- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Globalizacijos pabaiga? Spaudžiant JAV Vakarai „atjungia“ nuo Kinijos ir jos 5G tinklo savo ekonomikas

REUTERS

JAV ir Kinijos prekybos ir technologinis karas įgauna pagreitį, į jį įtraukiama vis daugiau Vakarų Europos šalių. Ypač aštri kova prasidėjo naujos kartos 5G tinklų, kuriuose dominuoja kinų „Huawei“ – viena didžiausių telekomunikacijų bendrovių pasaulyje, rinkoje. JAV daro vis didesnį spaudimą savo sąjungininkams, reikalaudamos atsisakyti „Huawei“ paslaugų plėtojant naujos kartos tinklus.

Vašingtonas teigia, kad Kinijos įmonė kelia rimtą grėsmę Vakarų saugumui. JAV jau įtraukė „Huawei“ į juodąjį sąrašą, kaltindama ją šnipinėjimu ir bandymais įsiskverbti į Amerikos internetą bei strategines sritis. Oficialusis Pekinas ir „Huawei“ į šį sprendimą sureagavo itin griežtai, tvirtindami, kad Vašingtonas pažeidžia laisvosios prekybos principus.

Paskutinis epizodas Europos kovos fronte buvo JK vyriausybės ketinimas atsisakyti „Huawei“ technologijos. Šis sprendimas buvo priimtas stipriai spaudžiant JAV. Anot Britanijos gynybos sekretoriaus Beno Wallace’o, jo šalis neturi pasirinkimo, nes santykiai su Amerika yra svarbesni nei susitarimo su Kinija nauda. Priešingu atveju kiltų grėsmė dideliam prekybos susitarimui, kurį Didžioji Britanija ketina sudaryti su JAV.

O juk dar šių metų sausį Londonas leido „Huawei“ ribotai (iki 35 proc.) dalyvauti kuriant naujos kartos 5G tinklus, išskyrus karinius ir strateginius įrenginius. Tačiau gegužės pabaigoje ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pakeitė savo poziciją sakydamas, kad iki 2023 m. „Huawei“ dalyvavimas bus sumažintas praktiškai iki nulio.

Tuo pat metu Johnsonas, spaudžiamas JAV, ketina panaikinti JK priklausomybę nuo Kinijos medicinos įrangos ir kito strateginio importo srityse. Didžiosios Britanijos pareigūnai dabar diskutuoja apie planus pakeisti Kinijos 5G gaminius technologijomis iš Pietų Korėjos („Samsung“), Japonijos (NEC) ir Skandinavijos („Nokia“, „Ericsson“), nors jos 5G technologijų srityje gerokai atsilieka nuo „Huawei“. Šis sprendimas JK brangiai kainuos – tiek pinigais, tiek perėjimo prie naujos kartos tinkl laiko atžvilgiu.

Pastarosiomis dienomis Prancūzija faktiškai prisijungė prie „anti-kinų“ fronto ir paskelbė, kad „Huawei“ technologiją naudos tik išimtiniais atvejais, jei nebus rasta alternatyvių tiekėjų. Nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros vadovas Guillaume’as Pupar teigė, kad visiško draudimo nebus, tačiau pirmenybė bus teikiama kitoms įmonėms.

Tuo pat metu operatoriai, kurie jau naudojasi „Huawei“ technologijomis, gaus atitinkamą leidimą ribotam laikotarpiui (nuo trijų iki aštuonių mėnesių), o tai taps rimta kliūtimi kinams toliau plėstis Prancūzijos mobiliojo ryšio rinkoje.

Šis sprendimas buvo gera žinia Prancūzijos nacionalinėms bendrovėms „Bouygues Telecom“ ir SFR. Prancūzijos telekomunikacijų milžinė „Orange“ jau pavedė 5G tinklų plėtrą Skandinavijos bendrovėms „Nokia“ ir „Ericsson“.

Vokietija dar neapsisprendė „Huawei“ klausimu, nors jai taip pat daromas spaudimas iš Jungtinių Valstijų. Bundestage vyksta įnirtingos diskusijos. „Deutsche Telekom“ jau bendradarbiauja su „Huawei“ kuriant 5G tinklus, ir partnerystės su Kinija atsisakymas jai kainuos mažiausiai tris milijardus eurų bei atidės projektą penkeriems metams. Vokiečiai šį scenarijų vadina „Armagedonu“, tačiau, palaikant partnerystę su „Huawei“, jie patenka į amerikietiškų sankcijų sritį.

Neabejotina, kad Vakaruose pradėta kampanija prieš „Huawei“ tapo didelio JAV ir Kinijos geopolitinės konfrontacijos, kuri tik sustiprėjo koronaviruso pandemijos fone, dalimi. Anot analitikų, kova dėl „pasaulio lyderystės“ įžengė į aštrią fazę, o JAV sudaro įvairių rūšių koalicijas prieš savo strateginį konkurentą.

Pagrindinė dienos formulė – decoupling – ekonominis „atsiribojimas“ nuo Kinijos, o tai praktiškai reiškia globalizacijos pabaigą. Taikoma dar radikalesnė formulė – de-sinicisation – „dekinizacija“. Iš tikrųjų, Kinijos dalis pasaulio prekyboje gąsdina Vakarus. Prieš koronaviruso protrūkį Kinijos eksportas sudarė 2 trilijonus 383 milijardus dolerių per metus, tai yra daug daugiau nei pagrindinių konkurentų – JAV, Vokietijos, Japonijos ir Pietų Korėjos.

Kinija pagamina ketvirtadalį pasaulio pramonės produkcijos; šalis tiekia ne tik komplektuojančius komponentus, bet ir aukštąsias technologijas visiems pasaulio regionams. Šiuo atžvilgiu JAV visais būdais bando pakirsti pasitikėjimą Kinija kaip pagrindine mokslo ir technologijų galia, juk būtent šios strategijos laikosi Kinijos vadovas Xi Jinpingas su savo ambicinga programa „Pagaminta Kinijoje – 2025“.

Amerikos įmonėms draudžiama bendradarbiauti su „Huawei“, įskaitant visišką draudimą tiekti lustus ir kompiuterines technologijas iš JAV.

„Huawei“, pasak Vakarų žvalgybos agentūrų, yra tiesiogiai pavaldi Kinijos komunistų partijai ir renka žvalgybos informaciją Vakarų šalyse. Praėjusių metų pabaigoje JAV federalinė ryšių komisija (FCC) įtraukė Kinijos telekomunikacijų bendroves „Huawei“ ir ZTE į juodąjį sąrašą kaip grėsmes nacionaliniam saugumui.

Koronaviruso epidemija smogė rimtą smūgį ne tik Kinijos ekonomikos plėtros planams, bet ir šalies reputacijai. JAV atvirai kaltina Pekino valdžią tyčia slepiant informaciją apie „covid-19“, grasindama „pateikti sąskaitą“ už žalą. Buvęs vyriausiasis Kinijos stojimo į PPO koordinatorius Lonas Yuntu mano, kad Kinijai iš tikrųjų kyla pavojus būti atstumtai nuo naujos pasaulinės ekonominės tvarkos, atsirandančios pasibaigus koronaviruso epidemijai.

Prie ekonomikos prisideda geopolitika: padėtis išoriniame Kinijos sienų perimetre pastaruoju metu blogėja. Ginkluotas konfliktas su Indija, karinė konfrontacija su Jungtinėmis Valstijomis Pietų Kinijos jūroje (kur Vietnamas ir Filipinai taip pat priešinasi Kinijos buvimo plėtrai, nepaisant kartais prokiniškos Filipinų prezidento Rodrigo Duterte retorikos).

Pridedant teritorinius ginčus su Japonija dėl negyvenamų salų, taip pat padėtį Honkongo ir Taivano atžvilgiu. Visa tai paskatino sukurti savotišką antikinietišką koaliciją. Atsirandantį Vakarų požiūrį apibendrina Australijos ekspertų grupė Lowy Institute: „JAV ir jų sąjungininkai turi rimtai apsvarstyti ekonomines, politines ir saugumo priemones, siekdami kovoti su neskaidria, agresyvia ir ekspansine Kinija.