriose buvo įvestas uždarymas ir su juo susijusios priemonės, mirčių nuo kovid-19 buvo vidutiniškai daugiau nei Švedijoje. Jei šio tyrimo rezultatus patvirtins ir kiti tyrėjai, absoliutus šių lokautų ir susijusių politikos priemonių blogis glumins ateities kartas.
Šiame straipsnyje noriu parodyti, kad visuomenės sveikatos atsakas į kovid-19 yra ne išimtis, o taisyklė. ydinga visuomenės sveikatos politika yra neišvengiamas jai būdingų informacijos trūkumų ir paskatų, giliai įsišaknijusių jos struktūroje, rezultatas.
Plėšikavimo dėsningumai
Tai, kas įvyko 2020 m., yra tipiška visuomenės sveikatos apsaugos sistemai. Kaip 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuletenyje aiškina Luc Bonneau ir Wim van Damme, „baimės kultūra” ir „mąstymas blogiausiomis situacijomis” buvo būdingi visuomenės sveikatos sistemos bruožai per 2000-ųjų pradžioje vykusias paukščių ir kiaulių gripo epidemijas:
„Pandeminė politika buvo grindžiama baime dėl blogiausių scenarijų, o ne faktiniais įrodymais. Švedijos etinis atsakas į covid-19 neturėtų mūsų klaidinti, kad visuomenės sveikatą galima kaip nors reformuoti. Tegnellas nėra visuomenės sveikatos apsaugos sistemos atstovas.
Bonneau ir Van Damme’as pareikalavo, kad visuomenės sveikatos apsaugos institucijos „būtų atsakingos už protingumą, užtikrinant atvirumą, skaidrumą ir dialogą su visomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač su visuomene”. Tačiau, ištikima savo prigimčiai, visuomenės sveikatos apsauga per covid-19 nieko panašaus nepadarė, atvirkščiai – visame pasaulyje įvedė griežtą cenzūrą.
Pandemijos planų sureikšminimas ir sužlugdymas
Iki 2020 m. visuomenės sveikatos apsaugos literatūroje buvo aiškiai teigiama, kad draudimų ir susijusios politikos nereikėtų įvesti, nes žala gerokai viršija naudą. PSO 2019 m. pateiktose pandemijos gairėse primygtinai reikalaujama, kad priemonės būtų proporcingos, išsamiai aptariami kiekvienos priemonės etiniai aspektai ir neįtraukiamos neapgalvotos priemonės, pavyzdžiui, lokautai ir sienų uždarymas.
Šią literatūrą apibendrinau knygoje „Didžioji isterija ir sužlugdyta valstybė„, taip pat skunde Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
Tai, kas nutiko per kiaulių gripą, Kovid-19 atveju buvo padauginta tūkstančius kartų. Fiksuodama blogiausią scenarijų (prisiminkite Neilo Fergusono modelį), visuomenės sveikatos apsaugos institucijos vėl išpūtė tai, ką aš vadinu Didžiąja isterija.
Maždaug nuo 2020 m. balandžio paaiškėjo, kad Covid-19 nėra itin mirtinas. Stenfordo universiteto profesorius Džonas Ioannis (John Ioannidis) 2022 m. balandžio 9 d. man parašė, kad Covid-19 yra 50-500 kartų mažiau mirtinas nei ispaniškasis gripas.
Kovid-19 iš tikrųjų yra toks pat mirtinas kaip ir sezoninis gripas. Švedijos oficiali mirtingumo statistika, kurioje mirtingumo rodikliai koreguojami atsižvelgiant į gyventojų skaičių, nerodo, kad 2020 m., atsižvelgus į 2019 m. „sauso stuburo efektą” (švelnus 2019 m. gripo sezonas reiškia, kad 2020 m. kvėpavimo takų ligomis sirgo daug daugiau vyresnio amžiaus žmonių), Švedijoje būtų buvęs per didelis mirtingumas.
Turime vadinamąją pandemiją, kurios mirtingumas panašus į sezoninio gripo, todėl Covid-19 praktiškai nesukėlė perteklinio mirtingumo Švedijoje 2020 m.
Nepaisant to, visuomenės sveikatos ekspertai, išskyrus Švediją, sukėlė isteriją, labai sureikšmindami Covid-19 reikšmę (vadindami ją kartą per šimtmetį pasitaikančia pandemija), kad paremtų Kinijos komunistų partijos inspiruotų sankcijų priėmimą, pažeisdami seniai padarytas, gerai žinomas visuomenės sveikatos apsaugos išvadas.
Valdžia be atsakomybės
Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad jų tikslams pasiekti reikalingi įgaliojimai, kurie naikina nuosavybės teises ir riboja judėjimo laisvę. Knygos „Visuomenės sveikata ir prevencinė medicina” skyriuje „Visuomenės sveikatos teisė” Edwardas Richardsas ir Catherine Rathbun aiškiai teigia, kad šiuolaikinė visuomenė negali egzistuoti be prievartos: „Visuomenės sveikata priklauso nuo valstybės galios.
Visuomenės sveikatos institucijos turi konfiskuoti turtą, uždaryti įmones, naikinti gyvūnus, priverstinai gydyti ar net uždaryti žmones. Be valstybės prievartos galios visuomenės sveikata ir šiuolaikinė visuomenė būtų neįmanoma”.
Atkreipkite dėmesį, kaip jie vartoja žodį „neįmanoma”. Jie teigia, kad nepaaukojus savo laisvės ir nuosavybės kontrolės neįmanoma išsigelbėti. Visuomenės sveikatos apsaugos institucijos taip pat primygtinai reikalauja, kad jos valdžiai (mūsų laisvės ir nuosavybės atžvilgiu) niekada nebūtų taikoma sąnaudų ir naudos analizė, taip pašalinant bet kokią atsakomybę už savo sprendimus.
Visuomenės sveikatos apsaugos negalimumas
Visuomenės sveikatos apsaugos ir ekonominio kolektyvizmo logika, kaip ir jų ribotumas, glaudžiai sutampa. Abiem trukdo grįžtamojo ryšio su rinka trūkumas ir nepakankama informacija.
Ludwigas von Misesas rašė, kad socializmo sąlygomis neįmanoma atlikti ekonominio apskaičiavimo. F. Hayekas teigė, kad egzistuoja žinių problema, nuo kurios kenčia centriniai planuotojai.
Socialistinės sistemos biurokratas nepajėgus surinkti ir suvokti net mikroskopinės informacijos dalies, kuri glūdi kainų sandaros sistemoje. Todėl sprendimai socialistinėse šalyse visada klaidingi ir neišvengiamai daro didelę žalą.
Panašiai ir sveikata yra griežtai individualus dalykas, todėl visuomenės sveikatos apsaugos institucijos neturi galimybių pateikti tikslių rekomendacijų kiekvienam žmogui. Visuomenės sveikatos apsauga neišvengiamai remiasi spekuliatyviais matematiniais modeliais.
Šie modeliai, kaip ir socialistiniai sąnaudų ir produkcijos modeliai, niekada nėra pagrįsti realia informacija, todėl galiausiai jie visada daro žalą visuomenei.
Tikra informacija – tai išsami informacija apie kiekvieną virusą, imuniteto lygį, psichinės sveikatos būklę ir ekonominę padėtį, susijusią su kiekvienu jurisdikcijai priklausančiu asmeniu.
Neatsižvelgus į ligos etiologiją ir eigą, tokios išsamios individualios informacijos kontekste, neįmanoma pateikti įrodymais pagrįstų rekomendacijų atskiriems asmenims. Vienas iš visuomenės sveikatos apsaugos klaidų pavyzdžių yra kontaktų atsekamumas.
Šios idėjos šalininkai mano, kad jie gali sekti kiekvieną kvėpavimo takų ligos atvejį naudodami QR kodus. Visuomenės sveikatos apsauga grindžiama ta pačia fikcija, kuria remiasi socializmas ir komunizmas.
Apsimestinis žinojimas yra pražūtinga visuomenės sveikatos apsaugos sistemos apgaulė. Jos „ekspertai” drąsiai siūlo sprendimus problemai, kurios jie net negali suprasti.
Išvada
Visuomenės sveikatos apsaugos sistema negalima pasitikėti. Jos darbuotojai ne kartą įrodė, kad jie niekada nepasirinks mažiau ribojančių politikos priemonių, neatliks savo veiksmų sąnaudų ir naudos analizės ir niekada neprisiims atsakomybės už masines žudynes ir jų veikos daromą žalą.
Vienintelė galimybė – išnaikinti šį vėžį. Visuomenės sveikatos apsaugos instituto panaikinimas yra kita svarbi žmogaus laisvės plėtros riba. Jei jos nepanaikinsime, biomedicininė valstybė, kuri dabar kontroliuoja pasaulį, suvalgys visas likusias mūsų laisves.
Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.
Leidžiama ...