Apie priežastis rastis Lietuvos Karalystei

2012, liepos 7, 0:35 | kategorija Istorija | 42 komentarai | peržiūrų 3 409 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisApie karalių Mindaugą yra įvairiausių nuomonių. Teigiama, kad jis suvienijo gentis taip tapdamas valstybės pradininku. Teigiama, kad jis perdavė žemaičius kalavijuočių ir Livonijos ordinams. Tuo pačiu reiškiama kita nuomonė, kad Mindaugas išdavė savo įsitikinimus, ir buvo katalikiškai pakrikštytas dėl jo paties savanaudiškų ketinimų. Tokiu būdu užrūstino kitus suvienytos valstybės kunigaikščius, kurie pasikėsino į jo gyvybę.

Tačiau manau, kad ir vienu ir kitu atveju yra nuvertinama mūsų protėvių jau tuo metu išvystyta santvarka, kurioje negalėjo vienas asmuo naudodamas prievartą tapti keleto genčių valdovu. Tai pasistengsiu įrodyti šiame rašinyje.

Visų pirma norėčiau panagrinėti karingumo aspektą baltų gentyse. Iš įvairų istorinių faktų žinoma, kad gudai, prūsai, jotvingiai, kuršiai bei galbūt ir žemaičiai turėjo būti karingi ir apsirūpinę įvairiais ginklais. Įvairiuose šaltiniuose minimi gudų narsieji karvedžiai rikiai, kurie nuvedė savo vadovaujamus būrius iki teritorijų, dabar vadinamų Italija, Prancūzija, Ispanija. Kuršiai kovėsi prieš grobikus iš Skandinavijos, tuo pačiu prūsai gynėsi nuo teutonų ordino agresijos, kaip jotvingiai gynėsi nuo agresorių iš dabartinės Lenkijos teritorijos. Žinoma, kad jotvingiai buvo piemenys, raiteliai, tačiau gyveno mažiau sutelktai ir būdami mažesnio organizuotumo buvo pirmiau nukariauti.

Galima daryti prielaidą, kad gudai gana glaudžiai susiję su kuršiais, prūsais ir jotvingiais. Darytina prielaida, kad gudai tai ankstyvieji išeiviai iš prūsų ir jotvingių žemių. Teigiama, kad Skandinavija kilo nuo prūsų apgyvendinto pusiasalio Skandzos pavadinimo. Gotlando sala buvo įkurta gudų ir dažnai lankoma kuršių.

Daugelis įrodymų pagrindžia, kad jotvingiai, kuršiai, prūsai buvo ginklais apsirūpinę, kadangi šių genčių nariai daug keliavo, prekiavo ir pas juos atvykdavo įvairūs asmenys iš kitų šalių. Tačiau priešingai teigtina apie lietuvius, žiemgalius, sėlius, aukštaičius bei latgalius. Tai pasistengsiu įrodyti pavaizduodamas šių genčių buitį, būdą ir papročius.

Žinoma, kad lietuviai, latgaliai, žiemgaliai išpažino šimtus dievų. Taip pat iki šiandienos, kaip šių genčių paveldas yra išlikę dešimtys tūkstančių dainų, apsakymų, patarlių. Šie baltai turėjo šimtus skirtingų apeigų, įvairiausių amatų, tūkstančius alkviečių. Vienas iš efektyviausių būdų gynybai, – tai piliakalniai, ant kurių pastatytos pilys tarnaudavo kaip apsauga nuo įvairių plėšikų. Visuomenė buvo gana įvairi,- priskaičiuojama dešimtys įvairiausių žynių, žiniuonių, vaidilų, raganių, būrėjų krypčių, taip pat įvairūs ūkininkai, administratoriai, seniūnai, girininkai, dainiai ir kt. Žinoma, kad buvo trys pagrindiniais visuomenės sluoksniai, tai žyniai, ūkininkai, administratoriai. Be to, tam tikra hierarchija buvo nusistovėjusi pačiame žynių luome, kuris sluoksniavosi į įvairius krypčių žiniuonius, krivius ir krivių krivaitį.

Galima suprasti, kad šios bendruomenės narių kasdienybė buvo kupina darbų, dainų, apeigų. Ar įmanoma tokioje bendruomenėje kario vieta? Manau, kad beveik ne. Geriausiu atveju galėjo būti kažkas panašaus į apsaugos „darbuotojus“, kaip seniūnaičių bei krivių pagalbininkus, kurie atlikdavo pareigas saugiai pristatyti įvairius siuntinius.

Kitas svarbus dalykas, – tai pasienis. Žinoma, kad lietuvių, žemaičių, aukštaičių, sėlių, galbūt ir latvių gyvenamos teritorijos buvo mažai pažintas kraštas svetimšaliams. Žinoma, kad buvo draudimai svetimšaliams be leidimo patekti į šalies gilumą. Prūsai, jotvingiai, kuršiai daug prekiavo, tad ten tokios tvarkos nebuvo išskyrus draudimus patekti į tam tikras saugomas teritorijas. Tačiau būtent šios trys gentys buvo kaip ryšys su svetimšaliais, tuo pačiu jų kariai atliko pasienio apsaugą. Manoma, kad šie pasienį saugantys kariai buvo įvardijami liečiais.

Dabar svarbu paminėti keletą istorinių datų. Lyvių žemėse klasta įsikūręs kalavijuočių ordinas galutinai įsitvirtinimo apie 1200 metais popiežiaus įgaliotam vyskupui pastačius Rygos pilį. Kalavijuočių ordinas, lyvių vietovėse įsikūręs ir livonijos ordinu vėliau persikrikštijęs, pradėjo puldinėti mūšiams nepasirengusius žiemgalius ir latgalius. Teigiama, kad kuršiai pagelbėjant žemaičiams pradėjo vykdyti gynybinius žygius prieš kalavijuočių ordiną nuo 1204 metų. Daug kovų prieš livonijos ordiną vyko iki pat 1236 metų Saulės mūšio. Reikia atminti, kad beveik tuo pačiu metu į prūsų žemes pradėjo veržtis teutonų ordino kariauna. Be to buvo grėsmės iš slavų apgyvendintų teritorijų.

1228 m. popiežius Grigalius IX skelbia, kad ima Kalavijuočių ordiną ir jo valdas į savo ypatingąją globą. 1229 -1230 metais surengtas pirmas Livonijos ordino žygis į Lietuvą. Buvo nuniokota Nalšios žemė ir Švenčionių apylinkėse įveiktas vietinių gyventojų pasipriešinimas.

1236 m. Rygoje susirinko kalavijuočių ir Livonijos ordinų kariaunos bei daug kitų dalyvių iš Europos, vadovaujami grafo Henriko II Danenbergo ir kito dvarininko Teodoriko Hazeldorfo. Susidariusi nemaža kariuomenė, vokiečių istoriko Frydricho Beninghofeno manymu, galėjo siekti 3000 karių, jų tarpe galėję būti 55 kalavijuočių riteriai, 550 jų palydovų. Pasak istoriko Tomo Baranausko, lyginant su tuo, kaip skaičiuojami kariai kitose viduramžių kovose ir netaikant minimalistinės metodologijos, šį skaičių galima būtų padidinti ir iki kokių 4-8 tūkstančių.

Apie Saulės mūšio vietą eiliuotoje Livonijos kronikoje rašoma, kad lietuviai užpuolė vokiečius, begrįžtančius link Saulės (kein Soule) vietovių. Eiliuotoje kronikoje rašoma, kad agresoriai nuniokoję šiaurines lietuvių sritis buvo jau pradėję grįžinėti atgal ir iš Saulės vietovių traukė per balas į šilynus. Kiek galima spręsti iš eiliuotosios Livonijos kronikos tekstų, šiuo žygiu kalavijuočiai jau buvo pasiekę norimą tikslą, t. y. nuniokoję šiaurines lietuvių žemes, sudeginę daugybę sodybų. Jie tikėjosi grįžti atgal nesutikę lietuvių susitelkusios kariuomenės. Tačiau prie vieno upelio įsibrovėliams kelią pastojo pirmas lietuvių būrys ir prasidėjo mūšis. Manoma kad įvykusiame mūšyje žuvo bent 4500 įsibrovėlių karių. Rašoma, kad Livonijos bei teutonų ordinų nariai buvo užklupti lietuvių, apsiginklavusių rąstais, vėzdais, kardais.

paveikslėlisTad iš to, kas pateikta, galima daryti išvadą, kad Lietuva svetimšaliams buvo nepažinta žemė, bei tas, kad lietuviai vengė karinių susidūrimų su agresoriais. Tik tais atvejais, kai kildavo akivaizdi grėsmė imdavosi būtinų veiksmų gynybai. Tačiau, kai pasienį saugančios kitos baltų gentys jau buvo beveik užkariautos ir agresoriai pradėjo vykdyti niokojančius išpuolius į šalies gilumą, tapo aišku, kad būtina imtis būtiniausių priemonių apsaugoti kraštą nuo pražūties.

Akivaizdu, kad ypač po įvykusio Saulės mūšio, to meto žemaičių, lietuvių, aukštaičių žynių luomas turėjo spręsti sudėtingus visuomenės išlikimo klausimus. Jie suprato, kad reikia pertvarkyti visuomenę ir nukreipti šalies išteklius kariniams – gynybiniams tikslams. Be to buvo suvokta, kad reikia imtis apsukrios politikos norint išvengti tokių baisingų niokojančių įsiveržimų į Lietuvą.

Ką tokioje padėtyje buvo galima sugalvoti? Kraštas nebuvo militarizuotas, pasienis tapo daug mažiau apsaugotas, be to, priešo grėsmė buvo iš visų pusių. Aišku, kad to meto vienas iš pagrindinių uždavinių turėjo būti krašto militarizavimas. Tačiau pasirūpinti ginklais, šarvais, karius parengti atviriems mūšiams prieš kovoms pasirengusius priešininkų riterius reikėjo bent penkių metų. Tuo pačiu buvo būtina stengtis vesti įvairias derybas su priešininkais. Akivaizdu, kad žyniai nusprendė iš administratorių tarpo išrinkti kunigaikštį, kuris būtų vyriausias karo vadas, tuo pačiu tarsi atstovas derybose su teutonų ordinu. Juo buvo pasirinktas vienas iš administratorių Mindaugas.

Tokią įvykių eigą patvirtina tarp latvių gyva istorija apie kuršių kunigaikštį Indulį. Indulis ilgai laikėsi kaip vienas iš paskutiniųjų katalikiškai nepakrikštytų kuršių kunigaikščių. Tačiau šiam pasidavus dėl katalikiško krikšto, Mindaugas su savo karių būriu atjojo jo pamokyti. Tas pamokymas buvo kaip reikalavimas atsisakyti šio agresorių primesto veiksmo.

Kadangi likusieji laisvi baltų kraštai, išskyrus žemaičius, buvo nepasirengę visapusiškai gynybai, tai visų pirma reikėjo apsaugoti tuos kraštus nuo niokojančių išpuolių. Manau, kad buvo sumąstyta gudri taktika, – pasiūlyti teutonams žemaičius mainais į katalikišką karūną. Buvo numatyta, kad kol teutonai bandys nukariauti žemaičius, bus galima atlikti reikiamą žvalgybą, militarizuotis, bei tuo pačiu visapusiškai pagelbėti žemaičiams atsilaikyti. Be to, visą tą laikotarpį, kol vyks derybos dėl karūnos ir jau katalikiškai karūnavus Mindaugą bus galima užsitikrinti, kad teutonai neįsiverš į Lietuvos gilumą tol, kol atsilaikys prieš išpuolius žemaičiai. Taip buvo laimėta daug laiko, be to reikėjo atsilaikyti prieš agresorius iš slavų kraštų. Jau 1248 metais Mindaugas kartu su Tautvilu ir Gedvydu Protvos mūšyje nugalėjo Rusios kariuomenę, mūšio metu žuvo Rusios kunigaikštis Michailas Jaroslavičius Narsusis.

1253 metais, tai yra praėjus septyniolikai metų po Saulės mūšio, Mindaugą popiežiaus titulavo karaliumi pagal katalikiškas ceremonijas. Aišku, kad jis buvo tituluotas po ilgai trukusių derybų, kurių metu popiežiaus derybininkai buvo įtikinti, kad būtent Mindaugas yra Lietuvos valdytojas ir jis kaip duoklę perleidžia Žemaitiją teutonų ordinui. Manau, kad šios derybos pasiteisino, nes jau 1260 metais įvykusiame Durbės mūšyje pavyko sutriuškinti teutonų kariauną. Manoma, kad Livonijos ordino vadas Burkhardas fon Hornhauzenas, teutonų ordino vadas maršalas Heinrichas Botelis ir jų talkininkai mūšyje turėjo apie 8000 karių iš jų 190 riterių. Durbės mūšio metu žuvo Švedų karalaitis Karolis su savo daliniu, 150 priešininkų riterių su Livonijos magistru ir teutonų maršalu priešakyje.

Pasibaigus Durbės mūšiui Mindaugas atsisakė katalikiškos karūnos, be to prieš užkariautojus sukilo prūsų bei kitų baltų gentys. Todėl tokia politika pasiteisino, tuo labiau, kad tuo metu buvo apsaugotos baltų centrinės žemės nuo niokojančių išpuolių. Todėl nėra tikslinga to meto sudėtingus Lietuvos įvykius suvesti į vieno asmens užgaidas ir veiksmus. Tuo labiau, kad to meto tikroji valdžia priklausė žynių luomui ir šalies svarbiausi sprendimai buvo priimami pagal jų numatymus.

Manau daugelis tyrinėtojų apsigauna vertindami to meto Lietuvos vidaus įvykius vien dėl to, kad priešininkams sąmoningai buvo pateikiamas klaidingas vidaus situacijos vaizdas. Galbūt Mindaugas ir jam talkinantys derybininkai sąmoningai siekė priešininkus suklaidinti nupasakodami, kad Mindaugas tapo šalies valdytoju vidaus kovų metu. Tuos pasakojimus užrašė popiežiaus kronikininkai ir tais užrašymais remiasi istorikai darydami išvadas.

paveikslėlis

Spėjamo Karaliaus Mindaugo antkapio nuorašas

Mokslininkas, Latvijos istorijos tyrinėtojas Alvydas Butkus yra pateikęs prielaidą, kad Mindaugas drauge su dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu 1263 m. Livonijos ordino smogikų buvo nužudytas kelyje į savo žmonos Mortos tėvoniją. Tai svarbus motyvas, kadangi dabartinės Latvijos teritorijoje yra Mindaugo kapu vadinama vieta.

Tad būtina suprasti – Mindaugas, Vytenis, Gediminas, Kęstutis, Vytautas ir kiti didieji kunigaikščiai buvo laikomi karaliais dėl to, kad vykdė aukščiausiojo šalies administratoriaus ir karo vado pareigas. Nuo pat Mindaugo laikų bent du šimtus metų šalis buvo karinės parengties režime. Karaliais (lot. Rex) katalikų hierarchijos atstovai ir aplinkinės valstybės vadino visus didžiuosius Lietuvos kunigaikščius. Per šį laikotarpį baltai įvykdė daug priešus triuškinančių žygių. Tačiau po kiekvieno tokio žygio, priešų noras nukariauti Lietuvos kraštą nenuslopdavo. Popiežius telkdavo vis naujas pajėgas niokojantiems įsiveržimams į baltų žemes. Todėl reikia atskiro tyrimo, kuriuo būtų išsiaiškinta, kodėl šimtmečiais buvo siekiama visiškai sunaikinti baltų kraštus.

Mindaugas Lučka

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 42

  1. Tangas says:

    Savotiškas straipsnis. Gal ir neblogos mintys. Tik va su Mindaugo antkapiu antkapiu gerokai perlenkta. Nuo XI a. iki įsigalint krikščionybei Lietuvoje mirusiuosius degindavo

  2. Mindaugas Vilkis says:

    labai įdomi versija, su mintim, kad protėviai buvo tikrai apsukrūs 🙂
    Įdomu, ką apie tokią versiją pasakytų Lileika, pakalusios jo medžiagos juk Mindaugas vienas iš kalčiausių dėl popiežiaus armijų puldinėjimų prieš Lietuvą… 🙂

  3. mintis says:

    Įdomu.Vertingi straipsniai,kuriuos ne tik perskaitai kaip informacinius,bet tie, kurie žadina mintį ir žingeidumą,ypač kai liečia mūsų istoriją.

  4. profanum says:

    Akis bado kai kurie teiginiai, pvz. „Galima daryti prielaidą, kad gudai gana glaudžiai susiję su kuršiais, prūsais ir jotvingiais.“ Kuo būtent susiję? Kuo čia ypatingas gudų ir kuršių ryšys? Kodėl autorius šioj pastraipoj išskiria gudus, prūsus ir kuršius? „Galima suprasti, kad šios bendruomenės narių kasdienybė buvo kupina darbų, dainų, apeigų. Ar įmanoma tokioje bendruomenėje kario vieta? Manau, kad beveik ne.” Atsiprašau, bet arba aš kažko nesupratau, arba autoriui trūksta žinių. Šioje pastraipoje (kiek supratau) kalbama tik apie lietuvius, latgalius ir žiemgalius. Tekstas apie XIII a. įvykius, taip? Kaip galima neigti kario kultą, kai XIII a. gausu karo žygių. Būtent XIII a. kapai ir pasižymi gausiomis kario įkapėmis, o kur dar Ordino atsikraustymas, nulėmęs ilgas kovas. Kalbant apie ankstesnius laikus, 70 – 150 m. po Kr. baltuose jau buvo susiformavęs raitelio aprangos kompleksas: pentinai, žąslai, kamanos, balnas. Iki krikšto būdingas kario palaidojimas su žirgu, kažin kam tas žirgas reikalingas buvo? Šiaip pievom prašokliuoti? kažkodėl autorius neigia kario vaidmens svarbą, kai tuometinė visuomenė daugiausia buvo paremta karių sluoksniu. „lietuviai vengė karinių susidūrimų su agresoriais. Tik tais atvejais, kai kildavo akivaizdi grėsmė imdavosi būtinų veiksmų gynybai.“ O tai lietuviai nerengė grobiamiųjų žygių į kitus kraštus? Gyveno sau taikiai, dainas dainavo? „žemaičių, lietuvių, aukštaičių žynių luomas turėjo spręsti sudėtingus visuomenės išlikimo klausimus. Jie suprato, kad reikia pertvarkyti visuomenę ir nukreipti šalies išteklius kariniams – gynybiniams tikslams.“ Tai sakot žyniai spręsdavo kaip gintis, ne vietos kunigaikščiai – karo vadovai (kai kurie net atlikdavę apeigas)? „Aišku, kad to meto vienas iš pagrindinių uždavinių turėjo būti krašto militarizavimas.“ Atleiskit, kad tiek daug kabinėjuos, bet archeologiniais duomenimis nuo III a. po Kr. baltų kraštuose pastebimi karinės demokratijos požymiai. Taip, kad jau žymiai anksčiau dėmesys buvo sutelktas į karybą. „Todėl reikia atskiro tyrimo, kuriuo būtų išsiaiškinta, kodėl šimtmečiais buvo siekiama visiškai sunaikinti baltų kraštus.“ Labai paprasta – dėl žemių, dėl geros geografinės padėties.

  5. Valdas says:

    Nei vieni nei kiti gi tiksliai nežinome kaip ten tais laikais buvo iš tikrūjų. O ir istorinių šaltinių patikrinti neturime galimybės. Tada istorija ir tampa gojų populiacijos programavimo įrankiu. sakai vienaip išėjime gojų elgesys vienoks ,sakai kitaip goju elgesys išėjime kitoks.
    jeigu aiškini kad mūsų protėviai buvo garbingi laisvi turėjo raštą buvo laisvi išėjime bus gojai pasiruošę nebūti vergais….ir tt

  6. tungakas says:

    Durbes musyje lietuviai nedalyvavo.Kur cia iziurimas geras mindes nuopelnas?As matau tik griovima.

  7. visoris says:

    Išskiriant Mindaugo asmenį tiek jį liaupsinant (koks puikus, kad tapo katalikišku karaliumi) tiek jį smerkiant (koks išdavikas, kad parsidavė) yra žeminama Lietuvos praeitis. Tai vyksta dėl to, kad tiek vienu tik kitu atveju to meto baltų visuomenė vaizduojama kaip pakrikusi, pasimetusi, susipriešinusi. Manau iš tokio išeities taško valstybė neturi kur judėti, nes šiuo požiūri Lietuvos Karalystės pradžia yra nesklandi, purvina, pilna negarbingumo.
    tačiau jei suvokiam, kad Mindaugas buvo paskirtas kaip vyriausiasis administratorius, kad aplinkybės baltuose buvo sprendžiamas apgalvotai, išmoningai, strategiškai, tai tada jau kitas, vertas pasididžiavimo išeities taškas. Tada tampa aišku, kad ne popiežius apmulkino, o lietuviai pergudravo popiežių ir jo patarėjus.
    Šiuo atveju svarbu suprasti, kokia tikrovė galėjo būti tuo metu lietuviuose. Esu tikras, kad ji buvo pakili, sąmoninga, garbinga. Todėl vienas asmuo tuometinėje baltų santvarkoje negalėjo įstengti prievarta tapti genčių valdovu.

  8. tungakas says:

    ir Gorbaciovas ne vienas tarybu sajunga sugriove

  9. a.grumbinas says:

    Ir Lansbergis ne vienas kolchozus išardė.Ar vienas?

  10. Joris says:

    Kad suprasti daugelį mūsų istorijos vingių reikia gerai žinoti keletą svarbių dalykų, apie kuriuos nekalbama. Visų pirma, kokia pasaulio imperija (valstybė ar kaip ji ten dar vadinosi) buvo didžiausia tuo metu, dar senesniais laikais ir ilgokai dar po šio laikotarpio? Tai buvo slavų -arijų valstybė, kurios vėliausias pavadinimas Didžioji Tartarija. Buvo laikai, kai ši šalis tęsėsi nuo vakarų iki rytų per visą žemyną (pirmame Britanijos enciklopedijos leidinyje 1701 ar 1771 metų reiktų pasitikslinti, būtent tokia šalis ir yra, o štai vėliasniame leidinyje jos jau nebėra) . Laikotarpyje, apie kurį kalbama, ši šalis jau buvo netekusi daugelio savo provinsijų, tačiau kaikurios iš jų vis dar laikėsi, nepaisant to, kad buvo atskirtos nuo pagrindinės metropolijos. Visos jos, nors ir priklausė vienai valstybei, bet turėjo savo autonomiją ir kunigaikščius. Kunigaikščiai buvo renkami iš tautos, labiausiai savo šaliai nusipelnę žmonės. Paveldimumo teisės nebuvo. Kas 10 kaimo vaikas buvo paimamas į karinę tarnybą ir tapdavo profesionaliu kariu. Tokios buvo tradicijos. Tradicija buvo ir taip vadinamas dešimtinės mokestis, ko gero vienintelis mokestis, pagal kurį kiekvienas ūkis išmokėdavo 10 dalį valstybei, tame tarpe ir profesionalios armijos išlaikymui ( vėliau bažnyčia šį mokestį perėmė, atsirado dar kitokių…). Žmogus turėjo visas galimybes pakilti nuo eilinio žmogaus – žemdirbio, amatininko – iki valstybės (šiuo atveju autonominės) vadovo. Moralė buvo griežta, kaip ir bausmės už jos pažeidimus (apie tai byloje archeologiniai rašytiniai radiniai) . Vėliau visos šios tradicijos buvo sunaikintos, valdovais, dažnai su pašaliečių finansine pagalba, ir kunigaikščiais tapdavo žmonės turintys daugiau pinigų arba be sąžinės graužimo galintys išskersti visą kaimą. Jėga ir baime senosios slavų-arijų imperijos pakraščiuose buvo kuriamos naujos valstybės, „renkami“ neverti būti valdovais žmonės. Senosios tradicijos, kultūra, papročiai buvo naikinami kartu su žmonėmis, istorija iškraipoma, kad žmonės, nežinodami savo didžios ir garbingos praeities, nesvajotų būti laisvi. Tik žvelgiant iš šios pozicijos galima suprasti to meto įvykius, kaip ir daugelį kitų tada ir dabar vykstančių reiškinių. Ir lietuviai parodė, kad su jais ne taip lengva susidoroti. Dar vienas įdomus istorinis momentas, tai – pagonių sukilimai. Jie buvo ir Lietuvoje ir Lenkijoje. Istorijoje šie sukilimai pavadinti pagoniškais, bet, regis, tokiu būdu buvo nuslėpta, kad tai buvo bandymai nebeleisti užgrobti valdžią tiems, kam ji nepriklausė, bandymai nebeleisti atsiskirti nuo slavų-arijų metropolijos. Šį momentą dar reikės kaip reikiant patyrinėti, nes ištikro tai labai svarbūs įvykiai, o oficialioji is-tori-ja apie juos parašiusi tik keles eilutes vadovėlyje. O juk ne be reikalo… Teisingai sakoma staripsnyje, kad pagrindinę valdžią turėjo ir sprendimus priimdavo žynių luomas, tik mums klaidingai aiškinama, kad šis luomas buvo tik („religiniai“) šventikai ir tradicijų sergėtojai. GI IŠTIKRO BUVO VISAI KITAIP. Tuo metu, tais laikais, pagal senąsias tradicijas, žynių luomui priklausydavo tik iškiliausi žmonės, žmonės galintys prisiimti atsakomybę už tautos valdymą ir už visus jų priimtus sprendimus (kaip šitai skiriasi nuo šiandienos!). Pagal dabartinę sampratą, žynių luomas – tai visas to meto intelektualinis ir mokslinis elitas. Ne tas pseudoelitas, kuris egzistuoja dabar. Ir visuomenė tada gyveno visai kitais principais, nei dabar. Žmonės nebuvo suvaržyti. Nebuvo apkrauti mokesčiais. Palyginti su dabartiniais laikais, TIKRAI BUVO LAISVI. Ir kad mes daugiau niekada nenorėtume tokiais būti, BUVO PAVOGTA MŪSŲ PRAEITIS, IŠKRAIPYTI istoriniai įvykiai. JUK NEŽINODAMI PRAEITIES, MES NEŽINOME, KOKIAIS, GALIME BŪTI.

  11. Tangas says:

    Gerbiamas Joris kaip visada linkęs truputį mistifikuoti.todėl norom nenorom reikia kai ką tikslinti 
    Pirmoji Britanijos enciklopedija buvo atspausdinta kiek vėliau nei 1701/11 tiksliau 1768.
    nebent Jūs skaitėte kažką kas kažkodėl slepiama nuo visuomenės.
    Dešimtinės mokestis kaip būtent religinis mokestis minimas biblijoje Skaičių knygoje ir skiriamas būtent šventikų luomo išlaikymui ir tik gerokai vėliau evangelijoje Kristaus lūpomis patvirtinamas jo aktualumas.
    jei jau rašote apie kažkokią nuo visų slepiamą  Slavų -arijų  valstybę -Tartariją tai bent nurodykite jos gyvavimo periodą ir bent orientacinę teritoriją.
    Dešimtinė  jei jau klabame apie tokį mokestį  galėjo atsirasti tik susiformavus prekiniams piniginiams santykiams antraip tai buvo tik duoklė. gal turite kur anos valstybės pinigų pavyzdžių.
    taip sklandžiai rašote apie visuomeninius santykius toje valstybėje. Kokiame veikale tai aprašytą. Jei Britanijos enciklopedijoje, dovanokit, ką galėjo parašyti britai apie įvykius kurie vyko 7-800 metų o gal ir dar anksčiau. Kokia literatūra rėmėsi. Beje tuo metu britai buvo uolūs krikščionys tai čia su Jūsų samokslo teorija kaip ir kertasi.
    O kas liečia kelis kartus minėtą enciklopediją, turiu pasakyti vaizdelis nekoks – ilgą laiką britų kaip ir senoves egiptiečių visiškai nedomino kas vyksta už jų valstybės ribų. Todėl aprašymai ten skurdūs, neinformatyvūs ir dažnai klaidinantys.   

  12. atvejis says:

    Gerb. Joriui galima būtų priminti, kad negalėjo būti jokios slavų-arijų valstybės apeinant baltų/lietuvių gentis.
    T.y. rusų kalbininkas akademikas V. Toporovas gana nedviprasmiškai pasisako, kad baltai dabar rusų valdomose teritorijose gyveno gerokai anksčiau už bet kokius slavus.
    Pas pačius rusus dabar vaikšto sakmės, kai atėjus į kokį kaimą ir paklausus ar čia yra lietuvių, būdavo atsakoma:
    -ne, dabar nėra, anksčiau buvo, o dabar eikite už trijų varstų, štai už tos kalvos rasite gyvenvietę ir ten gyvena lietuviai. Nuėjus ten istorija pasikartoja.. ir taip einant į vakarus, iki pat Lietuvos sienos.
    Tą dokumentinį filmą su akademiko Toporovo pasakojimu mačiau savo akimis – tai tikras mokslininkas, kuris remiasi grynai faktais be jokių fantazijų, tvirtinantis, kad baltai atsirado gerokai anksčiau už slavus, katrie pradedami sutikti tik 3-ame mūsų eros šimtmetyje, kas reiškia, kad visos slavų-arijų valstybių istorijos yra paprasčiausia fantazija, o tie, kas jas platina – geriausiu atveju – žmonės neturintys absoliučiai jokio kritinio mąstymo, o blogiausiu atveju mistifikatoriai ir manipuliatoriai, nes jokių savo teiginių negali paremti jokiais rimtais šaltiniais išskyrus tuos pačius slavų-arijų fantastinių istorijų kūrėjus.
    Esmė čia tame, kad laikotarpyje tarp arijų ir slavų egzistavimo yra įsiterpę baltai, gyvenę dabartinėse Rusijos teritorijose, ką patvirtina vietovardžiai ir net vandenvardžiai.

  13. a.grumbinas says:

    ar tai tik nebus tie patys,“slavų vedų“,autoriai ?

  14. Joris says:

    Patikslinu: kalba eina apie 1771 m. Britanijos enciklopedijos tomą, kuris išlikęs tik keletu egzempliorių europoje. Slavų-arijų imperijos, teisingiau būtų vadinti valstybės tesėja buvo enciklopedijoje minima Didžioji Tartarija. Ji apėmė , regis, dalį europos, Asiją (dabar Aziją) ir iki pat Kinijos sienos. Aplamai tai buvo didžiausia pasaulio valstybė. Nuo 1773 m., Petro Pirmojo dėka, ji dingo ne tik iš žemėlapių, bet ir iš politinio gyvenimo. Jos atskeltoji centrinė dalis po šio momento vadinosi Rusijos Imperija. Kas liečia dešimtinės mokestį, tai čia visiems žinomas jo pavadinimas, suteiktas krikščioniškosios tradicijos (kaip ir daugelis dalykų „maloniai pasiskolintas iš pagonių“. Mokesčio esmė – atiduoti 10-ą dalį užauginto derliaus ar gautų pajamų valstybei išlaikyti, bažnyčia šį mokestį pasisavino sau vienai. Kalbėti apie Kristų aplamai nederėtų tiems, kas nežino, jog žmogus , kurio0 dtikrasis vardas Radomiras, 1086 vasario 16 d. buvo žydų paaukotas savo dievui Konstantinopolyje, dabar Stambulas. ( šią datą nustatė istorikai pagal biblijoje aprašytus įvykius- saulės užtemimą ir žemės drebėjimą nukryžiavimo metu.) Kaip atsakas į tai buvo surengtas pirmasis kryžiaus žygis. Rengti tokį žygį po 1000 m. nuo oficialios datos nebūtų prasmės , nebent… Pasidomėkite nuo kada atsirado religijos pavadinimas „Krikščionybė“. Metai užduos gerą klausimą mąstančiam žmogui. Teiginys, kad nei Britai , nei senovės Egiptiečiai nesidomėjo, kas vyksta už jų šalies ribų – netiesa, primesta istorijos falsifikatorių. Toks elgesys aplamai nebūdingas žmogui, kaip gyvam ir mąstančiam padarui. Netgi maži kačiukai ir tie pradeda tyrinėti aplink esančią teritoriją, ką jau kalbėti apie vaiką ar suaugusį žmogų.
    Kas liečia baltų gentis, tai žodis baltai pradėtas vartoti pernelyg vėlai ir jo atsiradimo istorija aprašytas Sarmatų tinklalapyje. Kaip mes vadinome save senovėje, kažkodėl nežinoma. Bet išlikusioji Prūsų vėliava su joje pavaizduotais „dievais“, gali parodyti kryptį paieškoms. Taip vadinamos baltų gentys tikrai buvo plačiai paplitusios, ir tarmėmis artimomis lietuvių kalbai kalbėjo labai daug genčių. Apie venedus ir liutičius esa girdėję daugelis, apie jų sąjungą, prasidėjusius tarpusavio vaidus ir vėliau nušluotus nuo žemės paviršiaus, jei gerai pamenu, germanų genčių. Vienintelė dabar gyva išlikusi liutičių tauta, kalbanti savo grynaja kalba esame mes LIETUVIAI. Gaila dar nepavyko išsiaiškinti kaip mes patys save vadinome, bet šitaip mus tuo laikotarpiu vadino slavai. Dar žinoma, kad litai ,latai, žiemgaliai, prūsai priklausė sviesos rusų (sviatorusų) giminei. Va kur paslėpta mūsų tautos ištakų paslaptis. Ir šitai kažkam baisiai nepatinka. Mes esame betkas, tik ne rusai. Ir aplamai visa kas susiję su rusais yra blogai, netiesa ir t.t. ir pan. Skaldyk ir valdyk – puikus būdas visus paversti vergais, be istorinės praeities. Viską ką čia rašau galima rasti internete, tereikia blaiviai mąstyti ir po truputį stengtis susidaryti bendrą vaizdą, o ne vadovautis atskiromis „istorinėmis“ nuotrupomis.

  15. ara-copy says:

    Nėra jokių įrodymų apie slavų-arijų imperijos egzistavimą apart neaiškių nuorodų į Britanijos enciklopediją, kurios ir pamatyt vargu ar kam pavyks.
    Iš kitos pusės akademikas Toporovas(rusas) yra labai aiškiai pasakęs apie slavų ir baltų tautų(genčių) santykį laiko erdvėje.
    Jis išsireiškė labai konkrečiai, kad baltai, t.y. mūsų protėviai atsirado (atrandami duomenys) apie 6 amžiai prieš mūsų erą, o slavai (kartu ir rusai), atsirado(buvo pastebėti) jau mūsų eros 3 amžiuje.
    Kalbant apie arijus galima pasakyti, kad jie buvo dar gerokai iki baltų atsiradimo, tad sekant iš to negalėjo net teoriškai egzistuoti jokia slavų-arijų valstybė, nes tuo metu, kai egzistavo viena nacija(tauta) – sakykime arijai – nebuvo kitos (slavų).
    Apskritai, kalbaant apie visas slavų arijų vedas, iš kurių paimti šie visi duomenys, galima pastebėti, kad tos pačios salvų vedos pasaulyje atsirado tik paskutinių 15 metų bėgyje ir buvo sukurtos A. Chinevičiaus, bent jau atspausdintos jo iniciatyva. Tačiau jokių šaltinių Chinevičius nepateikia ir visaip išsisukinėja dėl paskelbtų duomenų autentiškumo. Kitaip pasaulyje jau seniai būtų pripažintos slavų vedos. Dabar gi jas išpažįsta tik siaura žmonių grupė, kurios nepalaiko net patys rusai. Ir tai.. išpažįsta tik todėl, kad turi per mažai smegenų atskirti tiesai nuo falsifikato.. Tad ką čia ir kalbėti….

  16. Joris says:

    Nueikite į levashov. info tinklalapy, viename iš jo susitikimu su skaitytojais yra video, ten galite pamatyti 1771 m. Britanijos Enciklopedijos tomą, kuriame pati didžiausia valstybė pasaulyje – Didžioji Tartarija, – paskutinioji slavų-arijų valstybės perėmėja. Taip pat galima savo akimis pamatyti ir kitus artefaktus – įmiltus sumalančius visus, teigiančius, kad tokios valstybės nebuvo.

  17. ara-copy says:

    Tai, kad daugiau niekur tų, taip vadinamų „artefaktų“ ir nėra, kaip tik pas Levashovą ir Chinevičių, na dar Trechlebovas prisideda prie tos kompanijos – daugiau niekas net akyse nieko nėra matęs:)
    O šita kompanija viską pateikia tik internetu, o realiai nerodo nieko, nes nieko ir neturi.
    Didžioji dalis jų „artefaktų“ yra Photoshopu padaryta – galite nueit čia ir pasiskaityti čia ką patys rusai apie tai rašo – išversta į lietuvių kalbą, o filmai rusiški:
    http://www.forumas.sarmatas.lt/viewtopic.php?f=9&t=2335
    Gal susiprasite iš kur atėjo tie viską „į miltus sumalantys faktai“ 🙂

  18. Tangas says:

    Kad jau gerbiamas Joris pateikė tiek informacijos kad ir nepadoru būtų nieko nepasakyti.

    Kas dėl 1771 Britanijos enciklopedijos. Čia jau paliečiamas  labai vėlyvas periodas.  Tos vėlyvas, kad  Britanijoje spausdintas tokio lygio ir populiarumo leidinys tikrai negalėjo būti kažkokia retenybe kuri išliko tik trijų rusų rankose.
    Datą 1773 Jūs visgi patikslinkit, nes ji čia visai ne į temą. Tuo metu Didžioji Tartarija tikrai nebeegzistavo. bent jau tokio masto kaip rašote tai jau tiktai. Jei jau jinai tuo periodu  būtų buvusi nors kiek  didesnė už Perlojos respubliką tai apie ją būtų parašę persų, turkų, kinų ar indų šaltinai, t.y. tie kurių europiečiai negalėjo įtakot.

    Petrą I, mano galva Jūs visai be reikalo kaltinat istorijos klastojimu. Mirė jisai 1725. taip, kad 1771 m. enciklopedijos leidimo tikrai neskaitė, nekalbant apie tai kad būtų sugebėjęs sunaikint kokius nors žemėlapius.

    Na apie Radomirą Kristų jūs čia gerai pavarėt, net komentuot nesigauna. Bet ir Jūs mastykit logiškai.
    Radomirą žydai aukoja Stambule  (tikrai keista nes judaizmas jau kokius 1500  metų nebepripažino kitokio aukojimo dievui kaip tik maldą, bet jau tiek to) o kryžiaus žygis rengiamas į Jeruzalę. Klausimas – ko.

    Dešimtinės klausimu galime turėti savų nuomonių, čia kaip su višta ir kiaušiniu

    O jau su teiginiu “ Dar žinoma, kad litai ,latai, žiemgaliai, prūsai priklausė sviesos rusų (sviatorusų) giminei“ Jūs čia driogstelėjot .  Tai gal čia ir yra visos ideologijos  esmė…… 

    Va taip va mieli sarmatai ir kiti skaitytojai, rusai esate  ir malonėkit čia nešokinėt   ir  vieningos rusų tautos neskaldyt  

       
     

                          

  19. Joris says:

    Be galo malonu, kad mano komentarai sulaukia tokio atgarsio. Kaip ir visi žmonės karteliais suklystu dėl kokio skaičiuko, bet protaujantis žmogus pats gali pasiieškoti infos ir pasitikslinti. Svarbu žinoti, kad yra ko ieškoti. Kadais man teko pačiam buvoti Baltarusijos gilumoje ir ten vos išgirdę mus kalbant lietuviškai, kažkodėl mus imdavo vadinti sviatorusais (šventais rusais, parašius teisingą raidę – svietorusais – šviesos rusais), kad ir kas man ką sakytų, tegul pirma paaiškina kodėl mus taip vadina? Be to patys aršiausi mano komentarų komentatoriai kritikuoja tik pačias silpniausias vietas, visiškai nekreipdami dėmesio į kitus faktus, tarsi nesusimąstydami…. Pagal šių komentarų charakterį akivaizdu, kad šitaip norima sukompromituoti tematiką… sąmoningai ir kryptingai. Istorija man – tai tiesa be spalvų, be sienų, be tabu, be lankstymosi, be vergavimo…
    Slavų -arijų valstybė mūsų žemyne egzistavo apie 160 tūkst. metų, jos sostinė buvo Asgardas dabar Omskas ( šios sostinės liekanos vis dar glūdi po žeme ir laukia savo archeologų). Visos baltųjų rasės žmonių ištakos glūdi ten. Ir civilizacija plito ne is vakarų, kaip mums bandoma įpiršti, bet iš rytų, tą patvirtiną archeologija. Netgi genetikos mokslas kelia tokius klausimus, kad šiandieninė is-tori-ja neatlaiko kritikos. Tai reiškia, kad melagiams atėjo sunkios dienos. O Levashovą, Trechlebovą ir Chinevičių sumesti į vieną katilą gali tik tas, kuris mano, kad žmonės jų nežino ir nesugebės atsirinkti, kas yra kas. Vyksta didelis informacinis karas, kuriame 2012 gegužės 10 krito N. Levashovas. Už tai kad skleidė tiesą ir kovojo su parazitine sistema, su „istorijos“ klastotojais, buvo nužudytas Maskvoje, savo namuose. BET ŽINIASKLAIDA šitai NUTYLĖJO, nors žmogus buvo gavęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą už darbus įvairiose mokslo srityse. Slavų vedos visaip kompromituojamos todėl, kad tai realųs rašytiniai šaltiniai, kuriuos neina paneigti, belieka tik sukompromituoti. Juos galima rasti internete ir pasiskaityti. Norintiems pasiskaityti tai kas yra slepiama, štai adresiukas – peshera.org. O kas dėl mūsų lietuvybės, tai dabar mes vadinamės lietuviais ir manau, kad galime tuo didžiuotis. Kadais mus vadino liutičiais, sviatorusais… gal net ir rusais. Bet šitai nedarė mus nei blogesniais, nei geresniais. Tiesiog visi šie vardai artina prie tiesos, prie ištakų , kurias saugojo mūsų „pagonys“ protėviai ir visaip stengėsi perduoti ateinančiom kartoms, kad žinotume kas esame ir iš kur atėjome. Tiesos žinojimas apie savo protėvius ir ištakas, žmogų gali padaryti laisvu, – todėl žmonės vis nesiliauja jos ieškoję ir nesibaigia diskusijos šia tema. Vieni nori išsilaisvinti, o kiti visaip stengiasi jiems trukdyti ir neleisti.

  20. ara-copy says:

    Joriui,
    Na pasikartosiu dar kartą, jei jau pirmą kartą neskaitėte: – negalėjo realiai egzistuoti jokia slavų-arijų bendra valstybė, nes slavai atsirado III-ame mūsų eros amžiuje. Iki tol jų net nebuvo. Nors tai jums matyt įspūdžio nedaro 🙂 Bet tas pripažinta pačių rusų mokslininkų, išskyrus žinoma tų veikėjų, kurie parašė tas „slavų-arijų vedas“.
    Pasaulis tokių vedų nežino, jos atsirado (vėl kartojuosi) tik prieš maždaug 15 metų ir buvo išleistos Chinevičiaus, kurio beje net negalima pavadinti dvasingu žmogumi (jis geria, rūko – yra filmuota medžiaga). Galima pasiskaityti atsiliepimus tų žmonių, kurie bandė mokytis pas Chinevičių „dvasingumo“ ir po to apie dvasingumą nenori net girdėti. Ir štai toks žmogus surinko, paruošė ir išleido tas „slavų-arijų vedas“. Lietuviai turi gerą patarlę – „Pasakyk kas tavo draugas ir aš pasakysiu, kas esi TU pats“. Galima suprast kam tas taikoma šiuo atveju.
    O kaip ten kas ir kur lietuvius vadino – dėl to tikrai nesiimsiu diskutuot – čia joks faktas, o tik gandų lygio prielaida.
    Beje Jori – ar skaitėte forume apie tuos visus dvasingus „vedagorus“ ir „vedamanus“?:) Įdedu dar kartą tą nuorodą – pasiskaitykite:
    http://www.forumas.sarmatas.lt/viewtopic.php?f=9&t=2335

  21. Joris says:

    Liko dar artefaktų klausimas. Praeitais metais, Maskvoje kai kuriuos iš artefaktų (pvz. originalų žemėlapį, tą pačią 1771m. Britanijos enciklopediją ir netgi nežinoma technologija sukurto akmeninio žemėlapio gabalą ) žmonės galėjo ne tik pamatyti iš arti, bet ir paliesti savo ranka. Yra netgi video, kurį galima parsisiūsti iš levashov.info ir pasižiūrėti.
    Jeruzalė ir Kryžiaus žygiai. Jeruzale senovėje buvo vadinamas miestas, kuriame rasdavosi vyriausiasis šventikas. Taigi vienu laikotarpiu tokių miestų buvo netgi du. Dabartinė Jeruzalė neturi nieko bendra su Kristaus nukryžiavimu. Žydai Kristų laikė netikru pranašu, o pagal jų Torą, toks pranašas turėjo būti paukotas Jachvei (galite susirasti ir pasiskaityti šį šventraštį).. Kas ir buvo padaryta. Tik ne taip, kaip rašoma evangelijose. Įdomu tai, kad 2000 m. buvo pasirodžiusi knyga, kurią išleido Kristaus (Radomiro) palikuonys su tikrąją tų įvykių versija, taip sakant, iš pirmų lūpų. Šią knygą jie išleido savo lėšomis, tačiau knygynams buvo uždrausta ją pardavinėti ir žmonės bankrutavo. Vatikanas skubiai nupirko visas teisias į knygą, surinko jau išspauzdintas knygas ir tiesa dingo kaip į vandenį. Tačiau ši knyga vis dar klajoja interneto platybėse ir ją dar įmanoma rasti… Tokius dalykus juk neįmanoma išfantazuoti.
    Beto ir dauguma istorijos mokytojų, pas kuriuos mokiausi, pašnibždomis vis prasitardavo, kad istorija yra klastojama ir kad ne viskas yra taip, kaip pateikiama. Netgi tuose pačiuose senoviniuose žemėlapiuose Lietuvą galima rasti anksčiau, nei oficialiai. Tačiau dabartiniuose istorijos vadovėliuose jau neįmanoma rasti net to, kas buvo pražiopsota senesniuose.

  22. ara-copy says:

    Joriui,
    užėjau į Levashovo puslapį ir iškart krito į akis reklama:
    http://levashov.info/Pictures/logo.jpg – pažiūrėkite Jori… ką jūs čia reklamuojate…
    Paspaudęs tą reklaminį paveiksliuką papuoliau štai čia:
    http://www.nameofrussia.su/rating.html

    Pažiūrėkite Jori ir atkreipkite dėmesį į vaizdinį apipavidalinimą, kieno ten herbas viršuje…
    Man įdomu ką jūs čia reklamuojate ir kam atstovaujate, nes kas yra tas pats Levashovas jau matome, dabar beliko nustatyt tik kas esate jūs pats. Nors pagal lietuvių liaudies patarlę – „Pasakyk kas yra tavo draugas ir aš pasakysiu kas esi TU pats“ – tą jau nesudėtinga nustatyti… Gal baikite čia su savo išgirtuoju Levashovu.. juk matome kas tą informaciją ruošia ir pateikia..

  23. Joris says:

    Daugelyje tinklalapių vyksta apklausos ir reitingavimai – šiame taip pat. Beje pamirsot pone ara-copy k ad tas saitas rusiškas (jei būtų lietuviškas, pamatytume Lietuvos herbą), taigi reitingavimas jums neaktualus, o gal…(juk Levashovas pateko į trečią vietą)? Ir kodėl jums taip skauda dėl mano komentarų? Panaršius sarmatų tinklalapį, susidaro vaizdelis, kad aršiausi „tikros“ istorijos gynėjai esate jūs ir ponas tangas. Na o kas esa tikrieji jūsų draugai ir jūs pats – atspėti nesunku. Manau šiame tinklalapyje svarbu parodyti, jog yra kita nuomonė, kita pozicija, kurią galima ištirti ir gal būt atrasti ką nors nauja ir netikėta. MAtomai pataikiau į skaudamą vietą…

  24. Tangas says:

    Gerbiamas Jori 
    Tai kad istorija klastojama čia nieko nauja. Tik klastojimo būdai skiriasi.
    Viena yra slėpti, kad  pagal diplomatinę praktiką formaliai Lietuva pripažino Vilniaus kraštą Lenkijai kita yra paskelbti kad lietuviai yra slavų tauta ir visos šios žemės yra slaviškos. Ką padarė Jekaterina II po abiejų tautų respublikos pasidalijimo

    Jei jums įsitikinimai leidžia, pasidomėkit judaizmu. Po Mozės ten nebeliko jokio aukojimo ir jokių dievo stabų. Taip kad ne viskas kas rašoma biblijoi buvo taikoma praktikoj. Be kita ko mano žiniomis žydai  neturi aukščiausio šventiko  taip kad Jeruzalė čia ne prie.
    Tai kad žydai nelaikė Kristaus pranašu tai kaip ir žinoma visuotinai. Bet žydų tikėjimas neleidžia žudyt žydų ir todėl tai delegavo romėnams.

    Su Jūsų geografija, kaip ir su datom  kažkaip nesusigaudau. Išeina kad kryžiaus žygis buvo lik Konstantinopolio, o nužygiavo į Jeruzalę ir gal net ne į tą. O gal net nenužygiavo , o kažkas suklastojo

    Beje o kokią didžią mintį slėpėte po žodžio „krikščionybė“ kilme, nes su niekuo daugiau apart kaip tik su krikštu, man jis nesiderina.

    Uždraustos knygos uždrausti filmai –  pigūs rusiškos propagandos triukai .Išsivaizduokit  tokie dokumentai, jei jie nors kiek verti, patenka į arabų pasaulio lyderių rankas….

    Kitą nuomonę visada gerbiu ir visgi geriau kai ji būna pagrįsta nors kokiais faktais, nors kokiais  o ne mistinėmis užuominomis į kažką tokio ką kažkas girgėjo iš to kuris kažką matė.

    O dėl skaudžios vietos esate teisus, varote rusišką  aštuoniolikto amžiaus propagandą ir tai mane skaudina, nes kažkas tuo tiki.  

  25. ara-copy says:

    Joriui,
    jei jau prabilome apie herbus gerbiamasis, tai malonėkite pažiūrėti dar kartą ir galbūt šį kartą nustatysite, kad Levashovo puslapyje pavaizduotas ne Rusijos herbas, bet buvusios SSSR, kurios dalimi kadaise buvo ir Lietuva, ir kurios jau nebėra – tai galima suprasti tą herbą, kaip Levashovo siekį (idėją) susigrąžinti viską į senas vėžes…ko jis beje ir neslepia ką rodo užrašas po tuo herbu: – Istorinis pasirinkimas (исторический выбор).
    Tai jūsų idėjinis vadas gerbiamasis Jori siūlo balsuoti už tuos, kurie nori atstatyti buvusią imperiją, o kad pritraukt daugiau žmonių kabina jums makaronus apie kažkokias slavų-arijų valstybes, kurių niekas pasaulyje net girdėt nėra girdėjęs. O jūs to nesuprasdamas ar gal neteikdamas tam reikšmės einate ant jo pavadėlio…
    Na pažiūrėkite dar kartą į tą paveiksliuką ir pasakykite ką jūs jame matote:
    http://levashov.info/Pictures/logo.jpg
    – o tada galėsime pradėt kalbėtis apie jūsų skaudamas vietas, kurios šiaip jau akivaizdžios – jūs gi stumiate Levashovo fantazijas tuo padedamas jam rinkti šalininkus palaikančius revanšistus 🙂 Arba jo sėbrams…

  26. Joris says:

    Kiekviena tauta savo šalyje turi teisę vertinti savo praeitį ir su ja susijusę atributiką taip, kaip mano esant teisinga, jeigu tik šitai priimtina jai pačiai ir neprimetama kitiems. Senas TSRS herbas anuomet simbolizavo broliškų respublikų draugystę. Šiais laikais tokia sąvoką, kaip tautų draugystė yra paminta ir vakarų „demokratijai“ nepriimtina. Abejoju, kad susisiekėte su saito administracija ir pasiteiravote apie šią simboliką, jos reikšmę ir kodėl ji ten patalpinta. Tačiau padarėte savo spekuliacinę išvadą. O štai užrašas „Rusijos vardai istorinis pasirinkimas“ susijęs su šiais metais buvusiais prezidento rinkimais, bet ne su senosios TSRS atkūrimu.
    Štai ką jie patys rašo apie savo projektą – (http://www.nameofrussia.su/ )- „… norima išaiškinti istorines asmenybes, kurios Rusijos tautos požiūriu yra reikšmingos mūsų istorijoje“.

  27. ara-copy says:

    Joriui,
    matote gerbiamasis, tą jūsų išaiškinimą apie TSRS tautų draugystę į kurią buvo vejama jėga, nesunkiai nuneigs bet kas iš tų broliškų respublikų gyventojų… Ir suprantama giminės tų nužudytų ištremtų ir kitaip represuotų žmonių, kurie dar išliko gyvi..
    Nenoriu dėl to net diskutuoti, nes visi puikiai žino, kaip draugiškai Lietuva buvo pakviesta į tą būrį..beje, net pati Rusija oficialiai neneigia tos aneksijos…
    Tad susisiekti su saito administracija dėl joje talpinamos simbolikos nėra jokio reikalo – aš pats gyvenau tuo laiku ir puikiai žinau ką reiškia ta simbolika.
    Ir dar.. dėl tautų draugystės, kuri neva vakarų „demokratijai“ nepriimtina – atvirkščiai, net labai priimtina, ką matome dabar, kai atviros visos sienos, bendra valiuta tarp šalių ir t.t… ES ir globalizacijos procesas yra ta pati TSRS tik į ją mūsų niekas jėga nevijo… Į ES stojome savo noru, kaip ir…
    Beje, dėl jūsų paminėjimo pacituosiu: „Kiekviena tauta savo šalyje turi teisę vertinti savo praeitį ir su ja susijusę atributiką taip, kaip mano esant teisinga, jeigu tik šitai priimtina jai pačiai ir neprimetama kitiems.“
    Matote .. Levašovas neatstovauja visos rusų tautos, tad kalbėti apie jo saito poziciją, kaip apie visos tautos poziciją truputį neatsakinga iš jūsų pusės – jis atstovauja tik patį save.. o JŪS gerbiamais atstovaujate čia jį…Ar jus kas nors tam įgaliojo?

  28. Joris says:

    Aš taip pat gyvenau tuo laikotarpiu. Iš pirmų lūpų girdėjau pasakojimus apie tremtį. Ir apie tuos ištremtuosius, kurie ateidavo į kaimą nakčia, pavalgydavo, prisigerdavo, o rytą juos pakeisdavo milicija. Ir nei tiems, nei kitiems žmogus negalėdavo atsakyti, kad nebūtų sušaudytas su visa šeima. Taip pat nuo mokyklos suolo pamenu kalbas, kad Lietuva pati pasiprašė Į TSRS. Žinoma, atsižvelgiant į propagandą tų dienų ir į šių dienų propagandą, kurios pas mus apstu, kyla klausimas, tai kur tikroji tiesa. Kur tikra is-tori-ja? Manau kad čia ir yra atskaitos taškas. Gaila, bet žiūrint tik iš vienos pozicijos, tiesa taip ir liks neatskleista. Taip pat gerai pamenu kokį pigų ir sveiką maistą valgėme iki įstodami į ES, su ja atėjo GMO, E priedai ir dar daug visokio ŠE, nuo kurio jaunos šeimos negali susilaukti vaikų. Mano nuomone – tai užslėptas genocidas. TSRS taip pat turėjo savo blogų pusių, bet ne viskas buvo taip bloga. Dažyti viską viena spalva negalima. Na, o dėl Levashovo, tai jeigu jis būtų atstovavęs tik save, tai nepriklausomos profsajungos nebūtų jį kėlusios kandidatu į Rusijos prezidentus. Valdžia pabūgo tiek, kad net pažeisdama įstatymus padarė viską, kad neprileisti prie rinkimų. Vėliau nužudė. Galima ginčytis ir ginčytis dėl visko, tačiau aš kalbu apie tai, kad reikia žinoti ne tik tai, kas tau priimtina asmeniškai, bet ir tai kas nepriimtina. Tik tuomet galima susidaryti bendrą vaizdą. Didžiausia žmonių bėda, kad jie ir galėdami susisiekti su informacijos šaltiniais ir galėdami su jais pasiaiškinti, kaip yra „iš pirmų lūpų“, šito nedaro, nes mano geriau žinantys. Kol žmonės elgiasi taip kvailai – platus laukas visokioms manipuliacijoms. Tai ko tuomet bijoti? Kiekvienas žmogus pats turi stengtis patikrinti informaciją, su kuria susiduria. Va aš ir noriu, kad žmonės turėtų alternatyvią poziciją, kad tikrintų informaciją, ieškotų jos ir patys darytų išvadas. Dabar kažkaip gaunasi, kad už mus šitai daro kažkas kitas, o jau pačiam pasiaiškinti nėra reikalo, nes viskas aišku. Ir niekas niekam manęs neįgaliojo. – Bet visa tai ne į šio straipsnio temą. Štai paneigti to fakto, kad žmonės Maskvoje matė 1771 m. Britanijos Enciklopedijos tomą su žemėlapiu ir jame didžiausia pasaulio valstybė Didžioji Tartarija, negalite. Lygiai kaip ir Lietuva turėjusi savo runų raštą, kuriam išsiritulioti reikalingi ištisi šimtmečiai ar net tūkstantmečiai. Jei toks raštas buvo, tai mažų mažiausiai ir Lietuva gerokai senesnė. Kur dingo toji mūsų istorijos dalis? Gal jos nebuvo? Oficialioji is-tori-ja pilna nesutapimų ir loginių spragų. Kam naudinga, kad mes nežinotume savo is-tori-jos? Va į šiuos klausimus Levashovas ir pamėgino atsakyti. Čia neina kalba apie kurią nors vieną tautą, šitai liečia daugumą pasaulio tautų. Taip pat jis kalbėjo ir apie rusų tautos genocidą ir dar daug ką. O TSRS baubas yra nebaisus vien todėl, kad šitai neįmanoma, kad ir kaip bepažiūrėtum. Jei rusams brangi TSRS simbolika, tai tegul. Jums kas?

  29. ara-copy says:

    gerb. Jori,
    pacituosiu:
    “ Jei rusams brangi TSRS simbolika, tai tegul. Jums kas?“
    Man absoliučiai nieko, tik nesuprantu kodėl jūs Levašovo norą susigrąžinti TSRS priskiriate visiems rusams? – Sakykite, kad Levašovui brangi TSRS simbolika ir viskas bus gerai. Aš juk suprantu, kad žmogui nostalgija tų laikų, nors sovietų laikais jį už tokią veiklą, kuria jis dabar užsiima būtų supūdę kalėjime. Tada nemėgdavo šarlatanų ir sukčių, tad nesuprantu iš kur pas jį ta nostalgija?:)

    Gal baikime šį ginčą, nes jis niekur neveda – aš daugiau nenusiteikęs su jumis aptarinėti Levašovo fantazijų.
    Su vienu dalyku galiu sutikti tikrai – mes tikrai labai mažai žinome savo istoriją, todėl beje tuo ir naudojasi visokie šarlatanai…

  30. Joris says:

    Jūs, ko gero, asmeniškai buvote susitikęs su Levashovu, todėl taip gerai žinote jo norus, nostalgijas ir kita? Jei, taip, tai žinotumėte, kad ir TSRS laikais jis buvo medžiojamas ir kad ne vieną kartą buvo kėsinamasi į jo gyvybę. Apie tai jis rašo savo autobiografijos knygose, kurių jūs akivaizdžiai neskaitėte. Jei jau šmeižiate žmogų, tai bent jau perskaitykite jo darbus.
    Štai asmeninis tikrasis jo logo, kurį galima rasti net ant knygų viršelio – http://www.levashov.info/Pictures/Logo-Big.jpg

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top