Iškastinio kuro atsisakymas: ES nepasirengimas yra tragiškas, sako analitinio centro direktorius

2022, 14 liepos, 8:30 | kategorija Ideologija | 1 atsiliepimas | peržiūrų 186 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Energetikos pertvarkos analitinio centro „The Shift Project“ direktorius Matthieu Auzanneau kalbėjosi su EURACTIV France apie riziką ES naftos ir dujų tiekimui ir apie būtinybę laikytis energetinio blaivumo principo, kad būtų padidintas tiekimo saugumas.

Pokalbis vyko „The Shift Project“ organizuotame renginyje „Univershifté“.

2021 m. gegužę „The Shift Project“ paskelbė tyrimą apie riziką, su kuria ateityje gali susidurti ES naftos tiekimas. Kas jame rašoma?

2020 m. kartu su Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerija paskelbė pirmąją studiją, paremtą energetikos tyrimų ir verslo žvalgybos bendrovės „Rystad Energy“ pateiktais duomenimis. Šis tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė ES tiekimo yra iš naftą išgaunančių šalių, kurių gavyba iki 2030 m. turėtų sumažėti.

Tai šalys, kurios dėl nepakankamų atsargų jau patiria nuosmukį (visas Afrikos žemynas) arba yra ties nuosmukio riba, pavyzdžiui, Rusija.

Antrąjį tyrimą, paskelbtą 2021 m., t. y. prieš invaziją į Ukrainą, atliko du buvę „Total“ gamybos vadovai ir buvęs Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) naftos ekspertas Nr. 1. Tyrime taip pat pabrėžta, kad ES gali susidurti su tiekimo suvaržymais jau 2020-aisiais, nebent Jungtinėse Valstijose ir toliau tęsis „skalūnų naftos“ bumas, o Rusija išlaikys savo gavybos pajėgumus.

Kokia padėtis šiandien, kai vyksta karas Ukrainoje ir vis labiau mažėja Rusijos, iš kurios importuojama 30 % ES iškastinio kuro, tiekimas?

2021 m. vasarį „Total“ jau įspėjo, kad iki 2025 m. paklausai patenkinti reikės ne mažiau kaip 10 proc. pasaulinės naftos gavybos [apie 10 mln. barelių per dieną]. Tačiau dabar padėtis atrodo dar rimtesnė. Jungtinėse Valstijose „skalūnų naftos“ gavybą stabdo gamintojų skolų svoris.

Kalbant apie Rusiją, dar prieš karą valdžios institucijos perspėjo, kad dėl gamybos senėjimo gavyba tikriausiai niekada nebesugrįš į lygį, buvusį iki COVID. O nesant investicijų, Vakarų sankcijos šį nuosmukį greičiausiai dar labiau paspartins.

ES nepasirengimas yra istorinis ir tragiškas. Kai esi tokio dydžio kaip žemynas, tiekėjų nekeiti kaip drabužių.

Koks ryšys tarp sankcijų ir Rusijos gamybos?

Beveik visi Vakarų operatoriai ruošiasi pasitraukti, todėl šalies vidutinės trukmės gamybos perspektyvos smarkiai pablogės.

Dabar „Rystad“ prognozuoja, kad 2030 m. bus išgaunama apie 7 mln. barelių per dieną, t. y. 30 proc. mažiau nei prieš karą. Tai labai gaila ES, nes Rusija yra pagrindinė jos tiekėja…

Europos Sąjungos tiekimo apribojimų rizika 2020 m. dešimtmetį yra labai didelė, o 2030 m. dešimtmetį – neabejotina.

Šiuo atveju pagrindinė problema nėra nei geopolitinė, nei pramoninė, nes daugiau nei pusės dabartinių Europos naftos šaltinių išsekimas visų pirma yra ekologinis reiškinys.

Taigi karas Ukrainoje gali būti išteklių karas?

Nėra abejonių, kad priėjimas prie milžiniškų Ukrainos žemės ūkio ir kalnakasybos išteklių labai svarbus Vladimirui Putinui. Tačiau šantažu dėl dujų Maskva visų pirma primena tai, kas lėmė Europos istoriją iki 1945 m.: grynosios galios logiką.

Ši logika, žinoma, priklauso nuo pakankamų energijos išteklių. Visa Vakarų Europa buvo naivi. Ypač Vokietija manė esanti „imunizuota“ nuo galios logikos. Energetinis blaivumas yra ilgalaikis struktūrinio saugumo imperatyvas.

ES turi didžiausius klimato kaitos užmojus pasaulyje, tačiau išlieka didžiausia pasaulyje iškastinio kuro importuotoja… Ir, primygtinai pabrėžiu, didelė dalis jos tiekimo šaltinių baigiasi, nesvarbu, ar kalbėtume apie naftą… ar dujas!

Kaip reikėtų kalbėti apie energetinį blaivumą?

Pirmiausia mūsų politiniai lyderiai, ypač Europoje, turi įspėti apie nenumaldomą iškastinio kuro nykimą. Mintis, kad dujos yra esminis tarpininkas energijos permainų kelyje, yra klaidinanti. Be to, dujų gavyba Šiaurės jūroje yra vadovėlinis geologinio išsekimo pavyzdys.

Jungtinė Karalystė šiuo metu atsisako naftos ir dujų telkinių Šiaurės jūroje. Šis „pasitraukimas“ yra tik parodomasis, tai nėra pasirinkimo reikalas. Tiesiog gręžinių ištekliai išsekę ir toliau tokie išliks.

Taigi, jei rimtai nepradėsime atsisakyti iškastinio kuro savanoriškai, nuosekliai ir taikiai, tai bus daroma jėga, kaip Pašėlusio Makso stiliumi.

Manau, kad filme „Pašėlęs Maksas“ (2015 m.) pasakojama apie „Daesh“ plitimą Sirijoje: 2008 m. Bašaro al Asado režimas nebegali subsidijuoti Sirijos ekonomikos, nes Sirijos naftos gręžiniai senka. Tuo pat metu šalyje siaučia didelė sausra, tikriausiai susijusi su klimato kaita.

Būtų neteisinga manyti, kad vien šios sąlygos sukėlė pilietinį karą. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad, kaip ir Venesuelos ar Jemeno atveju, struktūrinis naftos gavybos mažėjimas įvyko maždaug dešimtmečiu anksčiau nei krizė.

Tai turėtų būti rimtas įspėjimas Europos visuomenėms, apsuptoms galingų režimų, kurių išlikimas priklauso nuo naftos, kuri neišvengiamai baigsis, gausos: Rusija, Alžyras, Nigerija ir kt.

Tai galiausiai teigia Džaredas Deimondas (Jared Diamond) savo knygoje „Žlugimas“. Išteklių trūkumas civilizacijoje nenumaldomai veda į civilizacijos nuosmukį, o pralaimėtas karas yra tik „coup de grâce“.

Esame kritiniame istorijos momente, ties fizinėmis augimo ribomis. Politinės ekologijos pašaukimas – konfrontuoti politinį žaidimą su fizine tikrove.

Todėl visoms politinėms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų ideologijos, tenka atlikti didžiulius pokyčius.

Jei kol kas centriniai bankai nerizikuos ir nesiims ištraukti elektros kištuko, bijau, kad po metų atsibusime visai kitokiame pasaulyje, nestabiliame tiek ekonomiškai, tiek politiškai.

Taigi ateinančią žiemą tokių priemonių, kaip dujų atsargų papildymas, nepakaks?

Kai per stipriai spaudžiate ekonominės sistemos miego arteriją, jos smegenys daro kvailus dalykus.

Mus užklups ir kainų svyravimai, ir turimų resursų kiekių ribotumas. Tai neišvengiama, jei delsime atsisakyti iškastinio kuro. Mane piktina Europos ir nacionalinių politinių institucijų nerūpestingumas, nenuoseklumas ir aklumas. Kai parodome jiems savo darbą, niekas nevyksta.

Tačiau jau daugelį metų Kremlius ir didieji investiciniai bankai, pradedant Total ir baigiant TEA, skambina pavojaus varpais! Ar čia nėra psichologinio šališkumo? Viešoji nuomonė žino, kad ji yra pavojinga, bet mieliau nuo jos slepiasi…

„Žmonės noriai tiki tuo, kuo nori“, – rašė Julijus Cezaris. Kitaip tariant, savo norus laikome tikrove. Šis vaikiškumas mums gali brangiai kainuoti.

Dėl energetikos permainų mūsų techninė visuomenė, gimusi prieš 150 metų, išgyvena paauglystės krizę. Kai kurios iš jų baigiasi labai blogai, bet tai nėra neišvengiama.

sarmatas.lt perspausdina šį straipsnį susipažinimo tikslais, siekiant parodyti „žaliojo kurso“ argumentaciją prieš iškastinį kurą. Reikia turėti omenyje, kad nafta – tai ne vien kuras – tai ir plastikai, ir dervos, asfaltas, guma ir daug kitų dalykų, kurių „žalioji energetika“ niekaip nepakeis. Jei pasaulis atsisakys tik vieno iškastinio produkto – kuro, o naudos visas kitas naftos teikiamas medžiagas – kažkur reikės dėti distiliantą, tapusį atlieka – benziną, dyzeliną ir kt. Tai su ekologija ir „žaliuoju“ kursu jau turės mažai ką bendro.

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

1 Atsiliepimas

  1. Vytas says:

    Manau, kad ir šis straipsnis skirtas visuomenės bauginimui: žiūrėkite, resursai tuoj baigsis, na, jei ne rytoj, tai poryt. Tai reikalinga pastoviai, neproporcingai sąnaudoms, didėjančių kainų energijai , degalams pateisinimui. Didelės iškastinio kuro kainos jau sudaro rentabilias sąlygas „žalios“ energijos naudojimo galimybei, nes jos kaina darosi palyginama su iškastinio kuro kaina. Taip kad viskas yra ne natūralus procesas, o aktyviai valdomas procesas, užtraukiant visuomenei akis gamtos saugojimo bei puoselėjimo uždanga. CO2 nėra kenksmingas tiek, kiek jį paišo, gamta pati yra geras jo kiekio reguliatorius: daugiau CO2- daugiau žalumos, daugiau žalumos sunaudoja daugiau CO2, išskirdama deguonį. Balansas atsistato. Akivaizdus merkantilinis interesas.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top