Europos politinės partijos – demokratijos bei politinės veiklos imitacija ir visuomenės valdymas iš viršaus

2019, liepos 9, 17:02 | kategorija LPT | 3 komentarai | peržiūrų 394 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Danutė Jasilionienė

LVT nariai, Danutė Jasilionienė ir nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila

Rinkimų ir naujos koalicijos formavimo šurmulyje Lietuvos Respublikos Seimas be reklamos svarsto LR Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektą Nr. XIIP-4481 ir LR Politinių partijų įstatymo Nr.I-606 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIIIP-2981.

Pastaruoju įstatymu siekiama įteisinti taip vadinamą Europos Parlamento reklamuojamą gerąją praktiką, kad „Lietuvoje registruotų politinių partijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę 16 metų ir nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014, gali būti tik politinės partijos nariais.“

Labai madinga, bet abejotina, kad 16-os metų paaugliai jau gali būti sąmoningi ir visapusiškai atsakingi politikos, t.y. valstybės valdymo dalyviai. Gražu. Tačiau jei valstybės valdymas nėra žaidimas, tai kodėl ir kam to prireikė? Atsakymo, matyt, reikia ieškoti mūsų Seimo jau antrą kadenciją svarstomame LR Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projekte, kuris numato, kad Lietuvos Respublikoje, kaip asociacijos (t.y. tariamai ne politinės, o visuomeninės organizacijos) gali būti registruojamos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai. Tai daroma, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1141/2014.

Įdomu yra tai, kad šiame Lietuvos Seimo svarstomame įstatymo projekte nieko nepasakyta, ką šios Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai veiks, kuo užsiims. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1141/2014 nustatyta, kad „politinės partijos Europos lygmeniu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią.“, taip pat tai, kad „tarpvalstybinės Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant valstybių narių bei Sąjungos politikos atotrūkį.“

Tačiau šiame ES Reglamente nustatyta, kad „jiems nesuteikiama teisė siūlyti kandidatų dalyvauti nacionaliniuose arba Europos Parlamento rinkimuose ar referendumų kampanijose. Tokia ar panaši teisė ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai;“. Ar įprastas mūsų Seimo uolumas persistengti, vykdant ES nurodymus, yra ta priežastis, dėl kurios šį ribojimą iš ES Reglamento Nr. 1141/2014 nesiūloma perkelti į Lietuvos įstatymą?

Direktyvoje nurodyta, kad Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai turi Europos teisinį subjektiškumą, siekiant registruoti ir kontroliuoti Europos politines partijas ir Europos politinius fondus ir taikyti jiems sankcijas, turėtų būti įsteigta Europos politinių partijų ir fondų institucija. Tačiau klausimas vis tas pats – kam reikia šių Europos politinių partijų, jei jos negali dalyvauti nei nacionaliniuose, nei Europos Parlamento rinkimuose? Atsakymas – tam, kad valdyti mus ir mūsų išrinktus Europos Parlamento narius.

Kaip tai vyksta? Pradžia užprogramuota iš pažiūros, nekaltos redakcijos keliuose Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos suvestinės redakcijos straipsniuose:

– 10 straipsnio 4 dalyje: „Politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią.“

– 224 straipsnyje: „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priimdami reglamentus priima reglamentus, Europos lygmeniu reglamentuojančius politines partijas, nurodytas Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje, ypač jų finansavimo taisykles.“.

Tačiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1141/2014 ir jo įgyvendinime, priimant nacionalinius įstatymus, sudėliojamas mūsų ir mūsų išrinktų Europos Parlamento narių valdymas per Europos politines partijas, kurių niekas nerenka, ir šio valdymo finansavimas iš Europos Sąjungos biudžeto per šių virš-partijų finansavimą, vykdomą per Europos politinius fondus. Pažiūrėkime, kaip tai vyksta.

Skelbiama, kad Europos politinė partija – tai politinę programą turinti organizacija, kurios nariai yra nacionalinės politinės partijos arba piliečiai, susibūrę į politinę partiją, ir kuriai atstovaujama keliose valstybėse narėse. Kaip teigiama Sutartyse, „Europos masto politinės partijos yra svarbus Sąjungos integracijos veiksnys. Jos prisideda prie Sąjungos piliečių europietiškos sąmonės ugdymo ir padeda reikšti politinę jų valią.“ Ar tikrai šis mechanizmas padeda reikšti mūsų politinę valią? Kokiu būdu mes tą valią reiškiame?

Paieškokime atsakymo minėtoje ES Direktyvoje, kuri drauge su pavirtintomis šio mūsų valdymo instrumento taisyklėmis nustato, kad Europos politinės partijos yra remiamos iš Europos Parlamento biudžeto siekiant padengti dalį išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su partijų programose nustatytų tikslų įgyvendinimu. Nuo 2004 m. liepos mėn. Europos politinės partijos gali gauti metinį Europos Parlamento finansavimą savo veiklai. Šis finansavimas gali sudaryti iki 85 proc. tinkamų finansuoti partijos išlaidų, o likusioji dalis turi būti nuosavi ištekliai, pavyzdžiui, narystės mokesčiai ir dovanojamos lėšos.

Taigi, mes Lietuvoje išrenkame Europos Parlamento narius, kurie, tikimės, atstovaus mus, tačiau atvykę į šį parlamentą jie pasiskirsto į šių Europos politinių partijų frakcijas, kurios mus ir valdo. Ir visą šį mūsų ir mūsų išrinktųjų valdymo mechanizmą mes patys ir apmokame per ES biudžetą! Gražiai mus ir visų kitų ES valstybių – narių piliečius mausto, gražiai vadindami mus visus Sąjungos piliečiais.

Šiemet, parenkant kandidatus į ES vadovybę, kuriai turės pritarti šių administracine tvarka ir ES biudžeto lėšomis valdomų Europos politinių partijų frakcijos Europos Parlamente, kaip niekad paaiškėjo jų svarba. Net mūsų nepartinė Dalia Grybauskaitė dėl šios formalios priežasties šių postų dalybose liko su nosimi. Bent taip skelbta.

Šiuo metu yra įregistruotos šios mus valdančios Europos politinės partijos: Europos liaudies partija, Europos socialistų partija, Liberalų ir demokratų aljansas už Europą, Europos žaliųjų partija, Europos konservatorių ir reformatorių aljansas, Europos kairiųjų partija,

Judėjimas už laisvą ir demokratinę Europą, Europos demokratų partija, Europos laisvasis aljansas, Europos laisvės aljansas, Europos nacionalinių judėjimų aljansas (2009 m. spalio 24 d. Budapešte jį įsteigė įvairių Europos šalių nacionalinės partijos ir nacionaliniai judėjimai), Europos krikčionių politinis judėjimas ir ES demokratai. Matote, koks gražus pasirinkimas mūsų išrinktiems EP nariams!

Tik atsiminkime, kad visos šios Europos politinės partijos iki 85% finansuojamos iš mūsų bendrų lėšų – ES biudžeto. Štai, matyt, iš šios ES „gerosios“ praktikos patirties pasisėmė ir Lietuvos Prezidentė ir buvusi Europos Komisijos komisarė Dalia Grybauskaitė, pasiūliusi Lietuvos Seimui parlamentines partijas finansuoti iš Lietuvos biudžeto. Lietuvos Seimas noriai perėmė šį instrumentą, ir pritaikė jį (vėlgi Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės teikimu) net taip vadinamoms nevyriausybinėms organizacijoms.

Jei valdyti iš viršaus skiriamomis lėšomis, tai visus valdyti – ir politines partijas, ir visuomenines organizacijas! Neatitiks reikalavimų – nemokėsime.

Beje, Europos politinėms partijoms leidžiama ES biudžeto dotacijas naudoti kampanijų, susijusių su Europos Parlamento rinkimais, išlaidoms. Tačiau Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas nenumato, kad rinkimines kampanijas Lietuvoje galėtų finansuoti užsienio finansiniai šaltiniai.

Tačiau nuosekliai, pereinant nuo abstrakčių užuominų ES sutartyje ir Sutartyje dėl ES veikimo (Lisabonos sutartyje) riba tarp nacionalinių valstybių ir federalinės valstybės nuosekliai trinama. Lietuvos Respublikos dar vadinami Seimai, nesvarbu kurios kadencijos, klusniai ir tyliai padeda Europos Sąjungos federalistams šią ribą ištrinti.

Klausimas Lietuvos Respublikos piliečiams – ar mums reikia tokios apgaulės ir mūsų valdymo, kurį Europos Parlamente vykdo niekieno nerinktoms Europos politinėms partijoms paklūstantys mūsų rinkti Europos Parlamento nariai, kuriems neužtenka kvapo elgtis kitaip?

Ar mums reikia priiminėti LR Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymą, ar nereikia mums denonsuoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1141/2014? Tokiu būdu mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, nuosekliai atiduodame Europos Sąjungos federalistams mūsų Konstitucijoje įtvirtintą vienintelį mūsų valstybės valdymo politinį instrumentą.

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 3

  1. Rastis says:

    Toks modelis praktiškai niekuom nebesiskirs nuo TSRS, ypač po Antano Sniečkaus išėjimo anapilin. Nebent tik vadinamųjų „partijų“ gausa. Bet, kaip rašė ekonomistas N.Starikov’as, „. .ir TSRS nebūtų subyrėjusi, jei vietoj vienpartinės sistemos būtų įvedę „KPSS-1“ ir „KPSS-2“ (konkurencijos regimybė).

  2. Vytas says:

    Už okeano turime to pavyzdį – praktiškai dvipartinę sistemą, na o ES siūloma penkių – šešių partijų pasirinkimas. Tik kas iš to „pasirinkimo“, jei visų jų galutinis tikslas tas pats – Jungtinės Europos valstijos. Tautinės valstybės jų programoje nenumatomos. O tokios partijos, kaip Alternatyva Vokietijai ar Mari Le Pen partija Prancūzijoje yra puolamos iš visų pusių ir marginalizuojamos. Mūsų rinkti į ES parlamentą deputatai (ir ne tik mūsų) neturi net galimybės prasižioti apie nacionalines problemas. Be to ES parlamentas ir nesprendžia realiai jokių ES problemų, nebent gali uždrausti pardavinėti sulinkusius agurkus. Okad ES parlamento nariai „nesispardytų“, jiems mokami milžiniški atlyginimai, nemokamos kelionės ir daug kitų priedų bei lengvatų.. Viską sprendžia (?) niekieno nerinkta EK. Klausimastik, kas už jos stovi ir ja diriguoja. Juk niekas nepatikės, kad pastoviai „sergantis radikulitu“ Junkeris yra nominalus EK vadovas.

  3. konkurencijos nėra says:

    Overtono langai klesti, o dar, Orvelo1984 ir tt!

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top