Demokratiškas gėrybių paskirstymas

2015, liepos 29, 5:56 | kategorija Ideologija | 20 komentarų | | | Sarmatai

Demokratiškas-gėrybių-paskirstymas-700x497Tikroji laisvos rinkos demokratijos esmė yra ta, kad „išrinktas“ kandidatas atsiskaito jį finansavusiam elitui, o ne eiliniams rinkėjams.

Valdžia pati savaime yra ne kas kita, kaip kontrolės sukoncentravimas nedidelės žmonių grupės rankose. Visi turėti valdžios negali. Jeigu visi turi valdžią, tada jos neturi niekas. „Visa valdžia priklauso liaudžiai“ – tai viso labo lozungas, o lozungai formuluojami taip, kad niekam nekiltų prieštaravimų. Prieštaravimai nekyla dėl tos paprastos priežasties, kad lozungai neturi jokio konkretaus turinio. Lozungai yra skirti masėms, o valdantis elitas žvelgė ir tebežvelgia į liaudį taip, kaip tai buvo dar prie Aristotelio, kuris teigė: „Žmonių masės yra vergai iš prigimties, ir kai jas išlaisvina, paaiškėja, kad jos neturi intelektualių ir moralinių stimulų, reikalingų, norint prisiimti atsakomybę už savo poelgius“.

Demokratija naudojasi visuomenės sutarties sistema, prie kurios kiekvienas žmogus vardan savo paties ekonominių interesų pasirengęs paaukoti dalį individualios ir pilietinės laisvės ir savanoriškai perduoda laisvę „išrinktiesiems“.

Visuomenė visais laikais sprendė dilemą: laisvė ar efektyvus masių valdymas. Tikroji gi tautos valdžia visada pavirsdavo plebso valdžios stichija – į anarchiją, kurioje pražuvo senovės Roma ir dėl kurios paskendo kraujyje Prancūzų Revoliucija. Tokiu būdu gaunasi, kad tvarka visuomenei reikalinga, be jos santykiai tarp žmonių ir tarp socialinių sluoksnių pavirsta chaosu.

Autoritariniai ir totalitarūs režimai tvarką įveda jėga. Demokratai gi naudoja visuomeninės sutarties sistemą, kai kiekvienas pilietis vardan savo ekonominių interesų yra pasirengęs paaukoti dalį savo individualios ir pilietinės laisvės ir savanoriškai perduoti valdžią „išrinktiesiems“. Demokratiška santvarka susiformavo XIX amžiuje – kapitalizmo išsivystymo laikmetyje, kai kapitalizmui demokratija pasidarė būtina. Be jos nebuvo įmanoma realizuoti ekonomikos uždavinių, kuriuos galima buvo įgyvendinti tiktai laisvos individualios verslininkystės sąlygomis, t.y. kai laisva ekonomika, reikalaujanti piliečių individualių teisių pripažinimo.

Rinkos ekonomikoje viskas turi būti perkama ir parduodama, tame tarpe ir pati demokratija, dėl to kandidatas į valdžią eina į savotišką aukcioną, o pirkėju tampa tas, kuris daugiau duos. Rinkimuose rinkėjas :“perka“ tinkamą kandidatą, vildamasis, kad „išrinktasis“ įgyvendins savo priešrinkiminius pažadus. Tačiau politinio gyvenimo praktikoje priešrinkiminiai pažadai niekad neišpildomi, kadangi realūs pirkėjai yra ne rinkėjai, o tos jėgos, kurioms priklauso šalies ekonomika. Politiniame aukcione ne rinkėjų masės perka kandidatą. Kandidatą perka tie, kurie duoda didžiausią kainą. Dėl to natūralu, kad kandidatas, gavęs valdžią dėka ekonomikos elito, vykdo valią tų, kurie jį nusipirko. Tai ir yra tikroji laisvosios rinkos demokratija.

Pasibaigus rinkimams, rinkėjams belieka tiktai stebėti, kas vyksta – ką nors pakeisti jie jau nebegali. Nes visa galia sutelkta realią valdžią turinčios valstybės, susiliejusios su stambiausių korporacijų sistema, rankose.

Kad sprendimų, kuriuos priėmė politinis ir ekonomikos elitai, įgyvendinimo mechanizmai būtų efektyvūs, masių dalyvavimo demokratinių rinkimų cirke iliuzija turi būti pakankamai įtikinama. Viljamas Penas, XVIII amžiaus kvakerių bendruomenės lyderis, įkūręs jo vardu pavadintą valstiją Pensilvaniją, būtent šitaip ir kalbėjo: „Suteikite žmonėms galimybę manyti, kad jie valdo, ir jie taps lengvai valdomais“.

Demokratijos teorija numato lygų politinį atstovavimą įvairioms gyventojų grupėms ir tų grupių lygiateisišką dalyvavimą visuomenės valdyme, taip pat pastovų valdžios perdavimą iš vienų grupių kitoms. Praktiškai gi valdžia koncentruojasi elito rankose, elito grupuotėms besivaržant dėl privilegijų. Elitas gi atsinaujina, įtraukdamas į savo gretas pačius agresyviausius žemiausių sluoksnių atstovus.

Amerika turi dvipartinę sistemą ir teoriškai valdžia atitenka tai vienai partijai, tai kitai. Tačiau reali šalies valdžia priklauso Didžiajam Bizniui, o respublikonai ir demokratai – tai ta pati partija, Biznio partija, turinti dvi frakcijas, atstovaujančiomis verslo interesus skirtinguose ekonomikos sektoriuose.

Jeigu kažkam kyla iliuzija, kad taip nėra, tai istorija lengvai sugriaus šitą mitą. Fermerių Amerikoje, t.y. tada, kai JAV dar tik formavosi, valstybė buvo silpna ne tiek dėl to, kad valdžią ribojo Konstitucija, kiek dėl to, kad neaprėpiamose naujojo kontinento platybėse valstybė realiai nekontroliavo milijonų gyventojų individualių iniciatyvų, o tie gyventojai nepriimdavo jokių įstatymų, išskyrus tuos, kurie susiję su išgyvenimu laukinėje gamtoje.

Paskui sekė sekantis periodas, kai prie fermerių prisidėjo manufaktūrų darbininkai, prekybininkai, susieję tarpusavyje gamintojus su pirkėjais, taip pat biurokratija. Valstybės brovimasis į visas visuomenės gyvenimo sritis dar tik prasidėjo, tiesioginiai ryšiai tarp visų visuomenės procesų dalyvių dar buvo išlikęs ir tai suteikė sprendimų ir veiksmų laisvę daugumai.

Ne veltui Aleksas Tokvilis pirmajame XIX trečdalyje kalbėjo apie amerikietišką rinkos demokratiją kaip apie save valdančią visuomenę: „Kai įžengiate į amerikiečių žemę, jūs atsiduriate siautėjančios minios centre. Tūkstančiai balsų girdisi tuo pat metu ir kiekvienas reiškia savo teises. Tai garsai visuomenės, kuri pati save valdo, be valstybės įsikišimo“.

Beveik du šimtmečius, kol Amerika buvo fermerių ir smulkių manufaktūrų šalimi, valstybė neturėjo realios valdžios. Tuometinės amerikietiško gyvenimo sąlygos suteikė laisvę „siautėjančiai miniai“. Ir vis dėlto vienas iš JAV tėvų-įkūrėjų Džeimsas Medisonas suprato pavojų, kurį kelią toji siautulinga banda jau susiformavusiam iki to laiko ekonominiam elitui: „Pagrindinis vyriausybės uždavinys – apginti pasiturinčią mažumą nuo daugumos ir kadangi tie, kurie pelnysis pragyvenimui savo darbu, slapta svajos apie teisingą gėrybių paskirstymą, būtina politinė ir ekonominė valdžia, kuri garantuos status quo išsaugojimą, garantuos, kad gėrybės niekad neatiteks tiems, kurie svajoja apie lygias dalybas“.

Medisonas priklausė epochai, kuri tikėjo išmintingais valdovais ir apsišvietusiu, liaudies gerove besirūpinančiu elitu, kuris valdo šalį visuotinės gerovės labui. Tačiau, stebėdamas elito transformaciją laisvos ekonomikos sąlygomis, savo gyvenimo pabaigoje Medisonas pakeitė pažiūras į pasiturinčią mažumą: „Jie, nebaudžiamai pažeidinėdami įstatymus, apiplėšia tautą ir grobia bendras gėrybes bei laiko vyriausybę nuolatinėje baimėje, baugindami perversmais ir visos vadovybės pakeitimu jei toji nepaklus jų interesams“.

Kaip ten bebūtų, galiausiai Amerikoje „gyvenimo šeimininkėmis“ tapo korporacijos ir nors veiksmų erdvė individualiam verslui visada išliko, ji buvo nustumta į tolimą ekonomikos gyvenimo periferiją, kurioje buvo galima užsidirbti pragyvenimui, tačiau priėjimas prie pelningiausių ekonomikos sferų priklausė korporacijoms. Vis dėlto daugumos valdžios ekonominiame ir politiniame gyvenime iliuzija išliko ir ją, šitą iliuziją, rūpestingai puoselėjo tie, kurių rankose susikoncentravo reali valdžia.

Per daugelį dešimtmečių Amerikoje buvo atlikta tūkstančiai sociologinių tyrimų, mėginant suprasti visą visuomeninių procesų sudėtingumą. Tačiau tyrimų, kurie parodytų mechanizmą, kaip turtingi tampa turtingais, kodėl jie turi valdžią ir kodėl vargingieji lieka vargingais ir neturi valdžios – neegzistuoja.

Dalinis atsakymas į šį klausimą gali būti ryšio tarp darbo produktyvumo ir turtų paskirstymo lygio dėsningumas. Kuo didesnius turtus turi elitas, tuo didesnę valdžią jis įgyja. Didėjant darbo našumui, elito pajamos auga ir valdžios koncentracija socialinės piramidės viršuje suteikia elitui dar didesnę valdžią.

Mūsų dienomis Amerikoje, ir ne tik joje į viršūnes patenka vis daugiau žmonių, kas sudaro teisingo gėrybių paskirstymo regimybę, verčia remti egzistuojančią sistemą ir vis dėlto tai, kad žymi dalis gyventojų įgyja pakankamai aukštą ekonominį statusą visiškai nereiškia, jog jie daro įtaką valstybės politikai.

Realią valdžią turi tik keliasdešimt tūkstančių žmonių, kuriuos tarpusavyje sieja sudėtingas ekonominių, politinių, kultūrinių ir šeimyninių interesų tinklas. Tai tie žmonės, kurie turi didelę įtaką valstybės aparate, industrijoje, prekyboje, finansuose, kariniame-pramoniniame komplekse, masinėje informacijoje, medicinoje, švietime.

Sudėtingos daugiapakopės industrinės visuomenės sąlygomis ekonominės valdžios koncentracija tampa absoliučia būtinybe.

Individuali verslininkystė aukštų technologijų gamybos sferoje gali nuvesti į chaosą. Tiktai ekonominė valdžia, sukoncentruota negausios aukščiausios nomenklatūros atstovų grupės rankose leidžia vykdyti planingą ekonomikos politiką, vykdyti ne tik visišką ekonomikos, bet ir viso visuomeninio gyvenimo kontrolę. O kontrolė gali būti efektyvi tiktai esant labai didelei gamybos priemonių koncentracijai ir konkurencinės kovos kontrolei.

XX amžiaus pradžioje stambių korporacijų šeimininkai vadino save „industrijos kapitonais“, manydami, kad jeigu jie stovi prie laivo-visuomenės šturvalo, tai tik jie vieni težino, į kokį uostą visuomenė plaukia. 1929 metų ekonomikos krachas parodė, kad laivas plaukė pats savaime. Prie šturvalo niekas nestovėjo. Dabartimis mūsų dienų verslo elitas irgi laiko save ekonomikos vairininkais, tiesa, atsikratęs atsakomybės ir paskelbęs pinigų darymą menu, o save pasiskelbę laisvu menininku. Rezultatas: laivas, kaip ir 1929 metais plaukia pats savaime. Kur jis atplaukė, mes galime pamatyti iš siautėjančių ekonominių krizių.

versijos.lt

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 20

  1. Mindaugas says:

    Kapitalizmas – pati kruviniausia santvarka. Nuo lengvai išgydomų ligų, nuo bado ir skurdo, organizuotų nusikaltėlių, narkotikų, galop – nuo karų – kasdieną žūsta dešimtys tūkstančių žmonių. Kasmet – milijonai… Dėl skurdo Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1000 žmonių. O kiek yra nužudoma? O kiek miršta dėl vaistų trūkumo. Kiek vaikų benamiai ir beglobiai, išnaudojami? Kapitalizmas, anot klasiko – tai arba siaubas be pabaigos (taikos metu), arba pabaiga su siaubu (karo atveju). Bet kapitalo klasė naudojasi šiuolaikine propagandos technika. Pasisamdę privačias ir valstybines žiniasklaidos priemones bei legionus „ekspertų“ bei „politikų“, kapitalo klasės atstovai diegia žmonėms paistalus apie „demokratijas ir laisves“, nuslėpdami, kad tai demokratija ir laisvė tik kapitalui. Praėjus 25-iems kapitalizmo metams Lietuvoje jau galima suprasti, kad klasinėje (į klases susiskaldžiusioje) visuomenėje „abstrakčios demokratijos“ nebūna – tai arba demokratija stambiam kapitalui ir diktatūra darbo žmonių atžvilgiu (kapitalizme), arba demokratija darbui (darbo žmonėms) ir diktatūra stambaus kapitalo atžvilgiu (socializme). Kodėl kyla socialistinės revoliucijos? Jos kyla tol, kol visuomenė yra suskilusi į priešiškas klases. Klasių egzistavimo pagrindas yra privačioji nuosavybė, nes ji priveda prie skurdo ir turto poliarizacijos. (Kalbame apie privačią gamybos priemonių – įmonių, žemės, gamtos resursų – nuosavybę. Kas valdo šias gamybos priemones, tas gamybos procese savinasi kitų darbo vaisius, t. y. išnaudoja žmones. Žmogaus turimi buities daiktai yra ne privati, o asmeninė nuosavybė, kurios niekas nesiruošia naikinti.) Taigi, tol, kol ekonomikoje dominuos privačioji nuosavybė, tol visuomenė skils į priešiškas klases, tol vieni turės viską, kiti neturės nieko, tol kils revoliucijos. Jos kils ne socialistinės partijos ir jos lyderių valia, o kils dėl objektyvių ekonominių priežasčių.

  2. Ec says:

    Koks skirtumas kokia santvarka, socializmas ar kapitalizmas, jei rinkimų sistema ta pati, t.y. demokratinė, rezultatas bus tas pats. Išrinks veikėjus, kurie laikinai valdys valstybinį turtą (t.y. niekieno). Ir kaip gi tie veikėjai, žinodami, kad jų buvimas valdžioje ribotas, elgsis su tuo turtu? Aišku kaip – maksimaliai kaups atsargas SAU, tam atvejui, jei sekančiai kadencijai neišrinks.

  3. Dalia says:

    Taigi, jau pasirodo, kad skirtumas vis tik yra. Kaip tai nėra?

  4. diktatura&demokratija says:

    pusiausvyra galima tik ‘priesingybiu’ vienybeje.Socializmas neisgyveno,kapitalizmas agonijoj-nebeveikia.Reiks rasti budu kaip sugyventi nebeengiant-nebezudant viens kito,o padedant viens kitam atsiskleisti-suzydeti.Ijunkim savo vaizduotes ir pabandykim isivaizduoti nauja realios ekonomikos finansavimo buda,kur atsiras ‘taupomosios(beprocentines)vartojimo paskolos(perku-taupau).Savo likimo kalvis-kiek sutaupiau(vartodamas),tiek mano(salia valstybines pensijos)ir nebereikes jokiu spekuliaciniu banku,pensijiniu ir kitokio plauko fondu,kurie su realia ekonomika nebeturi nieko bendro.pagarbiai Jusu O.Benderis:)

  5. Mindaugas says:

    diktatura&demokratija: pusiausvyros tarp priešingybių būti negali dėl vienos paprastos priežasties-priešingybės stengsis dominuoti. Ideali santvarka yra tokia, 1. kuomet: nebebus išnaudojimo, žmogus neišnaudos kito žmogaus. 2. Nebeegzistuos visuomenės pasidalijimo į klases. 3. Nebebus susvetimėjimo tarp žmonių. 4. Nebebus žmogaus susvetimėjimo su darbu ir darbo vaisiais. 5. Visos visuomenės tobulėjimo sąlyga taps kiekvieno visuomenės nario kaip individo tobulėjimas. 6. Žmogus išreikš save kaip žmogų, kaip rūšinę būtybę. 7. Bus įgyvendinamas gėrybių paskirstymo principas „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikus. 8. Nebebus nacijų, tautybių, kadangi jos natūraliai išnyks, egzistuos viena pasaulinė kultūra. Tradicinę patriarchalinę šeimą pakeis naujo tipo šeimyna, kurioje nebeliks ekonominių santykių.

  6. algimantas says:

    Mindaugui >>>

    Jūs gerbiamasis čia išdėstėte komunizmo teoriją, kuri deja, nieko bendro su praktika neturi.

    Tad, gal sugrįžkite į žemę ir kalbėkite daugumai suprantama kalba. Ne teorinių utopijų sąvokomis, o realių ir įmanomų įgyvendinti projektų pasiūlymais.

    Nes dievaži, nieko neturiu prieš jus asmeniškai, bet jūsų komunistinis požiūris čia jau senokai žinomas kiekvienam, kas, beje, irgi nieko blogo, jei su saiku. Tačiau čia jau saikas prarandamas, kai vos ne kiekvienoje temoje tenka skaityti tą patį.

    Gal jūs Mindaugai pateikite bent vieną realų atvejį (kurį mes galėtume realiai patikrinti), kur būtų veikęs jūsų propaguojamas teorinis-utopinis modelis, taip apdainuotas Vladimiro Iljičiaus?

    – O jei tokio pavyzdžio neturite, tai gal pabandykite pasidaryti kažkokias konkretesnes išvadas šiuo klausimu? :)

  7. Mindaugas says:

    algimantui: aš jums savo požiūrio neperšu, kam reikia, tas mane supranta,o jūs galite sau kurti kapitalizmą su „žmogišku veidu“… Kas liečia „teorines utopijas“, tai be teorijos negali būti ir praktikos, ar ne, garbusis? Vertėtų prisiminti 1991 metus Lietuvoje, kuomet nebuvo nieko, nei teorijos, nei praktikos, tik apkvailintos žmonių masės, kurioms buvo žadama po penkių metų gyventi kaip amerikoje (prisiminkite landzbergio žodžius). Norėdami pasipriešinti Lietuvą valdantiems oligarchams, „tradicinėmis“ partijomis įvardijamoms kriminalinėms gaujoms ir jų interesus aptarnaujančiai sistemai, privalome organizuotis ir sudaryti realią politinę jėgą, kuriai vieną dieną bus lemta stoti į atvirą politinę kovą prieš šalį valdantį buržuazinį-neokolonijinį režimą. Kapitalizmo prieštaravimai taip ir nėra pašalinti. Prieštaravimas tarp darbo ir kapitalo likęs. Priešiškos klasės liko. Saujelė dykūnų lobsta, įsitaisiusi ant darbo liaudies kupros. Pasaulinio kapitalizmo sisteminė krizė bus išspręsta tik revoliuciniu keliu. Kada tai įvyks ir kokiu būdu – niekas negali atspėti tiksliai. Kai ateis revoliucijos epocha, aš būsiu už taikias revoliucijas, tačiau jeigu nueinančios nuo istorijos arenos klasės nenorės geruoju susitarti dėl visai visuomenei būtinų priemonių bei pereis į puolimą, tuomet darbo klasė turės ką į tai atsakyti. Manau, mane palaikys visi, kuriuos netenkina nei nuolanki vergija ir beprasmiškas vegetavimas, nei vilkiška kova dėl aukso veršio, kurie yra ištroškę kovos už tai, kas gražu, kilnu ir teisinga.

  8. Vincius says:

    Pritariu Jums, Mindaugai. Tik nemanau, kad Lietuvoje situacija pasikeis i gera puse, didesne dalis tautos ar del genetinio maisymosi, ar del palinkimo i alkoholizma, ar del galimo didelio fluoro kiekio vandenyje yra tikra ta zodzio prasme „untermenchai“. Jei Jums dar tas nebuvo akivaizdu referendumo del zemes metu ir po to vykusio grybes perrinkimo prezidente komedijos, tai busite smarkiai nuviltas dar po kokiu 5-10 metu, kai salis tikrai bus ant ismirimo slenkscio, o „patriotai“ vis kalbes apie nepriklausoma, klestincia Lietuva EU arba JAV glebyje. Labai man tauta primena aborigenus, net ir siais laikais jie nesupranta ar nenori suprasti,kad buvo isdulkinti ir ismesti i siuksliu kibira. Aisku, yra sviesiu protu (cia ir Jus turiu omeny), bet tai yra ne daugiau 10%, to neuztenka, kad sali islaisvinti ir sekmingai valdyti. Kai kurie sakys – betgi sakoma, kad tik 1% visus ir viska valdo , kaip gali 10% neuztekti? Ne, tie 1% tik tona ir krypti uzduoda, o likusi darba aborigenai savo rankomis, nugaromis ir liezuvio malimu atlieka uz tai, kad galetu isigyti spalvota televizoriu ir turtingesnio vakariecio pries tai panaudota masina. Buki vartotojai yra sistemos varomoji jega ir net nebandyk to is ju atimti ar net sumazinti vartojimo tempus -perkas gerkle.

  9. Mindaugas says:

    Vinciui: Taip, visiškai pritariu Jums. Deja kas liečia Jūsų aprašytus lietuvius, tinka daugumai pasaulio gyventojų (amerikiečiams net dar daugiau). Mes dabar gyvename ženkliai besikeičiančiame pasaulyje, kaip sakoma, kuo blogesnė padėtis pasaulyje (kaip žinote, kapitalizme krizės neišvengiamos), tuo geriau mums. Žmonės pradeda busti (Graikijoje, Italijoje, beje praktiškai visoje pietų Europoje yra stiprūs komunistiniai judėjimai, ko negalėčiau pasakyti apie Šiaurės Europą). Reikia naudotis proga, šviesti žmones, kadangi bet kokios permainos, be teorijos, neapsiginklavus tvirta teorine baze ir žiniomis, bus nulemtos išankstiniam pralimėjimui.

  10. Mindaugas says:

    algimantui: Jums reikia realių pavyzdžių. Prašome-TSRS, Kinija, Šiaurės Korėja. Kas iš to išėjo ir kodėl, tai jau atskira tema, kurios gvildenti nenorėčiau, bijodamas įžeisti Jūsų patriotinius lietuviškus jausmus….

  11. pusiausvyra says:

    ir tobulumas gamtoje…amino rugstis(rugsties ir sarmo pusiausvyra)gal but visa ko pradzia…tiesiog rugstis jungiasi su  rugstimi,sarmas su sarmu(be galimybes ir noro domonuoti)…ko galetumem pasimokyti,kuriant kazka naujo?..vel ijunkim vaizduote ir pamatykim salia istatymus kurianciuju,juos vykdanciuju,bei teismu-APOLITISKUS VALSTYBES FINANSUS…paprasta,kartu ir sudetinga…

  12. algimantas says:

    Mindaugai>>>

    Jūs gerbiamasis pamirštate vieną dalyką, kad jūsų teorija nėra jūsų teorija ir nėra rimta teorija, o tik utopija, kurios preliudija – socializmas ir TSRS nuėjo į nebūtį, kaip nepasiteisinusi ir neišlaikiusi išbandymų.

    Todėl kalbėti kažką daugiau nėra prasmės. TSRS kaip pavyzdys tinkama tik patvirtinti mano teiginiui, jog grynasis socializmas (ir komunizmas) tėra utopija, nes neišsilaikė niekur – nei TSRS, nei KInijoje (juk neneigsite, kad Kinijoje kapitalizmas?), nei Korėjoje, kur vėlgi tėra asmenybės kultas, kaip Stalino laikais.

    Tad visi jūsų pateikti pavyzdžiai tėra mano argumentų patvirtinimai, o ne jūsų.. deja.

    Beje, aš niekur neminėjau, kad noriu kažkur kurti kapitalizmą ar esu UŽ kapitalistinę sistemą, – jūs eilinį kartą išsigalvojate, kai pritrūkstate argumentų savo teiginiams. Sudėtinga įrodinėt utopinius dalykus, čia aš jus suprantu :)

  13. Ec says:

    Komunizmas graži teorija bet utopiška dėl to, kad pas visus žmones pirštai į save lenkti, kas tą gražią teoriją bandant pritaikyti praktiškai, paverčia į nieką. Bet idėja gera. Kapitalizmas lygiai dėl tos pačios priežasties taip pat yra cikliškas, su kiekvieno ciklo pabaiga griauna daugelio žmonių gyvenimus. Ar kapitalizmo idėja gera?, manau kad jis visai jokios idėjos neturi. Blogiausia kapitalizme tai, kad oficialiai galima pirkti tai, ko neturėtų būti galima pirkti, pvz. įstatymai (lobistų pagalba)

  14. Mindaugas says:

    algimantui: Na, TSRS jau nebėra. Kodėl ji sugriuvo, tai atskira tema, bet tikrai ne dėl to, kad socializmas ir kumunizmas yra utopija. Aš juk jums jau rašiau-pasidomėkite giliau. Na, Kinijoje ne grynas kapitalizmas, bet sutinku su jumis, ten kapitalizmas dalinai nugalėjo. Dėl ko taip atsitiko, pasidomėkite, jeigu netingite. Kas liečia Š.Korėją. Mirus Kim Ir Senui, po savęs jis paliko didį palikimą korėjiečių tautai ir viso pasaulio kovotojams už tautų laisvę ir nepriklausomybę, bet tuo pačiu KLDR teko TSRS žlugimo ir tuo metu išaugusios tarptautinės izoliacijos bei JAV imperialistų sankcijų fone išgyventi ypatingai sunkius laikus, kurie šalies neparklupdė, bet tiktai dar kartą didžiai patvirtino jos valią gyventi ir kovoti, nepasiduodant jokiems vidaus ar išorės priešams; tai buvo estafetę iš Kim Ir Seno perėmusio vadovo – Kim Čen Iro – politinio bei valstybinio genijaus, o taip pat ir visos tautos susitelkimo ir jėgos dėka.Tuo tarpu šiandien KLDR, jau įveikusi sunkiausius savo istorijos metus po Kim Ir Seno mirties, žengia į priekį vadovaujama Kim Čen Uno, principingai tęsiančio savųjų pirmtakų idėjinį ir politinį palikimą, keldama ne tik savąjį karinį pajėgumą, bet ir ūkį bei kultūrą.Tvirta ir kovinga KLDR dvasia, kuri ir yra viena pagrindinių šios šalies atramų kovoje su imperialistų agresija, buvo ir yra persipynusi su Kim Ir Seno asmenybe ir jo palikimu, kuris savo aktualumo nepraranda ir šiandien, tautoms tęsiant kovą su pasaulinio viešpatavimo siekiančiais imperialistais, o tai pačiai Korėjai ir toliau laikantis tvirtai ir išdidžiai.

    Mažiau tikėkite vakarų propoganda, garbusis algimantai.

  15. algimantas says:

    Mindaugui>>>

    Žinote, man regis propaganda čia tikite jūs, nes nėra nė vienos tikrai socialistinės šalies pasaulyje, o jūs čia kažkokias pasakėles apie didžius korėjiečių žygdarbius pasakojate :D Žinote.. nesiginčysiu su jumis – pažiūrėkite filmuką – įdedu iš Facebook apie korėjiečių vadą (dabartinį), kur aiškiai matosi, jog tik jis vienintelis ten nesilaiko dietos :) Jei nenaudojate Facebook – tada atleiskite, prarandate puikią erdvę socializmo propagandai :) Apie kitką klipe suprasite net nesuprasdamas kalbos.. tikiuosi:

    https://www.facebook.com/euronews/videos/vb.101402598109/10153260655758110/?type=2&theater

  16. Mindaugas says:

    algimantui: o kas gi šį klipą sukūrė ir įkėlė į zukebergo sukurtą tinklalapį? Aja jai, ar tik ne jankiai? Oi ne, čia juk „euronews“, kapitalistų valdomas žinių kanalaskas…supraskite pagaliau, vyksta nuožmus informacinis karas, kurį veda jav ir jų pakalikai, o jūs man filmukus tokius rodote ir bandote juos pateikti kaip tiesos šviesulį. Kas liečia Kim Jong-un, tai jis serga cukriniu diabetu…..taigi, prie ko čia dieta? Kas liečia tai, jog pasaulyje nėra nei vienos soc. šalies, jūs ir vėl klystate. Kiek tose šalyse efektyvus socializmas ir kodėl, tai jau atskiras klausimas….
    Kas dėl propogandos, aš jokios propogandos nevedu….kam reikia, tas ir taip mane supras ir be jokios propogandos. Gero vakaro :)

  17. Ec says:

    Malonų paskaityti Algimanto ir Mindaugo kraštutinumų priešpriešos komentarus. Kas dėl Šiaurės Korėjos, geriausia būtų patiems ten nuvykti ir pamatyti tiesiogiai kuo ten žmonės gyvi. Tą kitąmet ir planuoju padaryti. Jei ten priima turistus, reiškia nėra ten jau taip blogai keliones.eu/naujiena-siaures-koreja/

  18. Mindaugas says:

    to Ec. Jeigu susiruošite keliauti, būtu malonu, kad parašytumėte straipsnį apie kelionės įspūdžius. Su malonumu paskaityčiau. Kaž kur skaičiau, kad ten gyventojai net namų durų nerakina, kadangi nusikalstamumas praktiškai išnaikintas….

  19. Ec says:

    Šalyse kuriose yra tvarka ir stiprus vadovas (vakarietiškai – diktatorius) kaip taisyklė yra žymiai saugiau nei šalyse su demokratine santvarka, kur vadovo praktiškai nėra o šalį valdo pinigai :)

  20. Ec says:

    Linksmas vokiečių satyriko pasirodymas liečiantis Šiaurės Korėją ir vakarietiškus dvigubus standartus. Vokiečiai juokiasi, o Lietuvoje už tai, tikriausiai, pasodintų :) youtube.com/watch?v=8I5bJFrjoA0

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top