2020 metai: žiema artėja

2016, liepos 7, 1:01 | kategorija Ideologija | 35 komentarai | peržiūrų 2 394 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

regnum.ru

Trys dručkiai

Kadras iš filmo „Trys dručkiai“ (1966 m)

Nuo redakcijos:
Perspausdiname rusų politikos apžvalgininko straipsnį apie  dabartinę situaciją pasaulyje, Europoje ir žinoma Baltijos šalyse. Apie tai, kas laukia būtent Rytų Europos šalių po 2020-ųjų.  Sudomino straipsnyje iškeliami klausimai, kurie visiškai realūs, tačiau tai niekaip neaptariama Lietuvos viešojoje erdvėje, lyg jie neegzistuotų. Panašiai, kaip tuomet, kai 2008 metasi pasaulyje jau siautė ekonominė krizė, mūsų tuometinis ministras pirmininkas, Gediminas Kirkilas aiškino, kad mums jokia krizė negresia ir švaistė biudžeto lėšas į kairę ir į dešinę. Šiandien matome viską vykstant panašiai – politikų reakcija irgi tokia pat – niekas nevyksta, viskas gerai, neskaitant to, kad dėl visko, kas blogai – kalti rusai.

Aleksandras Zapolskis

Sukako jau treji metai, kai Baltijos šalys garsėja pareiškimais apie didėjančią Rusijos karinę grėsmę: neva Rusija pavydi milžiniško nepriklausomų valstybių gerovės augimo, todėl geidžia jas okupuoti. Apie tokios grėsmės realumo lygį mes pakalbėsime kada kitąkart, o štai dėl gerovės lygio, pabaltijiečiai, manyčiau, gudrauja.

Istorija yra gerokai įdomesnė. Reikalai klostosi taip, jog ekonominė Pasaulio pabaiga Pabaltijui ateis jau 2020 metais, o greičiausiai – dar metais anksčiau. Beje, Lenkiją ji taip pat palies.

Kai kūrėsi Europos Sąjunga, jos konstruktoriai skelbė visuotinio klestėjimo siekį. Be socialinio stabilumo, visų teritorijų materialinės gerovės išlyginimas garantavo mokios paklausos augimą, tuo pačiu plėtė prekių realizavimo rinką gamintojams. Šią užduotį turėjo spręsti ES regioninės plėtros programos, siekiančios keturių pagrindinių tikslų: pagalbos atsilikusiems regionams vystymesi ir struktūriniame išlyginime suteikimas, regionų, kenčiančių nuo pramonės smukimo transformacija, kaimo regionų vystymosi ir struktūrinio išlyginimo stimuliavimas, šiaurinių rajonų vystymosi ir struktūrinio išlyginimo stimuliavimas.

Juos realizuoja trys organizacijos: Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERDF) ir Struktūrinis fondas (CF), kurių bendros išlaidos 2007-2013 metais siekė 336,2 milijardo eurų arba 30 % ES biudžeto išlaidų dalies. Dar maždaug tiek pat išleidžiama žemdirbystės stabilumo palaikymo programoms. Tai tos išmokos, kurios mokamos tam, kad žemdirbiai nedirbtų. Svarbu tai, kad čia kalbame ne apie kreditus, kuriuos kažkas kada nors turės grąžinti, o apie tikrą pagalbą, t. y. pinigus, kurių gražinti nereikės visiškai.

Teoriškai, bendro katilo mechanizmas atrodo teisingas. Į jį šalys pagal vieningą metodiką susimeta, vėliau, pagal vieningą metodiką, pinigai iš jo išimami savoms reikmėms. Iš pirmo žvilgsnio viskas sąžininga, jei ne smulkmenos. Teisę pagalbai gauti turi tik tos šalys, kurių pagrindiniai ekonomikos rodikliai, pavyzdžiui vidutinės pajamos ar regioninio produkto dydis nuo bendro ES atsilieka 20 %. O kadangi ekonominio išsivystymo lygis, o todėl ir gerovė, skirtingose šalyse skiriasi, tai ir pagalba joms suteikiama nevienodai. struktūriniai fondai

Iš ES struktūrinių fondų yra kompensuojama nuo 75 iki 90 % Graikijos, Airijos, Portugalijos ir dešimties naujų ES šalių, tame tarpe Lenkijos ir Pabaltijo regioninių projektų vertės. O štai Belgijos, Danijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų kompensacijų dydis neviršija 25 %, o Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Austrija iš viso nieko negauna – jos tėra tik finansinės donorės. Gerai įsiminkime šį momentą, kadangi jis yra visko, kas šiuo metu vyksta Europoje, pagrindas.

Lenkai ilgą laiką rėmėsi faktu, jog savo infrastruktūros vystymui jie išleidžia gerokai daugiau pinigų, nei matematiškai „skaičiuojant kalkuliatoriumi“ gali skirti jų ekonomika. Tai nestebina, jei prisiminsime, kad per pastaruosius 6 metus vieno tūkstančio kilometrų ilgio keliams statyti, iš struktūrinių fondų jiems buvo padovanota 10 milijardų eurų.

Nuo 2000 iki 2006 metų analogiška pagalba pagal 114 programų buvo suteikta 50 regionų iš 13 „naujų šalių narių“, kuriose gyveno 22 % ES gyventojų. Pavyzdžiui, Ventspilio uosto privažiavimo kelių rekonstrukcijai, Rygos oro uosto pakilimo tako ilginimui ir apšvietimo sistemos rekonstrukcijai, Liepojos uosto privažiavimo kelių rekonstrukcijai, vandens ūkio Rygos mieste vystymui bei kitiems ES projektams Latvijai buvo dovanota 126 milijonai eurų.

Naujai iškeptų europiečių džiūgavimus galima suprasti. Mes (Rusija) jiems kalbėjome apie TSRS palikimą – pramonę, kurią jie prarado, o jie klausėsi ir šypsojosi. O kaip gi kitaip, – juk už tai, kad tos pačios Lietuvos pramonės vystymosi lygmuo taptų žemesnis už Vokietijos, vokiečiai kasmet Vilniui skiria stambias sumas paramai. Pradedant 2011-2013 metais tie pinigai kartu su žemės ūkio paramos fondo pinigais Lenkijoje ir Pabaltijyje ėmė sudaryti ne mažiau kaip 20 % biudžeto pajamų. Nemokamai!

Įdomiausia tai, kad pradžioje išlyginimo programos turėjo veikti tik iki 2006 metų, tačiau eilinis ES sienų praplėtimas, į Europą atvedė naujų „prašytojų“, ir jas pratęsė iki 2013 m. O kai atėjo ir tas laikas, naujieji europiečiai, pirmiausia latviai, lietuviai ir estai lenkų vadovaujami pramušė finansavimo dykai mechanizmų išsaugojimą – pirma iki 2016 metų, o vėliau buvo priimtos programos 2017-2020 metams.

Vien Latvijai, kurios 2015 metų BPV buvo 24 milijardai eurų o biudžeto pajamų dalis – tik 7,4 milijardo, pagal programas iki 2020 metų pažadėta 4,42 milijardai eurų, priedo dar 1,07 milijardo eurų iš ELFLA fondo kaimo plėtrai ir dar 0,1 milijardo iš EJZF fondo žvejybos vystymui. Visa tai apibendrinus gaunasi, jog per artimiausius penkerius metus Latvija iš ES nemokamai turi gauti dar vieną savo metinį biudžetą. Ta pati istorija ir Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kokia po galais čia gali būti nostalgija dėl tarybinių laikų pramonės galių? Pinigai atsiranda iš oro.

Atrodė, jog toks rojus tęsis amžinai. Tačiau netikėtai šiam pabaltijiečių rojui atėjo pabaiga. Be galo turtingoje Europoje staiga baigėsi pinigai. Dvidešimties metų išlyginimo programų patirtis parodė, jog jos neduoda laukiamų rezultatų. Besivejančio augimo efektas, t. y. kai atsiliekančios šalies BVP augimo tempas tampa didesnis už grupės ekonomines lyderės BVP augimo tempą, niekur pastebėtas nebuvo. Euro-statistika rodo, jog Europos Sąjungos plėtra lėmė tai, kad 92 % jos gyventojų gyvena regionuose, kur BVP vienam žmogui yra 75 % mažesnis už bendrą ES, o du trečdaliai gyventojų – regionuose, kur mažesnis 50 %. Bendras gyventojų, kuriems reikalinga prioritetinė pagalba iš bendro ES biudžeto, skaičius per paskutinius metus išaugo nuo 73 iki 153 milijonų.

Todėl nenuostabu, kad Britanija sumastė išeiti iš ES. Ji į bendrą katilą per metus sumoka 11,2 milijardo eurų, o atgauna tik 6,5 milijardus. Vokietija sumoka 7 milijardais daugiau, nei gauna, Italija – 4,8 milijardais, Švedija – 1,1 milijardu, Austrija – 0,6 milijardo. Slovakija „permoka“ virš milijardo, o tai jau išimtis, kadangi likusios Rytų Europos valstybės stabiliai veltėdžiauja. Net išvystytą pramonę turinti Čekija iš bendro katilo pasiima du kartus daugiau, nei ten įdeda.

Sulyginę debetą su kreditu ir pažiūrėję į praėjusių dešimtmečių statistiką, donorai nusprendė, jog jau pakankamai sumokėjo.. Kas norėjo, tas jau galėjo struktūriškai išsilyginti bei pasitempti iki vidutinio lygio. Amžinai viską dalinti dykai niekas nežadėjo. Turtingi ir išsivystę jau du kartus išimties tvarka sutiko dar šiek tiek palaukti. Tolimesnė ES strategija remsis ne pajamų išlyginimu, o kiekvienos šalies ekonominio augimo stabilumo užtikrinimu. Ir ieškoti būdų tai pasiekti kiekviena šalis turės savarankiškai. Kaip sakoma, nuo šiol kiekvienas moka pats už save.

Jauniesiems europiečiams tai reiškia ekonominę Pasaulio pabaigą. Tiesiogine to žodžio prasme. 2015 metų biudžeto deficitą nuo BVP procentais sudarė: Latvijoje – 1,1 %, Lietuvoje – 1,6 %, Lenkijoje – 1,8 %. Net „ekonomiškai sėkmingos Estijos“ pajamos išlaidas viršijo tik 0,1 % BVP. Netekę euro-dotacijų šios šalys turės ne mažesnį nei 20-25 % biudžeto deficitą. Pridėję kitus nemalonius dalykus, tokius kaip sumažėjusią Rusijos eksporto logistiką, kurios dėka anksčiau buvo galima neblogai parazituoti bei jų produkcijos rinkų Rusijoje uždarymą, galime pakalbėti apie Didįjį defoltą, savo dydžiu gerokai lenkiantį pagarsėjusią 1929-1933 m. Didžiąją depresiją JAV.

Ar Rytų Europoje ir Pabaltijyje supranta artimiausias perspektyvas? Suprantama, kad taip. Pirmiausia, staigiai išaugo jau pažadėtų Europos pinigų dalybų tempai. Suskubta įsisavinti viską, ko dar nespėjo. Pavyzdžiui Latvijoje pagal senus projektus yra atsiliekama 1,1 milijardų eurų. Vien šiemet šalies vyriausybė stengiasi „užsakyti“ Briuselyje papildomų projektų už 100 milijonų eurų. O nemaloniausia tai, kad Europa beveik neduoda pinigų iš anksto. Tik pateikus atliktus darbus, pridėjus teigiamą nepriklausomo eksperto audito išvadą dėl kiekybės ir kokybės.

Štai kodėl taip suskubta atnaujinti Pabaltijo infrastruktūrą. Papildomas stimulas yra tai, jog Briuselis sutinka finansuoti projektus, kurių realizacijos laikas nuo 2 iki 4 metų. Tai yra galutinė data, kuomet dar bus galima patvirtinti naują projektą pagal išlyginimo programas yra 2018 metai. Na, iš bėdos dar pirmas 2019 metų ketvirtis. Po to tikrai visiškai viskas. Nemokami europinigai baigsis ir Rytų Europai bei Pabaltijui ateis […].

Štai čia ir yra pagrindinė padidėjusios rusofobinės isterijos Lenkijoje ir Baltijos šalyse priežastis. Nežiūrint į oficialius pareiškimus bei ketvirtį amžiaus nacionalizmo, faktiškai nacionalizmo bazė ten išliko maža. Ypač Pabaltijyje, kur gyventojai rusai sudaro maždaug trečdalį, o vietiniai žvaliai linksta vakaruosna. Be Europos Sąjungos dotacijų Baltijos respublikų ekonomika bet kokiu atveju su garsiu trenksmu grius. Mažiausiai 30 procentų, o greičiausiai dar didesnis pragyvenimo lygio smukimas lems pilietines riaušes, kurios ne tik pakeis pavardes valdančiųjų Kabinetuose, bet ir pačius Kabinetus.

Tikėtina tai, kad į valdžią ateis tos elito struktūros, kurios pakeis valstybės geopolitinį vektorių į kardinaliai priešingą.

O tuomet nebetoli ir „Krymo scenarijus“. Vieną rytą atsiras žalieji žmogeliukai, referendumas ir… trys Šiaurės Atlanto aljanso atraminiai stulpai draugiškai pasiprašys į RF sudėtį. Visos Europos saugumo sistemos košmaras ir siaubas! Per akimirksnį rusų kariai atsidurs pasienyje su Lenkija. O čia jau tiesus kelias rusiškoms „Armatoms“ link Oderio krantų. O nuo jų jau ir Berlynas ne už kalnų. Rusai jau arti! Jos specnazas jau slankioja Estijos miškais. Jos žvalgybiniai batalionai Kuršių Nerija vaikštinėja kaip savo namuose. Jų tankų vamzdžiai kyšo iš kiekvieno pasienio krūmo.

Baisu? Tai duokite pinigų! Duokite NATO kontingentą. Amerikietišką, vokišką, bet kokį, kad tik daugiau, su sunkia ginkluote ir kad bazuotųsi nuolatos. Infrastruktūros statybai pinigų irgi duokit. Ir nenutraukite struktūrinio finansavimo programų.

Kitaip mirtis. Mums. Jums. Visiems. Todėl, tik ne itin akylam atrodo, jog buvusi komjaunuolė ir komunistė Dalia Grybauskaitė dėl rusofobijos proto neteko. Nieko panašaus. Ji viską vertina blaiviai – jai Pasaulio pabaiga iš tikro nebetoli.

vertė: Darius Dimbelis

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 35

  1. Ec says:

    Gerbiamas MS, o jūs po trečio sakinio nuo galo perskaitykite dar vieną sakinį ir tada vertinkite ar bepročiu yra kas vadinamas ar ne :) . Iš teksto ištraukta dalis gali keisti visą esmę, delfių triukas :)

  2. Simas Simaitis says:

    to Algirdas. Čia viskas suprantama, tačiau matoma tendencija. Yra nemažai paskelbtų straipsnių, kaip pvz: informacinis karas, politiko išpažintis-aš esu melagis, kaip dirbti su informacija. Jų lankomumas, kai kurių neviršija 500, o šiaip tai kertiniai staipsniai dabartinės situacijos suvokime. Bet aš pastebiu,kad žmonės, didžiąja savo dauguma, aptingę, negalintys imtis jokios veiklos. Daugelis galvoja, kad viskas taip ir liks status quo. Bet gamtoje taip nėra. Nėra nieko pastovaus, kaip nepastovumas. O šito suvokimo nėra. Vienijimasis vienintelė išeitis, jau nebe kažkokiai kovai už kažkokius idealus, o tiesiog elementariam išgyvenimui. O ką gali šiuolaikinis miestietis? O gi nieko. Visiškai atitolęs nuo gamtos, nesugebantis apsirūpinti maistu, drabužiais, pastoge, apart nueiti į „ganyklas“ – prekybos centrą. Mamona tapo vieninteliu dievu, kuriam šiuolaikiniai žmonės meldžiasi. Belieka tik šeimyninius santykius tarp vyro ir žmonos apmokestinti. O tai jums dar puikus pavyzdys, kad šeimyninius, o ne piniginius santykius galima pritaikyti visuomeniniame gyvenime. Tačiau tam žmonės neturi nei supratimo, nei noro kažką suprasti ar perprasti.

  3. saul says:

    Mindaugas vis dar bando idealizuoti sovietine CCCP praeiti,kuri ,neabejotinai,buvo kriminaline.Kaip gali protingas zmogus slovinti santvarka,kuri is Lietuvos isveze ir i konclagerius uzdare 150000 lietuviu ir dar tiek pasmerke mirciai negyvenamo Sibiro tremtyje.Ir visa TAI ivardijama,kaip geriausia „jo manynu,santvarka.Butu juokinga ,jei nebutu graudu.Tai ,kaip galima nepergyventi uz individa,kuris visa tai pateisina,ir NET laiko…..visuotinu pavyzdziu.Jus mindaugeli sergate ir….sergate nepagydomai.Tokius asmenis,prie isgirtosios CCCP laikais uzdarydavo i „psichuskes“ Gaila,bet Jsu nekenciama dabartine Lietuvos demokratine santvarka,Jums leidzia :loti ant seimininko“.Tikiuosi,kad teip ilgai nesites.Lietuva ,netolimoje ateityje,as manau,bus priversta priimti tokius istatymus,kurie adekvatus .Jusu isgirtosios roSSiejos istatymams.

  4. Mindaugas says:

    To Panzer. Auksinės mintys. Ploju jums atsistojęs.

  5. Ec says:

    Panzer, pasakysiu tau kaip iš kart po TSRS išsibarstymo buvo privatizuota viena iš didelių gamyklų, esanti šalia Vilniaus. Iš pradžių 30% akcijų leido nupirkti įmonės darbuotojams. Likusius 70% gamyklos vadovybė nusipirko paėmusi iš tos pačios gamyklos paskolą. Po to, turėdami kontrolinį paketą, nusprendė gamyklą reorganizuoti (pakeisti pavadinimą ir statusą iš BĮ į AB ar pan.) ir sau, kaip savininkams, tą paskolą atleisti. Privatizacija įvyko :) . Taip, kad esi kai kuriais atvejais neteisus – lūšnynų milijonieriai nesupirkinėjo akcijų iš liaudies. Jie ją tiesiog apvogė

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top