Bankininkystės politizavimas ir laisvės pabaiga

2023, 8 liepos, 18:51 | kategorija Metodologija | atsiliepimų (2) | peržiūrų 181 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Pagrindiniam „Brexit” judėjimo lyderiui Nigelui Farage ką tik buvo uždarytos jo dešimtmečius turėtos banko sąskaitos, neva dėl „komercinių” priežasčių, o dar septyni bankai atsisakė jį priimti kaip klientą, rašo „Brownstone Institute” leidinys.

Kol neturime nepriklausomų įrodymų, kas iš tikrųjų vyksta su N. Farage sąskaitomis, negalime galutinai atmesti galimybės, kad bankas uždarė jo sąskaitas dėl teisėtų komercinių priežasčių.

Tačiau, net jei šis konkretus sąskaitos uždarymas nesusijęs su politiniu nusistatymu, negalima paneigti, kad per pastaruosius kelerius metus pasitaikė ne vienas pavienis atvejis, kai bankų tarnybos baudė klientus dėl politinių ar ideologinių priežasčių.

Pavyzdžiui, Kanadoje matėme, kaip Justino Trudeau administracija nurodė bankams įšaldyti protestuotojų prieš privalomas vakcinas sąskaitas.

Jungtinėse Valstijose matėme, kaip „PayPal” trumpam įvedė politiką, leidžiančią uždaryti klientų, kuriuos pripažino kaltais dėl „dezinformacijos” skaidos, sąskaitas.

Tarp naujosios politikos aukų buvo Laisvo žodžio sąjungos įkūrėjas Toby Youngas, kuriam 2022 m. buvo staiga sustabdytos trys „PayPal” paskyros.

Vienas bažnyčios tarnautojas neseniai „GB News” pranešė, kad jo banko sąskaita buvo sustabdyta už tai, kad jis prieštaravo jo banko propaguojamai transseksualų ideologijai.

Šie nerimą keliantys precedentai rodo, kad kai kurie komercinių paslaugų, pavyzdžiui, kredito kortelių ir paskolų, teikėjai, regis, mano, jog jų darbas yra užtikrinti „teisingą” savo klientų nuomonę apie transseksualų ideologiją, privalomos vakcinacijos politiką ir dar Dievas žino ką.

Paprastų komercinių paslaugų teikėjų vaidmens, jiems, panašu, nepakanka: jie jaučia poreikį atsisakyti teikti paslaugas asmenims, kurie palaiko politines ar mokslines nuomones, kurioms jie nepritaria.

Galbūt jie mano, kad reikia išvalyti visuomenę nuo tokių pažiūrų, o galbūt mano, kad tokių pažiūrų žmonės tiesiog neverti jų paslaugų.

Žinoma, galima sakyti: „Jei tau nepatinka tavo bankas, susirask kitą.” Ir jei tai būtų tik vienas savotiškas bankas, nusprendęs atstumti klientus politiniu ar ideologiniu pagrindu, būtumėte teisūs: tokiu atveju tai nebūtų tokia didelė problema, nes galėtumėte tiesiog pereiti į kitą banką ir pamiršti visą šį apgailėtiną epizodą.

Tačiau, kai bankininkystės talibanizacija tampa visos visuomenės tendencija arba kai susiję bankai yra tokie milžiniški, kad valdo pasaulines mokėjimo sistemas (pvz., „PayPal”), nuo kurių gali priklausyti klientų pragyvenimo šaltinis, tuomet „neteisingų” politinių pažiūrų klientui gali tekti susidurti su dideliais verslo sunkumais (tarkime, per vieną naktį prarasti visus „PayPal” klientus) arba faktiškai būti išvarytam į tremtį kitoje šalyje, kur gyvenimas yra pakenčiamesnis.

Įsivaizduokite visuomenę, kurioje atviri konservatoriai, breksitininkai, libertarai ar socialistai sistemingai negalėtų naudotis bankų paslaugomis: tie, kurie atvirai nesutinka su bankų sistemos politinėmis pažiūromis, būtų pasmerkti gyventi kaip ekonominiai parijai: be hipotekos, be kredito kortelių ir be galimybės vykdyti normalią komercinę veiklą.

Piliečiai faktiškai prarastų teisę pirkti ir parduoti arba normaliai dalyvauti rinkos ekonomikoje vien dėl to, kad reiškė nuomonę, kuriai nepritaria bankų sistema.

Tada bankai taptų politinio persekiojimo ir totalitarinio grupinio mąstymo įrankiais, o ne institucijomis, kurių paskirtis – teikti bankines paslaugas visiems piliečiams.

Daugeliui piliečių politinio nepritarimo kaina taptų per didelė. Viešoji erdvė greitai virstų bankų institucijos patvirtintų nuomonių aido kambariu.

Kadangi bankininkai nėra neklystantys dievai, jų patvirtinta nuomonė gali būti teisinga, klaidinga ar tiesiog beprotiška. Bet kokiu atveju talibanizuotoje bankų sistemoje tokios nuomonės nesulauktų didelio pasipriešinimo.

Juk dauguma piliečių, jei būtų priversti rinktis tarp kitokios nuomonės reiškimo ir ekonominio išgyvenimo, rinktųsi ekonominį išgyvenimą.

O daugelis tų, kurie negali pakęsti savo politinio balso praradimo, tikriausiai emigruotų į šalį, kurioje bankai vis dar teikia paslaugas piliečiams, neatsižvelgdami į jų politinę nuomonę, palikdami savo šalį ir piliečius, kurie yra tarsi bevalis skuduras savo bankų šeimininkų rankose.

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.