Negrai ir lotynų-amerikiečiai: rasistinė amerikietiškojo imperializmo logika

2015, birželio 4, 1:03 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 646 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

rebelion.org

paveikslėlis - rasizmas - kiausiniaiPrieš keletą savaičių JAV nuošė rasinių neramumų banga didžiausia per pastarąjį pusę amžiaus, kurioje vyravo reikalavimas prisilaikyti pilietinių teisių. Priežastimi tapo policininkų savivalė juodaodžių atžvilgiu, ir tuo pačiu policininkai išvengė bet kokios bausmės, nors nužudė beginklius žmones.

Tai paprastas tarnybinių įgaliojimų viršijimas ar eilinis rasizmo, būdingo JAV, pasireiškimas? Ir kodėl visa tai vyksta būtent dabar, kai JAV pastebimas ekonominis augimas?

Pilvo klausimas

Immanuel Wallerstein nuomone, šiuolaikinis rasizmas yra Vakarų valdančiųjų ratų papildymo darbo klasės atstovais, rezultatas. Šio proceso pradžia buvo padėta XIX amžiaus viduryje. Stengdamasi atidirbti vis labiau skaitlingos ir karingai nusiteikusios darbo klasės savo šalyse efektyvaus sulaikymo mechanizmą, buržuazija suteikė jai kai kurias politines teises ir atitinkamu lygiu pagerino jos ekonominį būvį, tuo pačiu pamiršusi apie visus likusius.

Štai kokį paaiškinimą pateikia Leninas anglų magnato Cecil Rhodes žodžiais, savo darbe „Imperializmas kaip aukščiausia kapitalizmo stadija“: „Mano išsvajotoji idėja yra socialinio klausimo sprendimas, o būtent: kad išgelbėti keturiasdešimt milijonų Jungtinės Karalystės žmonių nuo žudančio pilietinio karo, mes, kolonijiniai politikai, turime užvaldyti naujas žemes, kuriose apgyvendinsime savo žmonių perviršį, turėsime naujas rinkas savo prekių gaminamų fabrikuose ir kasyklose realizacijai.

„Imperija, aš visada tą sakiau, yra pilvo klausimas. Jeigu jūs nenorite pilietinio karo, jūs turite tapti imperialistais“. Tai, ką Arrighi pavadino „trigubu paketu“, buvo balso teisės suteikimas, socialinių sąlygų pagerinimas (pasekoje tai tapo vadinama gerovės valstybe) ir taip vadinamos dvigubos pilietybės įdiegimas, – tai yra priklausomumo savo šaliai (nacionalizmo) ir taip vadinamam baltajam pasauliui (rasizmui).

Tokiu būdu, rasizmą galima vertinti kaip reiškinį, būdingą kapitalizmui ir skirtą pateisinti pramoninio pasaulio ekonominio išsivystymo netolygumą.

Rasizmas, kuris niekur nebuvo dingęs, nors ir paslėptas po demokratijos, žmogaus teisių ir rinkimų širma, su ypatinga jėga pasireiškia krizių amerikiečių visuomenėje metu. Rasinė įtampa pasiekia tokią temperatūrą, jog atrodo, kad mes grįžome į 60-uosius metus. Prieiga prie pyrago leidžiama griežtai pagal etninį imperializmo matą: baltieji, vyrai, anglosaksai.

Amerikiečių rasizmas formavosi keleto amžių eigoje, jis nėra kažkas tokio spontaniško. Jį įkvėpė ta pati valdančioji viršūnėlė. Kai eiliniai amerikiečių dirbantieji kaltina lotynų-amerikiečius imigrantus (pirmiausia meksikiečius) ir juodaodžius mažinant jų (baltųjų) pragyvenimo lygį, jie pamiršta apie tikruosius finansų-ekonominės katastrofos kaltininkus: bankininkus iš Volstrito ir politinę viršūnėlę Vašingtone.

Tačiau šioje istorinėje konstrukcijoje vyksta gilūs pokyčiai, privedantys prie rimtų apribojimų: kol rasizmas ir ksenofobija yra skatinami visuose lygmenyse, įskaitant mokslo sritį (panašių knygų į velionio Samuel Huntington „Who we are“ dėka), augantis ispaniškai kalbančiųjų rinkėjų svoris verčia kandidatus į prezidento postą stiprinti ryšius su šia bendruomene. Jeb Bush, buvusio prezidento brolis, stengiasi gauti lotynų-amerikiečių rinkėjų palaikymą, visaip pabrėžia savo žmonos Kolumbos meksikietiškas šaknis ir pristato save kaip lotynų-amerikiečių bendruomenės narį. Pasikeitė ir pats balsų pasiskirstymas. Jei anksčiau tai buvo tradiciškai kubiečių lobi Floridoje, tai dabar vis garsiau skamba lotynų-amerikiečių ir meksikiečių balsai Kalifornijoje, Kolorado, Naujojoje Meksikoje, Nevadoje, Niudžersyje, Teksase, Floridoje ir Ilinojuje.

Ir taip, rasizmas ekonomikoje ir rinkėjų svoris politikoje atspindi prieštaravimus, tačiau tuo pat metu ir neatšaukiamas permainas, vykstančias JAV, kur kur lotynų-amerikiečiai gyventojai užima vis daugiau gyvybinės erdvės, nustumdami į šoną taip vadinamą WASP bendruomenę (baltieji, anglosaksai, protestantai).

Rasinio konflikto Jungtinėse Valstijose pavojus kelia grėsmę visam pasauliui

Visos istorijos eigoje imperijos pasinaudodavo rasinių prieštaravimų ir konfliktų eskalavimu, kad gauti tų ar kitų strateginių pirmenybių. Ypač tame pasižymėjo anglosaksai, apie ką liudija slaptas Sykes – Picot susitarimas. Atitinkamai šiam dokumentui Prancūzija ir Anglija pasidalijo Osmanų imperijos teritoriją po jos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare.

Tiksliai tokiu pat būdu buvo kurstomi etniniai konfliktai buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Iš čia atsirado net naujas terminas, „balkanizacija“.

Jau visiškai neseniai ši politika vėl buvo pritaikyta stambių valstybių jautriose zonose, pasisakančiose prieš pasaulinę JAV hegemoniją: Ukrainos rytuose, rusų Šiaurės Kaukaze ir Kinijos Xinjiang Uygur autonominiame rajone.

JAV valstybės departamentas, sukonstravęs šį užsienio politikos instrumentą, sėkmingai panaudojo jį siekiant savų tikslų. Tačiau kas įvyks, jei šie prieštaravimai kils pačių JAV viduje, pakurstomi prieštaravimų ir trinčių, draskančių amerikietiškąjį imperializmą?

Negatyvaus vystymosi fazė pasaulio ekonomikoje, apie kurią kalbėjo Kondratjevas (kalbama apie ciklinio ekonomikos vystymosi teoriją suformuluotą Nikolajaus Kondratjevo 1920-aisiais metais) dar neužsibaigė. JAV ekonomika rodo augimo tendenciją pasaulio ekonomikos nuosmukio fone.

Skirtingai nuo to, kas vyksta Rusijoje, Kinijoje ar Indijoje, vidinė trintis JAV netaps priešpriešos tarp musulmonų ir kitų gyventojų grupių, kuriomis taip mėgsta pasinaudoto Valstybės departamentas, pasekme.

Amerikietiškasis rasizmas gali tapti išraiška giluminių prieštarų, kurių amerikietiškasis imperializmas jau nebegali sėkmingai suvaldyti įprastų mechanizmų pagalba.

Amerikiečių visuomenė – labiausiai ginkluota pasaulyje: kiekvienam šimtui gyventojų ten tenka 89 vienetai ginklų. Skaitlingos ginkluotos grupuotės pareiškia apie pasirengimą ginti tas bendruomenes, kurios jos priklauso, nuo bet kokios savivalės. Tuo pat metu pastebimas separatistinių nuotaikų augimas. 2012-aisiais separatizmas tapo pagrindiniu politiniu judėjimu Teksase, apie ką, akivaizdu, žino ir meksikiečių užsienio politikos architektai.

Šių grupių, kurios siekia savo nepriklausomybės atžvilgiu, organizacijos „Vamos Unidos USA“ prezidentas Juan José Gutiérrez, pareiškė: „jie norėtų ir toliau likti paklydime, jog JAV turi pasilikti šalimi su didžiąja dalimi anglosaksų gyventojų, kurie niekuo nenori dalintis su tais, kas nėra nei anglas, nei saksas“.

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top