Globalus finansinis parazitizmas sukuria prielaidas naujai katastrofai

2015, liepos 12, 1:01 | kategorija Ekonomika | 11 komentarų | peržiūrų 478 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

wsws.org

paveikslėlisŠį kartą ažiotažas net viršija tą, kuris buvo 2008-ųjų krizės metu, ir jis neapsiriboja Amerikos ekonomika. Globalus įmonių susiliejimo ir prarijimo lygmuo pirmajame 2015-ųjų pusmetyje išaugo 38% lyginant su su praėjusiais metais, ir jų apimtis pasiekė 2,18 trilijono dolerių, tai yra aukščiausios žymos nuo 2007 metų.

Pasak antradienį „Financial Times“ paskelbtos ataskaitos, „neįsivaizduojamai mažų finansavimo kaštų dėka“ JAV įmonių suliejimo ir prarijimų veikla pasiekė beveik trilijoną dolerių per pirmuosius šešis šių metų mėnesius, o tai yra 60 procentų daugiau nei tą patį laikotarpis 2014 ir aukščiausias lygis nuo įrašų pradžios laikomais 1980 metais, kai bendroves įsigijimo-pardavimo kainos santykis pasiekė naujas aukštumas, vidutiniškai 16 kartų pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją.

Šie skaičiai yra eilinis rodmuo į tą faktą, kad parazitinė veikla – kompanijų įsigijimas, neretai už skolintus pinigus, gautus už labai mažus procentus ir toliau sekantis jų aktyvų išgrobstymas – vis dažniau keičia produktyvias investicijas kaip pelno šaltinį.

Tačiau net pas pačius tokios veiklos dalyvius jau atsirado pojūtis, jog ši orgija negali tęstis be pabaigos. Vienas „stambus bankininkas“ pareiškė „Financial Times“, jog šie metai „panašūs į paskutinę Pompėjos dieną: visi spėlioja, kada gi išsiverš ugnikalnis“.

Perspėjimai apie eilinį finansinį sprogimą ir apie centrinių bankų bei finansinių institucijų neįgalumą su visu tuo susitvarkyti, tapo centrine tema, kasmetinėje Tarptautinių atsiskaitymų Banko (TAB – BIS angl) ataskaitoje, paskelbtoje sekmadienį.

TAB, kuris kartais vadinamas „centrinių bankų banku“, labai kritiškai žvelgia į super-žemus procentus už kreditus ir pinigų injekcijas vykdomas centrinių bankų į finansų rinkas. Jis buvo viena iš nedaugelio finansinių įstaigų, perspėjančių apie sąlygų krizei sudarymą metais, buvusiais iki 2008-ųjų, ir labai kritiškai nusiteikusių į vykdomą nuo to meto monetarinę politiką.

Sekant TAB ataskaita „kai kuriose jurisdikcijose monetarinė politika jau tiek priartėjo prie savo išorinių ribų, kad pradeda plėsti neįmanomo ribas“. Ataskaitoje pabrėžiama, jog krizės šaknų derėtų ieškoti stabiliame realių procentų už kreditus mažėjime, prasidėjusiame dar 1980-aisiais.

Procentų už kreditus griūtis pasitarnavo postūmiu įsiskolinimo didėjimui, tuo pačiu tapo vis sunkiau padidinti procentus, kad sustabdyti artėjančią krizę. O kada ji įvyko, monetarinės valdžios reakcija buvo tolimesnis procentų už kreditus mažinimas.

Savo komentaruose prie ataskaitos, TAB vadovas Claudio Borio pasakė, jog realūs procentai už kreditus stambiausiose pasaulio ekonomikose niekada dar nebuvo tokiame žemame lygmenyje tokio ilgo laikotarpio eigoje. „Maži procentai ne tik atspindi ekonomikos silpnumą, bet taip pat iš dalies yra to silpnumo priežastimi, palaikydami brangiai kainuojančius finansinius bumus ir nuosmukius, o taip pat trukdydami sureguliavimo procesui. Pasekmė – pernelyg didelis įsiskolinimas, per daug mažas ekonominio augimo lygmuo ir dar žemesni procentai už kreditus.

Paneigdamas mitus apie tai, jog centriniai bankai ir monetarinė valdžia kažkokiu būdu kontroliuoja globalią finansinę sistemą ir turi aiškų suvokimą to, ką jie daro, TAB savo ataskaitoje pažymi, jog „egzistuoja labai didelis požiūrių neapibrėžtumas pasaulinės ekonomikos veikimo principų atžvilgiu“. Taip pat dokumente sakoma, jog „azartiniai žaidimai finansų rinkose vyko pernelyg ilgai“, o „iliuzija, kad rinkos išsaugos savo likvidumą streso sąlygomis, yra per daug paplitusi“.

Dėl „iliuzijos“ likvidumo atžvilgiu turima omenyje situacija, kai visi investuotojai ir spekuliantai užsimanys tik pardavinėti, ir rinkoje staiga neliks nė vieno pirkėjo.

TAB įspėja, jog rinkų perpildymas, vedantis link rekordiškai žemų procentų, sukuria sąlygas krizei, kurios centriniai bankai nesugebės kontroliuoti, savo prieš tai buvusios politikos pasekoje. „Kuo stipriau tempsime elastingą gumą, tuo skaudžiau ji smogs mums galų gale“, sakoma ataskaitoje.

Tokių būdu, būtina imtis priemonių monetarinės politikos normalizavimui, kad garantuoti jos kontrolės galimybę, sekančios recesijos kilimo momentu, „kuri, be abejonės, anksčiau ar vėliau įvyks “.

Centriniai bankai pasirodys nepajėgūs reaguoti į pasikeitimus ekonomikoje mažindami procentus už kreditus, kadangi jie ir be to jau artimi nuliui. „Kokia nauda iš šautuvo, jei neliko nė vieno šovinio?“, klausia ataskaitos autoriai.

Pagrindinė TAB ataskaitos idėja slypi tame, jog, nors finansiniai burbulai, provokuojantys atgalinį nuvertėjusių akcijų išpirkimą ir įmonių suliejimo bei prarijimo sandorius, galbūt, yra trumpalaikiai ekonomikos problemų sprendimai, ilgalaikėje perspektyvoje jie tiesiog formuoja sąlygas naujai krizei.

Nors apie tai ir nesakoma tiesiai, TAB ekspertų kritika dabartinės monetarinės politikos atžvilgiu yra pateikimas to fakto, jog, galutiniu atveju bet kurios pelno formos šaltinis – tai pridėtinė vertė, atsirandanti kaip darbo klasės veiklos rezultatas.

Atitinkamai, vienintelis būdas, kurio pagalba kapitalas gali nugalėti krizę ir atkurti stabilumą, yra žymus darbuotojų eksploatacijos padidinimas.

Taigi, pagrindinė rekomendacija, esanti pranešime, yra atsisakymas nuo dominuojančio vaidmens piniginėje politikoje ir „struktūrinių požymių turinčių iniciatyvų“ įvedimas.

Kart pastarojo dešimtmečio patirtis aiškiai parodo, ką būtent reiškia šios priemonės – darbo sąlygų pablogėjimas, pagrindinių socialinių garantijų, o taip pat kitų valstybės išlaidų sumažinimas, kartu su darbo rinkos „lankstumo“ taikymu. TAB ataskaitos autorių nuomone, būtina sukurti sąlygas „inovacijai ir verslumui“, suteikiant didesnę laisvę rinkai.

Pranešimas taip pat kviečia imtis priemonių, nukreiptų „didinti dalyvavimo darbo jėgoje rodiklius“. Tai reiškia naujos pigios darbo jėgos šaltinių atsiradimą, priverčiant invalidus ir pensininkus sugrįžti į savo darbo vietas, panaikinant jų teises į atitinkamas išmokas.

Pranešime TAB nesiūlo konkrečių rekomendacijų apie tai, kokiu būtent būdu tas priemones, kurios jau yra taikomos visose didesnėse šalyse, galima intensyvinti, apsiribodamas įspėjimu, jog tai bus susiję su „politiniais sunkumais“. Po žodžiu „sunkumais“ slypi tas faktas, kad tų priemonių įvedimas visiškai nesuderinamas su demokratiškos valdymo sistemos išsaugojimu.

TAB nutarė nutylėti apie tai, ką reiškia jo rekomendacijos politiniu požiūriu. Tačiau kitas pranešimas, paskelbtas JPMorgan Chase, amerikiečių giganto bankų veikloje ir investicijų srityje prieš du metus, siūlė konkrečias formuluotes atsižvelgiant į egzistuojančias politinėse sistemose problemas daugelyje Europos šalių, tokių kaip Graikija, Ispanija, Portugalija ir Italija.

Šių šalių konstitucijos, buvo sakoma pranešime, buvo parašytos po fašizmo žlugimo ir prisilaiko normų, nepadedančių problemų, kylančių finansinių krizių metu, sprendimui. Tarp jų įvardintos „silpna vykdomojo valdžia, nepakankami centrinių organų įgaliojimai valdant regionus, darbo teisių konstitucinė apsauga, konsensuso formavimo sistema vedanti link politinių išlaikytinių statuso, o taip pat teisė protestuoti nepalankių socialinės padėties pokyčių atveju“ .

Kitaip tariant, turi būti atstatytas politinių, ekonominių ir socialinių sąlygų tipas, kuris vyravo fašistiniuose režimuose, kai kapitalas turėjo pilną ir neribotą veiksmų laisvę.

Pastarųjų dviejų metų eigoje šie planai įgyvendinami Graikijoje, diktato būtu iš Europos Sąjungos, Tarptautinio Valiutos Fondo ir Europos Centrinio Banko pusės, kurie spaudžia į tai, jog bet kurios liaudies masių interesų išraiškos teisės, netgi siauruose buržuazinės demokratijos rėmuose , turi būti peržiūrėtos ir sutryptos pelno politikos interesų vardan. Tai liečia ne tik Graikiją.

Ekonominė ir socialinė katastrofa Graikijoje įvyko ne dėl ypatingų sąlygų, būdingų tik šiai šaliai, o globalios kapitalistinės sistemos kracho pasekoje. Graikija – bandymų poligonas toms priemonėms, kurios ateityje gali būti pritaikytos bet kurioje šalyje, kuri, kaip leidžia suprasti TAB ataskaita, iššauks ypatingą nerimą finansinio ir verslo elito sluoksniuose.

infa.lt

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 11

  1. Gojus says:

    Bet visumoj tai stebuklas kiek laiko tempiama guma – visiems aišku, kad tai kas vyksta ekonomikose yra visiškai nelogiška ir taip negąli tęstis. Nu bet juokas juokais, ale krachas po mėnesio jau bene 5pastaruosius metus prognozuojamas. O kas jei gumą dar galima tempti dar bent 10 – 30 metų? A? Juk dabar atrodo irgi neįmanoma, o guma vis tempiama.

  2. Jahve says:

    kita menesi BRIKS katilas startuoja, manau kazka turetu reiksti, geriau parasykit kas ten toj JAV dedasi,kodel spec tarnybu tuzai atsistadineja ir slepiasi savo sukurtuose anklavuose

  3. interpretatorius says:

    …jei verslui reikalinga valstybes parama,jis turi buti nacionalizuotas(N.N.Taleb’Juodoji gulbe’).“kam reikalingas sautuvas,jei nera soviniu?“-pumpuojami soviniai(pinigu injekcijos),bet sautuvas nebesaudo…nedaugeliui lemta suvokti,kad esme ne soviniuose(pinigai uz aukstas-zemas palukanas),bet paciame sautuve(gaminamo produkto kainos didejimas per darbo uzmokesti,o ne spekuliantu investicijas)kas atsitiks,kai liks vieni pardavejai ir ne vieno pirkejo?..is Biblijos:“Kurejas tiems,kurie jam nepatinka,leidzia isigyti-tureti nuosavybe tam,kad ja(nuosavybe)perduotu tiems,kurie Jam patinka…“…sedziu ant upes kranto ir laukiu,kol mano prieso lavonas praplauks…Ramybes visiems,nusisypsokim-arteja l.idomus laikai…

  4. Mindaugas says:

    Visa ši dabartinė mūsų sistema remiasi gana elementariu dialektiniu santykiu tarp vergo ir vergvaldžio, apie kurį užsiminęs buvo tiek graikų klasikas Platonas, kurį aprašinėjo Hėgelis ir kurį savo darbuose iškėlė Karlas Marksas. Paprasčiau pasakius, mes matome turtinguosius, kontroliuojančius gamybos ir vartojimo procesus, taipogi ir vadinamųjų liberalinių demokratijų politinį gyvenimą – oligarchinę buržuaziją (kuri, žinoma, skirtingose šalyse turi skirtingas pasireiškimo formas ir ypatybes, bet iš esmės yra būtent tai, kas ir yra – išnaudotojų ir engėjų kasta) iš vienos pusės, o iš kitos – dirbančiuosius, vergus, samdomąjį darbą, tiek vartotojiškose vergų prižiūrėtojų, tiek ir gaminančiose šalyse. Yra nepaneigiamas faktas, kad kapitalizmas cikliškai pereina krizinius laikotarpius, tame tarpe ir gilumines krizes, kaip kad buvo, pavyzdžiui, 1929 – ųjų atveju; stebint esamas Europos ir pasaulio realijas atrodo labai pagrįsta teigti, kad jau sekančiame dešimtmetyje gali prasidėti „didieji įvykiai“ – ir jau tai neabejotinai reikš tam tikras objektyvias aplinkybes, kuriomis revoliucinės permainos, t. y. esminiai ideologinių, sisteminių ir vertybinių paradigmų pokyčiai, būtų visiškai tikėtini – ir tikrai ne vienoje šalyje. Ir šiam laikui būtina ruoštis – ne tuščiai sėdint ir nieko neveikiant ir, tuo pačiu, ne tuščiai švaistant savo laiką, energiją ir turimus materialinius išteklius dalyvavymui fiktyviuose gaivailiškuose Sąjūdžiuose (kurie iš esmės tegali įgyti realų potencialą išsivaduojamoje tautos kovoje, kuomet jie susijungia su aiškia ideologija – socializmu)

  5. Panzer says:

    Mindaugai, kas pradės tuos „didžiuosius įvykius“, apačios ar viršus? Gal galėtum apibūdinti tuos įvykius?Kaip galėtume bent šiek tiek tam pasiruošti? Beje, su malonumu skaitau tavo komentarus, ačiū už visą informaciją, kurią mums pateiki. Džiugu, kad yra tokių žmonių kaip tu ir kiti protingi bei blaiviai mąstantys šio puslapio nariai!

  6. Vincius says:

    Pritariu Panzer ir dekoju Mindaugui uz tokius issamius ir informatyvius jo komentarus.

  7. Mindaugas says:

    Panzeriui: Ačiū jums už komentarą. Kas galėtų pradėti „didžiuosius įvykius“? Jūs tikriausiai girdėjote didijį Komunistų manifestą, kuris teigia, kad kausis tie, kurie „neturi ko prarasti, išskyrus savo grandines“ ir, tuo pačiu, važiuodami reakcingos buržuazinės kultūros ir ideologijos neišvengiamo degradavimo karusele, vakariečiai pasineria į tai, ką, bendrai paėmus, galiu charakterizuoti fraze „vartotojų visuomenė“, o tokiose visuomenėse revoliucinį potencialą turintis gyventojų sluoksnis, bent santykinio stabilumo laikotarpiais, visuomet būna apribojamas kiek įmanoma labiau, jog niekada negalėtų išaugti ir sudaryti bent kažką panašaus į kritinę masę. Praraja tarp turtingiausiųjų ir skurdžiausiųjų, gimdoma kapitalo ir darbo priešingumo, „Pirmojo“ ir „Trečiojo“ pasaulių , sudaro objektyvias sąlygas, kurios lemia milžinišką ir vis didėjantį pavergtųjų šalių revoliucinį potencialą ir, bent tol, kol išlieka santykinis kapitalistinės sistemos Vakaruose stabilumas, šitokio potencialo užgniaužimą „civilizuotuose“ kraštuose. Didėjantis prieštaravimas tarp neo-imperialistinių metropolijų ir neo-kolonijinių šalių anksčiau ar vėliau, bet neišvengiamai prives pasaulį prie momento, kai ir šitokios globalinės struktūros pagrindai sugrius, ir viršuje minėtas alternatyvių kapitalistinių galios polių kilimas – kurį galime įvardyti kaip daugiapolio pasaulio vystymosi procesą – itin stipriai paskatins labiausiai išnaudojamų kraštų nacionalinės nepriklausomybės siekius.

    Šiandieniniame XXI a. pasaulyje , perimant bolševikinę imperializmo kritiką bei revoliucinės situacijos teoriją, suvokiu, kad esamą „Vakarų civilizacijos“, globalistines metropolijas sudarančių šalių letargo miegą anksčiau ar vėliau sutrikdys būtent pasaulinės geopolitinės konfigūracijos permainos, neišvengiamai pareikalausiančios vienokio ar kitokių sukrėtimų: tokia ilgalaike strategine perspektyva ir privalo vadovautis visi tikrai revoliuciniai mūsų laikų judėjimai.

  8. Ec says:

    Kiekvieną perversmą lydi suirutė, taip Mindaugai ir neparašei kaip tam ruoštis. Parašysiu kaip ruošiuosi aš :). Asmeniniame lygyje – atsikračiau kuo daugiau nereikalingų priklausomybių (rūkymas, alkoholis, persirijimas ir pan.). Manau dar reikėtų šiek tiek apsiginkluoti. Šeimos lygyje – vaikus išauklėjau, manau, teisingai (silpniem padeda, blogiui nepakantūs, melą nuo tiesos atskiria, anūkų turėsiu), namus kiek įmanoma atjungiau nuo tinklų (kurie yra viena iš manipuliavimo priemonių), liko tik elektra ir internetas kurio neatjunginėsiu, o elektra, manau sekančių metų reikalas. Seku įvairius informacijos šaltinius, tame tarpe ir valstybinius (pagal juos labai paprasta suprasti kur link norima nukreipti bandą, kad padaryti savo išvadas ir pasielgti ne taip kaip banda o teisingai). Sunkiais laikais noriu būti kuo stipresnis, linkiu to ir kitiems

  9. Panzer says:

    Dėkoju už išsamius atsakymus. Skaitau ir širdis džiaugiasi, kad yra žmonių, kurie padeda atrišti akis ir protą. Materialus pasaulis paėmė viršų, svajodamas apie „pono“ gyvenimą žmogus tikisi, kad jis bus laimingas, kai bus turtingas, bet dažniausiai ir nugyvenama su ta svajone, nematydamas kas darosi aplink.
    Politikieriai visur ir lieka politikieriais, kurių pagrindinis tikslas karjera, utopija, kad išrinktas politikas dirba dėl žmonių gerovės…
    Sutinku su jumis, Mindaugai, kad kovoti gali tas,kuris neturi ką prarasti arba yra laisvas nuo finansinių įsipareigojimų. Keisčiausia, kad „Trečiojo“ pasaulio valstybėse, kur išsilavinusiu žmonių mažas procentas, lobsta gerus universitetus baigę valdininkai. Teko kalbėti su panašu mąstymą,kaip mūsų, turinčiu Burundi gyventojų, kuris mokėsi universitete Prancūzijoje. Bėda yra didelis tu šalies žmonių neraštingumas,todėl ir supratimas apie viską yra labai minimalus. Valdžiai tai paranku, na mūsų „civilizuotame“ pasaulyje viskas sudėtingiau, sistemos paruoštos žmogaus klaidinimui ir esmės paslėpimui. BET Romos imperija buvo sugriauta kailiais apsirengusiu žmonių, o romėnams jų aukštinta kultūra nepadėjo. Aš viliuosi, kad dar galima atkabinti žmoniją nuo vartotojų visuomenės traukinio ir išsigelbėti nuo to blizgančio, bet tuščio pasaulio, kuris paremtas konkuravimu, betiksliu gyvenimu ir savasties praradimu…Iš kitos pusės ne visada kas juoda yra bloga, apsivalymas sveikintinas ir nesvarbu kiek jis kainuos, svarbu kad būtų pergalė…

  10. darius says:

    geras tinklapis

  11. darius says:

    Galima tikrai teigti kad,sita kapitalistine sistema-deformuosis.globalistai jau ziurint plika akimi lauzo rankas mazoms valstybems.bandoma taip pakabimti ant skolu bedugnes,kad nebebutu net teises priimineti ekonominius sprendimus.reikstu tik viena pakuojes lagaminus-kitur gyventi-nes numaus paskutines kelnies.o siaip kas vyksta pasaulyje galima teigti kad vyksta dideli pokyciai-ir tik neigiama linkme.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top