Kam priklauso vakcinų gamintoja BioNTech?

2023, 15 birželio, 13:14 | kategorija Realybė | 1 atsiliepimas | peržiūrų 254 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Taigi, dabar, kai nustatyta, kad pagrindinis pastarųjų dvejų metų Covid-19 „vakcinų” aukso karštinės laimėtojas yra ne „Pfizer”, o vis dar stebėtinai mažai žinoma ir anksčiau mažytė Vokietijos įmonė „BioNTech”, atrodo, kad reikia kažką pasakyti apie tai, kas yra „BioNTech” savininkas, rašo „Brownstone Institute” portalo autorius, Robertas Kogonas.

Kaip parodyta mano ankstesniame straipsnyje čia, 2021 ir 2022 m. kartu sudėjus „BioNTech” uždirbo daugiau kaip 31 mlrd. dolerių Covid-19 „vakcinos” pelno, turėdama didžiulę 77% pelno maržą, lyginant su maždaug 20 mlrd. dolerių, kuriuos gavo „Pfizer”, turėdama 27,5% pelno maržą.

Tačiau šis atskleidimas paskatino daugelį komentatorių socialinėje žiniasklaidoje daryti prielaidą, kad ne kas kitas, o Bilas Geitsas (Bill Gates) kažkokiu būdu buvo pagrindinis „BioNTech” astronominio pakilimo naudos gavėjas – ir, kaip spėjama, eminence grise – arba net kad „BioNTech” yra „Geitso bendrovė”.

Nors tiesa, kad Geitso fondas, o ne asmeniškai Bilas Geitsas, investavo į „BioNTech”, sudarydamas sandorį, kuriam, kaip matysime toliau, greičiausiai tarpininkavo Vokietijos vyriausybė, ir, nors šis sandoris iš tiesų įdomus dėl savo laiko ir kai kurių detalių, jo grynai ekonominė reikšmė buvo labai perdėta.

2020 m. gruodžio 30 d. Geitso fondo turimos 1 038 674 „BioNTech” akcijos sudarė vos 0,43% visų bendrovės akcijų, kaip matyti iš toliau pateiktos Yahoo Finance diagramos.

Tuo metu Geitso fondas buvo vienas didžiausių institucinių investuotojų į „BioNTech”. Tačiau tai, kad tokia palyginti nedidelė akcijų dalis gali būti laikoma pagrindine institucine turėtoja, rodo daug mažiau žinomą faktą apie „BioNTech”: būtent tai, kad tai yra labai siaurai valdoma bendrovė, kurios didžiąją dalį akcijų valdo tik trys žmonės.

Todėl tik labai nedidelę dalį „BioNTech” akcijų kada nors galėjo įsigyti Bilo Geitso fondas ar kas nors kitas.

Trys pagrindiniai akcininkai yra generalinis direktorius Uguras Sahinas (Ugur Sahin) ir vokiečiai dvyniai Strüngmannai (Andreas ir Thomas), kurie 2008 m. suteikė didžiąją dalį pradinio kapitalo įmonei įkurti.

Remiantis naujausia „BioNTech” metine ataskaita Vertybinių popierių ir biržos komisijai SEC (p. 192), Strüngmannams priklauso 105 613 143 akcijos, kurios sudaro 43,4 proc. visų „BioNTech” akcijų, t. y. tiesiog 100 kartų daugiau, nei jų turėjo Geitso fondas!

Sahinui priklauso 42 262 039 akcijos, kurios sudaro 17,4 proc. bendrovės akcijų. Taigi Sahinas ir Strüngmannai kartu kontroliuoja beveik 61 proc. bendrovės „BioNTech” akcijų.

Toliau pateiktoje lentelėje Strüngmanns yra AT Impf. AT Impf yra dvynių šeimos biuro ATHOS KG dukterinė įmonė. Sahin yra vienintelis Medine akcininkas.

Be to, kaip nurodyta lentelės 1 išnašoje, „ATHOS KG per AT Impf GmbH de facto kontroliuoja „BioNTech”, remdamasi savo dideliu akcijų paketu, kuris praktiškai leido jai naudotis balsų dauguma priimant sprendimus metiniame visuotiniame susirinkime”.

Taigi, trumpai tariant, „BioNTech” yra ne „Geitso įmonė”, o tiesiogine prasme Strüngmanno įmonė, kurioje Geitso fondo dalis visada buvo labai nedidelė.

Kaip aptarta Džordano Šachtelio (Jordan Schachtel) plačiai cituojamame „Substack” pranešime, Geitso fondas pardavė 890 000 „BioNTech” akcijų, t. y. 86% savo anksčiau turėtų akcijų.

Atsižvelgdamas į pardavimo laiką ir „BioNTech” akcijų kainos pokyčius, J. Schachtelis apskaičiavo, kad fondas iš pardavimo uždirbo 260 mln. dolerių, arba 1 500% pradinės investicijos grąžą.

Būtent dėl šio netikėto pelno socialinėje žiniasklaidoje, kurioje dažnai trūksta faktų, Geitsas atrodo kaip pagrindinis staigios „BioNTech” sėkmės naudos gavėjas. Tačiau nereikia nė sakyti, kad pagrindiniai „BioNTech” sėkmės naudos gavėjai yra Strüngmannai.

Iš tiesų, kaip tuo metu plačiai rašė Vokietijos žiniasklaida, staigus „BioNTech” akcijų kainos kilimas trumpam katapultavo dvynius į turtingiausių Vokietijos žmonių poziciją – jų grynasis turtas buvo įvertintas 52 mlrd. eurų, kai akcijų kaina 2021 m. pabaigoje buvo didžiausia. Pranešama, kad vien jų turimų „BioNTech” akcijų vertė viršijo 42 mlrd. eurų. (Žr., pavyzdžiui, Vokietijos savaitraščio „Stern” pranešimą čia).

Žinoma, nuo to laiko „BioNTech” akcijų kaina vėl nukrito kiek arčiau žemės. Tačiau panašu, kad dvyniai taip pat nevengė gauti šiek tiek kitų pinigų iš savo investicijų, kol akcijų kaina buvo aukšta.

Taigi, maždaug 2020 m. gruodį, kai Geitso fondas vis dar valdė visas savo pradines akcijas ir 0,43 proc. bendrovės „BioNTech” akcijų, dvyniai Strüngmannai iš tikrųjų turėjo 114 410 338 akcijas, arba beveik 47,4% bendrovės „BioNTech” akcijų. (Žr. 2020 m. „BioNTech” metinės ataskaitos 201 puslapį čia.)

Tai reiškia, kad dvyniai tuo tarpu atsikratė ne beveik 900 000 akcijų, kaip Geitso fondas, o beveik 9 mln. akcijų.

Be to, iš kitų Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) dokumentų žinome, kad didžiąją dalį akcijų (daugiau kaip 8 mln.) jie pardavė būtent 2021 m., t. y. tais metais, kai „BioNTech” akcijų kaina pasiekė aukščiausią lygį.

Priklausomai nuo tikslaus laiko, tada jie, tikėtina, uždirbo maždaug dešimt kartų daugiau nei Bilas Geitsas, t. y. daugiau nei 2 mlrd. dolerių, lyginant su 260 mln. dolerių, kuriuos uždirbo B. Geitso fondas, ir ne kokios nors ne pelno siekiančios organizacijos naudai, o grynai savo asmeninei naudai.

Be to, Geitso fondas buvo ne vienintelis „BioNTech” partneris, kuris, matyt, geriau pagalvojo apie pernelyg didelius ilgalaikius ryšius su „BioNTech”. Taip pat pasielgė ne kas kitas, o Kinijos farmacijos bendrovė „Fosun Pharma”.

Tai taip pat susiję su mūsų tema, nes „Fosun”, o per „Fosun”, kaip įtariama, net Kinijos komunistų partija! – socialiniuose tinkluose ir kai kurių komentatorių dažnai įvardijama kaip „tikroji” „BioNTech” savininkė.

Ji nėra ir niekada nebuvo tokia. Greičiau tai buvo 2020 m. susitarimo su „BioNTech” dėl šios bendrovės vakcinos „Covid-19” komercializavimo Kinijos rinkoje dalis, todėl ji, kaip ir Geitso fondas, įsigijo nedidelį Vokietijos bendrovės akcijų paketą.

Tačiau, šis susitarimas iš esmės liko tuščias, nes Kinijos valdžios institucijos niekada net nepatvirtino vakcinos naudojimo šalyje. Tai gali būti susiję su tuo, kad praėjusių metų pabaigoje Kinijos bendrovė pardavė daugiau nei du trečdalius iš pradžių turėtos 1 576 000 „BioNTech” akcijų dalies.

Kinijos rinkos specialistų iš „Bamboo Works” skaičiavimais, „Fosun” liko vos 0,2% bendrovės „BioNTech” akcijų. Tiek apie Kinijos „kontrolę” bendrovėje…

O kaipgi garsusis 2019 m. rugsėjo mėn. akcijų sandoris, sudarytas prieš IPO, kuriuo Geitso fondas įsigijo „BioNTech” akcijų paketą? Iš kur Geitsas žinojo, kad reikia investuoti į bendrovę, kuri niekada net nebuvo priartėjusi prie produkto pateikimo rinkai, visada iki tol patyrė tik nuostolius – ir, be to, buvo orientuota į vėžio gydymo, o ne vakcinų nuo infekcinių ligų kūrimą! Vargu ar kas nors tuo metu buvo girdėjęs apie „BioNTech”.

Na, o toliau pateiktas paveikslėlis yra užuomina.

Jis paimtas iš 2018 m. spalį vykusio Pasaulio sveikatos apsaugos aukščiausiojo lygio susitikimo (World Health Summit) – Vokietijos vyriausybės remiamo renginio, kasmet vykstančio Berlyne – baigiamosios plenarinės sesijos. (Pasaulio sveikatos viršūnių susitikimo „svarbiausią” vaizdo įrašą žiūrėkite čia.)

Priimančioji institucija yra pagrindinė Vokietijos universitetinė mokymo ligoninė Charité, kurios virusologijos katedros vedėjas yra ne kas kitas, o Christianas Drostenas. Žinoma, būtent Drostenas sukūrė garsųjį PGR protokolą, kurį PSO patvirtino kaip „auksinį standartą” Covid-19 infekcijoms nustatyti.

Be tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, stovėjusios scenos centre, žinoma, pastebėsite Bilą Geitsą (kurio „Didžiųjų iššūkių” tinklas buvo vienas iš sesijos rengėjų) tiesiai jai iš dešinės ir PSO generalinį direktorių Tedrosą, šiek tiek tolėliau nuo jos iš kairės.

Tačiau mus čia ypač domina žmogus be kaklaraiščio, esantis tiesiai Tedrosui iš kairės. Tai ne kas kitas, o „BioNTech” generalinis direktorius Uguras Sahinas.

Būtent 2018 m. kanclerės A. Merkel globojamas Pasaulio sveikatos apsaugos aukščiausiojo lygio susitikimas suvedė B. Geitsą ir U. Sahiną. Mažai tikėtina, kad Geitsas iki tol buvo ką nors girdėjęs apie Sahiną ar jo įmonę.

Kita vertus, Vokietijos vyriausybė puikiai žinojo Sahiną ir „BioNTech”. Kaip minėjau savo 2021 m. lapkričio straipsnyje, Vokietijos vyriausybė buvo šios bendrovės valstybinė rėmėja, rėmusi jos įkūrimą ir padėjusi jai išsilaikyti subsidijomis daugelį metų, kai „BioNTech” nieko negamino.

Medžiagos autorius, Robertas Kogonas (Robert Kogon) – tai Europoje plačiai publikuojamo finansų žurnalisto, vertėjo ir tyrėjo, dirbančio Europoje, slapyvardis.

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.