Architektūra: Grįžti prie viešojo grožio

2023, 2 birželio, 19:26 | kategorija Realybė | 1 atsiliepimas | peržiūrų 100 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Kaip galime pastebėti, absoliuti dauguma turistų ir net vietos žmonių, apsilankyti ar ilsėtis mieste vyksta į Senamiestį, kuriame pilna nedidukių kavinių, restoranų bei vietų, kur galima paganyti akį. Niekas nevažiuoja ilsėtis į naujuosius rajonus ar apsilankyti tenykštėse įstaigose – jos daugiau skirtos vietiniams rajono gyventojams.

Viskas, kas gražu, traukia akį ir dvasią, sutelkta būtent senosiose miestų dalyse. Bent jau didžiuosiuose miestuose. Architektūros paminklai, katedros, bažnyčios senoviniu stiliumi, su kuriomis lyginant šiuolaikiškai pastatytas šventyklas, norisi verkti.

Kodėl šiuolaikinė architektūra taip nesirūpina estetine statinių ir aplinkos išvaizda? Kodėl ji, jei galima taip išsireikšti – neturi dvasios? Apie tai rašoma amerikiečių (pas juos ta pati bėda) straipsnyje, paskelbtame „American Conservative” keidinyje.

♦

Tam tikri architektai pateikia tokį argumentą, kuris paprasčiausiai skamba taip: Kadangi Hitleriui patiko klasikinė architektūra, turime moralinę pareigą statyti negražius pastatus.

Šį argumentą išsakantys žmonės mano, kad bjaurių pastatų statyba yra būdas išpirkti tikras ir tariamas XX a. fašistinių režimų nuodėmes. Visa tai yra su užkratu: Fašistai mėgo klasikinę architektūrą, mes nemėgstame fašistų, ipso facto mes nemėgstame klasikinės architektūros. Amerikiečiai turi kęsti apgailėtiną aplinką, nes Musolinis turėjo gerą skonį.

O gal jie to ir nedarys. „Fox News” kanale Patrikas Haufas pranešė, kad respublikonas Džimas Banksas iš Indianos pristatė teisės aktą, kuriuo siekiama kodifikuoti Donaldo Trampo įsakymą dėl gražios federalinės civilinės architektūros skatinimo – vieną iš paskutiniųjų jo, kaip prezidento, veiksmą, kurio atšaukimas buvo vienas iš pirmųjų Džo Baideno žingsnių.

Donaldo Trampo (Donald Trump) vykdomajame įsakyme, kuriame pripažįstama, kad viešieji pastatai turėtų „gražinti viešąsias erdves ir įkvėpti pilietinį pasididžiavimą”, klasikinis stilius paskelbtas „pageidaujama ir numatytąja federalinių viešųjų pastatų architektūra”.

Prezidentas privalėjo būti informuotas, kai už viešųjų pastatų statybą atsakinga Bendrųjų paslaugų administracija pasirašydavo dėl naujo federalinio pastato, kurio dizainas pasižymėtų „fragmentiškumu, netvarka, nutrūkimu, iškraipymu, iškreipta geometrija ir nestabilumo įspūdžiu”.

Vykdomasis įsakas pakeitė pražūtingą status quo. Susidūręs su staigiu federalinės darbo jėgos padidėjimu, buvęs JAV prezidentas Džonas Kenedis įsteigė Federalinių biurų patalpų ad hoc komitetą, kuris turėjo sukurti naujų federalinių biurų pastatų statybos sistemą.

1962 m. šis komitetas paskelbė Pagrindinius federalinės architektūros principus, kuriais federalinių pastatų projektavimas buvo pavestas „žymiems architektams”. Jame buvo primygtinai reikalaujama, kad nors ir nebūtų nustatytas vienas federalinis stilius, pirmenybė turėtų būti teikiama „šiuolaikiniam” dizainui.

Rezultatas – brutalizmo ir modernizmo stiliaus pastatai, pradedant distopiniais J. Edgaro Huverio (J. Edgar Hoover) ir Huberto H. Humfrio (Hubert H. Humphrey) pastatais ir baigiant deformuotu, betonu aptaisytu Roberto K. Veiverio (Robert C. Weaver) pastatu.

Apklausos rodo, kad daugiau nei 70% amerikiečių pirmenybę teikia klasikinei ir tradicinei architektūrai, tačiau brutalistų ir modernistų architektai niekada nesiekė populiarumo.

Jų projektai buvo skirti užgniaužti žmogaus dvasią ir atspindėti tai, ką jie suvokė kaip žmogaus egzistencijos brutalumą. Reakcija į D. Trampo įsaką atskleidė, kad jo kritikai pritarė šioms prielaidoms, net jei savo susirūpinimą jie apipavidalino kaip susirūpinimą dėl to, kad administracija primeta vieną vienintelį stilių.

Pavyzdžiui, žurnale „Forbes” architektūros rašytojas Juanas Sebastianas Pinto teigė, kad D. Trampo dekreto problema slypi ne pačioje neoklasikinėje architektūroje, o jos panaudojime aukštesniam politiniam tikslui, kuriam vadovauja prezidentas.

Žinoma, visa architektūra turėtų turėti ir turi turėti „aukštesnį politinį tikslą”, kuriuo, eilutėmis vėliau, sužinome, kad tiki ir pats Pinto, kai teigia, jog bjauri architektūra tarnauja libertariniam tikslui – atspindėti valdžios prievartos „brutalumą”:

Iki šiol didžioji dauguma federalinės architektūros per daugiau nei 70 metų nuo GSA įkūrimo, įskaitant mūsų mėgstamų trijų raidžių agentūrų – IRS, FTB ir NSA – būstines, atitiko šaltą, modernistinį frigidiškumą.

Šios reprezentacijos teisingai atspindi valstybės veikimą. Mūsų šiuolaikiniai architektai ir biurokratai nemelavo mums, kaip tai darė kitais šimtmečiais, atlikdami išsiplėtusius klasikinius ir gražaus meno kapitalinius remontus.

Dauguma GSA pastatų savo forma atvirai liudijo apie vis labiau paslaptingą, savarankišką ir viską matantį valstybės aparatą. Jie turėtų simbolizuoti ne ką kitą, o valdžios institucijų, kurioms rūpi nebe tik surinkti mokesčius, bet ir prievarta sužinoti mūsų asmeninio gyvenimo detales, brutalumą.

Pinto ir kiti kritikai teigė, kad Trampo E.O. yra „fašizmo” pranašas. Architektūros kritikė Keitė Vagner (Kate Wagner) laikraštyje „New Republic” teigė, kad D. Trampas tenkina „nacių architektūrinę ideologiją”.

Nuo to laiko ištrintoje „Twitter” žinutėje urbanistinių studijų profesorė Renee Tapp palygino Trampą su Stalinu ir Musoliniu, sakydama, kad jis, kaip ir jie, „myli klasikinę architektūrą”.

Laikraštis „Chicago Sun-Times” šmaikštavo, kad „Musolinis, Franko ir vienas konkretus nevykęs vokiečių meno studentas – visi jie siekė išskirtinės, klasikos įkvėptos valstybinės architektūros, skirtos tradicijoms, tvarkai ir valstybės pranašumui projektuoti”.

Pastebėkite, kad nė vienas iš šių argumentų nėra tikras argumentas prieš tradicinę architektūrą ar net prieš tradicinės architektūros privalomumą – tik išgirdę Hitlerio ir Musolinio vardus, turite sustabdyti savo proto gebėjimus.

Bet, kai nustumsite į šalį visas kalbas apie „fašizmą”, suprasite, kad šie kritikai neprieštarauja principui, jog sukurta aplinka gali tarnauti politiniams tikslams. Tiesą sakant, būtent todėl, kad jie tuo tiki, Bideno administracija taip greitai atšaukė Trampo įsaką.

Praėjus kelioms savaitėms po J. Bideno inauguracijos, Vašingtono mero pavaduotojas Johnas Falcicchio išsiuntė laišką Baltiesiems rūmams, prašydamas peržiūrėti D. Trampo paskirtus asmenis į Nacionalinę sostinės planavimo komisiją ir JAV vaizduojamųjų menų komisiją, įspėdamas, kad „dabar Nacionalinę sostinės planavimo komisiją sudaro vien baltaodžiai vyrai.

Tai yra D. Trampo paskirti asmenys, esą palaikantys buvusios administracijos blogai apgalvotą vykdomąjį įsakymą „Skatinti gražią federalinę civilinę architektūrą”. Pasak jo, šie paskyrimai ir jų parama tradicinei architektūrai gali sutrukdyti miestui remti „įvairovę ir skatinti teisingumą, kaip priemonę diskriminacijos palikimui, kuris iki šiol formuoja mūsų aplinką”.

Falcicchio, labiau nei kritikai, bambantys dėl tariamo Trampo administracijos kišimosi į meno procesą, supranta, kad pati architektūra ir politiniai bei kultūriniai prioritetai, kuriuos architektūra atspindi, buvo ginčo dėl įsako esmė.

Žmonės, kurių vidinis gyvenimas netvarkingas, nori, kad jų aplinka atspindėtų tą netvarką. Gerai sutvarkytą vidinį gyvenimą gyvenantys žmonės nori priešingai. Jei esate chaoso ir netvarkos šalininkas, norite, kad sukurta aplinka taip pat informuotų joje gyvenančius žmones.

Dienraštis „The Guardian” ginčą dėl D. Trampo įsako apibūdino kaip „ginčą tarp tų, kurie pasitiki architektais ir specialistais, kad jie projektuotų tai, kas, jų manymu, yra geriausia, ir tų, kurie siekia kontroliuoti tai, ką jie daro”.

Didžiąją šimtmečio dalį pasitikėjome „architektais ir profesionalais, kurie projektuoja tai, kas, jų manymu, yra geriausia”, o šiandien beveik kiekvienas didesnis miesto centras ir naujas federalinis pastatas yra niūrus stiklinis akis badantis objektas.

Jei norint pakeisti federalinės architektūros kryptį reikia „kontrolės”, turėtume ją perimti į savo rankas. Kaip mums primena Bankso įstatymo projektas, tai vis dėlto yra viešieji pastatai.

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.