Kitoks ekonominio vystymosi būdas

2017, birželio 4, 15:08 | kategorija LPT | 21 komentaras | peržiūrų 889 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Šilko kelias

Kinijoje 2017.05.14 startavo forumas „Viena juosta – vienas kelias“ . Čia pateikiu Rusijos prezidento patarėjo ekonomikos klausimais , akademiko Sergejaus Glazjevo nuomonę apie šį įvykį , kurią pavadinau

KITOKS VYSTYMOSI BŪDAS

Formuojasi nauja pasaulinė finansinių santykių architektūra, stipriai skiriasi nuo liberalaus pasaulio pagal amerikiečius, kur tarptautinės valiutos fondas ir pasaulinis bankas vykdydami politinį užsakymą naikina nacionalinių valstybių sienas, versdami šalis naikinti pasienio barjerus kapitalo judėjimo kelyje. Rusija 26 metus gyvendama pagal liberalios globalizacijos principus gavo silpnai išvystytos šalies rezultatą, kurios kapitalas tekėjo į Vakarus, o pagrindinis kapitalas kaupiamas tik finansų sektoriuje.

Kinija eina savo keliu. Ji pirmauja pagal ekonomikos vystymosi tempus visus pastaruosius 25 metus. Kinijos ekonomikos vystymosi modelis tapo patraukliu besivystančioms šalims. Mes matome, kad Indokinija nuėjo šiuo keliu. Toks pat modelis formuojasi Indonezijoje. Indija išeina į priekį pagal ekonominio vystymosi tempus, pasinaudodama Kinijos ekonomikos vystymosi modeliu.

Šis modelis mums gerai žinomas. Tai ilgalaikio planavimo suderinamumas su valstybės formuojamais prioritetais, siekiant užtikrinti maksimalų liaudies gerbūvio augimą. Čia ekonominės politikos kriterijumi yra ne oligarchų pelnų maksimalizavimas ir ne kažkokie formalūs rodikliai, kaip infliacijos lygis, mokėjimų balansas, o visų sprendimų koncentravimas, užtikrinant didžiausią liaudies gerbūvio augimą.

Kitaip sakant , tai socialinė rinkos ekonomika, kurioje rinkos mechanizmai per valstybinę rinkos reguliavimo sistemą nukreipiami į gamybos augimą, gerinant žmonių pragyvenimo lygį. Tuo pačiu skiriamas labai svarbus dėmesys moksliniam technikos progresui .

Pagal išlaidų augimo tempus moksliniams tyrimams ir jų plėtrai bei didinant mokslininkų ir inžinierių skaičių Kinija pirmauja pasaulyje daug metų paeiliui ir baigia pasivyti amerikiečius. Jie veikia šiuolaikiškai, socialiai ir priverčia rinkos mechanizmus dirbti visuomenės interesų labui, gerbūvio augimui. Pas juos nėra jokių ideologinių stereotipų, išskyrus tai – kad ekonomika turi dirbti žmonių poreikių tenkinimui. Tai vienintelis stereotipas.

Todėl jie nesinaudoja tarptautinio valiutos fondo paslaugomis, ne liberalizuoja kapitalo sąskaitų, pas juos veikia valiutų kontrolė. Jie seka, kad emituojami pinigai būtų nukreipiami į investicijas, į modernizaciją ir gamybos augimą. Kinijos pinigų kiekis išaugo daugiau kaip 50 kartų . Gamybos apimtys išaugo mažiau negu pinigų kiekis. Šiandien Kinijos ekonomika faktiškai susilygino su JAV ekonomika, o pagal augimo tempus ir pralenkė.

Iš kur tai atsirado ? Atsakymas banalus. Dėka valdomos pinigų emisijos. Kinija atsistojo ant kojų po Deng Siaopingo reformų, kada buvo išskleista rinkos ekonomika ir nuimti ideologiniai stereotipai. Rinka pradėjo dirbti, skatindama gamybos augimą. Kinai sekė, kad rinkoje veiktų sveika konkurencija – kas labai svarbu. Kai konkurencijos nėra, rinka dirba monopolisto naudai.

Kinijoje tikra liberali ekonomika, nes ten veikia rinkos konkurencijos mechanizmas. Ten monopolistai griežtai kontroliuojami. Valstybė pasirūpina kreditų patekimu ten kur reikia. Ilgalaikiai planai padeda verslui susiorientuoti. Šiandien Kinijoje rinkos sektoriaus dalis didesnė, negu valstybės dalis. Bet pinigų srautai juda kontroliuojami valstybės tam, kad jais laiku būtų pamaitinamas privatus verslas.

Kinijoje valstybiniai bankai atsako už kredito augimo tikslingumą, augant gamybai ir bankai seka iš paskos, finansuodami augimo tempus ir palaikydami bendrą visuomenės ekonominio vystymosi ideologiją . Ši ideologija priverčia visus valdininkus, nuo kaimiškų tarybų iki Kinijos kompartijos CK, dirbti investicijų augimui.

Deng Siaopingas iškėlė uždavinį – gamybos ir gerbūvio augimas. Kito investicijų finansavimo šaltinio kaip valdoma pinigų emisija nebuvo. Ir čia kinai protingai sutvarkė piniginių srautų planavimą pagal investicijų finansinius poreikius. Ši kryptinga investicijų finansavimo politika yra išlaikoma ir šiandien išorinėje ekspansijoje. Tai pagrindinis skirtumas tarp Kinijos veikimo būdo ir liberalizacijos pagal Vašingtono konsensusą, kuriuo užsiima tarptautinis valiutos fondas .

Dabar kinai siūlo visiems kartu – didelių apimčių Eurazijos žemynui, įjungiant taip pat ir Afriką, Lotynų Amerikos šalis ir visiems kitiems , kurie yra pakviesti į forumą pagalvoti apie ilgalaikius vystymosi planus su bendrais interesais. Šio stuburas yra struktūrinių projektų finansavimas. Todėl šis forumas ir vadinasi „Viena juosta ir vienas kelias „ arba bendras tikslas – mūsų bendras vystymasis. Tam reikalinga gera infrastruktūra. Nes visi suinteresuoti šiuolaikiškais automobiliais, gerais keliais, geležinkelių magistralėmis, oro transportu ir bendru energetiniu aprūpinimu.

Pagal kinų modelį, rinka eina paskui planą. Per gamybos planavimą, per rinkos savireguliacijos mechanizmus bei konkurenciją yra užtikrinamas ekonomiškai efektyvus žmonių gerbūvio augimas. Todėl, kada kinai siūlo visoms Eurazijos šalims, o taip pat Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims apsijungti, sprendžiant ilgalaikius uždavinius – jie tai supranta remdamiesi savo koncepcija, statant transporto ir energetines arterijas tam, kad visa ekonominė erdvė galėtų efektyviai funkcionuoti.

Jie suinteresuoti tuo, kad kinų prekės galėtų judėti per pasaulį, bet jie nekelia prioritetiniu tikslu – super-pelno gavimo. Jie dabar kredituoja struktūrų vystymąsi ne tam, kad gautų didelius pelnus iš vienos ar kitos teritorijos, o dėl to, kad aprūpintų tos teritorijos verslą galimybe – dalyvauti to regiono vystymesi.

Klasikinis pavyzdys – Etiopija. Kol tenai neatėjo Kinijos investuotojai ir specialistai, ten buvo badas, suirutė, skurdas. Šiandien ši šalis išėjo į pirmą vietą pasaulyje pagal ekonominio augimo tempus. Tenai buvo panaudotas Kinijos vystymosi modelis ir kinų investicijos. Kada Laosas pasinaudojo Kinijos patirtimi, tada šioje šalyje ekonominio augimo tempai buvo didžiausi pasaulyje. Laoso ekonomikos augimas kasmet būdavo apie 12%, o Etiopijoje dabar daugiau kaip 13%.

Dabartiniu metu Kinijoje bendrasis produktas auga kasmet apie 6% . Sėkmė slypi tame, kad jie įsuko investicijų mechanizmą, kuris ir sukelia didžiulį prekių augimą. Pas juos jau dabar yra gamybinės galios perteklius. Kapitalo perteklius atsirado todėl, kad pinigų ekspansija ėjo kartu su investicijų augimu gamyboje, kurios metu pinigų emisija ėjo greičiau už gamybos augimą. Buvo metų, kai pinigų masė Kinijoje išaugdavo 30% ir daugiau. Tačiau infliacijos nebuvo, nes pinigai buvo nukreipiami į investicijas, o per jas į gamybos augimą, bet ne į vartojimą.

Taigi, Kinija siūlo bendradarbiavimo strategiją ir bendrus investicinius projektus. Tuo pačiu kinai nesiekia pelno maksimalizavimo. Jie kelia atitinkamo regiono ekonominės santvarkos augimo užduotį, todėl, kad kuo labiau bus išvystyta Etiopija arba Pakistanas, Indokinija, Indonezija ar kita šalis – tuo labiau kils paklausa kiniškoms prekėms. Šis modelis šiek tiek panašus į tarybinę industrializaciją.

Reiškia Kinija nesiekia didelių pelnų, tačiau ji mąsto strategiškai, ilgalaikiais terminais, kinai supranta, kad reikia apsirūpinti ekonominiu augimu, – ne vaikytisi pelną, o kurti tos erdvės ekonominį gerbūvį, išplečiant jos veikimo rūšis – modernizuojant jos ekonominį augimą. Toks augimas atsiperka ilgalaikiu periodu. O vakarietiško modelio atveju svarbu labai greitas atsiperkamumas ir dideli pelnai, todėl jis ir tapo spekuliaciniu.

Tačiau ir šiame pasiūlyme atsiperkamumas yra būtina sąlyga. Kinijos šiuolaikinė investavimo užsienyje patirtis siekia maždaug vieną trilijoną dolerių. Yra teigiami pasiekimai – Indokinijos šalys, Etiopija. Yra ir nesėkminga investicija Venesueloje. Jie ten daug investavo, kur už prekes turėjo būti atsiskaitoma nafta. Tačiau naftos kainoms kritus, dabar Venesuela negali atsiskaityti už kreditus, kuriuos ji išnaudojo tenkindama gyventojų socialinius poreikius.

Remiantis šia patirtimi, koncepcija „Viena juosta ir vienas kelias“ nenumato pinigų išdalinimo šiaip sau, o numato bendrus investicinius projektus, kurie privalo atsipirkti. Ir todėl Kinija formuoja finansinę struktūrą koncepcijoje „Viena juosta ir vienas kelias“ remdamasi bendrai veikiančių bankų kreditavimo principais.

Jie sukūrė Azijos infrastruktūrinį investicinį banką, fondą „Šilko kelias“. Banką „BRIKS“ jie irgi nori orientuoti ilgalaikėms investicijoms . Taigi, anksčiau minėta koncepcija yra investicijų planavimo modelis, kuris išlaiko rinkos principus.

Kaip galima jame dalyvauti?

Tam reikalingas kreditavimo mechanizmas. Čia nėra reikalavimo pašalinti valstybių sienas, visos dalyvaujančios šalys šioje koncepcijoje išsaugo savo suverenitetą, nereikia aukoti jokių savo nacionalinių interesų. Kinija, skirtingai nei Vašingtonas, nereikalauja jokios liberalizacijos, ji pasiruošusi dirbti su tuo ekonominiu modeliu, kuris yra nusistovėjęs kiekvienoje konkrečioje šalyje.

Pagrindinis principas – abipusė nauda, bendri interesai ir abipusė pagarba vienas kito suverenitetams, jokio kišimosi į šalių vidaus reikalus, jokių sąlygų, jokio spaudimo. Čia pagrindinis skirtumas tarp kiniško integracinio modelio ir Europos Sąjungos integracinio modelio. Kinija atvirkščiai – niekaip nevaržo savo kompanionų – tai laisvanoriškas bendradarbiavimas tarp skirtingus ir bendrus projektus įgyvendinančių partnerių .

Taigi, galima dalyvauti kaip lygiaverčiam partneriui. Tačiau tam reikia žinoti savo strateginius planus ir prioritetus, dalyvaujant tam tikrame bendrame projekte. Kiekviena šalis specializuojasi savo nišoje. Sudaromas bendras tarptautinis konsorciumas, kuriame optimizuojamos kiekvieno dalyvio konkurencinės galimybės . Kiekviena valstybė apsirūpina mokslinių tyrimų ir plėtros subsidijavimu, aprūpina savo dalyvius kreditavimu, o toliau visi kartu gauna dividendus už užsakymus, tam tikro projekto įgyvendinimui.

Reikia pastebėti , kad ši Eurazijos rinka didžiulė, taip pat ji dar augs ir augs. Tam tikslui dalyvio šalyje reikalingas ekonominis modelis, kuriame turi būti strateginis planavimas, turintis lanksčią pinigų politiką, ilgalaikio kreditavimo mechanizmą įmonių dalyvaujančių šiuose gigantiškuose projektuose – ne iš svetimų pinigų, o iš savų. Todėl čia be tikslinės savų pinigų emisijos apsieiti negalima.

Dar vienas svarbus momentas. Kinija nepasinaudojo kapitalo liberalizavimu, todėl, kad einant tokiu keliu – išplečiant savo ekonominį dalyvavimą – kinų ekonomika susidūrė su kapitalo nutekėjimu į kitas šalis. Nes tuomet atsiranda ofšorinės organizacijos, kurių dėka pinigų nutekėjimas pasiekė didžiulius mastus. Todėl Kinija sustabdė savo ekonomikos liberalizavimą ir dėl to išsaugojo valiutų kontrolę.

Kodėl ji tai darė ? Tam, kad pinigų srautai eitų investicijoms į gamybos augimą, o ne į ofšorines zonas. Todėl ir koncepcijoje „Viena zona ir vienas kelias“ yra numatytas platus šalių–partnerių nacionalinės valiutos panaudojimas. Čia yra pripažįstamas visų šalių valiutų lygiavertiškumas.

Taigi, globalizacija pagal Kiniją skiriasi nuo globalizacijos pagal Ameriką tuo, kad išsaugomas šalių nacionalinis suverenitetas, išsaugomos nacionalinės valiutos, iš kiekvieno dalyvio yra reikalaujamas kažkoks planavimo elementas dėl savo nacionalinio, norint pasiekti tam tikrą grąžą, dalyvaujant tam tikrame projekte.

Tai progresyvus kelias, besiremiantis Japonijos, Tarybų Sąjungos, Europos patirtimi ir amerikiečių 19 a. patirtimi, kada pinigai dirbo kaip instrumentas užtikrinantis gamybos augimą per investicijas – o ne kaip pats tikslas.

P S .

Šio S. Glazjevo pasisakymo originalą galima rasti surinkus tokį tekstą rusų kalba: Сергей Глазьев . Прогноз (15.05.2017).

O kas gali pasakyti , kad šitoks vystymosi būdas nebus panaudotas ateityje?

Parengė: mūsų skaitytojas Romanas Žalgiris

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentaras 21

  1. konkurencijos nėra says:

    Štai jum veikiantis modelis, kaip tvarkyt Valstybę!

  2. jai says:

    Musu premieras butu toki straipsni parases,turetume vilties mirstancia Lietuva gyvenimui prikelti

  3. gyvate,ryjanti pati save... says:

    vieni leido tiekti pigesne darbo jega ir vartoti ju produkcija,kiti leis priziureti kelio atkarpa,kad vartoti ju produkcija…Ka darysim,kai lektuvais skraidins prekes?

  4. Simas Simaitis says:

    O Lietuvos šiame ekonomikos vystymo etape nėra, nes iki laiko jos, kaip valstybės, tik vardas liks. Tuo labiau, kam vežti prekes į Vokietijos islamo kalifatą? Babajus šerti? Pagal šiuometinį scenarijų viskas link to ir eina.

  5. Simas Simaitis says:

    Čia tik tarp kitko. Pas mus, firmoje, dirba du turkai. Vokietijoje gimę, užaugę, valgo kiaulieną. Reikėjo važiuoti į Kiniją. Tai Kinijos pasiuntinybė atsakė jiems visos išdavimą. Aplamai visiems musulmonams į ten kelias uždarytas. Atsakymo į  „kodėl“, taip ir negavome. Tokios tai naujienos. Čia jums, skaitytojai, pamąstymams.

  6. Aleksas says:

    Ponas Simai, koks Jusu ivertinimas turku darbuotoju? Daug snekama apie indu IT darbuotojus, jiems visokios lengvatines vizos yra isduodamos, bet kai su jais susiduri , tai yra „vargo vakariene“. Susidariau ispudi, kad jie yra importuojami visai ne del kazkokios geresnes kvalifikacijos, bet paprasciausiai del pigumo. Ka galvojate apie turkus, ar jie pajegus kolektyve kaip lygus su lygiais darbuotis?

  7. Simas Simaitis says:

    Visokių yra. Negali sakyti, kad visi darbštuoliai. Prasimuša mentalitetas. Tačiau dirbi gali, jei nori. Šiaip tendencija tokia, kad didžiąja dalimi vadovauja vokiečiai, kuriems jau greitai į penciją, o darbus nudirba imigrantai, jau trečia karta, kuri gimusi ir užaugusi Vokietijoje. Tačiau, kaip ir Lietuvoje. daugumas nori vadovauti, bet niekas nenori dirbti.
    Vakaruose iš viso problema su kadrais. Ir prisileisti arčiau bijo, ir darbus nuveikti reikia. Europa tikrai jau nebe ta, kaip mes norime įsivaizduoti. Su IT- išnikais iš Indijos teko susidūrti tik vieną kartą. Dirbo vienas Inžinieriumi vienoje prancūzų įmonėje, kuri gamina įrangą kabelio gamybos šakoje. Savo darbą žinojo, tačiau buvo labai pasikėlęs. Tipo aš viršesnis, o jūs neliečiamoji kasta, iki jūsų lygio aš nenusileisiu. Pastatėm į vietą. Laidus sukeitėme, išderinome daviklius. Vyrukui teko paplušėti, bet susitvarkė. Ir ramesnis tapo.

  8. Aleksas says:

    Didelis aciu uz atsakyma. Pasijuokiau is sirdies – koks Jus teisus del indu darbuotoju – pasikele iki juokingumo, nors nelabai ka sugeba. Amzinai iesko visokiu priekabiu, kalba ir elgiasi taip, lyg visi butu radzos sunus (tik tada kyla klausimas ko tie kilmingi aristokratai brukasi i Florida ir gyvena po kelis viename bute uz nedideli atlyginima), tik nedidele dalis normalus, mandagus ir ismanantys savo darba. Tu HB-1 vizu jiems kiekvienais metais buvo isduodama vis daugiau, nors vietiniai kentejo nuo bedarbystes, gal su Trampo atejimu kas nors pasikeis. Dziaugiuosi, kad as jau pensijoje, jaunesniems bus sunkus laikai kol situacija susireguliuos, jei isvis tai nutiks, straipsnis nieko gero nezada Vakarams.

  9. Lietuvis says:

    To Aleksas. Na va,zmogus jau pensijoje,bet pagal komentarus,atrodo,kad nesubrendes mokinukas.Geda.

  10. saul says:

    Pensininkas ar pasalpinis?Gal pensija,tai jo dvasios busena ir siekiamybe o pasalpa-realybe.Nereikia imti uz gryna piniga ,ka jis cia priraso.Matai,kolonistu palikuonio sindromas islipa i pavirsiu.Ir nors tu ka….Nors,zmogu reikia ir pagirti.Google vertejas nelabai jau jam ir reikalingas.

  11. būtšaknis says:

    Vakarai jau pasmerkti,gyvena kaimyno duktė Vokietijoje jau 34 metai,susituokė su vokiečiu ir jis ją išsivežė dar tarybiniais metais,turi ekologišką ūkį,tai nuomonė ta,kad dabar Vokietija neatpažįstamai pasikeitusi ir tik gilioje provincijoje dar kažkiek tų „tikrų“ vokiečių galima rasti.Prieš porą metų jos brolis buvo nuvykęs į svečius,tai gyižęs pasakė,kad tai jau ne turkai visur,o juočkiai musulmonai bandomis vakarais šlaistosi,vokietukai vakare niekur iš namų kojos nekelia…Pagal mane,Lietuva dar gali išsigelbėti,bet kai valdžia taip įsikibus į tuos pačius Vakarus,tai kažin kaip realiai tai galima,žmonės sparčiai palieka Lietuvą. Italijoje beveik ta pati situacija,kaip ir pas vokiečius,praeitą savaitę teko pabuvoti Paryžiuje,tai buvau stipriai nustebęs,kad gatvėse musulmonų ir negrų daugiau nei baltaodžių,paliko labai slogų įspūdį.Vilniuje negrų jau daugėja,tačiau musulmonų tikrai dar neteko pastebėti taip akivaizdžiai vaikštinėjančių kaip ten. Visa tai tikrai vilties nesuteikia mums.Užvaldę Europos senbuves,musulmonai pasuks ir į šitą pusę,gerai estams,ten suomiai prie pat,remia juos.Latvijoje latvių tiek pat kiek pirmos rūšies sardelėse mėsos,ten rusai gali pakartoti istoriją su Krymu…o mums kur? Lenkija ar …Baltarusija? Čia tik pamąstymai ,šiaip gal taip blogai ir nebus.Palauksim ,pamatysim,jeigu sulauksim.

  12. Gaja says:

    To Saul ir ir Lietuviui:))) Gal Aleksas ir pensininkas, bet iš jūsų rašybos atrodo, kad jus autobusai jau senokai veltui vežioja:)). Pūskit savo povo uodegas – po jomis vis vien visi matys paprasčiausią vištos sėdynę. Sėkmės niekinant tautiečius! Tokia tai jūsų elementari dvasios būsena. Bus jums sunkūs laikai, kol išmoksite gerbti žmones o ne vien tik save.

  13. Dovydas says:

    pritariu, Gajai.

  14. konkurencijos nėra says:

    Šaunuolė Gaja.
    Buvau ir aš Malmėj prieš savaitę, tai traukinių stotį kvapai, kaip fermoj, o muslimų tai daugokai. Naktį ten baltieji nesirodo, sakė dabar ten per pusę jų…

  15. "http"/lt says:

    Sistemingai peržvelgiu šitą šitą tinklalapį,jeigu neturiu laiko tai yra kolegos,kurie vėliau perpasakoja.Išsireiškiant trumpiau: tai yra mėgstamas ir skaitomas tinklalapis.Iš karto pasakau tiems,kas „Sarmatuose“ mato.kas kaip ir iš kur rašo,kad iš vieno kompiuterio rašo keli žmonės,o skaito ir reiškia nuomonę dar daugiau ir tikrai nesiruošiame kiekvienas atskirai namuose rašinėti savo nuomones,nes ne visi tam ir laiko bei atitinkamo noro turi.Moderatoriui kai kurių pastabų galima pateikti ir savo laiku jos buvo pateiktos ir labai malonu,kad buvo reaguota.Grupelė skaitovų ,rašančių vienu vardu ,nusivylė ir beveik nesireiškia,sekantys keli žmonės „Būtšaknio“ pseudonimu nori išklausyti kitus ir pateikti savo nuomonę.Aš rašau pirmą ir paskutinį kartą norėdamas perduoti bendrą kolektyvo pasipiktinimą tokiais komentatoriais kaip“SAUL“.Jūs savo „paaiškinime“ ką rašote?Tai kodėl tam žmogui leidžiama tyčiotis iš kitų skaitovų,reiškiančių savo nuomonę? Mes reiškiame pasipiktinimą šiuo asmeniu,tegul ir toliau šis pilietis bando sukelti kažkokią audrą vandens stiklinėje,tačiau JŪSŲ požiūris į tai liūdina ir tikrai yra dar tinklalapių,kuriuose nėra vietos bet kokiems komentarams išskyrus pateiktą apmąstymams informaciją.Viso kolektyvo ir to žmogaus (Būtšaknis) vardu atsiprašome už kolegos jausmų netinkamą skaitovo (Saul) atžvilgiu pateikimą į viešąją erdvę .Tai nereiškia,kad MES toleruojame TOKIUS S A U L Jūsų portale ir apgailestaujame,kad gal dėl tokių asmenų retai matome komentarų iš tikrai Lietuva ir jos žmonėmis „sergantiems“ skaitovams,kaip „pestininkas“,“Simas Simaitis“,“Mindaugas ..“ ir dar eilė kt.Rašau šį komentarą išskirtinai „Sarmatų“ gyvybės palaikytojui (-ams) ,reiškiu TIKRĄJĄ PAGARBĄ išlaikant šį aktualios informacijos portalalą.Tai pirmiausiai informacija JIEMS,ir svarbiausia ,kad Jie tai perskaitytų.O ar patalpinti šį komentarą viešam perskaitymui MES paliekame teisę spręsti JUMS.

  16. Aleksas says:

    Butsakni, pritariu Jums is savo paties patirties – i JAV atvykau 1989 metais, pries tai metus praleidau Anglijoje ir ten jau tada matesi aiskus standartu nuosmukis. Kadangi jiems buvo lengviau duoti darbus visiems tiems indams ir pakiams,negu moketi pasalpas, tai paste ir valstybinese istaigose dauguma aptarnaujancio personalo buvo is ju tarpo. Tuo metu aptukusios , baltos brites vazinejosi metro su juodais vaikuciais (be tevo, zinoma). Nerastingumo lygis buvo stulbinantis. Isvykau i Niu Jorka ir ten buvo visai kitas pasaulis, mazdaug toks, koki mes jaunysteje isivaizduodavome, bent jau is pradziu – arciau paziurejus matesi , kad daug kas baltais siulais siuta. Bet susikuriau nebloga gyvenima, gerai praleidau laika, taciau turiu pasakyti, kad dabar tai butu nebeimanoma. Nebent koks LABAI gerai pakabintas ir LABAI genialus zmogus, vienas is desimties tukstanciu esi, kitiems galimybiu nebeliko. Ir viskas pamazu, tiesiog akyse, sugriuvo, daugumai net nepastebint, taip pat atrodo, kad tai buvo daroma samoningai.

  17. Dainius V. says:

    ‘SARMATAMS“ > kiek reikia surinkti parašų,kad toks asmuo pasivadinęs „SAUL“,galimai „LIETUVIS“ .galbūt dar kitaip nesireikštų JŪSŲ portale?!

    Vienas žmogus negali padaryti nieko, jei niekas nepalaiko jo siūlomo bendravimo stiliaus Todėl visada yra mažiausiai dviese. Į tai ir reaguosime.

  18. būtšaknis says:

    Reikia įsiklausyti į žodžių prasmę ,sugebėti pajausti ką sako tie,kurie ilgą laiką gyveno fantastinėmis spalvomis nutapytame Vakarų pasaulyje ir suprasti ,kad TAS PASAULIS net jau tiems, „įgimtą teisę “ turintiems. seniai nieko jau negarantuoja.Pirmieji mūsų tėvynainiai ,išvažiavę užsidirbti – Taip,jie laimėjo .Priklausomai nuo žmogaus noro dirbti ir asmeninių savybių.To meto pavyzdžių yra ir ne vienetai.Bet jau tada Vakaruose prasidėjo didysis nuosmukis.Jų vartojimu pagrįstas gyvenimo būdas. išsisėmė.Tarybų Sąjungos žlugimas buvo gyvybiškai reikalingas pirmiausiai JAV dėl politinės konkurencijos pasaulyje

    ir dėl sukurtos šios supervalstybės “užmiesčio“ Europos Sąjungos dėl ekonominių sumetimų.Šiame istorijos motyve Lietuva senbuvėms EU valstybėms yra kaip uodas žmogaus kūnui : kol tik byzgia,tai dar pakenčia ,bet tik pradės „pasikelti“ – tuoj vieta bus parodyta.

  19. būtšaknis says:

    Komentuojam į temą. Saul nėra jūsų tema. Užsiimkime kiekvienas savais reikalais

  20. Panzer says:

    Puikus straipsnis. Lietuvos pavyzdys tai teorija praktikoje. Dauguma didelių įmonių mokesčius moka ne ne Lietuvoje ir siekdamos didesnio pelno keliasi į kitas šalis. Pinigai už indipindi dujas eina į ofšorus… O kur skandinaviški bankai… Aplamai, apie kokį geresnį gyvenimą Lietuvoje galime svajoti jei finansai plaukia iš Lietuvos nesukurdami nieko, o tik pildydami verslininkų kišenes.
    PS: mažiau reaguokite į blevyzgotojus sarmatuose…

  21. saul says:

    Nezinau,nezinau-po siuo straipsniu „kitoks ekonominio vystymosi budas“ radau tik 2 komentarus i tema.Visa kita pasiplepejimai apie bet ka.Ir visai nesvarbu,koks „garsus“komentatorius jis bebutu,anot to….“http“/lt,bandancio ilysti,kai kur ,be muilo arba pasalinti alternatyvia issakanciuju nuomone.Na o jei jau i to pacio „http“/lt isvystyta tema apie komentavimo kokybe ir mane,tai…reiktu isivalyti baslius is savuju akiu ir ivertinti …pastovu puolima ir niekinima mano atzvilgiu.Ir tas vyko is visu komentuojanciuju skirtingu laiku ir skirtingu intensyvumu.As suprantu,kai kuriu komentatoriu nora,isvesti mane is pusiausvyros idant buciau pasalintas is „Sarmatu“.O as pasiulyciau jums susikurti uzdara kluba-nebus nei oponuojanciu,nei kitos nuomones-„ein reich ein fuhrer“.Ir visiems S.Holmsams noreciau priminti,kad mano ir „lietuvio“ tapatinimas,aisku,daro man didele garbe.Taciau as jus turiu nuvilti,nes kaip mat buciau isaiskintas Sarmatu moderatoriaus,kuris mane labai myli ir visus ,cia esancius,priziuri,kaip tikras tevas.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top