Grasilda Blažienė. Netrinkime savęs iš savo atminties

2015, liepos 30, 5:58 | kategorija LPT | 8 komentarai | peržiūrų 567 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisNeapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.

– Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas. Tačiau sužinojęs, kad visi dirbate neatlygintinai, o knygas leidžiate iš privačių mecenato lėšų, tuoj pat panūdau paklausti apie motyvą, kiekvieną jūsų paskatinusį tokiai veiklai?

– Paprastų žmonių kalba tariant, trūko kantrybė vis girdint, kokie pramanai pasakojami apie lietuvius vietoj istorinės tiesos. O turint omeny, kad panašiais dalykais užsiima gabūs ir žinomi žmonės, kaip antai garsi lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė Jūratė Statkutė de Rosales, tikinanti, kad Romą nukariavę gotai išties buvo ne kas kita, o gudai – viena baltų genčių, jų skleidžiamos fantazijos sėkmingai sklinda pasaulyje ir tampa pavojingos tiek mūsų geram vardui, tiek savęs pačių, savųjų šaknų suvokimui ir pažinimui.

Man išties labai liūdna ir neramu konstatuoti, kad net ir praėjus 25 metams po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos mokslas vis dar neatsibudo iš letargo miego, baisu, kad lietuviai uoliai ir noriai skuba save ištrinti iš savo sąmonės, kone visuotinai, valstybiniu mastu užsiėmę savosios „naujųjų europiečių“ tapatybės paieškomis, nors tapatybės ieškoti nereikia – ji buvo, yra ir bus, tačiau nepateisinamai ir neatleistinai nepasivarginame apie ją sužinoti, pasidomėti patys savimi. Ir patys mes, ir kitos tautos pastebi, kad lietuviai ypač kenčia dėl tautinės saviniekos ir nevisavertiškumo komplekso, bet argi apskritai įmanoma jaustis visaverčiais ir oriais tiems, kurie nė nežino, kas esą?

Taigi prieš porą metų susibičiuliavau su panašiai situaciją matančiu verslininku Artūru Mrazausku, kuris pasisiūlė tapti mūsų misijos mecenatu, susisiekiau su pulkeliu baltistiką įsimylėjusių mokslininkų, sukviečiau juos į redakcinę kolegiją ir ėmėmės darbo.

Susibūrė redaktorių ratas, kalbos mokslams atstovauju aš, Italijos Pizos universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Vilniaus universiteto garbės daktaras Pietras Umbertas Dinis ir profesorius iš Prancūzijos Danielis Peti, kultūros istorijos tematiką ėmėsi globoti habilituota mokslų daktarė Ingė Lukšaitė ir daktaras Sigitas Narbutas, istorijos – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Zigmuntas Kiaupa, archeologijos – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus, profesorius iš Vokietijos Klausas fon Karnap-Bornhaimas ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Eugenijus Jovaiša. Taip pat kaip recenzentą į komandą priėmėme garsųjį čekų mokslininką baltistą Ilją Lemeškiną.

Savuoju moto, nusakančiu drauge ir mūsų veiklos tikslus, pasirinkome prūsišką frazę „billemai bhe ersinnimai“, reiškiančią „bylojame ir pažįstame“. Šie prūsiški žodžiai ženklins visas mūsų serijos knygas, apimančias tokias mokslo sritis kaip kultūros istorija, kalbotyra, istorija, archeologija… Pirmoji mūsų kregždė – pasaulinio garso JAV kalbininko Viljamo R.Šmolstygo knyga „Senosios prūsų kalbos studijos“ – jau išleista ir jau pasiekė savąją tikslinę auditoriją. Šiuo metu verčiama į lietuvių kalbą ir ruošiama spaudai Pietro Umberto Dinio knyga apie baltų kalbas bei jų vertinimą Europoje nuo XV-XVI amžiaus. Kitaip tariant, tai – ką apie mus, baltus, anuomet kalbėjo Europa.

– Norėčiau, kad į klausimą apie motyvą atsakytumėte paprastai ir ūkiškai – kas jums pačiai, mecenatui, redakcinės kolegijos nariams iš to, kad vykdysite šią misiją, o pasaulį pasieks mokslinės baltistikos knygos?

– Kas mums iš to? Jei turite omeny uždarbį – nieko. Mes tai darome tik dėl to, kad mylime Lietuvą, lietuvių kalbą, gerbiame savąsias šaknis ir rūpinamės savąja kultūra.

– Puikus motyvas. Tačiau truputį stebina, kad tarp baltistikos sklaida besirūpinančios redakcinės kolegijos narių yra tiek daug užsieniečių.

– Nesistebėkite, visi šie žmonės – solidūs baltistai. Baltistika, aš pasakyčiau, apskritai yra drauge ir liga, ir pašaukimas. Jei jau žmogus užsikrečia, tai visam gyvenimui.

Nereikia manyti, kad baltistika – lokalus lietuvių ir latvių reikalas. Ši „bacila“ gaji ir JAV, ir Italijoje, ir Vokietijoje, ir kitose šalyse… Patikėkite, toli nuo mūsų kraštų gyvendami žmonės vien dėl meilės baltistikai išmoksta lietuvių bei latvių kalbas, studijuoja ir tyrinėja prūsų kalbinį palikimą…

Tiksliausiai juos apibrėžtų pavadinimas „įsimylėjėliai“, bet moksliškiau būtų sakyti, kad tai žmonės, suvokę lietuvių kalbos ir baltų kalbų svarbą tiek indoeuropeistikai, tiek kalbotyros mokslui apskritai.

Mums, Lietuvoje gyvenantiems baltistams, nepaprastai naudinga su tokiais žmonėmis bendradarbiauti – juk gyvendami svečiose šalyse jie turi galimybes naudotis tais archyvais, kurie mums neprieinami. Pavyzdžiui, Vatikano metraščiais, kupinais nepaprastai vertingos, mums lig šiol nežinotos medžiagos…

– Kaip suprantu, tikslinė jūsų leidžiamų knygų auditorija – pasaulio mokslo žmonės. Koks iš jūsų darbų džiaugsmas eiliniam statistiniam lietuviui, kuris tų knygų nei skaitys, nei supras?

– Tiesa, orientuojamės į mokslo žmonių auditoriją, mūsų leidžiamų ir planuojamų leisti knygų tiražai – tikrai nebus dideli, lektūrą platinsime per mokslines įstaigas, baltistikos centrus įvairių šalių universitetuose, taip pat – knygų mugėse.

Be abejo, plačiosios masės šių knygų neskaitys, tačiau neabejoju, kad nauda iš to bus visiems drauge ir kiekvienam atskirai. Pirmiausia lietuviai visai kitaip ims jaustis pasaulyje – bus mažiau gūžčiojančių pečiais, ištarus žodį „Lietuva“, bus mažiau manančių, kad pagal kalbos ir kultūros prigimtį mes – slavai, bus mažiau tikinčių, kad ne gotai, o baltai nukariavo Romą…

Suvokimas, kad esame vertingi, kažkuo išskirtiniai kitų akyse, natūraliai kels ir mūsų pačių savivertę. Daugeliui nebūtina išmanyti lingvistinių subtilybių, bet vien pats žinojimas, kad kalbame seniausia indoeuropiečių kalba ir viena iš dviejų gyvų išlikusių baltų kalbų, kad lietuvių, latvių tautos – baltai yra orios, garbingos tautos, su turtinga ir nepaprastai reikšminga Europai istorija, kiekvienam padeda gyventi aukštėliau pakelta galva.

Juk dalis mūsų nevisavertiškumo kompleksų atsiranda būtent dėl to, kad išsivadavę iš sovietų imperijos ir puolę į ES glėbį ėmėme įsivaizduoti, kad nuo čia viskas ir prasideda, kad esame nelyg viščiukai, tik šiandien išsiritę iš kiaušinio, todėl neva būtina dabar strimgalviais stengtis kuo greičiau susikurti sau tapatybę, pritinkančią naujam kontekstui.>

>Mums nereikia savęs kurti – mes esame. Kaip tik apie tai ir byloja mūsų prūsiškasis moto skelbti pasauliui apie savąjį buvimą ir patiems stengtis kuo giliau pažinti pasaulį.

– Bet, sutikite, manymas, kad baltai nukariavo Romą, neretam lietuviui taip pat sukeltų tautinio pasididžiavimo pojūtį.– Žinoma, ir melas geba pakurstyti savimeilę, tačiau didžiuotis reikia ne pramanais, ne tariamais titulais ir savybėmis, o tuo, kas buvo ir tebėra tikra. Asmeniškai man atrodo, kad nieko negali būti gėdingesnio, nei prisiimti sau kitų nuopelnus, ypač liūdnai tai darydami atrodome mes – Tauta, kuri ir šiandien priekaištauja kaimyninėms šalims, kad yra bandoma slavinti, germanizuoti, mėginama iškreipti jos istorija.

Manau, nėra pavojingesnio priešo Lietuvai nei beraštiškumas, proto tamsa ir Tautos nenoras pačiai savęs pažinti.

Respublika

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 8

  1. Ec says:

    Puiku, kad yra tokių žmonių. Geras straipsnis

  2. Kurejas says:

    Fantazijos nemanau.tegu pateikia argentus tvirtus o ne nuomone

  3. deivis says:

    vien is pasakymo „issivadavom is sovietu sajungos“ viska pasako kieno projektas. lochatrono dalyviai. jezuitu darba jie uzsimane uzsiut. cia tas istorijos atskaitos taskas:statkute ji pateikia mums kaip nugaletojus didvyrius nevergus, o lochatrono dalyviai vergo atmatas.

  4. Audrius says:

    Mums nereikia savęs kurti – mes esame atrasti 1009 metų vasario 14 d. Mes gi pelkių maumai, kuriuos atrado germanai. Iki to mes neturėjom jokios istorijos, mums istoriją rašė germanai ir dabar rašom kartu su germanais.
    Istorija jau pasidalinta XVIII -XIX a., tik tose dalybose mūsų nebuvo. Tai kas gi nukariavo tą Romą? Neeee, negali būti, kad baltų tautos….ją nukariavo barbarai (kažkokia mistinė fanatikų grupė), bet ne baltų gentys. Lietuvių tauta negali prisiimti tos garbės 🙂 arba barbarų vardo (nešlovės).
    Pagal sisteminius istorikus, Venesuelos žurnalistė Jūratė Statkutė de Rosales pasakų prikūrė, net neverta gilintis į jos nurodytas nagrinėjimo kryptis. Nu negali būti ir stop, mums tai tabu, jeigu germanai duos tos garbės – mes ir priimsim. Mes istorijos niekada nekūrėme, mums ją kurė ir kuria, nes esame per maža valstybė, esame dar sovietinio mąstymo, esame priklausomi nuo ES, priklausomi tiek finansiškai, tiek morališkai nuo vakarų ir t.t.

  5. Vilpišius says:

    Žmogau, kam tau reikalinga valstybė? O kam reikalinga kėdė ir stalas? Turbūt, ne visai patogu rašyti, piešti ar siuvinėti stovint, klūpant ar gulint? Tai reikalinga. Atsimoki tuo, kas tinka baldžiui, ir tai iš jo gauni. Ko gero, ir valstybė žmogui turėtų būti reikalinga tam, ko jis pavieniui išspręsti neišgali. Įsijungė į Žečpospolitą (lietuviui to reikėjo?) – vartotojiškumu patvirkusiam, save garbinusiam Lietuvos valdovui prireikė Valdovų rūmų (AMB prie ES „atstatė“ natūralaus dydžio jų maketą – absurdas). Kuo buvome? Daug kur ir kuo buvome. Kokios ateities laukiame? . . . tegul Tavo vaikai iš praaities stiprybę semia! Tai gal ji neišsiamiama? Sems, sems, sems, ir vis sems ir sems . . ., Didžiavyrius ir Didžmoteres minės. Buvo kadais! Buvo. Buvo akademikas J.Kubilius (dėka proto pelnęs), o „kubiliukas“ konservatnykams tarnauja – fizikai baidosi prisipažinti fizikais, kad nesitapatinti su anojo atžala. Buvo R. Pavilionis, palikęs Tautai knygas „Prieš absurdą -1,-2“, ir likus M.A.Pavilionienė – liberastų „mokslinė“ užtarėja . . .Reiškėsi kadais: “ . . reiks dar 15-20 metų palūkėt, kol sovietinį gaivalą iš galvų išmušim, tik tada gyvent pradėsim“. Palūkėjom >25 metelius – nauja karta ūgtelėjo – dar nuožmesnė, be skrupulų – pirk/parduok sažinę. Tai koks skirtumas, kurios lietuvių giminės proproprotėvis Mamajui subinę spardė, kai ainiai net žemę išpardavinėja?! Istorija daroma dabar, arba nekurianti tauta lieka tik istorijai . . .

  6. Anonimas says:

    deiviui: Čia nieko naujo. Kaip ir kiekviena išnaudotojiška santvarka, taip ir šiandieninė buržuazinė Lietuva perrašinėja ir perdirbinėja istoriją taip, kaip jai patogu, siekdama visuomenės sąmonėje suformuoti valdančiosios klasės interesus ginančią ideologiją atitinkantį praeities vaizdą.

  7. deivis says:

    Anonimui: Tai taip dabar juk stabo smetonos burzuazine santvarka atstatineja. 1990 atkure neoliberalkapitalistine santvarka (nesignatarai). Dabar juk mato burzua, kad neuzilgo nubuozinimas tai pilnu tempu visais frontais dirba, kad pagyventu gerai pries gala(nemano mintys). Juk nacionaliniai burzujai mato kad pasirasius TPIP jiems chana bus ir liberastiniai burzujai paims valdzia pilnai del to taip ir daro. 
    Statkute saunule ji pati tiria viska raso, vercia rankrascius is kt kalbu, o musu pseudo istorikai tik nurasineja jau gatava per- per- rasyta jezuitu dar senais laikais ir dakurta musu buoziu.

  8. Dalia says:

    Netrinkime iš savęs atminties? Tikrai atsimenu tą laiką prieš Tautos referendumą, ir kaip buvo buvo su tuo susidorota. Koks dabar skirtumas, po galais? Lieka tik didelis džiaugsmas išgirdus, kai net nepažįstamam tautiečiui “savanoriškai“ emigravus uždarbiauti, jam ten sekasi ir jis džiaugiasi sėkme. Nieko daugiau. Tai, koks, po galais skirtumas? 

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top