Lietuva ES užkampis, litas po euru, o lietuvis be kalbos?[2]

2013, birželio 30, 15:36 | kategorija Ideologija | 3 komentarai | peržiūrų 547 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

tęsinys, pradžia: https://www.sarmatas.lt/06/lietuva-es-uzkampis-litas-po-euru-o-lietuvis-be-kalbos-1/

€uro zona yra bendros valiutos sąjunga, o juk tai kelia pavojų per finansinį spaudimą šaliai priimti jai pačiai nepalankius politinius sprendimus. Vėl prisiminkime Graikijos variantą, kai šalis spaudžiant TVF ir EK yra priversta privatizuoti valstybės turtą priklausantį visuomenei, kad gauti būtiną finansinę pagalbą, arba Kipro variantą, kai šalis savo finansines bėdas buvo priversta spęsti bankų indėlininkų sąskaita, juos paprasčiausiai apiplėšdama. Apiplėšdama spaudžiant tiems patiems EK ir TVF, nors deklaruojama, jog „privati nuosavybė yra šventa ir neliečiama“.

Kai iškyla naudos ar kurios nors šalies galimos politinės bei ekonominės kontrolės galimybė – nelieka nieko švento. Galima neabejoti, kad iškilus panašiai situacijai, Lietuvos laukia toks pat, kaip Graikijos arba Kipro likimas. Juk Kipras buvo tik pirmoji kregždutė, pirmas bandymas, stebint, kaip į tai reaguos pasaulis. Jis sureagavo palyginus pakančiai. Tuo palikdamas galimybę šį scenarijų pakartoti.

Teigiantys, kad Lietuva įstojusi į €uro zoną pradės finansiškai žydėti – klysta arba meluoja. Jei mes nežydėjome iki įstojimo, tai įstoję tik prarasime paskutinius  savarankiškumo svertus, kuriais galėtume valdyti savo fiskalinę politiką ir įlįsime į dar didesnę skolų duobę. Nes naudojamų pinigų popieriaus rūšis ar spalva nieko neapsprendžia. Tapsime eiline Europos finansinių centrų periferija(pakraščiais), dar tebekvėpuojančia tik jai išskiriamų iš centro išmokų(išmaldos) dėka.

Kas yra tie finansiniai centrai ir jų periferijos (pakraščiai)?

Paprastas pavyzdys. Lietuvoje, Vilnius yra finansų srautų centras, o rajonai tai pakraščiai. Didžiausi atlyginimai mokami sostinėje, ten ir darbo vietų yra daugiausia. Visur kitur – žinote patys. Nors būtent rajonai palaiko visą šalies ūkį. Kodėl ir kokiu būdu? Todėl, kad juose gyvena daugiausiai dirbančių ir nediduką atlyginimą gaunančių žmonių, kurių sąskaita galima kažkam mokėti didelius atlyginimus. Ir taip visur pasaulyje finansų centrų ir jų periferijų atžvilgiu. Todėl visi, kas tik gali ir turi galimybę, bėga gyventi ir dirbti į sostinę, nes rajonuose nėra absoliučiai jokių perspektyvų, neskaitant valstybinio administracinio sektoriaus, kuriame viešpatauja partijų statytiniai ir kurių gerus atlyginimus garantuoja būtent mažai gaunantys ir kuriantys tikrąjį šalies produktą žmonės.

Europoje šiuos finansų srautų centrus visi gerai žino – juk ten bėga visi mūsų emigrantai, aprūpindami tuos centrus pigia darbo jėga ir tuo palaikydami €uro gyvavimą, bei geresnio gyvenimo viltį periferijose.

Ir Lietuva taps tokia periferija arba kalbant tiesiogiai – finansine, o kartu su tuo ir politine ES provincija. Kas iš to seka įsivaizduoti visai nesunku pagal pačios Lietuvos provincijų pavyzdžius. Tiesą sakant ji jau dabar yra tokia periferija, tačiau nebūdama €uro zonos tikrąja nare dar gali kažkiek savarankiškiau spręsti savo finansinius ir politinius klausimus kalbant apie mūsų visuomenės poreikius.

O kokie tie visuomenės poreikiai?

Tai piliečių noras gyventi pagal protėvių įdiegtas vertybes, vertybes, kurios yra neįkainojamos, kai už šeimą, už Tėvynę, už savo garbę, meilę, galima atiduoti gyvybę. Kai prioritetų prasme šios sąvokos visuomenės nario esybėje stovi aukščiau visų kitų, ką galėjome matyti kadaise, kai mūsų protėviai savo gyvybės sąskaita nedvejodami savo mūsų teritoriją, savo šeimas, savo visuomeninę sanklodą, kurią šiandien bandoma sugriauti, kaip pasenusią ir neatitinkančią nūdienos realijų, siūlančių visai kitas „vertybes“ labai palaikomas Europoje, kurių kol kas dar galime atsisakyti, nes esame bent iš dalies savarankiški.

Visi puikiai žinome šias užsienio agentų (prisidengusių „žmogaus teisėmis“) Lietuvoje aukštinamas ir bandomas diegti „vertybes“, kurios deja €S jau daug kur įteisintos ir jų ignoravimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pavyzdžiui ne toks jau senas atvejis Prancūzijoje, kai buvo sulaikytas žmogus, apsirengęs marškinėlius vaizduojančius paprastos šeimos narių siluetus, nes esą toks atvaizdas įžeidžia tuos, kurių „šeima“ paremta netradiciniais, tai yra gamtos nenumatytais(o kalbant tiesiai – iškrypusiais) pagrindais.

Arba dar viena „vertybė“ anot „demokratų“, kuri deja jau privaloma Lietuvoje – tai „laisvas prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimas“, ko pagrindu Lietuva verčiama parduoti už spalvotus popierius, turinčius tik tam tikrą vertę esamam momentui(tačiau negarantuojančius absoliučiai jokios išliekamosios vertės), tikrą vertybę – savo Žemę, savo teritoriją, kurios tiesiog neįmanoma įkainoti, nes ji buvo, yra ir bus ne tik mūsų, o ir apskritai visų mūsų protėvių gyvenusių iki mūsų ir gyvensiančių po mūsų būsimų palikuonių, išgyvenimo pagrindas.

Ar galima sulyginti pinigus su jų laikina verte, dažnu atveju apribota vienos santvarkos gyvavimo šalyje laiko periodu, su amžina ir nemažėjančia žemės, kaip neįkainojamos vertybės verte? Šios sąvokos – vertė ir vertybė nei kokybiškai, nei kiekybiškai nesulyginamos. Nes vertybė visada liks vertybe, o vertė kinta priklausomai nuo sąlygų iki visiškai bevertės sampratos.

Vertė turi tam tikram momentui fiksuotą dydį, o vertybė tiesiog neišmatuojama, nes yra visada didesnė už bet kokią vertę, todėl žinome daugybę pavyzdžių, kai žmonės už vertybes atiduoda brangiausia ką turi – gyvybę…
Tačiau būtent šiandien mums bandoma įteigti, aiškinant, kad galima įvertinti vertybę ir tai daroma įteisinant įstatymu. Kaip beje ir paskelbiant norma nenormalius dalykus.

Prisiminkime buvusį SSSR laikais rublį – jo laikai Lietuvoje praėjo, ir tie, pas ką jis dar likęs jo išsikeisti negali net pačioje Rusijoje, nes, kaip pinigas, kaip apsikeitimo prekėmis ir paslaugomis priemonė, tas rublis jau pasikeitęs ir nebegalioja. Kitaip sakant neteko savo vertės, nes pasikeitė išvaizda, nors ir toliau liko rubliu.. Kur ir kada matėte žemę netekus savo vertės, kad joje niekas negyventų, jos nedirbtų ir ji niekam taptų nereikalinga, kaip tas rublis?

Toliau šnekant apie mums brangias vertybes galima būtų paminėti lietuvių kalbą, kuri kol kas lyg ir valstybinė, tačiau jau šiandien net valstybinės įstaigos spjauna į valstybinės kalbos įstatymą ir kas įdomu – jos už tai nebaudžiamos jokių priežiūros institucijų. Pavyzdžiu galime priminti Lietuvos Paštą ir jo kioskelius su angliškais užrašais PayPost, paveikslėlis

paveikslėliskurie pradžioje buvo planuojami su lietuviškais užrašais. Kas sprendė, kai buvo pasirinkti užrašai anglų kalba?

Kas sprendė, kai mūsų lietuviški automobilių numeriai papuošti Lietuvos vėliava buvo pakeisti žvaigždučių kratiniu?

Visa tai vyksta lyg ir nepastebimai, tačiau neišvengiamai pastoviai, ir tik viena – nutautinimo kryptimi, lyg lietuviai, kaip tauta negalėtų būti ES nariais. Tai suprantama liečia ne vien lietuvius – tokie procesai vyksta visose ES priklausančiose šalyse, kurių išrinktieji tautos atstovai neturi savo stuburo, o lenkiasi nuleistoms iš Briuselio direktyvoms net tada, kai jos nėra privalomos, o tik rekomenduojamos. Mūsų politikai deja yra tie.. pastarieji, bestuburiai ir be principų.

Juk pažiūrėkime – atrodo jau atsibudo ir priėmė nutarimą derėtis su €S dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo, tačiau STOP – staiga vyriausybė užsiožiavo ir nė iš vietos. Ji (vyriausybė), nežiūrint į Seimo sprendimą ir įpareigojimą nesiderės. Be argumentų, be paaiškinimų ir be jokių komentarų. Ne ir viskas. Ir taškas.  Suprantama, kad tam yra priežastys, kurių kol kas nežinome ir kurios mums nėra svarbios, nes tai atskirų žmonių ar suinteresuotų grupuočių interesų pasireiškimas. Mums svarbūs kiti dalykai.

Mums svarbu kieno interesus atstovauja vyriausybė tokiais savo veiksmais ir čia kyla pagrįstas klausimas – o kam apskritai reikalinga tokia vyriausybė, kurios politikos linijos neįmanoma prognozuoti? Kur vadovaujančios daugumos iniciatyva Seime priimamas nutarimas derėtis su ES, o atėjus laikui imtis realių darbų vyriausybė to tiesiog atsisako.

Ir dabar kyla dar vienas svarbus klausimas – kokia vyriausybė geriau – ar ta, kurią kažkas uždėjo iš viršaus ir mes visi aiškiai žinome, kad ji ne sava, ir suvokiame kas yra mūsų nedraugas, ar tokia, kuri lyg ir sava, juk rinkome lyg ir patys (nors kitų alternatyvų nebuvo – kai nėra kuo pasitikėti – renkiesi atrodytų mažiausią blogybę), tačiau elgiasi tarpais blogiau nei elgtųsi svetima, nes net svetima norėtų išsaugoti savo savarankiškumą, ko nematome iš „savosios“.

Mums svarbu, kad mūsų teritorija, mūsų Žemė išliktų Lietuvos ir jos piliečių rankose, o kad nebūtų pažeistas tas nelemtas „laisvo prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo“ principas, kai kurių susivokiančių žmonių nuomone reikėtų jį apeiti leidžiant tą žemę tiesiog išsinuomoti.

Mums sako, kad mes tinginiai, nemokame dirbti ir uždirbti, todėl taip ir gyvename. Tai gryniausias melas. Esamomis „laisvo prekių, paslaugų, darbo jėgos ir kapitalo judėjimo sąlygomis“ mes neturime jokių galimybių to padaryti. Šiauriau esanti šalis visada gamins brangiau nei pietinė, nes jai visada į prekės savikainą įeis su šildymu susijusios išlaidos. Ir kuo šiauriau gyvenama – tuo tos išlaidos bus didesnės. Įsivaizduokime Ispaniją, kur derlių galima nuimti dukart į metus ir Lietuvą, kur kartais net tas vienintelis derlius supūva. Skirtumas turbūt jaučiasi. Čia apie klimato juostas plačiau: https://www.sarmatas.lt/04/globalizacija-kaip-procesas-ir-lietuvos-vaidmuo-jame/

Tačiau šiandien, kol kas dar nuo mūsų priklauso ar Lietuva išliks, kaip lietuviškai kalbančios tautos žemė, ar liks tik administracinis vienetas tokiu pačiu pavadinimu, tačiau visiškai praradęs pirminę prasmę.

Ir tik nuo mūsų visų sprendimo, dar kartą, kaip tais tolimais daugeliui, 2003 metais, priklausys mūsų šalies ir mūsų pačių bei mūsų vaikų ateitis. Prisiminkime 2003 metų referendumą, ką jis mums atnešė ir ką dar atneš. Juk po jo šalyje prasidėjo tikra griūtis, išoriškai atrodanti visai padoriai, nes gyvenant rytdienos sąskaita – iš paskolų, kol kas dar nesijaučia artėjančios griūties.
Todėl neapsigaukime, jei kažko nematome – tai dar nereiškia, kad to nėra.

Daugelis paklaus – o kaip galima būtų pakeisti Lietuvoje egzistuojančią sistemą, tuos šaliai kenkiančius politikus, matančius Lietuvos ateitį tik, kaip kažkieno koloniją, neturinčią savos politikos orientuotos į savo pačios piliečius?

O kas yra pakankamai kompetetingas, kad iš kažkur galėtų ištraukt tuos geriečius, žinančius, kaip išvesti Lietuvą ir jos žmones į kokybiškai naują lygmenį ir, kurie spjaus į savo pačių interesus ir viską atiduos savo šalies gerovės kūrimui? Ir apskritai – ar dar yra tokių, tą sugebančių žmonių?

Kaip rodo gyvenimas – yra teorijų kūrėjai ir yra jas įgyvendinantys žmonės. Teoretikai ir praktikai. Tai visiškai skirtingų sugebėjimų žmonės. Ir tik jiems kartu ėmusis darbo galima kažko pasiekti.
Daugeliui žinoma tiesa, kad kiekviena visuomenė turi tokius valdytojus, kokių yra verta pati, nes tie valdytojai dažniausiai yra kilę iš jos pačios, todėl keičiantis visuomenei į gerąją pusę, keisis ir jos būsimų valdytojų suvokimas apie jų vaidmenį esant valdžioje. Atsiras tie tikrieji, senieji mūsų taip vadinami vyčiai, kuriems valstybės interesai visada bus svarbesni už asmeninius ir kurie vardan savo principų bus pasiruošę paaukoti gyvybę. Ir būtent idealai bei garbė bus vertinami brangiau už bet kokias materialias gėrybes ir net gyvybę.

Arvydas Daunys


Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 3

  1. Remigijus says:

    Kaip rodo gyvenimas – yra teorijų kūrėjai ir yra jas įgyvendinantys žmonės. Teoretikai ir praktikai. Tai visiškai skirtingų sugebėjimų žmonės. Ir tik jiems kartu ėmusis darbo galima kažko pasiekti.
    Daugeliui žinoma tiesa, kad kiekviena visuomenė turi tokius valdytojus, kokių yra verta pati, nes tie valdytojai dažniausiai yra kilę iš jos pačios, todėl keičiantis visuomenei į gerąją pusę, keisis ir jos būsimų valdytojų suvokimas apie jų vaidmenį esant valdžioje. Atsiras tie tikrieji, senieji mūsų taip vadinami vyčiai, kuriems valstybės interesai visada bus svarbesni už asmeninius ir kurie vardan savo principų bus pasiruošę paaukoti gyvybę. Ir būtent idealai bei garbė bus vertinami brangiau už bet kokias materialias gėrybes ir net gyvybę.

    Iš viso straipsnio patys geriausi autoriaus pasakyti žodžiai. Tai gal galima buvo tuo ir apsiriboti? Jau kiek kartų šiame tinklalapyje buvo ir yra pasakyta puikių žodžių apie pasekmes ir priežastis, bet labai retas autorius pasiūlo konkrečius veiksmus. Aš suprantu, kad tai nėra paprasta, bet vis tik įmanoma. Gal pradėkime kaupti visą savo dėmesį į klausimo sprendimą: ką daryti konkrečiai, kad pradėti bristi iš šitos padėties, kurioje randasi Lietuvos tauta? Prarasti nėra ko, apart vergo grandinių. Na dar gal galima pridėti fotelį, televizorių, sočius pietus, alaus bokalą, krepšinį….

  2. Joris says:

    Konkrečių veiksmų pradžia, mano manymu, tai informacinis karas. Mums kiekvieną dieną tv, radijas ir aplamai žiniasklaida kemša galvon realybės neatitinkančią informaciją, o žmonės, jų dauguma, praryja tai net nesusimastę. Realią informaciją ir problemas reikia „išnešti į gatves“. Kad ši informacija žadintų ir kitus žmones, o nesibaigtų paniurnėjimu prieš televizorių. Šis karas jau vyksta ir, kaip matyti, šis tinklalapis šiame kare jau dalyvauja. Tačiau laikas ir žmonėms išdrįsti tiesiai kalbėti į akis valdžiai apie tai, nes ištikro tai jau ir prarasti nebėra ko. Valdžia visiškai nesiskaito su tauta, kas jau akis bado! Kuo toliau, tuo blogiau. Mūsų valdžia – tai okupacinė valdžia ir šitai matosi iš jos veiksmų ar neveikimo. Kodėl valdžia nesprendžia emigracijos problemos? Nes ji nesuinteresuota (ko dar galima laukti iš okupacinės valdžios?)! O štai tautos genocidas per GMO, E, ekonomiką ir t.t – per visiems žinomus „ginklus be parako“ valdžiai yra net labai priimtinas. – Kas rodo, kad valdžia tikrai ne mųsų, o jei ten kas ir iš mūsų, tai greitai tampa laikomais už jautrios vietos. Dabar tik paprasti žmonės ir tik asmenine iniciatyva gali ištemti savo tautos ir savo vaikų ateitį iš skerdyklos. Nė vienas žmogus neliks nuošalyje. Jis arba žus kovodamas arba mirs klūpodamas. Ir su laiku šitai vis aiškiau matysis.
    Štai praeitas „pataremasis“ referendumas dėl VAE. Mes, galima sakyti, laimėjome pergalę, nes nepasidavėme bukai ir pasityčiojančiai reklamai šiuo klausimu. Bet ar kas žino, kad mūsų pavergėjai buvo pasikvietę Lietuvon smegenų plovimo specialistą ir ketino prastumti tokią aferą, kurios sėkme net neabejojo( – dėl to ir žmonėms pateikiama informacija apie VAE projekto reikalingumą buvo… net sunku rasti reikalingą žodį, buka naivi, įžeidžianti…)? Ir jau tikrai niekas nežino, kodėl ši afera ištikro neišdegė. Manau, kad nuo to momento, kaikas kaip reikiant „gauna į skudurus“, tiesiog siunta, kai nepavyksta prastumti sekančios stambios aferos ir šis pasiutimas ryškiai atsispindi valdžios veiksmuose, kaip visiškas nesislapstymas ir nesiskaitymas su vergais (tauta). Todėl eina aplinkiniais takais ir bando užsmaugti mus iš užnugario. Visas išsivadavimo nuo parazitų procesas vyktų daug greičiau, jei žmonės prabustų , jei panorėtų prabusti, pradėtų mastyti, tikrinti visą informaciją arba bent jau dalį iš žiniasklaidos gaunamos informacijos. Juk viskas vyksta mūsų akyse! Viską matome! Tereikia įjungti smegenis ir susimąstyti ar gali natūraliai vykti visi tie dalykai, kurie vyksta mūsų gyvenime? Žinoma ne! Kuo toliau, tuo labiau mus supa nenormalumai ir iškrypai! Kai imsite šitai suvokti, turėsite siūlo galą savo rankose, kurį galėsite po truputį traukti. O to siūlo gale – mūsų visų ateitis. Laikykit ir nepaleiskit jo!..

  3. asd says:

    Prabustu, susiprotetu , nusvistu, igytu proto visi tei zodziai skamba graziai fantastiskai. Patys tikriausiai suvokiat kad niekas nevyksta , niekas nebunda niekas neblaiveja , nesvieseja, tad laikas nustoti sapalioti nesamones. Jus vieninsteliai daugumai lietuviu atrodote priciuoze samokslo teorijos pletotojai ir ,,normalus“ laukia jusu nubudimo. Kiek pazystat nubudusiu ? tikriausiai 0 . Tai ilgas procesas ir nusvitimas uzima tik keliolika egzistencijos akimirku. O jei nusvitimas ir tiesos skleidejas neatitinka tavo skleidziamu ideju ?
    NUbudimas nevyksta.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top