- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

JAV machinacijos: Brexit tik širma pridengianti artėjančią audrą

brexit tik uždanga

Whislacom direktorius Ivan Kolichalov parašė apžvalgą apie Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos: kas įvyko, kas bus toliau su pasauline ekonomika ir kas taps permainų priežastimi. Negalime teigti, kad viskas vyks būtent taip, kaip teigia straipsnio autorius, tačiau kai kuriuos dalykus žinoti naudinga.
sarmatas.lt redakcija

Devintą valandą ryto РБК („РосБизнесКонсалтинг“) tinklalapyje jau buvo pateiktas išsamus, paties referendumo tema, straipsnis: kas ir kaip balsavo ir kas to pasekoje atsitiko rinkoms. Manau nėra prasmės vėl aiškintis dar kartą, tuo labiau, kad informacijos dėl paties referendumo, visose MIP jau buvo ir dar bus pakankamai. Anglija išeina iš ES – tai viskas, ką mums reikia žinoti.

Ši tema dar ne kartą bus gvildenama MIP, viskas bus išsamiai išaiškinta, tačiau Brexit – tai tik dingstis, tik dėmesio atitraukimas nuo artėjančios audros, kuri artinasi jau nuo to momento, kai buvo išspausdintas mano paskutinis straipsnis. Nuo to laiko niekas nepasikeitė, žlugimas tik dar labiau priartėjo.

Ši data bus pažymėta kaip dar viena „juoda diena“, ją pavadins įvykiu, kuris apvertė pasaulį, sugriovė visas rinkas ir pavertė niekais daugumą valiutų. Po metų Brexit bus vadinamas ne kitaip, kaip Brexit crash. Bet Brexit – viso labo tik kur kas gilesnių ir didesnių problemų, apie kurias dabar pakalbėsime, širma.

Iš kandidatų į JAV prezidentus pirmas apie burbulo žlugimą pradėjo kalbėti visiems žinomas Donaldas Trampas dar prieš gerą pusmetį. Štai ką jis pasakė atsistojęs prieš rinkėjus Ajovos valstijoje: Burbulas, žodį „burbulas“, prisiminkite jį, apie jį jūs girdite pirmą kartą dabar iš manęs. Ir nenoriu pasirodyti grubus, bet jeigu jis pasiruošęs sprogti, tai aš norėčiau, kad tai atsitiktų dabar, o ne už poros mėnesių, kai šalyje jau bus nauja valdžia“.

Tai bent Vanga, pasakysite jūs, tokių „vangų“ jau buvo begalė. Kiek jau knygų parašyta šia tema, net šito straipsnio autorius neseniai „vangino“ ir buvo negailestingai išjuoktas ir išvadintas verkšlentoju.

Tačiau Trampas, skirtingai nuo kitų stebinčių ir analizuojančių iš šalies, žino, apie ką kalba. Jis pažįsta JAV ekonomiką iš vidaus ir priklauso tam 1% turtingiausių šalies žmonių, valdančiajai klasei. Apie tai žino ne tik Trampas. Apie JAV rinkimus Twitteryje iškalbingai parašė Edvardas Snoudenas:

Edvardas Snoudenas

Prie ko čia aplamai JAV, jų rinkimai, Trampas, Goldman Sachs, kodėl tai suversta į krūvą?
Kalba juk ėjo apie Brexit. Tuojau jums papasakosiu kas sieja šiuos vardus ir JK pasitraukimą iš ES ir kodėl ši informacinė priežastis tokia patogi pridengiant pasaulinės machinacijos mastą.Tam mums reikia grįžti į 2000 metus.

Kuo buvo įdomūs 2000-ųjų vasara ir ruduo? Dviem įvykiais: Džordžo Bušo jaunesniojo stebuklinga rinkimų kampanija ir jo išrinkimu (dar niekuomet JAV istorijoje, rinkimų nebuvo laimėjęs kandidatas, surinkęs mažesnį skaičių balsų) ir dotcomų žlugimu (taip vadinamos firmos, kurios savo paslaugas teikia internetu). Jeigu būti visai tiksliems, tai dėl derivatyvų (išvestinių finansinių priemonių) tiems dotcomams. Pažiūrėkime, kokios buvo to žlugimo priežastys.

Kuo grindžiami 1992 ųjų rinkiminė kampanija ir Klintono prezidentiniai pažadai? Atseit JAV atstatymas, nukentėjusios nuo respublikonų ekonomikos, biurokratijos sumažinimas, masinis investavimas į privatų sektorių, didelis dėmesys jaunimui ir tyrimų centrams.

Kas įvyko proceso metu:

Federalinis rezervas sumažina valiutos kursą, nustatytą dar buvusios respublikonų administracijos nuo 10% iki 4,5%. Masinis technologinio sektoriaus finansavimas iš valstybinių fondų, dotcomų rinką „išpūtė“: visi žinojo, kad technologinė revoliucija dotcomų kainą temps į viršų.

Rezultatas iš karto prieš žlugimą:

-Federalinis rezervas pakelia kursą.
-Pastoviai leidžiama statistika, rodanti, kad JAV ekonomika silpna.
-Pasiutusiais tempais auga dolerio indeksas, palyginus su kitomis valiutomis.
-Pasiutusiais tempais auga 30 metės valstybinės obligacijos.
-Visi „neteisingi“ ekspertai marginalai šaukia apie dotcomų burbulą, bet jų niekas neklauso ir jiems neskiriamas eteris.
-Visi „teisingi“ ekspertai šaukia, kad ekonomika stabili, pas mus techninė revoliucija, internetas viską pakeitė, o rinkos dar augs keletą metų.
-To pasekoje rinkos subliūkšta tiksliai per prezidento inauguraciją ir nauja administracija įeina į Baltuosius namus, kaip santechnikas, atėjęs remontuoti svetimą nutekėjimą.

Dabar keliaujame į 2008-uosius. Kuo buvo įdomūs 2008-ųjų vasara ir ruduo? Dviem įvykiais: Barako Obamos stebuklinga rinkimų kampanija ir jo išrinkimu, ir nekilnojamo turto rinkos žlugimu. Jeigu būti visai tiksliems, tai tų kontraktų derivatyvais, o būtent subprime neužtikrintomis hipotekomis, be pirminės įmokos ir ypatingai žemų reikalavimų kredito ėmėjams. (apie tai yra labai geras, pamokantis filmas, remiantis tikrais įvykiais https://www.kinopoisk.ru/film/501333/ – vertėjo pastaba).

Pažiūrėkime, kokios žlugimo priežastys. Džordžo Bušo jaunesniojo rinkimų kampanija ir rinkiminiai pažadai grindžiami „apčiulpiant“ Klintono – Levinski skandalą, šeimyninėmis vertybėmis, medicininiu draudimu ir „amerikietiška svajone“ turėti savo nuosavą namą.

Kas įvyko proceso metu? Federalinis rezervas sumažina valiutos kursą, nustatytą Klintono demokratų prieš tai buvusių administracijoje nuo 5,5% iki 2,5%, o masinis valstybinių fondų nekilnojamo turto rinkos finansavimas lengvai išpūtė dar vieną burbulą ir būtent subprime – derivatyvus. Juk visi žinojo, kad nekilnojamas turtas tik brangs, laisvos žemės daugiau nebus, gyventojų skaičius didės, o ekonomika auga pasiutusiais tempais.

Rezultatas iš karto prieš žlugimą:

-Federalinis rezervas pakelia kursą.
-Pastoviai teikiama statistika, rodanti, kad JAV ekonomika silpna.
-Pasiutusiais tempais auga dolerio indeksas, palyginus su kitomis valiutomis.
-Pasiutusiais tempais auga 30 metės valstybinės obligacijos.
-Visi „neteisingi“ ekspertai marginalai šaukia apie nekilnojamo turto burbulą, bet jų niekas neklauso ir jiems neskiriamas eteris.
-Visi „teisingi“ ekspertai šaukia, kad ekonomika stabili, pas mus šeimyninės vertybės, o nekilnojamo turto rinka dar augs keletą metų.

To pasekoje rinka subliūkšta tiksliai per Barako Obamos inauguraciją ir nauja administracija įeina į Baltuosius namus, kaip santechnikas, atėjęs remontuoti svetimą nutekėjimą.

O dabar grįžkime į 2016ųjų vasarą. Kuo įdomi ši vasara ir ateinantis ruduo? Dviem įvykiais: stebuklinga rinkimų kampanija ir naujo JAV prezidento rinkimai bei visų derivatyvatyvinių rinkų žlugimu. Gal būt tai kada nors bus pavadinta Brexit – crash.

Kokios žlugimo paskatos:

Barako Obamos 2008ųjų rinkiminė kampanija ir jo pažadai buvo grindžiami nagrinėjant 2008 ųjų infliacijos skandalą: dėl to, kad stambiausieji JAV bankai įklimpo į subprime – derivatyvus, prireikė dar nebūto precendento bail-out (bankų gelbėjimo programa) su federalinės valdžios pagalba.

Kas įvyko proceso metu? Federalinis rezervas sumažina valiutos kursą, nustatytą Bušo respublikonų prieš tai buvusių administracijoje nuo 2,5% iki 0,25%, o taip pat apskritai visko iš eilės masinis valstybinių fondų finansavimas, išpūtė dar vieną burbulą, kurio žmonija dar nėra mačiusi – ir ypatingai visus aktyvus, nepriklausomas skolas ir visus derivatyvus. Ir JAV valstybinės skolos dydis, kuris per B.Obamos prezidentavimo laikotarpį išaugo nuo 76% BVP 2008 metais iki 104% BVP 2016 metais.

Rezultatas prieš pat Brexit:

-Federalinis rezervas pakelia kursą.
-Pastoviai leidžiama statistika, rodanti, kad JAV ekonomika silpna.
-Pasiutusiais tempais auga dolerio indeksas, palyginus su kitomis valiutomis.
-Pasiutusiais tempais auga 30 metės valstybinės obligacijos.
-Visi „neteisingi“ ekspertai marginalai šaukia apie nepriklausomos skolos burbulą, bet jų niekas neklauso ir jiems neskiriamas eteris.
-Visi „teisingi“ ekspertai šaukia, kad ekonomika stabili, pas mus ant tiek viskas gerai, kad jokio žlugimo nebus dar keletą metų.
-Federalinis rezervas laiko visą rinką komos būsenoje, jau nieko nekalbant apie kurso pakėlimo ciklą, lyg koketuodamas su visais ir nekalbėdamas iš esmės.

To pasekoje visos rinkos pradės byrėti tiksliai per naujo prezidento inauguraciją, o nauja administracija įeis į Baltuosius namus, kaip santechnikas, atėjęs remontuoti svetimą nutekėjimą.

Tai prie ko vis tik tas Brexitas? Patį įdomumą aš palikau desertui. Galbūt aš jus jau nuvarginau, tad tiesiog pereisime per svarbiausių skaičių:

-Rusijos BVP po neseniai įvykusio naftos kainos smukimo yra nuo $1,3 trilijonų (CIA duomenimis) iki $1,8 trilijonų (UN duomenimis)

-Visos Europos Sąjungos BVP – $13,4 trilijonų
-JAV BVP – $18,3 trilijonų
-Visas likęs pasaulis, skirtingais vertinimais „vertas“ apie $75 trilijonų.

Susimąstykite: 2014 metais viso pasaulio skola buvo daugiau kaip $320 trilijonai. O dabar vyšnia ant torto: visa pasaulinė derivatyvų rinka 2016 metais sudarė neįsivaizduojamus $565 trilijonus arba aštuonis pasaulinius BVP.

Faktiškai derivatyvai – tai statymai finansiniame kazino. Tai kontraktai, kurie padengiami kitais kontraktais, kurie vėl gi gali būti kieno nors padengti ar kredituojami. Prisimenate nekilnojamo turto derivatyvus, sugriovusius rinkas 2008 metais? Prisimenate dotcomų derivatyvus, sugriovusias rinkas 2000 metais?

Tai va – nekilnojamas turtas ir dotcomai – tai tik maža visų derivatyvų portfelio dalis. Praeitais metais bankai pradėjo pardavinėti derivatyvus studentų ir automobilių kreditams. Rinka išprotėjo. 2000-ais ir 2008-ais buvo pakankamai lokalių pramonės šakų finansinių žlugimų. O kas bus dabar?

Penki stambiausi JAV bankai kiekvienas kartu turi atvirų derivatyvų pozicijų nuo $45 iki $ 56 trilijonų. Nuo 2008 metų po bail-out tie stambiausieji penki bankai, kuriuos palaikė vyriausybė, vietoj to, kad sumažintų savo veiklą, drauge išaugo dar 50% ir kelis kartus padidino atviras pozicijas derivatyvams.

Kuo įdomus Brexit? Fundamentaliai niekuo ypatingu. Išėjimas iš ES Anglijai – tai didelis gėris, „neteisingų“ ekspertų – marginalų nuomone. Po įstojimo į ES 1973 metais Anglija visiškai prarado savo suvereniteto kontrolę, parlamento veikla buvo paralyžiuota, prarandanti bet kokį poveikį. Brexit grąžins buvusį suverenitetą, bet mes ne apie tai. Tokių nagrinėjimų bus dar daug, tikrai užims mažiausiai metus laiko, tad palikime šią temą.

Brexit – ilgalaikė procedūra, kuri realiai ES negriauna. Atkreipkite dėmesį į Šveicariją: ji padavė prašymą įstojimui į ES, o po to skubos tvarka ją atšaukė ir pati defiliuoja pačioje Europos širdyje, ramiai sau dirbdama pagal tuos pačius prekybinius susitarimus.

Pasižiūrėkite į rinkas: Brexit referendumas nebuvo ruošiamas iš anksto keletą metų, apie jį nerašė laikraščiai, jis nebuvo rengiamas ilgai ir atkakliai. Brexit buvo sukurptas ant greitųjų, paleistas ir įvykdytas žaibiškai. Prieš patį referendumą rinkos paskutines savaites augo po 1,5 – 2,0% kiekvieną dieną, neva laukdamos, kad Brexit neįvyks. O kodėl rinkos turėtų augti, laukdamos, kad de facto niekas Europoje nepasikeis? Sutikite, atrodo įtartinai.

O štai kuo Brexit nuostabus – tuo, kad jis taps puikia priežastimi suversti kaltę dėl rinkų kolapso, dėl bankų, įmonių ir net atskirų valstybių defolto ir siaubingos JAV finansinės politikos, ne „riebiems katinams“ (Bank of America, Goldman Sachs, CitiGroup ir kitiems), o Europos „griūties“ kaltininkams ir visų pirma Brexit.

Tegul jūsų neglumina konspirologija. Vietoje diskusijos apie derivatyvų rinkas artimiausiu metu bus girdima marios analitikos – apie ryšius tarp sugriuvusių rinkų ir Anglijos išstojimo, o taip pat apie JAV prezidentinę kampaniją. Šios dvi informacinės dingstys nurašys visas skolas. Tabula rasa (perkeltine prasme vėl viskas prasidės nuo tuščio lapo – vert.pastaba).

Kas mūsų laukia artimoje ateityje

Apie Rusiją aš jau rašiau praeituose straipsniuose: mūsų laukia antra Venesuela. Pasaulinės rinkos neatsigaus apie metus ar pusantrų. Meškos rinka garsiai apie save pasiskelbė su Brexit pagalba. Saugaus prieglobsčio pasaulyje jau nebeliks. Bail-out palaikymui JAV vyriausybė lėšų jau nebeturi: $565 trilijonų gabalo jau tiesiog nėra iš kur gauti. Todėl pirmoje vietoje nukentės indėliai bankuose.

Mums Rusijoje tas jau pažįstama, kai buvo atšauktos licenzijos, mūsų milijonieriams puikiai žinomas bail-in atliktas Kipre – dabar JAV eilė. Masiniai smulkių ir vidutinių bankų bankrutavimai, maksimalus grynųjų išėmimas bankomatuose – $100 per dieną. Nekilnojamo turto baisingas kainų kritimas, masiniai atleidimai iš darbo. Apie kitus siaubus nepasakosiu: manau daugeliui ir taip aišku, kad artėja nauja antroji depresija.

Asmeniškai aš pasirūpinau SPXU derivatyvais dar nuo to laiko, kai parašiau straipsnį „pesimisto pastraipos apie krizę“, kai S&P 500 indeksas buvo 2050. Atsiėmiau visas santaupas iš banko, kepu spragėsius. Tiems, kas pasiruošė, spaudžiu ranką, susitiksime po rinkimų JAV. Visiems likusiems linkiu sėkmės, sveikatos ir geros nuotaikos.

šaltinis: vremya4e.com

medžiagą išvertė: Remigijus Sinkevičius