Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų

2013, liepos 21, 10:32 | kategorija Kelias | atsiliepimų (2) | peržiūrų 763 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisLiepos 12-14 dienomis Kražiuose vyko III Baltų Krivūlė, šaukiama Lietuvos Romuvos. Trečiaisiais metais krivūlė atvedė gelminės savasties žadintojus į naują pakopą – plačiai atsivėrė durys bendradarbiavimui ir jungimuisi. Baltiška pasaulėžiūros svarba pradedama įvertinti plačiuose visuomenės sluoksniuose.

Krivūlė sušaukta ypatinga proga ir svarbioje vietoje. Sukanka 600 metų, kai paskutiniame nekrikštytame Europos krašte Žemaitijoje oficialiai įvesta krikščionybė. Sykiu tai yra data, kai baltiška dvasia buvo oficialiai pradėta naikinti, tačiau kartu pradėta ir laiko atskaita, kai Žemaitijos žmonės perėjo į dvasinį pogrindį ir sunkiomis sąlygomis saugojo prigimtinę pasaulėžiūrą, atnešdami ją per papročius, tautosaką, gyvenseną iki šių dienų. Tai tikrai ne mažesnis amžių žygdarbis ir dėsninga 400 metų pasipriešinimo ir kovų prieš krikščionybės įvedimą t1sa. Todėl šie metai yra ypatingi žemaitiškos gelminės dvasios ir Žemaitijos pagerbimo metai.

Pirmasis bendradarbiavimo ženklas buvo tai, kad į krivūlę Kelmės krašte žmonės pradėjo traukti gerokai iš anksto. Pirmiausia reikia pažymėti žygį Daukantui atminti. Grupė vyrų pradėjo šį žygį iš Palangos. Jie dviračiais keliavo pagerbdami žymaus baltiško dvasios patriarcho gyvenimo ir kelionių vietas. Žygis baigėsi Kelmės rajone, Rasos šventėje, o po kelių savaičių žygeiviai vėl atvyko į krivūlę Kražiuose.

Antrasis žygis į žemaičių žemę prasidėjo iš kito krašto. Kauniečiai, jau dvejus metus kiekvieną savaitę užkuriantys šventąją ugnį Nemuno ir Neries santakos aukure, nutarė Žemaitijai simboliškai sugrąžinti baltišką ugnį. 1413m. kunigaikščiai Jogaila ir Vytautas iš Kauno laivais išsirengė į Žemaitiją. Plaukdami Nemunu ir Dubysa, pakeliui sustoję naikino šventvietes, prievarta krikštijo Žemaitijos gyventojus. Šį kartą kauniečiai Nemunu plukdė šventą ugnį, su ja įžiebdami aukurus ant Žemaitijos piliakalnių ir alkakalnių.

Krivūlė Kražiuose prasidėjo penktadienio vakarą sulaukus ugnies nešėjų. Atneštąja ugnimi buvo uždegtas aukuras ant didžiausio baltų žemių alkakalnio Medžiokalnio. Tą patį vakarą ugnis nugabenta į Daugėliškę, kur ne vienas istorijos šaltinis mini šventuosius alkų kalnus. Čia ugnis buvo užkurta Perkūnkalnyje, o Saulės nusileidimą krivūlės dalyviai stebėjo nuo Daugėliškės Alkos. Nuo čia vaizdai matosi didžiausiu atstumu į visas puses. Susipažinimo vakaras tęsėsi svetingoje šių kalnų globėjo Valdo Šniaukštos sodyboje. Tai buvo antras ženklas, rodantis, kad žmonės baltų kraštuose savo žemėje atranda šventvietes ir rūpinasi jomis.

Trečiuoju ženklu galima laikyti baltiškos pasaulėžiūros pasveikinimą savivaldoje. Šeštadienį Kražiuose, į krivūlės dalyvius kreipėsi Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis, pakvietęs dažniau baltų dvasios žadintojus lankytis Kelmės krašte. Vakare, šventėje ugnį perėmė archeologiniais rūbais pasipuošusi Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė, palinkėjusi, kad ši ugnis degtų kiekvieno širdyje.

Žemės šventumas ir saugojimas tapo penktuoju krivūlės ženklu. Lietuvos Krivis Jonas Trinkūnas paragino atsigręžti į žemę ir išsaugoti ją ateities kartoms. Jį palaikė ir savanoriai, pakvietę visus dalyvauti parašų dėl žemės referendumo rinkime.

Mokslininkų Tomo ir Ingos Baranauskų dalyvavimas krivūlėje patvirtina augantį mokslinių žinių taikymą stiprinant tautiškumo apraiškas. Istorikai pasakojo apie žemaičių priešinimąsi krikščionybės įvedimui, teigė, kad pats Žemaitijos oficialus apkrikštijimas buvo formalus aktas, siekiant nutraukti kryžiaus žygius. Tomas Baranauskas pažymėjo, kad Lietuvai ir visiems baltams ypatingą reikšmę turėjo Durbės mūšis, kai 1260 metais liepos 13 dieną žemaičiai, sutriuškinę Vokiečių ordiną, šioje kovoje buvo paremti lietuvių, o taip pat latvių ir prūsų genčių. Šis mūšis savo dydžiu nenusileido Žalgirio mūšiui ir parodė ypatingą baltų vienybę, todėl liepos 13 diena turėtų būti visų baltų vienybės diena. Šią dieną sušaukta baltų krivūlė įgavo dar didesnę reikšmę.

Septinta svarbi žinia sklido iš Mykolo Riomerio universiteto docentės Nendrės Černiauskienės lūpų, žymėdama Lietuvos vystymo strategijų kūrėjų siekį, visuomenės vystymąsi sieti su tautine kultūra. Docentė pažymėjo, kad būtina kurti institutą, kuris svarbiausius Lietuvos visuomenei kylančius sunkumus nagrinėtų ir spręstų visų pirma atsižvelgdamas į tautiškumo ir tautos išsaugojimo rodiklius ir nužymėtų tautos vystymosi kelią.

Dar vienas ženklas žadino viltį, kad verslininkai supras tautiškumo svarbą ir palaikys jo plėtotę. Žinomas verslininkas Ramūnas Karbauskis papasakojo apie Naisiuose įkurtą baltų dievų parką, apie serialo „Naisių vasara“ kūrimą. Labai svarbu masinėmis informacijos priemonėmis suteikti žmonėms tinkamus gyvenimo pavyzdžius. Seriale buvo parodyta baltiškos sužadėtuvės. Po to ant Naisių alkakalnio Šiaulių metrikacijos skyrius pradėjo rengti civilinės metrikacijos ceremonijas.

Devintas baltų vienybės ženklas buvo vienybės su broliais latviais, baltiškų šaknų gaivinimo kitose tautose liudijimas. Latvių dievturių vadovas Valdis Celms pasveikino vis stiprėjantį baltų vienijimąsi. Dievturiai ir romuviai rengia yra jau trečią Baltų Krivūlę. Kitą krivūlę 2014 metais numatoma vėl šaukti Latvijoje.

Visus maloniai nustebino iš Rusijos, buvusių rytinių baltų žemių , Tverės miesto susivienijimo „Tverža“ atsiųstas kreipimasis, kuriame sakoma, kad jų organizacija savo dvasiniu pamatu laiko senąją baltų kultūrą ir kad baltiškos kultūros atgimimas tiek Rusijai, tiek kitoms šalims gali suteikti galimybę atgaivinti prigimtines šaknis, išvengiant beveidiškumo ir ieškant bendrų jungiančių vertybių.

Dešimtas gaivaus vėjo ženklas – Krivūlėje buvo padėtas bendras pamatas jungtis Lietuvos organizacijoms, kurioms svarbios per tūkstantmečius kauptos tautos vertybės ir jų naudojimas siekiant gerovės žmonėms. Nutarta vienytis lygiateisiais pagrindais, supažindinant vienoms kitas su savo veikla, ruošiant bendrus renginius, stiprėjant, atrandant visiems naudingus sąlyčio taškus. Kaip apsivalymo ir jėgų atstatymo ženklas nuskambėjo lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininko Egidijaus Žukausko kalba. Savo norą sutartinai darbuotis patvirtino Vydūno draugija, asociacija „Talka Tėviškei“, Lietuvos giminės sodybų organizacija, Lietuvos sveikuoliai, žolininkai, tautodailininkai, etnokultūrininkai.

Baltų Krivūlę vainikavo vienbalsis krivūlės narių kreipimasis į Lietuvos ir Latvijos žmones:

Baltų Krivūlės, įvykusios

2013 m. liepos 13 d. Kražiuose

Pareiškimas

Mes, lietuvių ir latvių tautų atstovai, susirinkę į Baltų krivūlę Kražiuose,

pareiškiame:

  • gelminė baltiška dvasia ir tūkstantmečius kauptos lietuvių ir latvių tautų vertybės yra gyvos kiekvieno lietuvio ir latvio širdyje ir sąmonėje, jos yra tvirčiausias mus visus jungiantis pagrindas, todėl visų žmonių, valstybinių, visuomeninių ir verslo organizacijų priedermė yra vienytis ir skleisti šias vertybes vardan bendros gerovės. Mūsų žemė, kalba, papročiai, gelminė pasaulėžiūra yra šventi ir teikiantys mums visiems gyvybę, sveikatą, darną ir laimę.

Šeštadienio vakare, Žemaičių ir visų baltų vienybės šventės proga, Krivūlės dalyviai bei Kelmės krašto žmonės susibūrė Medžiokalnyje. Prie aukuro ugnies liejosi prasmingi linkėjimai, žmonės susijungė bendruose rateliuose ir šokiuose. Skambiausias dainas vedė „Ramočios“ folkloro ansamblio dalyvis Jonas Samušis, kurio žemaitiškas dainavimas jau daug metų virpina lietuvių ir latvių širdis. Simboliška, kad tai buvo ir jo paties gimimo diena – liepos 13, Durbės mūšio, taip reikšmingo mūsų tautoms, diena.

Ilgai tęsėsi bendravimas prie laužo Medžiokalnyje. Sekmadienį svečiai lankėsi kituose Žemaitijos piliakalniuose ir alkakalniuose, tuo liudydami ypatingą Žemaitijos svarbą ir gyvybingumą visiems baltų kraštams. Sambūrio dalyviai išsiskirstė tikėdami, kad visus jungiančiajai baltiškajai kultūrai bus užtikrintas jos vertas lygis, kad ji stiprins mūsų tautas ir bus reikšminga pasaulyje.

Valdas Rutkūnas

Sarmatai

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 2

  1. Aštrus says:

    Ačiū už įdomų straipsnį.Klausantis LR istoriko ,Londono universiteto paskaitininko AIVARO LILEIKIOS sužinojau,kad vokiečių istorikas 1848 metais ,kad dar giliau suklaidinti mūsų istoriją pavadino Sarmatijos valstybes ir Sarmatijos vandeniną Baltija,o mus prie Baltijos Baltais.Tuomet ar verta vartoti jeigu tai yra tiesą tą įsireiškimą Baltai.

  2. Arns says:

    O kodėl žemaičiai nepasirašė pareiškimo? Tik lietuviai ir latviai. Negi žemaičiai nenori vienytis ir bendradarbiauti?

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top