Geitsas ar Vokietija? Kas yra PSO atsako į Covid-19 autorius?

2023, 17 birželio, 14:32 | kategorija Metodologija | 1 atsiliepimas | peržiūrų 174 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Mintis, kad Bilas Geitsas (Bill Gates) kažkokiu būdu yra PSO reakcijos į Covid-19 vakcinas varomoji jėga, yra labai paplitusi – bent jau „Twitter” tinkle. Tačiau neseniai ši mintis sulaukė netikėto palaikymo iš vieno pagrindinių žiniasklaidos šaltinių: „Politico”, internetinė naujienų tarnyba, kuri buvo pradėta kurti Vašingtone, 2015 m. bendradarbiaudama su Vokietijos žiniasklaidos milžine „Springer” pradėjo leisti Europos leidinį Briuselyje, o praėjusiais metais Vokietijos įmonė ją pilnai įsigijo, rašo „Brownstone Institute” autorius Robertos Kogonas (Robert Kogon).

Cituodamas „Politico” ir „Springer” atlikto didžiulio ir vingiuoto „tyrimo”anoniminius šaltinius ir pateikdamas astronominius, bet iš esmės nedokumentuotus finansavimo skaičius, pagrindinis Vokietijos leidinys „Die Welt”  teigė, kad, kaip ir įtarė „Twitter” vartotojai, būtent Bilas Geitsas ir jo organizacijų „tinklas” vis dėlto „kontroliavo” pasaulio Covid-19 atsaką.

Springer/Politico „tyrime” ypač daug dėmesio skiriama tariamai Geitso ir jo „tinklo” įtakai PSO – kaip ir turėtų būti, nes PSO, žinoma, buvo pagrindinis koordinuoto pasaulinio atsako į Covid-19 pandemiją nešėjas.

Tačiau problema ta, kad gausybė viešai prieinamos informacijos neabejotinai rodo, kad PSO reagavimo į Covid-19 pandemiją varomoji jėga iš tiesų yra ne kas kitas, o Vokietija, ir, kad – stebėtina, atsižvelgiant į Geitso sukeltą furorą – Geitsas iš tiesų atliko tik labai nedidelį vaidmenį.

Iš tikrųjų tai neturėtų stebinti, nes pati PSO jau seniai pripažino, kad „Vokietija yra pagrindinė PSO COVID-19 atsako rėmėja” (žr. čia). Tačiau, kadangi, atrodo, kad tai iš esmės liko nepastebėta, pažvelkime į detales, pradėdami nuo toliau pateiktos diagramos.

Grafike pavaizduoti pagrindiniai PSO Covid-19 atsako biudžeto rėmėjai pirmaisiais pandemijos metais, 2020 m. Oficialus programos pavadinimas – (C19) strateginis pasirengimo ir reagavimo planas (SPRP). Grafikas buvo sukurtas tiesiogiai iš pačios PSO SPRP finansavimo duomenų bazės.

Kaip matyti, daugiausiai lėšų skyrė Vokietija. Jos 425 mln. dolerių įnašas sudarė daugiau kaip 30% viso 1,34 mlrd. dolerių efektyvaus biudžeto. Vertinant iš perspektyvos, 80 milijonų Vokietijos gyventojų sudaro apie 1% visų pasaulio gyventojų.

Europos Komisija, vadovaujama buvusios Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen, buvo trečia pagal dydį paramos teikėja, skyrusi 81 mln. dolerių. Taigi Vokietija ir Vokietijos dominuojama ES kartu skyrė 506 mln. dolerių, arba daugiau kaip 36% biudžeto reaguojant į C-19 2020 m.

O kur buvo Bilas Geitsas? Tiksliau, kur buvo Bilo ir Melindos Geitsų fondas (Bill & Melinda Gates Foundation), kuris iš tiesų daug prisideda prie PSO veiklos kitose srityse? Toliau pateiktoje diagramoje matome: 18-oje vietoje finansavimo hierarchijoje, dviem vietomis atsilikę nuo Jemeno.

Geitso fondo įnašas – 14,5 mln. dolerių – sudarė apie 1% viso biudžeto. Vokietija skyrė maždaug 30 kartų daugiau lėšų. GAVI aljansas, prie kurio tuoj pat grįšime, yra dar žemiau sąraše (30 vieta, šiek tiek daugiau nei 7 mln. JAV dolerių).

Kitame grafike pavaizduota, kas daugiausia prisidėjo prie PSO atsako į Covid-19 biudžeto 2021 m. – antraisiais pandemijos ir pirmaisiais masinio skiepijimo metais. Istorija iš esmės tokia pati. Vokietija vis dar yra daugiausiai lėšų skirianti šalis, o jos procentinė dalis bendrame biudžete dabar yra dar didesnė.

Vokietijos 386 mln. dolerių įnašas sudaro beveik 40% faktinio biudžeto. Sudėjus Vokietijos ir ES įnašus, gauname beveik 497 mln. dolerių, o tai sudaro beveik pusę viso biudžeto. O kur Geitso fondas? Vis dar 18-oje vietoje, dabar trimis vietomis atsilieka nuo Bisau Gvinėjos! Žr. toliau.

Gateso fondo faktinis 6 mln. dolerių įnašas sudaro vos 0,5%. viso biudžeto! Vokietijos įnašas – 386 mln. dolerių prie 6 mln. dolerių – dabar yra ne mažiau kaip 64 kartus didesnis!

Su pirmiau nurodytais finansavimo skaičiais galima susipažinti PSO interneto svetainėje čia. Atkreipkite dėmesį, kad nuoroda nukreipia į vėlesnius finansavimo metus (2022 m.). Norėdami pamatyti ankstesnius metus, viršutiniame kairiajame kampe turite pasirinkti norimus SPRP metus.

Iš einamųjų metų grafiko matote, kad Vokietija ir toliau bus didžiausia Covid reagavimo biudžeto finansuotoja, nors JAV, kurios įnašai anksčiau buvo palyginti menki, dabar pakilo į antrąją vietą. Geitso fondas iš viso pažadėjo skirti 250 000 JAV dolerių. Vokietijos pažadas skirti 352 mln. dolerių yra tiesiog 100 kartų didesnis!

Bet palaukite akimirką. Atidūs stebėtojai pastebės, kad tarp pagrindinių 2021 m. įnašų teikėjų gana ryškiai išsiskiria GAVI, dabar esanti 5-oje vietoje su faktiniu 67 mln. dolerių įnašu, o 2022 m. GAVI ir toliau išlieka pagrindiniu įnašų teikėju.

Taigi, net jei Vokietija yra bene didžiausia paramos teikėja ir net jei Geitso fondo įnašas yra menkas, Geitso dalyvavimas vis tiek yra reikšmingas: būtent per GAVI. „Springer” ir „Politico” „tyrime” GAVI įtraukta į Geitso organizacijų „tinklą”, o Geitsas yra GAVI. Tiesa?

Klystate. Tai dar vienas plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, ir dažnas jo kartojimas „Twitter” tinkle nepadaro jo teisingesnio. Kad ir kokį vaidmenį Geitsas atliko steigiant organizaciją, šiuo metu GAVI didžiąją dalį lėšų gauna iš nacionalinių vyriausybių, o ne iš privačių šaltinių.

Visų pirma, kaip matyti iš toliau pateiktos finansavimo diagramos iš pačios GAVI interneto svetainės, šiuo laikotarpiu GAVI iš tiesų gauna daugiau lėšų iš Vokietijos nei iš Geitso fondo.

Todėl akivaizdu, kad sudėti Geitso fondo skiriamas lėšas ir GAVI lėšas ir šią sumą laikyti bendru Geitso indėliu, kaip linkę daryti daugelis teorijos „Geitsas yra PSO savininkas” šalininkų, yra klaidinga.

Iš tiesų „Springer” ir „Politico” „tyrimas” atlieka tą patį triuką, įtraukdamas 6 mlrd. dolerių GAVI lėšų į 10 mlrd. dolerių sumą, kurią jo keturių NVO „tinklas” tariamai skyrė „Covid-19 atsako pastangoms”. Tiksliau, straipsnyje teigiama, kad:

„Nuo pandemijos pradžios 2020 m. Geitso fondas, Gavi ir Wellcome Trust, remdamiesi PSO pateiktais duomenimis, PSO bendrai skyrė daugiau nei 1,4 mlrd. dolerių – gerokai daugiau nei dauguma kitų oficialių valstybių narių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Komisiją.”

Tai gali būti tiesa, jei įskaičiuosime ir dabartinius finansavimo metus. Tačiau kaip tai susiję, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės GAVI finansuotojos yra būtent tos pačios PSO valstybės narės? (Palieku nuošalyje tai, kad Europos Komisija, žinoma, nėra PSO valstybė narė. Jos, kaip ir Geitso fondo, įnašai yra visiškai savanoriški).

Be to, „Springer/Politico” straipsnyje nepastebimai nutylima, kad Vokietijos įnašas į PSO – Vokietijos, kuri, kaip ką tik minėta, taip pat yra pagrindinė GAVI rėmėja, – yra tikrai panašus į minėtą skaičių ir tikriausiai jį viršija.

PSO viešojo finansavimo duomenų bazėje nurodoma, kad bendras Vokietijos įnašas į PSO 2020-21 m. finansavimo laikotarpiu yra beveik 1,15 mlrd. (Žr. čia) Net darant prielaidą, kad bendra Geitso + GAVI + „Wellcome Trust” suma yra kažkokiu būdu įtakojanti, ji yra mažesnė ir sudaro maždaug 1,01 mlrd. dolerių. (Su atskirais finansavimo skaičiais galima susipažinti PSO interneto svetainėje čia. „Wellcome Trust” indėlis yra palyginti nereikšmingas).

Jei įdomu, pateikiame penkis pagrindinius PSO finansuotojus 2020-21 m. laikotarpiu, kaip nurodyta PSO interneto svetainėje.

Tačiau šie bendri finansavimo skaičiai šiuo atveju nėra svarbūs. Svarbūs yra specialūs įnašai į Covid-19 reagavimo biudžetą. Kadangi Springer/Politico straipsnyje šiame kontekste minimi pirmieji, o ne antrieji dalykai, kyla klausimas, ar autoriai iš tikrųjų nepriskyrė bendro Geitso fondo finansavimo tariamam 1,1 mlrd. dolerių įnašui į „Covid-19” atsako  pastangas. Jei taip, tai didžiulė klaida.

Kaip nurodyta pirmiau, faktinis Geitso fondo indėlis į PSO reagavimo į Covid-19 biudžetą yra palyginti nedidelis. Įskaitant šių metų pažadą, iš viso jie sudaro apie 21 milijoną JAV dolerių. o ne 1,1 mlrd. dolerių!

Didžioji Geitso fondo įnašo į PSO biudžetą dalis visiškai nesusijusi su Covid-19. Tai galima nesunkiai patikrinti peržiūrėjus išsamią srautų diagramą, kurią galima rasti PSO interneto svetainėje čia. Kaip matyti iš toliau pateiktos diagramos detalės, 2020-21 m. laikotarpiu beveik 65% visų Gateso fondo lėšų buvo skirta poliomielito likvidavimui.

Priešingai, daugiau nei 70% Vokietijos 1,15 mlrd. dolerių įnašo teko Covid-19 atsakui (būtent 811 mln. dolerių, kaip užfiksuota pirmiau). O jei iš bendros Vokietijos paramos atimtume 58 mln. dolerių įvertintus įnašus, šis skaičius išaugtų iki beveik 75%.

„Politico” būsimame Geitso finansavimo demaskavime cituojamas toks Lawrence’as Gostinas iš Džordžtauno universiteto, kuris pažymi: „Manau, kad turėtume būti labai susirūpinę. Kalbant labai grubiai, už pinigus perkama įtaka”. Galbūt taip ir yra. Bet kodėl Vokietijos pinigų atveju tai turėtų būti mažiau svarbu?

Žinoma, jei pinigus sudarytų tik apskaičiuoti įnašai, kuriuos šalis moka kaip narystės organizacijoje sąlygą, tada tai iš tiesų būtų mažiau arba visai nebūtų. Tačiau akivaizdu, kad Vokietijos lėšas sudarė ne tik apskaičiuoti įnašai.

Kaip ką tik pažymėta, Vokietijos apskaičiuoti įnašai 2020-21 m. finansavimo laikotarpiu sudarė tik 58 mln. Tai reiškia, kad 95% Vokietijos finansavimo buvo toks pat savanoriškas kaip ir Geitso finansavimas.

Toliau pateikta skritulinė diagrama paimta tiesiai iš PSO svetainės (čia). Mažas žalsvai geltonas gabalėlis rodo Vokietijos įvertintus įnašus. Visa kita dalis yra savanoriška.

Taip pat pažymėtina, kad nė vienas Vokietijos savanoriškas įnašas nėra pagrindinis įnašas, t. y. įnašas į PSO bendrąjį biudžetą, kurį organizacija gali naudoti savo nuožiūra. Visi jie yra tiksliniai.

Diskusijose apie PSO finansavimą „Twitter” tinkle ir net sudėtingesnėse vietose nuolat painiojami savanoriški įnašai ir privatūs įnašai. Kaip matyti iš Vokietijos pavyzdžio, savanoriški įnašai į PSO nebūtinai yra iš privačių šaltinių. Iš tiesų didžioji jų dalis gaunama būtent iš viešųjų šaltinių, t. y. nacionalinių vyriausybių arba tarpvyriausybinių organizacijų, pavyzdžiui, ES.

Žinant tai, kodėl reikėtų manyti, kad savanoriški įnašai iš privačių šaltinių, net privačių labdaros šaltinių, yra kaip nors suinteresuoti, o vyriausybių įnašai yra nesuinteresuoti?

Atsižvelgiant į minėtus finansavimo duomenis, kyla akivaizdus klausimas: kodėl iš tikrųjų Vokietija staiga tapo didžiausia PSO rėmėja prasidėjus Covid-19 pandemijai ir kodėl ji daugiausiai prisidėjo prie organizacijos reagavimo į Covid-19 biudžeto? Ar tai buvo padaryta tik tam, kad būtų išgelbėtas pasaulis? Kokių interesų Vokietija galėjo turėti kovojant su Covid-19?

Na, kai suprantame, kad vadinamoji „Pfizer” vakcina, kuri buvo šio atsako centre, iš tikrųjų priklauso Vokietijos bendrovei „BioNTech” ir kad, kaip nurodyta mano naujausiame „Brownstone” straipsnyje, „BioNTech” uždirba daug daugiau iš vakcinos pardavimų visame pasaulyje nei „Pfizer”, tada interesas tampa akivaizdus.

2021 m. „BioNTech” pajamos išaugo nuo maždaug nulio iki 19 mlrd. dolerių, todėl ši bendrovė yra pagrindinis Vokietijos augimo variklis. Nuo šių 19 mlrd. dolerių pajamų „BioNTech” uždirbo daugiau kaip 15 mlrd. dolerių pelno, taigi bendrovės pelno marža prieš apmokestinimą siekė beveik 80%!

Beveik trečdalį šio pelno „BioNTech” sumokėjo kaip pelno mokestį, todėl Vokietijos federalinė vyriausybė ir Mainco miestas (kuriame bendrovė moka vietinius mokesčius) tapo pagrindiniais bendrovės akcininkais.

Be to, Vokietijai ne tik, galima sakyti, pasisekė su „BioNTech”. Kaip išsamiai aprašyta mano ankstesniame „Brownstone” straipsnyje apie „BioNTech” istoriją, ir „BioNTech” bei „BioNTech-Pfizer” partnerystę, Vokietijos vyriausybė nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo subsidijuojant ir skatinant šią bendrovę.

Iš tiesų, nuo pat pradžių! Vokietijos vyriausybė rėmė patį „BioNTech” įkūrimą (2009 m.) pagal finansavimo programą „Go-Bio”, kurios tikslas buvo paversti Vokietiją biotechnologijų lydere.

Be to, Vokietija skyrė „BioNTech” 375 milijonų JAV dolerių subsidijų ekvivalentą specialiai vakcinai „Covid-19” paremti.

Tai tokie interesų konfliktai, dėl kurių privatus rėmėjas turėtų raudonuoti. Tačiau Vokietija, kaip PSO valstybė narė, ir toliau vaidino pagrindinį vaidmenį formuojant PSO atsaką į Covid-19 tose vietose, kuriose privatūs rėmėjai, pavyzdžiui, Geitso fondas, nedalyvauja.

Taigi, komitetui, kuris buvo sudarytas dar 2020 m. viduryje, kad įvertintų organizacijos vykdomą atsaką į pandemiją – oficialiai vadinamam Tarptautinių sveikatos taisyklių veikimo COVID-19 metu peržiūros komitetu – pirmininkauja ne kas kitas, o Lotharas Wieleris.

Wieleris tuo pat metu yra ir Roberto Kocho instituto (RKI) – Vokietijos visuomenės sveikatos institucijos, atliekančios maždaug tokį patį vaidmenį kaip ir Amerikos CDC – prezidentas. Žr., pavyzdžiui, Wielerio pareiškimą, kuriame jis, kaip PSO komiteto pirmininkas ir RKI prezidentas, pareiškė keistą dvigubą nuomonę.

Lotharas Wieleris neabejotinai yra vienintelis Vokietijos pareigūnas, glaudžiausiai susijęs su Vokietijos Covid-19 atsaku. Kad suprastumėte, kokią reikšmę turi Wielerio pirmininkavimas šiam svarbiam PSO komitetui, nors jis vis dar užima svarbias pareigas Vokietijos vyriausybėje! – tereikia įsivaizduoti, kad, tarkime, Anthony Fauci pirmininkauja tam pačiam komitetui, tebedirbdamas NIAID direktoriumi.

Tai, kad Vokietija atlieka didžiulį vaidmenį finansuojant PSO kovą su Covid-19, taip pat gali padėti paaiškinti kai kuriuos svarbius ir dažnai kitais atžvilgiais mįslingus organizacijos sprendimus, pavyzdžiui, 2020 m. sausį priimtą sprendimą skubiai patvirtinti Vokietijos virusologo Christiano Drosteno sukurtą liūdnai pagarsėjusį pernelyg jautrų PGR protokolą, kaip auksinį Covid-19 infekcijos nustatymo standartą – taip iš esmės užtikrinant, kad liga įgytų pandemijos statusą.

Christianas Drostenas, kuris yra Vokietijos vyriausybei Covid-19 klausimais patarinėjančios Ekspertų tarybos narys, tų pačių metų rugsėjį buvo apdovanotas aukščiausiu šalies apdovanojimu – ordinu „Už nuopelnus” (Bundesverdienstkreuz).

Jis yra Berlyno Charité mokymo ir mokslinių tyrimų ligoninės virusologijos skyriaus pirmininkas ir pasaulinės sveikatos koordinatorius. Šiuo metu „Charité” yra įsikūręs PSO pandemijų ir epidemijų žvalgybos centras, kuris neseniai pradėjo veikti gavęs 100 mln. dolerių Vokietijos vyriausybės finansavimą.

Pastaba: Virš šio straipsnio esančioje nuotraukoje matyti RKI prezidentas Lotharas Wieleris ir PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus, Berlyno Roberto Kocho institute besisveikinantys alkūnėmis po to, kai pasirašė susitarimo memorandumą, kurio pagrindu buvo įkurtas „Pandemijų centras”.

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.