Baltarusija: Suvereniteto dėsniai naujajame pasaulyje

2014, liepos 25, 11:05 | kategorija Ideologija | 14 komentarų | | | Sarmatai

nuo redakcijos:
Aprašomas dabartinės Baltarusijos pasirinkimas (opozicinis Lietuvai), kuris iš esmės kokybiškai nedaug kuo skiriasi nuo Lietuvos, siekiančios gilesnės integracijos į ES ir Vakarus pasirinkimo. Tiesa, reikėtų pastebėti, jog Baltarusija skirtingai, nei Lietuva, įnirtingai derėjosi ir derasi dėl kiekvieno punkto, liečiančio dalies jos suvereniteto perdavimą viršnacionaliniam dariniui. Tačiau globalizacija – traukinys viena kryptimi, kurios galutinis sustojimas sąmokslo teorijų šalininkų vaizduojamas labai nykiomis spalvomis. Baltarusija savo pasirinkimą padarė.

paveikslėlisPer pastaruosius du dešimtmečius pasaulis negrįžtamai pasikeitė. Po tarybinės sistemos griūties planeta galutinai virto vientisu organizmu – šis procesas žinomas kaip globalizacija.

Ji vyksta pagal taisykles tų, kurie laiko save neabejotinais „šaltojo karo“ nugalėtojais, ir natūralu, kad jo išrodo teisingomis tik iš jų požiūrio taško. Būtent Vakarų bloko šalys gavo didžiausią naudą iš visos planetos tarpusavio susiejimo. Planetos, kuria jos mato kaip didžiulę rinką ir aikštę stumti savoms prekėms, idėjoms bei vertybėms.

Baltarusija, būdama svarbia tarybinio bloko dalimi, žinoma pilnutinai pajuto didžiulės šalies geopolitinio pralaimėjimo pasekmes. Tačiau, būtent nuo šio momento prasideda suverenios Baltarusijos istorija. Tai tas atvejis, kada kiekvienas praradimas neša kažko gavimu ir atvirkščiau – atradimas apsisuka praradimu, mat suverenitetas ne amžina duotybė, o tai, kas visada reikalauja nuolatinio rūpesčio ir strateginio planavimo.

Suverenitetas – tai galimybė tautai ir nacijai pačioms apspręsti savo likimą, vystymosi kryptį ir jo tikslus. XX amžiuje baltarusiai krauju ir prakaitu apmokėjo savo sąskaitas už savo suverenios valstybės egzistavimą ir todėl mes(baltarusiai – vert. past) turime ką saugoti ir kuo rūpintis. Tai vienas iš svarbiausių, šiuolaikinės baltarusiškos savimonės pagrindų.

Bet suverenitetas – ne fetišas. Tai būtent galimybė, potencialas, instrumentas, kurį galima panaudoti gėriui arba tiesiog užkonservuoti, manant, kad pasaulis nesikeis ir viskas liks toje pačioje status quo (esamoje padėtyje), kaip ir dabar. Jau akivaizdu, jog vienai atskirai paimtai ir neypatingai stambiai šaliai vien suvereniteto nepakanka, kad galėtų pilnaverčiai egzistuoti ir realizuoti savo ateities perspektyvas.

Valstybės suverenitetas – tai, kaip įžvalgaus ūkininko laukas. Tam, kad sėkmingai gyvuoti ilgą laiką, o ne vienus metus, būtina apskaičiuoti, kurią jo dalį reikalinga palikti ateičiai, kaip optimaliausiu būdu panaudoti jo resursus ir juos padauginti. Iliuzija to, kad galima būtų nesirūpinti ilgalaikiu planavimu ir gyventi „tautiškoje sodyboje“, nepastebint ir nesuvokiant pasikeitusio globalaus pasaulio realijų, gresia suvereniteto praradimu arba ilgalaikio nestabilumo periodu. To pavyzdžiu gali būti situacija broliškoje Ukrainoje.

Tarptautiniuose santykiuose vienu iš racionalių valstybės suvereniteto panaudojimo būdų yra integracija – apsijungimas, kooperacija su kitomis suvereniomis šalimis. Tai būtina siekiant apginti bendrus politinius ir ekonominius interesus bei pasirūpinant bendru saugumu, kas reikalauja suderinamumo ir karinėje-politinėje sferoje. Natūralu, bet kuri integracija – tai sąmoningai įvertinta būtinybė perduoti dalį savo suverenių įgaliojimų į naują lygmenį – ten, kur visų integracijos dalyvių interesai turėtų sueiti į bendrą vardiklį.

Visai neseniai Baltarusija kartu su Rusijos Federacija ir Kazachstanu tapo naujo integracinio darinio – Eurazijos ekonominės sąjungos įkūrėja. Kaip matosi iš pavadinimo – pirmiausia tai ekonominė sąjunga, skirta ginti minėtų šalių ekonominius interesus ir vystymąsi, kas ypač aktualu konkurencijos sąlygomis su kitais stambiais pasaulio žaidėjais: ES, Kinija, JAV.

Baltarusija ir šalys partnerės perduoda dalį savo suverenių įgaliojimų ekonominėje sferoje viršnacionaliniam organui – Eurazijos ekonominei komisijai ir kitoms struktūroms, kurios ateityje nustatys bendros ekonominės erdvės funkcionavimo taisykles. Tai tas atvejis, kai suverenitetas panaudojamas pasiekti didesnių rezultatų, nei tas būtų įmanoima nacionaliniu lygmeniu. Tuo pačiu, žinoma, niekas neatšaukia rūpinimosi savo pačių nacionaliniais interesais.

Europos Sąjunga buvo kuriama beveik penkis dešimtmečius, ir net šiandien ji toli nuo tobulybės. Tačiau vargu ar kas šiandien galėtų tvirtinti, jog vieningai Europai šiandien yra kokia nors reali alternatyva. Apsijungimas, integracija – tai ir galimybės, ir rizikos. Baltarusija turi istorinę patirtį dalyvaujant įvairiose sąjungose ir junginiuose – tai Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė, Rusijos imperija, TSRS, neištirpstant juose. Naujausiais laikais mes (Baltarusija – vert.past) tapome pirmojo posovietinio integracinio susivienijimo (Rusijos ir Baltarusijos sąjungos) kūrimo iniciatoriais, kurio egzistavimo pozityvūs rezultatai akivaizdūs mūsų šalių eiliniams piliečiams.

Eurazijos sąjunga – naujas integracijos etapas. Baltarusijos vadovybė ne kartą buvo pareiškusi, kad su šia sąjunga sieja dideles viltis. Stiprios, suverenios valstybės, sudarančios galingą sąjungą – tai garantija to, kad mes nepasimesime globaliame pasaulyje, netapsime nežinoma periferija, o atvirkščiai, turime visas galimybes būti vienu iš jo savaiminių polių, palaikančių pusiausvyrą ir teisingą santvarką.

souzveche.ru

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 14

  1. Stebėtojas says:

    Suverenitetas priklauso asmeniui ( žmogui). 
    Visa kita yra akių dūmimas ir melas.
    Teisėta yra tik tai, kas vykdoma laisva valia laisviems žmonėms susitarus.
    Suvereni valstybė- tai kaip laisvas kalėjimas.
    Valstybė yra sistema, įsiteisinusi prievartos monopolį duotoje teritorijoje.

  2. artas says:

    Stebėtojui ->>

    Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją, kaimynų pripažintas sienas ir suverenitetą.

    Valstybės aparatą sukūrė žmonės, todėl jis yra pačių žmonių laisvos valios produktas.

    Todėl sekant iš to – Valstybė be žmonių negali įteisinti jokio prievartos aparato, mat be jų ji yra niekas.

    Tad, kai sakoma valstybės suverenitetas, tai turima omenyje žmonių, atstovaujančių tą valstybę, pasirinkimo laisvė kuriant tos valstybės ateities viziją ir įstatymus skirtus tai vizijai įgyvendinti.

    Tad ne viskas ko nesuvokiame yra akių dūmimas ir melas. Kartais tereikia tik pasidomėti ir susirasti reikalingą informaciją.

  3. Stebetojas says:

    I akiu dumima paeiliui:
    1. Del teritorijos sutareme.Ka reiskia nuolatinius? Kokia to trukme? Ar maza valstybiu, kurios sienu nepripazista, bet egzistoja? Kinija turi teritoriniu pretenziju visoms kaimyninems valstybems..
    2. Koncentracijos stovyklas ir gulagus pastate zmones, todel tai yra ju laisvos valios israiska?
    3. Puiki izvalga! Kai zmones suvoks, kad valstybe yra tik vaiduoklis, ji tinkamu budu issisklaidys pati.
    4. Kaip gali zmogus atstovauti vaiduokli( valstybe)? Valstybe apsimeta, kad mus atstovauja.
    5. Ko nesuvokiame, tas yra paslaptis, problema, misle, uzdavinys.
    Informacijos stoka nera melas. O va kai atsiranda zinios, paaiskeja, kas meluoja.

  4. Kestutis says:

    Nenoriu sutikti, kad „valstybe tik vaiduoklis“, greiciau valstybes savoka tiek „nuvalkiota“, kad daliai zmoniu ji nebeasocijuojas su gerbuviu… Aisku auksto rango filosofai gyvenantys grieztai pagal morales normas apsieis ir be valstybes, taciau eiliniams zmonems valstybes aparatas butinas tam, kad uztikrintu sauguma, paremtu nelaimes atveju, issprestu iskilusius gincus. Beda sakyciau yra ta, kad valdzios virsunelese sedintys neziuri i valstybes tarnyba kaip i pareiga, ir vietoje to, kad sprestu esminius iskilusius uzdavinius vadovaujamai tautai, jai tik kenkia, nuskurdindami, kvailindami, pernelyg suvarzydami istatymais, kadangi valdzia yra vienas svarbiausiu, jei ne svarbiausias valstybes atributas is to ir gaunas, kad dalis zmoniu mano, kad valtybingumas nereikalingas…

  5. PP says:

    Nėra prasmės ginčytos su Stebėtoju – jis anarchistas ir tuo viskas pasakyta.

  6. Stebetojas says:

    Kaip romantiska. Ka reiskia nuvalkiota, konkreciai?
    Kuriuos is paminetu uzdaviniu valstybe atliks geriau nei privatus asmenys?
    Isvardijat valstybes daroma zala ( sarasa galima butu test), ir darot isvada, kad valstybe reikalinga?
    Sauguma uztikrins sautuvas namuose.
    Padoru elgesi uztikrins zinojimas, kad kaimynas irgi ji turi.
    Arba saugos tarnyba. Bet tada prarandi isteklius. Pigiau ir saugiau su kaimynais sutarti graziuoju:) Ir ta supras kiekvienas ukininkas.

  7. PP says:

    Anarchisto kliedesiai.

  8. Stebetojas says:

    >> PP
    Gal sukonkretintumet?
    Pagarbiai:)

  9. PP says:

    Neapsimetinėk, kad nesupranti.

  10. Stebėtojas says:

    >>> PP
    Gal galėtumėt teigiamu pavidalu? Kažkaip 2 NE 3 žodžių sakiny daugoka:)

  11. PP says:

    Nesikabinėk prie žodžių, provokatoriau.

  12. Stebėtojas says:

    Uždaviau klausimus.
    Vietoj atsakymo – asmeniškumai.
    Kitų pamąstymai kitokie- įdomu išgirsti.
    Žmonės išreiškia mintis, užduoda klausimus.
    Čia raštiškas forumas, ne vaizdo, žodžiais bendraujame.

  13. PP says:

    Šimtus kartų teko su anarchistais diskutuoti. Nenoriu terlioti dar kartą. Su anarchistais viskas aišku.

  14. Kestutis says:

    Minedamas zodi „nuvalkiota“ turiu galvoje, kad valdzios aparatas pernelyg piktnaudziauja igyta valdzia ir jei ir vykdo savo tikrasias funkcijas, tai jis tai daro minimaliai (bent jau Lietuvos atzvilgiu).
      Sunku tau atsakyt pilnai i klausima, ka valstybe daro geriau nei pavienis zmogus?, nes cia knygos reiketu..
      Visu pirma sautuvas namuose sauguma uztikrins tik tuo atveju jei uzpuolikai yra maziau ginkluoti ir letesni nei tu pats ir dar visa laime jei ju nebus per daug… 
      Antra paleisti kokia raketa i kosmosa, ir iskelti ten rysiu palydova vargu vienas zmogus ar ju grupele sugebes, tam reikia dideles mases zmoniu, is vienu zaliavu, is kitu ziniu, gebejimo pagaminti atskiras detales, ir be visa ko kita toks darbas neapsieis be vadovaujancio darbams asmens.
      Na o trecia, ketvirta, penkta ir t.t. galeciau vardinti ir vardinti…..
      Jei kaltini valstybe gulagu sukurimu, tai tau tikriausiai neturetu tureti reiksmes greitosios medicinos pagalbos tarnybos, abi istaigos sukurtos valstybes, o idejos tokias sukurti vis tik gime pavieniu asmenu galvose, esme cia sudaro tik skirtumai ka konkreciai tie pavieniai zmones ar ju grupes nusprende igyvendinti. 
     Tarp kitko man idomu butu suzinoti nors viena pavyzdi kur siomis dienomis ar istorijos tekmeje zmones butu apsieje be valstybes, ar kokio vadovaujancio asmens?

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top