Kas tai yra kapitalizmas ir kam jam trečias pasaulinis karas

2011, birželio 28, 21:12 | kategorija Ideologija | 12 komentarų | peržiūrų 1 756 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisKapitalizmas dvesia. Pirma jo agonijos konvulsija – 1914 m., kai pasaulyje kilo pats beprasmiškiausias karas žmonijos istorijoje. Kiek agonijoje raitysis kapitalizmas aš nepasakysiu, galbūt dar 100 metų, o gal ir daugiau, bet matuojant istorijos matu tai ne taip jau ir daug. Kvaila būtų galvoti, kad kapitalizmas amžinas, taip kaip jo mirties priežastis glūdi pačioje kapitalizmo sistemoje.
Esmė tame, kad kapitalizmas negali egzistuoti be ekspansijos, be plėtros – savo esme jis agresyvus. Jis praryja aplink save viską, ir kada aplink nieko valgomo nebelieka, jis pradeda ryti save patį. Iš vienos pusės ekspansinė kapitalizmo esmė – tai galingas stimulas visuomenės progresui. Kapitalizmas išprovokavo mokslinę-techninę revoliuciją, iššaukė didžių geografinių atradimų bumą ir t.t. Tad XV-XIX jis kūrė efektingus stimulus Šiaurės Atlanto valstybių vystymuisi, t. y. tų visuomenių, kur viešpatavo kapitalistinės santvarkos.

Būtina tiksliai suvokti, kad veržlus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos kapitalizmo vystymasis vyko anaiptol ne vidinių rezervų dėka. Pasaulio mastu susiklostė globali resursų perskirstymo sistema veikianti nuo kapitalistinės periferijos link kapitalistinio centro kryptimi. Pradžioje tai buvo pats primityviausias plėšimas. Atplaukė ispanai į Ameriką ir pradėjo žudyti aborigenus, tuo pačiu atimdami iš jų auksą. Vėliau anglai pasistatė galingą laivyną ir pradėjo periminėti auksą iš ispanų pakeliui į Europą. Anie bandė pamokyti skriaudėjus, bet patyrė fiasko. Ko pasekoje Ispanija iš pasaulio centro pavirto kapitalistinės periferijos šalimi. Vėlesnės varžytuvės dėl pasaulinės valdžios vyko tarp olandų ir anglų, kurie neseniai bendromis jėgomis „nuleido“ ispanus. Jei pasakyti labai paprasta forma, tai pirmieji gamino laivus tam, kad plukdyti kolonijines prekes į Europą, o antri statė laivus tam, kad plukdyti savo manufaktūrų produktus į kolonijas.

Kodėl nugalėjo britai? Gali būti, kad atsitiktinai, bet žvelgiant istoriškai tai nepanašu į atsitiktinumą. Jie pasirinko strategiją siūliusią daugiau galimybių ekspansijai – jie visą pasaulį norėjo paversti savo prekių rinka, tuo tarpu, kai olandai už Europos ribų matė tik nemokamų prekių šaltinius. Aš pabrėžiu, kad tai tik labai supaprastintas paveikslas. Kolonijos tiekė metropolijai pigias žaliavas ir tarnavo anglų produkcijai, kaip jų prekių monopoliškai aukštomis kainomis realizacijos rinka. Vietiniai dirbo, o kolonizatoriai pasakiškai turtėjo gaudami viršpelnius iš prekybinių operacijų. Manau neverta net sakyti, kad jokios laisvo rinkos nebuvo, todėl, kad kitoms šalims prieiga į angliškas rinkas buvo fiziškai uždaryta net iki tokio laipsnio, kaip draudimas užsienio prekybos laivams įplaukti į uostus.

Prancūzija XIX šimtmečio pradžioje pabandė užginčyti anglų hegemoniją, bet kažkaip ten jai prie Trafalgaro nepavyko, o vėlesni bandymai įskaitant ir žygį į Rusiją iš esmės buvo jau agonija. Šimtą metų Britanija dominavo planetoje, kaupdama savo galybę, kad ją prarasti, istoriniu matu skaičiuojant per mirksnį. Nauja hegemonija tapo JAV, be to, formaliai tarp Senojo ir Naujojo pasaulių karo nebuvo. Bet tai suprantama tik formaliai. Nes iš esmės karai pradėjo vykti ne už teritorijų kontrolę, o už finansinių sistemų kontrolę, t. y. karas vyko ne tarp Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų, o tarp svaro sterlingų ir dolerio. Doleris, kaip jau žinome nugalėjo ir šiuo metu naudojamas, kaip pagrindinis instrumentas, turtų nuo periferijos į centrą perskirstymui.

Šiandien, kaip ir prieš penkis šimtus metų, kapitalistinės periferijos centras turtėja viso likusio pasaulio plėšimo sąskaita. Taip, šis plėšimas šiandien atrodo visai kitaip, nei anksčiau, labiau subtilus, bet esmė liko ta pati. Pirma, centras primeta periferijai pasaulio sandaros sistemą, kuri naudinga tik jam pačiam ir pagal kurią periferijos šalys neturi šansų savarankiškam vystymuisi, neturi tikro, o svarbiausia finansinio suvereniteto. Visur trečiojo pasaulio šalyse tame tarpe ir RF, veikia išorinio valiutų valdymo sistema XXX, kas priverčia šias šalis keisti savo gaminamas materialias vertybes į popierinius fantus. Ir kuo daugiau pasaulyje pagaminama materialių vertybių, tuo daugiau JAV gali atsispausdinti tų fantų ir gauti už juos bet kokių materialių gėrybių.

Kitas plėšimo mechanizmas – valiutinis disparitetas. Juk niekam ne paslaptis, kad nacionalinių valiutų kursas dolerio ar €uro atžvilgiu nustatomas ne pagal jų perkamąją galią (tai yra taip, kaip teoriškai turėtų būti esant laisvai rinkai). Dirbtinai pakėlus dolerio kursą tampa naudinga pirkti prekes šalyse, kurių valiutų atžvilgiu dolerio vertė pakelta. Sakykim, jei gaminti šaldytuvą JAV kainuoja 500 dolerių, tai Pietryčių Azijoje, prie tų pačių energijos ir darbo sąnaudų, jo kaina išvertus į vietos sakykim tugrikus bus viso 100 dolerių. Tokiu būdu Azijos gamyklos veikia su 5-10% rentabilumu, o jankiai nieko nedarydami, visiškai lygioje vietoje gauna „gešeftą“ lygų 400%. Štai jums ir pagrindinė aukšto pragyvenimo lygio Vakaruose paslaptis – atlyginimus ten gyventojai gauna europinius ir amerikietiškus, o prekes perka azijietiškomis kainomis. Būtent todėl kapitalistinio centro šalyse stipriai išvystyta paslaugų rinka, bet niekaip ne gamyba.

Dar vienas pinigų išpompavimo metodas pas čiabuvius – darbo kainos disparitetas, pagrįstas gamybos paskirstymu. Sakykime, jei darbininkas padangų gamykloje Brazilijoje, pagamindamas produkcijos už 100 dolerių, kaip atlyginimą už tai gauna 16 dolerių, tai darbininkas dirbantis automobilių gamykloje prie konvejerio Ispanijoje ir pagamindamas produkcijos už tuos pačius 100 dolerių, kaip atlyginimą gauna 112 dolerių. Atrodytų kokia prasmė gamyklos savininkui dirbti nuostolingai? Tačiau prasmė akivaizdi: automobilių koncernas, pagrindines gamybos pajėgas sukoncentravęs trečiosiose šalyse, kur vietiniai gyventojai dirba pusdykiai, turės pelną, net jei automobilio surinkimo etapas bus nuostolingas. Bet ispanų darbininkas – tai produkcijos vartotojas, o brazilas – ne. Todėl ispanų proletarui kapitalistas moka atlyginimą lyg ir apturėdamas nuostolį (o iš tikro, brazilų proletaro sąskaita), bet tuo pačiu palaiko savos produkcijos paklausą.

Dabar nedidelis akmenėlis į daržą tų, kurie mėgsta pašnekėti apie inovacinį išsivystymą: atseit Vakarai turtėja kurdami unikalią intelektualią produkciją, o papuasų dalia, tame tarpe ir rusų bei lietuvių papuasų – bukai mojuoti kirtikliu. Iš tikro, tai kaip tik šitie patys papuasai ir sukuria visas inovacijas. Kad kurti unikalią intelektualią produkciją būtina turėti išvystytą švietimo sistemą ir mokslą. Pas ką apsivers liežuvis pasakyti, kad JAV pirmaujanti švietimo sistema? Taip, buhalterius ir juristus ji paruošia neblogai, bet tai ne tas kontingentas, kuris vykdo mokslinę-techninę revoliuciją. Todėl Silicio slėnyje masiškai dirba indai, filipiniečiai, kiniečiai, na ir rusai irgi. Mechanizmas iki primityvumo paprastas: periferijos šalys skiria dideles sumas skirtas švietimo sistemos išlaikymui ir mokslo kadrų paruošimui, o vėliau geriausi specialistai pirmai progai pasitaikius emigruoja į tas pačias JAV, todėl, kad jankiai siūlo jiems didelius atlyginimus, kurių jie negali gauti savo tėvynėse.

Todėl Amerika ir nebando investuoti pinigus į savo švietimo sistemą. Kam, jei gerokai pigiau, paprasčiausiai nusipirkti bet kuriuos reikalingus specialistus? Tuo pačiu nušaunami iškart du zuikiai – amerikiečiai gauna geriausias mokslo smegenis, o iš periferijos šalių šios smegenys išplaukia, pasmerkdamos jas amžinam atsilikimui. Amerikiečiams tai beveik nieko nekainuoja, juk jie gali atspausdinti dolerių tiek, kiek tik jiems prireiks. Tai dar vienas pavyzdys to, kai finansų sistema veikia siurblio, perpumpuojančio resursus (šiuo atveju intelektinius resursus), iš kapitalistinės pasaulio sistemos periferijos į centrą, vaidmenyje. Kitas, daug pigesnis variantas yra toks, kad čiabuviai inžinieriai ir mokslininkai dirba pas save tėvynėje, bet pildo Vakarų korporacijų užsakymus, o ir dirba dažniausia joms priklausančiose struktūrose.

Apie tokius išpumpavimo instrumentus, kaip paskolos procentai, fondų biržos ar valdomos krizės, manau apskritai neverta kalbėti. Kodėl kapitalizmas patrauklus milijonams atbukusių žmogeliukų? Todėl, kad šie kvaileliai mato Vakarų pasaulio vitriną ir kalba: ten daug prekių-drabužių-daiktų, gerbiamos žmogaus teisės, prie kapitalizmo žmonės gerai gyvena, ir aš noriu gyventi, kaip jie. Na tai tas pat, kaip spręsti apie tai, kaip gyvena RF (Rusijos Federacija), pagal tai, kaip gyvena Maskva. Negalima žiūrėti į Rubliovką(gatvė, rajonas) nežiūrint į visus kitus rusiškus musgaudžius, todėl, kad viskas, kas išmelžta iš visos šalies materializuojasi čia, šiame nedideliame žemės lopinėlyje (nors suprantama, pagrindinė privogto turto dalis išvažiuoja į užsienį). Taip ir kapitalistinė vitrina – viso tik pasaulinė Rubliovka, tunkanti visos likusios žmonijos sąskaita.

tesinys žemiau…..

išvertė: Arvydas Daunys

šaltinis: sasha-portland.livejournal.com/23407.html

Gerb. skaitytojai, dėl vietos stokos pilna straipsnio versija įdėta PDF formatu žemiau:

  Kas tai yra kapitalizmas ir kam jam trečias pasaulinis karas (201,5 KiB, 4 038 atsisiuntė)

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 12

  1. žmogus says:

    Baugink ir valdyk.Kas su kuo kariaus.Kas nustatė,kad žmoniu perdaug.Išriktieji gali atsidurti pasmerktuųjų vietoje.Geriau siaubinga pabaiga,negu siaubas be pabaigos.Tautos dar ne visos išnaikintos.Vietoj kapitalistų ateis patriotai valstybininkai.

  2. Antanas says:

    Niuri ateitis ar ne?O gyventi juk reikia.Globalizacija plinta pamazu.Pavyzdys“Ant Kauno troleibuso-autobuso puikuojasi uzrasa anglu kalba.Smulkmena,bet visuma smulkmenu daro dideli darba.Straipsnis labai ouikus,dekoju autoriui.

  3. klimas says:

    Šūdinas straipsnis .O ar suomiai papuasai?Dirbti reikia ir mažiau  vogti , performuoti  teisėsaugą.  Prorusiškas straipsnelis ,kaip ir daugelis čia.

  4. Kindziulis says:

    Ant Lietuvos patriotu antkapiu bus parasyta : „jie zuvo uz Amerika“

  5. zoot says:

    Vaidenasi Klimui visur prorusiška…

  6. Kindziulis says:

    Kitaip ir nebus bus arba prorusiska arba proamerikietiska. Lietuva kaip grudelis tarp girnu.

  7. Pindakas says:

    Taiklus straipsnis.
    aciu uz vertima.

  8. artas says:

    >klimui
    Ar supratote ką nors iš to, kas kalbama apie kapitalizmo centrą ir periferiją? Jei taip, tai turėtumėte suprasti, kad Lietuva yra ta periferija ir net nesvarbu ar prie rusų, ar prie amerikiečių būtume.
    Tad straipsnis nieko bendro su rusais neturi – jis bendrus dėsnius aprašo. kapitalizmo veikimo dėsnius ir čia jau nebesvarbu kieno tas kapitalizmas, svarbu sistema.
    Reikėtų pradėti truputį savo galva galvoti, o nesiremti ištisai stereotipais.

  9. zoot says:

    Sektantams budingas bukumas,tad nėra gebėjimo matyti,masto vadas.

  10. Karolis says:

    Viena pastabele. JAV svietimo sistemai kisa didziausius pinigus pasaulyje.  Ne tik mokyklu, bet ir universitetu salygos ten geriausios. Su Lietuva net nepalyginama, UK taipogi atsilieka. Tie visi babajai, kinai ir filipinieciai siaip sau neatvaziuoja i JAV. Nieks ju neisileistu. Jie atvaziuoja ten mokytis, pabaigia universiteta geriausiais pazymiais ir yra isgraibstomi microsoftu, google ir kitu milzinu. Paziurekit pasaulio universitetu topa ir pamatysit, kad JAV universitetai be konkurencijos uzema auksciausias vietas. Kalbu ne apie atskirus universitetus, o universitetu kieki is vienos salies.

  11. artas says:

    >Karoliui
    Kalbama apie valstybinę švietimo sistemą – vidurinį mokslą. O baigę vidurinę pernai metais tik 50% gavo brandos atestatus. Tai kiek iš jų galės stoti į universitetus?
    Kas liečia universitetus tai jie išlaikomi ne valstybės ir ten lygis visai kitas. Ir suprantama, kad į juos priimami gabiausi moksleiviai ir net nesvarbu, kad jie bus ne JAV piliečiai.
    Tad dėl tos pastabėlės būtų taip:
    JAV švietimo sistema nekiša nieko į švietimo sistemą. Kiša verslas, nes visi tie universitetai nėra valstybiniai ir yra išlaikomi sponsorių. Bet kadangi vidurinis mokslas yra valstybinis, tai jį baigę jaunuoliai net nesugeba žemėlapyje parodyti kur jie šiuo metu randasi.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top