Kada pražysta paparčio žiedas?

2021, 23 birželio, 9:30 | kategorija LPT | atsiliepimų (2) | peržiūrų 125 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Algimantas Kirkutis

Klaipėdos universiteto profesorius Algimantas KIRKUTIS

Įsibėgėjus vasarai trumpiausia metų naktį įprasta paminėti gražia Joninių švente. Ši naktis vadinama stebuklų naktimi, nes jos metu pražysta simbolizuojantis gyvybės ciklo pratęsimą mistinis paparčio žiedas. Ši naktis pilna įvairiausių apeigų ir ritualų. Visi džiaugiamės trumpiausiu tamsos periodu ir tuo pačiu pamirštame, kad tikruoju gyvybės kūrėju ir varikliu yra šviesa.

Birželio 24 – ji ne tik trumpiausia naktis, bet ir ilgiausia metų diena. Besidžiaugdami trumpiausia naktimi, nes pamirštame, kad tikroji gyvybės motina yra saulės šviesa, kurios pirmieji, gausiausi ir tikriausiai daugiausia mylimi vaikai yra augalai. Iš jų, evoliucionuojant gamtai išsivystė visa gyvūnija ir net žmogus. Jeigu nebūtų augalų, nebūtų ir mūsų. Mes egzistuojame tik dėka augaluose sukauptos saulės energijos, kuria jie transformuoja į mūsų gyvybinę energiją.

Augalai ne tik gyvūnų ir žmogaus maistas, bet ir nuo neatmenamų laikų yra pagrindinis mūsų vaistas. Dar šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas sakė – „Augalai tavo maistas ir vaistas, jeigu to nesuprasi, tada tavo maistas bus vaistas“. Kiek egzistuoja žmogus, tiek puolančių jį ligų gydymui jis naudoja augalus ir juose susikaupusias vaistingąsias medžiagas. Gydymas panaudojant augalus vadinamas – FITOTERAPIJA (terminas kildinamas iš graikiškų žodžių „phyto“ – augalas ir „therapia“ – gydymas)).

Šiuolaikiniai medicinos ir chemijos mokslai nužengė didžiuliais žingsniais į priekį. Jie padėjo iš augalų išskirti veikliąsias medžiagas ir jų pagrindu iš cheminių elementų dirbtinai sukurti sintetinius vaistus. Šie mokslininkų atradimai labai supaprastino ir atpigino vaistų gamybą. Tai neliko nepastebėta Rokfelerio ir kitų finansinių magnatų. Jie pasinaudojo šiais atradimais ir praeito šimtmečio pradžioje sukūrė ištisą dirbtinų vaistų gamybos farmacinę industriją.

Laikui bėgant pastaroji savo pelningumu pralenkė kitas pramonės šakas, net ginklų gamybą. Jeigu pradžioje ši veikla buvo pažangi, nes padėjo žmoniją aprūpinti masiniais kiekiais jai reikalingų vaistų, tai ilgainiui sintetiniai vaistai tapo tam tikru narkotiku, kuris visuomenę pripratino prie besaikio cheminių preparatų vartojimo.

Mokslininkų dirbtinai sukuti ir išgryninti iki veikliosios medžiagos miltelių vaistai pasižymi viena ar kita stipriai veikiančia organizmą savybe. Tai padeda gana efektyviai ir greitai nuslopinti skausmą ir kitus ligonį varginančius ligų sukeltus nemalonius simptomus.

Atitinkamai apdorota tokia vaistų forma patogi vartoti ir leidžia juos išlaikyti efektyviais ilgą laiką. Tuo tarpu, augaliniai preparatai retai pasižymi tokiomis savybėmis. Tačiau jie turi kitus privalomus, apie kuriuos mes dažnai pamirštame.

Augalinių vaistų gydomasis poveikis yra laiko empiriškai patikrintas. Jis susiformavo gamtos evoliucijos bėgyje iš augaluose slypinčių įvairiausių sudėtingų vitaminų, fermentų ir kitokių veikliųjų vaistingų medžiagų. Augale slypinčios medžiagos sąveikauja tarpusavyje. Tai sukurią sudėtingą kompleksinį poveikį į organizmo imuninę ir kitas fiziologines sistemas.

Šis poveikis sustiprina gyvybinę energiją ir paskatina patį organizmą pilnai savigydai nuo daugelio lėtinių ligų. Nors slopinant nemalonius simptomus augaliniai preparatai dažnai nusileidžia savo poveikio stiprumu ir greičiu cheminiams vaistams, jie negali būti išleidžiami iš mūsų dėmesio lauko.

Jokiu būdu nenoriu šio straipsnio skaitytojus paskatinti atsisakyti efektyvių klinikinėje praktikoje šiuolaikinių cheminių preparatų. Mano tikslas – atstatyti dirbtinai pažeistą pusiausvyrą ir sugrąžinti dėmesį į nepagrįstai nustumtus į užmarštį mūsų protėvių patikrintus žolinius vaistus.

Noriu atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad komercinė karštligė pelno siekiančius investitorius paskatino skirti milijardus dolerių naujų cheminių preparatų kūrimui, gamybai ir marketingui. Tai jau sukėlė tam tikrą disbalansą, užtvindžius mūsų vaistines ir prekybos centrus cheminiais vaistais. Tuo tarpu vaistingųjų augalų efektyvumo ir jų vartojimo klinikinėje praktikoje tikslingumo moksliniams tyrimas nėra skiriamas reikiamas dėmesys, nes tai reikalauja gilesnių mokslinių studijų.

Tokios studijos, nors jos ir padeda sugrąžinti sveikatą, nėra taip pelningos. Gydomasis augalų kompleksinis poveikis, derinamas su paciento gyvenimo būdo koregavimu, gali paskatinti pilną ligonio pasveikimą.

Tuo tarpu farmacinė industrija nėra tuo suinteresuota. Ją domina tik ligos simptomų nuslopinimas, nes pilnai nepasveiktus, liga dažnai sugrįžta paskatindama dar didesnį vaistų vartojimą. Todėl pilnas ligonio pasveikimas yra ne ko kito, o tik paties ligonio reikalas.

Nežiūrint į dažnai dirbtinai kuriamas kliūtis, žmonių susidomėjimas augalų gydomosiomis savybėmis ir fitoterapija neblėsta, bet didėja. Deja, mūsų šalyje jis kol kas, tik su labai retomis išimtimis, apsiriboja turgavietėse ir pavienių tautinių švenčių metu liaudies žolininkų parduodamais augaliniais preparatais.

Atsižvelgdamas į tai LR Seimas 2020 m. priėmė „Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymą“, o 2021 m. SAM patvirtino 14 šios medicinos srities specialybių, kurios galės įsilieti į sveikatos apsaugos sistemą, sąrašą.

Tarp šių specialybių yra ir fitoterapija. Taigi, įstatyminis pagrindas yra suformuotas, tačiau dabar pasijuto didžiulis profesionaliai paruoštų specialistų, kurie galėtų dirbti šioje alternatyvioje cheminei farmacijai srityje, stygius.

Šiuo metu Klaipėdos universitete jau yra parengtos dvi naujos bakalauro laipsnio universitetinių studijų programos. Pirmoji vadinasi „Alternatyvioji ir papildomoji sveikatos priežiūra“, o antroji „Fitoterapija“.

Išklausę šias programas absolventai po trijų metų įgys universitetinių studijų biomedicinos bakalauro laipsnį, o pabaigę, atitinkančią medikų rezidentūrą, kvalifikacijos tobulinimo programą galės įsilieti į šalies sveikatos apsaugos sistemą, kaip papildomosios alternatyvios sveikatos priežiūros arba fitoterapijos specialistai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų kokybės vertinimo centrui galutinai aprobavus šias programas universitete planuojama sekančiais metais pradėti minėtas studijas. Šios studijos ir moksliniai tyrimai fitoterapijos srityje padės mums geriau prižiūrėti mūsų sveikatą pasitelkiant į pagalbą augalus.

Būdami gamtos evoliucijos viršūne mes esame sukurti iš saulės energijos, kuri yra kartu ir mūsų gyvybinė energiją. Ligos, tai šios energijos nusilpimas, kurį mes galime atstatyti vartodami augalus. Augalai savyje turi sukaupę šios energijos daugiausia. Joninių šventė skirta pažymėti Ilgiausiai metų dienai ir trumpiausiai nakčiai, kada mūsų kūnas ir siela yra užliejami didžiausiu saulės šviesos ir gyvybinės energijos srautu.

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 2

  1. Laima says:

    Ačiū profesoriui. Visada labai malonu girdėti, skaityti jo mintis.
    Tu, Dieve mums esi viskas
    Broliai, būkime ištikimi savo pašaukimui, kuriuo prie gyvybės šaltinio mus kviečia pats gyvenimas, kuris yra šaltinis – ne tik gyvojo vandens, bet ir amžinojo gyvenimo,šviesos bei šviesybės šaltinis, iš jo kyla viskas:išmintis ir gyvybė, amžinoji šviesa. Gyvybės kūrėjas yra gyvenimo šaltinis, šviesos kūrėjas yra šviesybės šaltinis, tad paniekinę regimuosius dalykus, peržengę šį pasaulį link dangaus aukštybių, ieškokime šviesos šaltinio, gyvenimo šaltinio, gyvojo vandens šaltinio it protingos ir įžvalgios žuvys, kad iš jo galėtume atsigerti gyvojo vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.
    O kad tu, gailestingasis, Dieve ir švelnus Viešpatie, teiktumeisi mane atvesti prie to šaltinio, idant drauge su tais, kurie tavęs trokšta, ten atsigerčiau gyvojo vandens iš gyvybės šaltinio. Tuomet, pasistiprinęs jos begalinė saldybe, aš amžinai prie jo pasilik čiau ir sakyčiau:,, Koks saldus yra gyvojo vandens šaltinis, kuriam niekada netrūksta vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą „

  2. Ada says:

    viskas puiku, bet ta stebuklų kupina naktis tikrai ne Joninės, o Rasų šventė. – juk negali katalikiška šventė turėti tokį ,,pagonišką“ turinį. :). Tuos dalykus turėtume aiškiai skirti ir nedaryti tokių, sakyčiau, esminių klaidų, kai galvose ir kalbose prasmės susivelia į krūvas iš kurių gimsta chmeros :). Kad taip nebūtų, gerbkime savo senąją kultūrą ir deramai jos laikykimės.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top