ES mūšis siekiant energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos

2014, liepos 13, 9:44 | kategorija Ekonomika | atsiliepimų dar nėra | | | Sarmatai

Lietuvos poligonas

nuo redakcijos:
Gerb. tinklapio skaitytojai, jūsų dėmesiui pateikiame straipsnį, apibendrinantį dabartinę Lietuvos energetikos politiką Rusijos atžvilgiu, tos pačios Rusijos apžvalgininkų akimis. Straipsnis įdomus tuo, kad jame nurodomos rizikos Kaliningrado sričiai apsirūpinimo elektros energija klausimu ir pateikiamas tų rizikų sprendimo būdas bei jau įgyvendinti sprendimai. Čia galime suprasti, kad Rusijai išsprendus šiuos klausimus, t.y. Kaliningradui įgavus energetinę nepriklausomybę nuo Lietuvos sprendimų, pastaroji praras dar turimus spaudimo svertus Rusijai, Kaliningrado srities energijos aprūpinimo klausimu.

paveikslėlisLietuva – valstybė prie Baltijos jūros. Europos Sąjungos narė. Jos plotas – 65 301 kv. km. Gyventojų – 2972 tūkst. (2013 m.). Lietuviai sudaro 84,2 %, lenkai – 6,6 %, rusai – 5,8 % visų gyventojų. 2014 m. prognozuojamas BVP (PPP) – 70,8 milijardų dolerių. Pagal visus parametrus tai – nedidelė Europos šalis. Tačiau Lietuva ryškiai išsiskiria bendrame informaciniame fone. Ypač jos daugiaplanės akcijos atominės energetikos srityje (problemos su Ignalinos AE uždarymu, kova dėl Visagino AE statybos, kova prieš Baltijos ir Baltarusijos AE statybas), daug metų besitęsiantys ginčai su „Gazprom“, daugybė projektų elektros energetikos srityje. Lietuva pastebima ir Europos politiniame gyvenime.

Deklaruojama Lietuvos vidaus ir užsienio politika yra kova už energetinę nepriklausomybę. Šia įkyria (idee fixe) idėja bando pasinaudoti ir Vakarų kompanijos bei ES vadovybė – norėdami užgrobti rinkas (tiesa, sėkmė šioje sferoje dažnai būna abejotina) bei, savaime suprantama, įtvirtinti savą energetinę politiką. Lietuva tapo savotišku, eksperimentų bei Rusijos įtakos Rytų Europoje plitimo stabdymo mechanizmų, derinimo poligonu. Visa tai galima matyti, stebint, atrodytų iš pirmo žvilgsnio lokalių įvykių Lietuvoje siužetą.

Pastaraisiais mėnesiais įvykiai šioje srityje „susipresavo“. Vertėtų peržvelgti atskirų kovos krypčių, veikiančių Rusijos įtakos sferos interesus, raidą. Ir pradėsime nuo elektros energetikos.

Įvykių chronologija:

2013 m. kovas – Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė sutartį dėl bendros elektros energetikos rinkos.
2013 m. birželis – sustabdyta Baltijos AE statyba.
2013 m. rugsėjis – pradedama eksploatuoti pirmoji Kaliningrado požeminė dujų saugykla.
2013 m. lapkritis – surengtas referendumas dėl Visagino AE statybos.
2013 m. gruodis – Europos Sąjunga atnaujino Ignalinos AE uždarymo projekto finansavimą.
2013 m. gruodis – Europos Sąjunga skyrė pinigų Lietuvos elektros tinklų modernizavimui, kad atitiktų jos standartus.
2014 m. balandis – pradėtas tiesti elektros kabelis NordBalt tarp Lietuvos ir Švedijos.
2014 m. gegužė – Europos Sąjunga skyrė pinigų elektros energijos perdavimo linijos LitPolLink tarp Lietuvos ir Lenkijos statybai.
2014 m. gegužė – Rusijos vyriausybė nusprendė sukurti Kaliningrado srityje izoliuotą energetikos sistemą.
2014 m. birželis – reanimuotas Visagino AE statybos projektas.

Tarybinės AE demontavimas: kova su Rusijos rangovais

Lietuvai iš TSRS atiteko Ignalinos atominė elektrinė. Tačiau, Europos Sąjungai reikalaujant, ji buvo sustabdyta (pirmasis blokas – 2004 m., antrasis – 2009 m.). 2010 m. pradėtas įrangos ir stoties sistemų demontavimas. Darbai vykdomi prižiūrint ES. Finansuojami šalių–donorų (Austrijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos ir Šveicarijos) bei Europos Komisijos. Visiškai AE bus demontuota 2030 metais.

Didžiausias AE uždarymo darbų rangovas – Vokietijos „Nukem Technologies“, 100 % „Rosatomo“ „duktė“. Viena pasaulio atominių paslaugų tiekėjų lyderių. Konfliktai su Lietuvos rangovais, ginčai dėl radioaktyvių medžiagų saugojimo konteinerių techninių charakteristikų ir saugyklų projektų, darbų finansavimo problemos, valdininkų bei Lietuvos vyriausybės narių demaršai – tai kasdieninis „Nukem“ veiklos fonas. „Lietuva kaltina „Nukem“ dėl darbų sustabdymo, „Nukem“ kaltina Lietuvą nutraukus finansavimą“. Berods, tai vienintelis atvejis, kai Europos Sąjunga nepalaikė Lietuvos pusės.

Dėl bekompromisinės pastarosios pozicijos konflikte su Nukem, 2012 m. pabaigoje ES sustabdė Ignalinos AE demontavimo darbų finansavimą. Iki to laiko jau buvo panaudota 457 milijonai eurų. Lietuvos ir „Nukem“ konflikto sprendimui surasti prireikė apie metus laiko. Tik 2013 pabaigoje Europos Sąjunga atnaujino Ignalinos AE uždarymo darbų finansavimą. Šiam tikslui 2014 – 2020 metais bus skirta 450,8 milijonų eurų, o už Nukem darbus bus sumokėti papildomi 55 milijonai eurų.

Visagino AE: gyventojai balsavo prieš

Vietoje Ignalinos AE Baltijos valstybės planavo Lietuvos teritorijoje statyti naują atominę elektrinę – Visagino. Ideologinis pagrindas – energetinės nepriklausomybės regione užtikrinimas. Numatoma AE kaina – 5 milijardai eurų, galingumas – 3200 – 3400 MW. Pradžioje projekte dalyvavo Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Tačiau Lenkija 2011 m. iš jo pasitraukė. Vėliau buvo rastas generalinis rangovas – japonų firma „Hitachi“. Ji tuo pačiu turėjo pastatyti ir savo reaktorių. Tačiau keturi projekto dalyviai (trys šalys ir „Hitachi“) nesugebėjo sutarti dėl AE akcijų paskirstymo. Nežiūrint į šias nesėkmes, Lietuva tęsė kovą dėl energetinės nepriklausomybės ir 2013 m. lapkritį surengė referendumą Visagino AE statybos klausimu. 60 % gyventojų pasisakė „ne“. Bandymai realizuoti projektą Lietuvai kainavo keliasdešimtis milijonų eurų.

Visgi Visagino AE statybos projektas gyvas. Buvo skelbiama, kad „Lietuvos vadovybei ir japonų „Hitachi“ pavyko sutarti, kompanija gerokai palengvino savo sąlygas, padarė daug nuolaidų, todėl ekonominė projekto dalis gerokai skiriasi nuo tos, kuri buvo priimta ankstesnės valdžios“. Apklausos rezultatai naujajam AE projektui negalioja. Lietuvos gyventojai pasakė „ne“ senajam projektui. Visagino AE projekto reanimacijai taip pat palankus Baltijos AE Kaliningrado srityje statybos sustabdymas.

Kova su Baltijos AE: Lietuva ir Lenkija blokuoja prieigą prie tinklo

Baltijos AE statyba (du energijos blokai, bendra galia – 2300 MW) Kaliningrado srityje „Rosatom“ pradėjo 2010 m. vasarį. Projekto kaina – 6 milijardai eurų. Papildomos infrastruktūros elektros energijos transportavimui sudarymas – 3 milijardai eurų. Buvo tikimasi, kad pusę sumos sudarys investuotojų indėliai. Dalis atominės elektrinės gaminamos elektros energijos turėjo patenkinti augančius Kaliningrado srities energijos poreikius. Likusią dalį buvo planuota eksportuoti Europos Sąjungai – pirmiausia Lietuvai ir Lenkijai.

Nuo pat darbų pradžios Baltijos AE statyba sulaukė aršaus Lietuvos priešinimosi. Priežastys dvi. Pirmoji: Baltijos AE statybos pradžia smarkiai sumažino Visagino AE statybos plano realizacijos galimybę, ir antroji – Rusijos AE elektros energijos eksportas į Baltijos šalis tiesiogiai kertasi su jų energetinės nepriklausomybės idėja.

„Rosatom“ ėmėsi taktinių veiksmų, kad sumažintų šią priešpriešą. Prie Baltijos AE elektrinės projekto buvo pasiūlyta prisijungti Lietuvai ir Lenkijai. Lietuvai buvo pasiūlyta į jį integruoti ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Tačiau šios šalys ne tik nepanoro įsilieti į projektą ar paprasčiausiai pirkti atominę elektros energiją, bet ir atsisakė suteikti jai prieigą prie Europos elektros tinklų. Faktinė Baltijos AE blokada iš Lietuvos ir Lenkijos pusės, jos statybą pavertė beprasme. 2013 metų viduryje ji sustabdyta. Ieškomi būdai įdiegti elektrinėje sumažintos galios energijos blokus.

Šiuo metu Lietuvos politikai aršiai priešinasi Baltarusijos AE statybai. Tam jie turi sukaupę didžiulę patirtį. Tačiau užblokuoti būsimą elektros energijos eksportą ne jų jėgoms.

Žalioji energetika: tradiciškai, per dotacijas ir padidintus tarifus

Be jokios abejonės, atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) naudojimas Lietuvos teritorijoje padidins jos energetinę nepriklausomybę. Tačiau pati kova už AEŠ yra tik dalis pačios Europos Sąjungos kovos. Pagal jos direktyvą, Lietuva iki 2020 metų privalo 23 % savo energetikos balanso pervesti į AEŠ. Šiuo metu tai – 4,6 % visos išgaunamos elektros energijos. Šių planų pagrindą sudaro galingas ekonominis fundamentas.

Saulės, vėjo, biogeneratorių, įrengimų naudojančių medieną elektros gamybai,mažų hidroelektrinių pagaminamos elektros energijos supirkimo kaina Lietuvoje yra 0,07 – 0,08 euro už 1kWh, prieš importuojamos elektros kainą – 0,04 euro už 1KWh. Šie tarifai (patvirtinti 2009 m. sausio 1 d.) galios iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. Dotacijos atsinaujinantiems energijos šaltiniams 2011 metais sudarė 116 milijonų eurų, 2020 metais jau bus 830 milijonų eurų. Be to, norint pasiekti planuojamą atsinaujinančių šaltinių generacijos lygį, prireiks šimtų milijonų eurų kapitalo investicijų.

Integracija į ES elektros tinklus: kokios problemos laukia Rusijos

Iki 2009 metų Lietuva buvo visiškai apsirūpinusi elektros energija. Tačiau Ignalinos AE uždarymas, gaminusios daugiau nei 70 % visos šalies elektros energijos, smarkiai pakeitė situaciją. 2012 metais 77,1 % bendrų sąnaudų sudarė importuota elektros energija. Rusija 2012 m. į Lietuvą eksportavo 4,78 milijardo kilovatvalandžių – tai sudaro 56,2 % viso importo ir 45 % visos šalies sunaudotos energijos. Lietuva taip pat importuoja elektrą iš Estijos, Latvijos ir Baltarusijos. 2013 metais šalis sunaudojo 9,6 milijardų kilovatvalandžių. Akivaizdu, kad reali Lietuvos padėtis šioje srityje yra labai toli nuo energetinės nepriklausomybės.

Paprasti elektros energijos problemos importo sprendimai iš Baltijos ar Baltarusijos AE – atmesti. Kardinalus jos sprendimas – Visagino AE statyba – nėra vidutinio laikotarpio planavimo pagrindas, kadangi tokio projekto realizavimo tikimybė labai maža. Vystomi du milžiniški projektai – bendros Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energijos rinkos formavimas bei Lietuvos prijungimas prie Europos Sąjungos energetinės sistemos.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tiekimo operatorių vadovai („Litgrid“, „AST“ ir „Elering“) 2013 m. kovo 15 d. pasirašė susitarimą, kuris suformuoja bendrą šių šalių elektros energijos rinką. Jis turi vieną ypatybę: susidarius laisvai galiai, šalys privalo pirkti elektrą viena iš kitos. Lietuvai tai reiškia, kad ji privalės pirkti elektros energiją iš Latvijos ir Estijos net tada, kai turės galimybę įsigyti ją iš Rusijos ar Baltarusijos už mažesnę kainą.

Lietuvos energijos sistema turi tris tarptautines jungtis – Lietuva – Baltarusija, Lietuva – Kaliningradas ir Lietuva – Latvija – Estija. Norint prijungti Lietuvą prie Europos Sąjungos energetikos sistemos, yra vystomi du projektai: povandeninio elektros kabelio „NordBalt“ tiesimas tarp Lietuvos ir Švedijos bei elektros perdavimo linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos – „LitPolLink“ – statyba.

NordBalt kabelio tiesimas (jo galingumas 700 MW) pradėtas šių metų balandį. Bendras jo ilgis – 450 km. Kabelio išėjimo į sausumą taškuose pradėtos atitinkamų transformatorinių pastočių statybos. Objektas bus atiduotas eksploatacijai 2015 m. pabaigoje. „NordBalt“ projekto kaina – 550 milijonų eurų. Jį finansuoja Lietuva, Švedija ir Europos Sąjunga. Pinigus „LitPolLink“ projektui (193,7 milijono eurų) Europos Komisija jau paskyrė. Jis turi būti realizuotas iki 2015 m. gruodžio.

Taigi, Europos Sąjunga pilnai finansuoja „LitPolLink“ projektą ir dalinai „NordBalt“. Skyrė lėšas Kruonio hidroakumuliacinės stoties vystymui. Naujo jos agregato statyba kainuos 100 – 115 milijonų eurų. ES patvirtino dujų sujungimo tarp Lietuvos ir Latvijos bei Lietuvos ir Lenkijos statybų finansavimo planus. Be to, Europos Sąjunga planuoja finansuoti Baltijos šalių ir Europos elektros perdavimo linijų sinchronizavimą. Lietuvos elektros tinklų modernizavimui 2007 – 2013 m. ES jau skyrė 29,8 milijonų eurų.

Tokiu būdu už Europos Sąjungos pinigus Lietuvos teritorijoje bus įgyvendinti infrastruktūriniai projektai, kurie sukurs naujas darbo vietas ir generuos pridėtinę vertę. Taip pat yra ir gausiantys tiesioginę naudą iš šių projektų realizacijos – tai Lietuvos energetikos kompanijos.
Pažymėtina ir dar viena „LitPolLink“ statybos nauda: „Kainos regione gali sumažėti: elektrą subsidijuojant Vokietijos vartotojams“. Tai suprantama. Būtent Vokietija daugiausiai subsidijuoja elektros energiją savo teritorijoje. Tačiau Europos Sąjungos rinka – bendra. Todėl subsidijų vaisiais (Vokietijos vartotojų sąskaita) su malonumu pasinaudos ir lietuviai.

Rodos, koks mūsų (rusų – vert. past.) reikalas, kas ir kaip „melžia“ „Vokietijos vartotoją“ ir visą Europos Sąjungą? Ne viskas taip paprasta. Dėl šių „nekaltų“ Lietuvos projektų Rusijos nuostoliai bus labai dideli.

Rusija siūlo sinchronizuoti NVS ir Europos Sąjungos šalių energetikos sistemą. Natūralu, kad Lietuvos energetikos sistemos, dalinės technologinės sinchronizacijos su ES energetikos sistema planai, nesutampa su globalaus šios problemos sprendimo būdais. Ir Lietuva Europos Sąjungos struktūrose per savo lobistus stums savo planą, tuo pačiu veikdama prieš Rusijos pasiūlymus.

Tačiau didžiausia Rusijos problema slypi kitur. Kaliningrado srities elektros energijos sistema yra BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiedo dalis ir yra sujungta su Lietuvos energetikos sistema. Lietuvos vadovų siekis prisijungti prie ES energetikos sistemos ir pereiti prie jos standartų sukuria technologinę riziką elektros energijos apsikeitimui su Kaliningrado sritimi.

Tačiau grįžkime prie „elektrą subsidijuos Vokietijos vartotojai“ temos. „Gazprom“ ir „Inter RAO“ atmetė net teorinę galimybę elektros energijos tiekimui į Lietuvą iš Baltarusijos, kur jos gaminimui naudojamos gerokai pigesnės gamtinės dujos. Taip Rusija ir toliau griauna Lietuvos politikų iliuzijas gauti iš kaimyninės šalies daug pigesnės elektros energijos už konkurencingą kainą. Tai džiugina. Tik truputį gaila „Vokietijos vartotojo“. Panašu, kad Vokietijoje nėra kam juos užtarti.

Energetinė Kaliningrado srities blokada

Apibendrinkime

1. Baltijos AE statyba faktiškai užblokuota, Lietuvai ir Lenkijai atsisakius pirkti jos išgaunamą elektros energiją bei transportuoti ją per savo teritorijas.
2. Dujos į Kaliningrado sritį tiekiamos per Lietuvos teritoriją. Tačiau „Gazprom“ prarado galimybę kontroliuoti jų tranzitą (apie tai kalbėsime kitame straipsnyje).
3. Lietuva siekia išeiti iš BRELL žiedo ir taip sukuria technologinę riziką elektros energijos apsikeitimui su Kaliningrado sritimi.
4. Pagrindinė anglies ir naftos produktų dalis į sritį patenka per Lietuvą.

Remdamasi išdėstytai faktais, Rusijos vyriausybė 2014 m. gegužės 28 d. priėmė sudėtingą sprendimą: Kaliningrado srityje iki 2018 metų turi būti sukurta izoliuota energetikos sistema. Planuojama pastatyti naujas elektrines, kurių bendra galia sudarytų 1006 MW, taip pat sudaryti sąlygas Kaliningrado antrosios termofikacinės elektrinės darbui pusės blokų režimu. Bus pastatytas regazifikacinis 2,7 milijardo kub. m./metus galingumo suskystintų dujų terminalas ir padidinta Kaliningrado SGD terminalo talpa iki 800 milijonų kub. m. (pirmoji jo eilė pradėjo darbą 2013 m. rugsėjį). Investicijos elektros energetikos vystymui Kaliningrado srityje sudarys šimtus milijardų rublių.

odnako.org

vertė: Darius Dimbelis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top