Lietuva ES užkampis, litas po euru, o lietuvis be kalbos?[1]

2013, birželio 30, 15:34 | kategorija Ideologija | 7 komentarai | peržiūrų 871 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisEuropos sąjunga – reikėjo stoti ar nereikėjo? Reikalingas €uras ar ne? Niekam tuo metu nežinomos stojimo į ES sąlygos bei pati referendumo istorija (2 balsavimo dienos, skalbimo milteliai ir alus) kelia nemažai klausimų ar tiesiog spėlionių. O kalbant apie €urą tiesiog spekuliacijų, siekiant dar kartą apsukti visuomenę apie pirštą, slepiant pilną informaciją apie galimas pasekmes įstojus į €uro zoną.
Truputis istorijos:

Referendumas dėl stojimo į €S vyko dvi dienas – 2003 m. gegužės 10 ir 11 d. Susirinko 63,37%( 1 647 620) rinkėjų. Balsavimo rezultatai: Taip – 91.07 % (1504264 rinkėjai) Ne – 8.93 % (147527 rinkėjai)
Bendras balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičius buvo 2,6 milijono (skaičius apytikslis).

2004 gegužės 1 dieną Lietuva buvo priima į ES sudėtį ir tapo jos nare.
2007 gruodžio 13 dieną Lisabonoje buvo pasirašyta nauja sutartis, įsigaliojusi 2009 metų gruodžio 1 dieną, keičianti bei papildanti Romos bei Mastrichto susitarimus. Ją pasirašė Europos Sąjungos valstybių narių vadovai. Jai patvirtinti, skirtingai nei sakykime Airijoje, Lietuvoje referendumo jau nereikėjo.

Čia galime prisiminti, kad žmonės neturėjo absoliučiai jokios informacijos apie tai, kas jų laukia įstojus į ES, kaip beje ir Seimo nariai, nes į lietuvių kalbą net nebuvo išversta Europos konstitucija, o jie jau balsavo „UŽ“. Viskas buvo stumiama propagandos pagalba, kai tiesą žinojo tik keli žmonės, o visiems kitiems buvo aiškinama apie laukiantį gėrį, tad to būsimo „gėrio“ pagrindu ir buvo balsuojama už stojimą į ES. Žmonės tada dar tikėjo savo atstovais seime. Ir tuo tikint alus ar milteliai tikrai neturėjo lemiamos reikšmės jų apsisprendimui. Nors nemažai žmonių tuo ir pasinaudojo. Tačiau tikrai ne visi balsavę, nes jokios parduotuvės nebūtų atlaikiusios visų balsavusiųjų srauto.

Kalbant apie stojimo į ES referendumo rezultatus, neįtikinamai skamba tai, kad alus ir skalbimo milteliai galėjo nulemti Lietuvos gyventojų apsisprendimą – juk ne visi esame pragėrę sąžinę pyjokai negalintys nusipirkti alaus už savo uždirbtus pinigus ir ne visiems skalbimo milteliai aktualūs iki tokio lygmens, kad galėtų lemti apsisprendimą kokioje sistemoje gyventi toliau. Nors kai kurie piliečiai sako, kad mūsų apsisprendimą lėmė būtent šie faktoriai (alus ir skalbimo milteliai), visgi labiau tikėtina, jog jie buvo suklaidinti propagandos.

Niekas nereikalavo balsuoti stojimą į €S ir už tai neva gauti alaus butelį už centą ar miltelių. Ir alus ir milteliai buvo siūlomi TIK už dalyvavimą referendume, juolab, kad ir dalinami buvo jau PO balsavimo, nežiūrint už KĄ balsavai – juk balsavimas buvo slaptas ir niekas jo negalėjo patikrinti. Tad pyjokų ir parsidavėlių etiketė mūsų tautai dėl šio atvejo tikrai nelimpa, ką bekalbėtų kai kurie bandantys visą šį reikalą parodyti iš kitos pusės.

Tai praeitis padėjusi pagrindus šiandienai, kai daugelis aiškiai mato anų laikų sprendimo pasekmes. Mato Lietuvos kelią, nueitą per 23 nepriklausomybės metus. Tikrai nueitą kelią, o ne tą, apie kurį triūbija propagandinis aparatas, visus nesutinkančius su oficialia versija įvardindamas, kaip Rusijos agentus ar/ir Nepriklausomybės priešus.

Pradėkime nuo to, kad daugelis šalies gyventojų šiandien nežino, kur link tikrai mes visi, kaip valstybė einame. Juk aplink sklando informacija, kad €uro zona siūbuoja, kaip skęstantis laivas ir laikosi tik kažkokio pusiausvyros stebuklo dėka, o mūsų išrinktieji ir prezidentė užtikrintai ir nežiūrint į nieką triūbija, kad mūsų tikslas €uro zona. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Žmonėms sudėtinga suprasti, ar esame nepriklausoma demokratinė teisinė valstybė, ar paprasčiausiai bananų respublika. Vertinant viską, kas vyksta šalyje, pastarasis variantas yra gerokai arčiau tiesos.

Ore tvyro netikrumas rytdiena. Juk kasdien vis naujiena. Gyvename nesibaigiančių permainų laikais ir tos permainos toli gražu ne visada į gera… O žvelgiant plačiau – per visus 23 nepriklausomybės metus šalies ūkinė, demografinė ir socialinė padėtis vis prastėja. Krenta pasitikėjimas ateitimi.

Žinoma atsiras daugybė tam prieštaraujančių, argumentuojančių, kad štai – įstojome į €S, NATO ir dabar esame saugūs, galime laisvai keliauti po pasaulį ir dirbti kur užsimanę, turime demokratinę (t.y. geriausią pasaulyje!?) santvarką, taip pat gauname įvairias ES išmokas ir t.t. ir pan.
Tačiau visiems šiems argumentams galima priešpastatyti du skaičius, kurie pilnai sugriauna visus išvedžiojimus apie menamą šių dienų gerovę.

1. Valstybės skolos didėjimas (šiandien ji siekia apie 50 mlrd. LT)
2. Gyventojų skaičiaus mažėjimas

LS duomenimis šiandien Lietuvoje gyventojų tėra 2,97 milijono, kai 1992 jų buvo 3,72 milijono. Pagal oficialią statistiką per 20 metų gyventojų sumažėjo 800 000. Neoficialūs duomenys teigia, kad šis skaičius yra gerokai didesnis.

Skolos didėjimas rodo, kad gyvename ne pagal kišenę, t.y. išlaidos viršija tai, ką uždirbame ar pasigaminame patys. Kodėl? Todėl, kad beveik nieko ir negaminame. Ar Lietuva turi kokią nors perspektyvą esant tokiai raidai? Turi. Tačiau tik blogėjimo perspektyvą.

Ir šių dviejų aukščiau paminėtų rodiklių nuneigti negali niekas, o juk jie ir rodo šalies gerovės ir tikėjimo rytdiena lygmenį. Pasitikėjimo valstybe ir joje esančia santvarka lygmenį. Kuris šiandien turi tik nuoseklią tendenciją kristi vis žemiau.

Nežiūrint į tai, tarptautiniai vertintojai išsijuosę giria Lietuvos pasiekimus.

Kokiu tikslu tai daroma ir ko siekiama? Pasirodo kitos šalys per atitinkamą laikotarpį prasiskolino dar daugiau. Pasirodo proficitinį (perteklinį) biudžetą turi tik vienintelė šalis ES – Estija. Visų kitų biudžetai deficitiniai. Tai mes šiuo atveju esame vos ne geriausi tarp blogiausių. Ar į tai turime lygiuotis ir ar turime kuo džiaugtis, kai per 23 metus prasiskolinome 50 mlrd LT., tačiau iš tos skolos nieko neinvestavome į savo šalies, savo žmonių ateitį ir apibendrinant viską tik pravalgėme? O juk tie 50 mlrd. dar turi ir savo palūkanas…

Eikime toliau ir apžvelkime €uro zonos perspektyvas pasvarstydami ar mums reikalingas tas €uras, kaip įrankis mūsų šalies ūkio gerovei ir apskritai.- ar nebus jis mums tiesiog per brangus…

Pats pirmiausias džiaugsmas mūsų lauktų stojant į €uro zoną – tai mokestis į ESM (Europos Stabilumo Mechanizmas) fondą, kuris siektų apie 7,7-8,6 mlrd. litų. Įvairiais vertinimais metinis įnašas siektų apie 280 mln litų grynais ir reikėtų sumokėti apie 1 mlrd. litų, o likusiai sumai būtų išduota valstybinė garantija. Ką reiškia valstybės garantija? Kad garantuojama suma bus išmokėta iškart tik pareikalavus ESM valdytojų Tarybai. (9 straipsnis, 1 skyrius)

Kitaip tariant būsime laikomi už pavadėlio, kurį mums užsiožiavus galima bus timptelėti bet kuriuo metu ir esant bet kokiai (net ir pačiai blogiausiai) šalies ūkio situacijai. Pabandykime įsivaizduoti krizinę šalies padėtį ir tokį reikalavimą milijardams litų.

O naudos iš ESM fondo turėtume tikrai nedaug, nes skolinama iš jo būtų remiantis tam tikromis sąlygomis (tikėtina mokesčių didinimo) ir už palūkanas, kaip ir iš TVF. Keistoka parama, turint omenyje, kad tai yra nuosavi ESM narių šalių pinigai.

€uro šalininkai sako, kad įsivedus €urą dingtų valiutos keitimo mokestis, kuris šalyje siekia maždaug 100 mln. litų, o Lietuva taptų patrauklesnė investuotojams, tačiau čia daugelis dalykų priklausys nuo bankų – ar jie nebandys prarastų valiutos keitimo pajamų pakeisti naujai susikurtais pinigų melžimo būdais arba tiesiog padidindami jau esančių paslaugų mokesčius. Ir šiaip galima palyginti, susitaupome 100 mln., o išmetame iki 8,6 mlrd. LT. Ir papildomai – tas valiutų keitimas aktualus tik įmonėms, nors jos tą mokestį įskaičiuoja į savas išlaidas jau planuodamos savo veiklą. Ir atitinkamai tam pasiruošia. Eiliniams gyventojams, o jų dauguma, tas tikrai mažai aktualu.

Kas liečia investuotojus, tai galima pateikti paprastą pavyzdį, kaip sakykime Graikiją – €uro zonos narę į kurią investuoti šiandien nenori niekas, kas aiškiai rodo, jog investuotojus domina ne valiuta cirkuliuojanti šalyje, o bendra šalies ūkio (ekonomikos) būklė.

Galima būtų priminti dar ir tokį €uro įvedimo minusą, kaip staigus kainų kilimas šalyse, labai primenantis infliacinius procesus. Mažai uždirbantiems žmonėms šis kilimas yra labai juntamas, o kas iš mūsų gali pasigirti uždirbantis pakankamai daug, kad to nebijoti? €uro šalininkai ir bankai tvirtina, kad šis kilimas susijęs su kainų apvalinimu paslaugų įmonėse ir parduotuvėse, o ne su infliacija.

Tačiau to patikrinti niekaip nepavyks, nes niekas nacionalinėse valstybėse tokių duomenų neturi, neskaitant galbūt ECB (Europos Centrinis Bankas). Tačiau anas instituciškai nepavaldus nė vienai Europos valstybių, kas apsaugo nuo jų politinio spaudimo, tačiau toli gražu neapsaugos mūsų nuo galimų paties ECB klaidų.

Vienas pliusas visgi yra – tai galimybė tiesiogiai palyginti kainas, uždarbius ar visokias išmokas skirtingose ES šalyse. Tik kažin ar mus paguos žinojimas to, kad gauname vienus iš mažiausių atlyginimų tarp ES šalių. Beje tą šiandien žinome ir nebūdami €uro zonos nariais.

tęsinys->

Arvydas Daunys


Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 7

  1. Joris says:

    Toks tautos mažėjimas, kurį rodo aukščiau aprašyti skaičiai kalba apie lietuvių tautos genocidą!
    Turiu 1847 metų laidos knygą, kurioje pateikti tuometiniai Rusijoje gyvenančių tautų skaitlingumo duomenys. Ar žinote, kad tuomet Rusijoje gyveno tik 1,5 mlj. lietuvių?O pavz. žydų – 2,5 mlj. Citata iš straipsnio: „LS duomenimis šiandien Lietuvoje gyventojų tėra 2,97 milijono, kai 1992 jų buvo 3,72 milijono“. – Be galo įdomi gaunasi Rusijos ar TSRS okupacijos išdava… Pasirodo, okupacija musų tautos užaugino net 2,22 mlj.!
    Skaičiai kelia klausimą apie oficialios „is tori ja s“ ir realaus gyvenimo atitikimą…

  2. Mindaugas Vilkis says:

    pagarba. Toks straipsnis turėtų eiti kaip nr. vienas per visą žiniasklaidą.

  3. rrrg says:

    Atsiranda demagogų, kurie aiškina, kad nieko gero iš to laikotarpio tautos didėjimo nėra, kad didėjimas nebuvo kokybinis, o tik kiekybinis, kad daugėjo debilų ir puskvailių…

  4. rrrg says:

    Kas dėl alaus ir miltelių. Jų reikėjo tam, kad referendumas iš viso įvyktų. Nes buvo baiminamasi per mažo rinkėjų aktybumo, kai antros balsavimo dienos viduryje dar nebuvo balsavę pusė visų rinkėjų.

  5. Rolandas says:

    to -> rrrg
    Atrodo tamsta manote, kad visiems aktualu skalbimo milteliai ir alus? Nepasiduokite savęs ir savo artimųjų žeminimo tendencijai. Nebent pats tą darėte ir sunku suprast kodėl to negalėtų daryti kiti.
    Keista tą skaityti iš atrodo protingo žmogaus pusės.

    Norint pažeminti Lietuvos piliečių apsisprendimo ar atsakomybės lygmenį referendumo metu šis argumentas tikrai geras, tuo labiau, kad yra tą patvirtinančios nuotraukos, bet …

    ….nežeminkime savęs patys, kitaip tektų prisipažinti, kad virš 1 500 000 mūsų piliečių, arba visi kurie dalyvavo referendume (t.y. 1 647 620 piliečių) yra priklausomi nuo alkoholio, nes pasidavė alkoholio reklamai, kas realiai yra tikra nesąmonė – tikiuosi su tuo sutiks visi.

    Pripažinti galima tai, kas vyko iš tiesų – dalis balsavusių pasinaudojo jiems suteikta galimybe gauti pigaus gėralo ar skalbimo miltelių. Bet, kaip teisingai pastebėjo straipsnio autorius – viso bendro balsavusių kiekio, parduotuvės paprasčiausiai net nebūtų atlaikiusios, o ir neturėtų tokių gėralo atsargų. Šiuo atvejų jų net nereikėjo, nes didžioji dauguma nėjo stumdytis dėl to alaus.

    Paprasčiau būtų matyti įprastą savaitgali, kai matosi, kaip žmonės grįžta iš užmiesčių ir tada eina balsuoti – tada jų ir susirenka daugiau.

  6. Mindaugas Vilkis says:

    priklausomybės alkoholiui buvę nebuvę, tačiau kaip paaiškinti ir pasiteisinti jų nebuvimu, kai pas mus vidutiniškai vienam ir kiekvienam gyventojui (nuo kūdikių iki senelių) tenka per metus 12 litrų absoliutaus alkoholio (grubiai – apie 30 litrų degtinės)? 🙂

  7. Rolandas says:

    pilna alkoholikų geriančių kiekvieną mielą dieną, pakanka pažiūrėti oficialius statistinius duomenis kiek jų gydosi per metus tiesiog tam, kad nenumirt begeriant, o kiek dar nesigydo?

    Štai jie ir tvarko tuos alkoholio litrus, tačiau tai žmonės kuriems absoliučiai nusispjaut kokioje santvarkoje jie gyvena, nes paprasčiausiai jie net neturi informacijos , kad kažkas keičiasi, jie niekuo nesidomi kas neliečia jų asmeniškai ir suprantama neperka jokių laikraščių – visos gaunamos pajamos, kaip taisyklė eina alkoholio įsigijimui.

    Yra krūvos tų,kurie dar dirba ir geria tik po darbo – jie taip pat nesidomi absoliučiai niekuo, kas tiesiogiai neliečia jų ar jų šeimos – štai šie, jei atsitiktinai gavo žinią, kad bus dalijamas pigus gėralas ir ėjo balsuoti už alų.

    Vidutiniam šeimos ūkio nariui per mėnesį (didžiuosiuose miestuose) tenka apie 23 litus skiriamus alkoholiui, mažesniuose -17, o kaimuose apie -14 litų. šaltinis: http://www3.lrs.lt/docs2/OPDJOOLW.PDF (2007 metų duomenimis).

    Tačiau pagrindinai šie skaičiai yra pristatomi kaip vidurkis, nes tikrai geriantieji išleidžia ne mažiau nei pusę savo atlyginimo per mėnesį – jie dėl to ir gyvena.

    Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, Lietuvos gyventojai dažniau geria alų –
    19.7% bent keletą kartų per savaitę. Vyną keletą kartų per savaitę vartojo 1.7% respondentų,
    likerius, alkoholinius kokteilius – 0.8% ir stipriuosius alkoholinius gėrimus – 2.8% respondentų.
    šaltinis tas pats.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top