- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Išsilavinimo mito saulėlydis: jausmai ir įsitikinimai prieš mąstymą ir išsilavinimą

Nustatyta priežastis, kodėl vieni protingi ir išsilavinę žmonės balsuoja už partijas, už kurias, kitų protingų ir išsilavinusių žmonių nuomone, neturėtų balsuoti joks protingas ir išsilavinęs žmogus.

Jei tai teisybė, tai Nobelio premija garantuota tam, kuris galutinai ir neapskundžiamai paprastais, bet gudriais eksperimentais įrodė, kad protingumas ir išsilavinimas nieko bendro neturi su politinėmis pažiūromis. Tiksliau, – tai buvo nustatyta, – kad žmogus nustoja mąstyti blaiviai, jei tokio mąstymo išvados prieštarauja jo politinėms pažiūroms.

T.y. jei faktai prieštarauja mūsų įsitikinimams – laimi įsitikinimai. Ir taip yra todėl, kad įsitikinimai tampriai susiję su jausmais, o jausmų (emocijų) viršenybė virš proto yra ne koks nors smegenų darbo trūkumas, bet pagrindinis smegenų veikimo būdas.

Jei tai būtų tik trūkumas, tai dar būtų vilčių, kad įmanoma tą reikalą pataisyti, bet dabar jau aišku, kad dar vaikystėje įgytų pažiūrų nepakeis joks vėliau įgytas išsilavinimas.

Štai ir viskas. Temą galima uždaryti, kaip ir bendrojo lavinimo mokyklas bei universitetus, o palikti tik vaikų darželius su teisingu polit-švietimu ir amatų mokyklas.

Beje, atlikti eksperimentai buvo neįtikėtinai paprasti. Pavyzdžiui, bandomajam pateikiama skaičių lentelė, sakant, kad tai duomenys apie kremo poveikį odai, ir prašo parodyti ar kremas sumažina odos bėrimą. Bandomasis puikiai susitvarko su užduotimi.

Bet jei tam pačiam vargšeliui paduoda tuos pačius skaičius, sakydami, kad tai apie asmeninių ginklų poveikį nusikalstamumo mažėjimui, tai pastarasis jau negali susitvarkyti su užduotimi, jei išvados prieštarauja jo įsitikinimams apie ginklų turėjimą.

Linksmiausia toje istorijoje yra tai, kad kuo prasčiau išlavinti matematiniai gebėjimai, tuo mažiau politinės pažiūros bandomiesiems trukdo skaičiuoti. Tai suprantama, nes kvailiui jo politinės pažiūros tikrai netrukdytų jo paties matematiniams sugebėjimams, kurių jis neturi.

Tačiau, liūdniausia, kad kuo labiau įgudęs (t.y. kuo geriau išsilavinęs) skaičiuotojas, tuo lengviau pasiduoda savo įsitikinimams ir tuo sunkiau skaičiuoja, kai nesigauna tai ko norėtų. Štai ir viskas.

Kas netikite, skaitykite angliškai
The Most Depressing Discovery About the Brain, Ever

arba rusiškai
Самая обидная новость о мозге, которую я когда-либо слышал

Kalbant rimtai, tai tas tyrimas nieko naujo neatrado. Visais laikais visos bent kiek save gerbiančios valdžios stengėsi sau palankius piliečius auklėti nuo mažens. Bet kuri propaganda irgi remiasi tik emocijomis, faktus pateikiant tik emocijų sustiprinimui.

Paprastai liaudžiai tai irgi buvo žinoma dar nuo žilos senovės – „nors tiesa viena, bet kiekvienas savo teisybę turi“, „mokslas proto neprideda“, „kuprotą tik grabas ištiesins“, „žmogus gyveni, mokaisi ir durnas miršti“ ir t.t., ir pan.

Kaip buvo rašyta, jausmų viršenybė proto atžvilgiu yra pagrindinis mūsų smegenų veikimo būdas. Smegenys emocijų (hormonų) pagrindu priima sprendimą greičiau nei loginiu mąstymu, kas pasiteisino mūsų daugelio milijonų metų evoliucijoje.

Kiek ilgai pragyventumėte, jei kaskart sutikę tigrą miške stengtumėtės protingai svarstyti „ką dabar daryti“? Ir nesitikėkime, kad keletas tūkstančių metų civilizuoto gyvenimo iš esmės pakeitė žmogaus prigimtį.

Hormonai veikia ne tik mūsų kūną, bet taip pat įtakoja mūsų mintis ir jausmus, o smegenų neurotransmiteriai lemia kūno funkcionavimą: širdies plakimą, kepenų veiklą, virškinamą ir pan.

Mūsų emocijos yra mūsų kūno atsakas į tai, ką jau pajutome, suvokėme ir įsisavinome, ir tik jau paskui mąstymu mes suvokiame save ir visą supantį pasaulį. Todėl hormonai nulemia mąstymą ir tai, ką ir kaip mąstome ir kuo pasirenkame tikėti.

Tačiau nepaisant viso to, vis dar tikimės, kad žmogus nėra sudėtingas biorobotas, kuriam per pirmus septynis gyvenimo metus užkraunama programa, pagal kurią žmogelis visą likusį gyvenimėlį gyvuliuoja.

Tikimės, kad žmoguje yra dar bent išmintis ir laisva valia, kurie aukštesni ir už protą, ir už išsilavinimą, ir už jausmus, ir už hormonus. Tą patvirtina ir žmonijos istorija, kuri nėra vien istorija žmonių siekiančių tik daugintis, pildyti pilvą ir dominuoti.

Todėl, teisybės dėlei, reikėtų patikrinti, kaip šis tyrimas derėjo su tyrimą atlikusio mokslininko pažiūromis. Pagal tai, kas ir kaip aprašyta, visgi labai panašu, kad tokias pesimistines tyrimo išvadas labai paveikė paties tyrimo autoriaus įsitikinimai ir nusivylimas JAV politine tikrove, o tai teikia vilties, kad nėra taip jau blogai, kaip tyrimo autorius piešia.

šaltinis: algis-dziugys.blogspot.com