Kapitalas sukasi apie Ukrainą

2023, 7 liepos, 10:20 | kategorija Metodologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 179 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Konfliktas Ukrainoje kai kuriems žada didžiulį pelną. 500 pasaulinių bendrovių iš 42 šalių jau pasirašė verslo sandorius su ja, „kad padėtų išnaudoti didžiulį jos potencialą”, arba, kitaip tariant, kad užsitikrintų sau gabalą ukrainietiško pyrago, rašo Thomas Fazi  „Unherd” leidinyje.

Prieš dvi savaites tūkstančiai verslo ir vyriausybių atstovų iš viso pasaulio susirinko Londone, kad „paremtų Ukrainos atsigavimą”. Ar Vakarų įmonių elitas Ukrainos atstatymo konferencijoje vadovaujasi vien altruizmu? Juk konfliktas kai kuriems žada didžiulį pelną.

Praėjusiais metais Ukrainos vyriausybė visą būsimą šalies „atstatymo” procesą faktiškai perdavė didžiausios pasaulyje turto valdymo bendrovės „BlackRock” žinion.

Ji pasirašė susitarimą „teikti konsultacinę paramą kuriant investavimo sistemą, kad būtų sukurtos naujos galimybės tiek viešiesiems, tiek privatiems investuotojams dalyvauti būsimoje Ukrainos ekonomikos rekonstrukcijoje ir atsigavime”. Vasario mėnesį prie šio proceso prisijungė bankas „J. P. Morgan”.

Abu bankai valdys Ukrainos plėtros fondą, kurio tikslas – pritraukti šimtus milijardų dolerių privačių investicijų į projektus įvairiuose sektoriuose – nuo technologijų ir gamtos išteklių iki žemės ūkio ir sveikatos priežiūros.

„BlackRock” ir „J.P. Morgan” savo paslaugas teiks nemokamai, tačiau, kaip pažymi „Financial Times”, „šis darbas leis joms iš anksto įvertinti galimas investicijas šalyje.

Jos yra reikšmingos, ypač žemės ūkio sektoriuje: Ukrainai tenka ketvirtadalis pasaulio juodžemio, kuris yra itin derlingas, o prieš konfliktą ji buvo didžiausia pasaulyje saulėgrąžų rupinių, aliejaus ir sėklų gamintoja bei viena pagrindinių kukurūzų ir kviečių eksportuotojų.

Tam tikra prasme karas yra akivaizdžiai naudingas verslui: kuo didesni sugriovimai, tuo didesnės atstatymo galimybės ateityje.

Korporacijos „BlackRock” vadovas Laris Finkas (Larry Fink) šių metų Davoso forume išreiškė viltį, kad ši iniciatyva pavers Ukrainą „kapitalizmo švyturiu”.

„Goldman Sachs” generalinis direktorius Davidas Solomonas taip pat pranašauja spindinčią Ukrainos ateitį. „Nėra abejonių, – sakė jis, – kad atsigaunant ekonomikai atsiras gerų ekonominių paskatų realiam pelnui ir realioms investicijoms.

Pajutusios po tragedijos atsiradusias galimybes, 500 pasaulinių bendrovių iš 42 šalių jau pasirašė norinčios bendradarbiauti su Ukraina, „kad padėtų išnaudoti didžiulį jos potencialą”, kitaip tariant, užsitikrintų gabalą ukrainietiško pyrago.

„Dauguma jų kol kas laukia nuošalyje dėl grėsmių saugumui”, – rašo „Financial Times”. – Tačiau kai kurios bendrovės jau „sėdi ant lagaminų”, ypač tokiuose mažo darbo užmokesčio sektoriuose kaip statyba ir medžiagos, žemės ūkio produktų perdirbimas ir logistika.

Jau kelerius metus Vakarų šalių vyriausybės ir įmonių vadovai neslepia savo entuziazmo pasinaudoti po Maidano pergalės įsigalėjusiu režimu (o dabar ir atviru kariniu konfliktu), kad iš esmės pakeistų Ukrainos politinę ekonomiką.

Pagrindinis tikslas: atverti šalį, užtikrinti jos saugumą Vakarų kapitalui ir paversti ją specialia ekonomine zona.

Jų teigimu, ši neoliberali šoko terapija būtinai apima „rinkos ekonomikos stiprinimą, decentralizaciją, privatizaciją, valstybinių įmonių reformą, žemės reformą, viešojo administravimo reformą ir euroatlantinę integraciją”, taip pat plataus masto „dereguliavimą” ir „pasenusių darbo įstatymų, kurie apsunkina įdarbinimą, atleidimą ir viršvalandžius”, panaikinimą.

Be to, ši programa neabejotinai vykdoma nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, kai Vakarai, pasinaudodami TVF paskolomis, primetė Ukrainai daugybę radikalių rinkos reformų, kurios tik pakenkė jos ekonomikai.

Kaip pažymėjo indų ekonomistas Prabhat Patnaik, TVF atliko pagrindinį vaidmenį įžiebiant 2014 m. krizę: tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė sutikti su TVF reikalavimais mažinti atlyginimus, mažinti socialines išlaidas ir nutraukti dujų subsidijavimą dėl integracijos į ES ir vietoj to kreipėsi į Rusiją dėl alternatyvaus ekonominio susitarimo.

Tai tapo Vakarų remiamų Maidano protestų ir galiausiai režimo pasikeitimo 2014 m. fonu.

Po 2014 m. Vakarų ekonominė darbotvarkė suintensyvėjo su nauja jėga. Vakarų tarptautinės korporacijos jau seniai turėjo pretenzijų į didžiules Ukrainos žemės ūkio paskirties žemes, tačiau 2001 m. moratoriumas parduoti žemę užsieniečiams buvo neįveikiama kliūtis besaikiam privatizavimui.

Taigi, kai po Maidano vyriausybė vėl kreipėsi į TVF dėl paskolų, fondas pareikalavo žemės reformų, kurios pagaliau leistų užsienio korporacijoms supirkti didžiulius žemės ūkio paskirties žemės plotus.

2015 m. televizijos seriale „Liaudies tarnas” Vladimiro Zelenskio vaidinamas išgalvotas prezidentas Goloborodko atmetė TVF sąlygas ir Vakarų delegacija išvyko be nieko.

Tikrovė šiek tiek kitokia. 2020 m. Zelenskis nusileido TVF reikalavimams ir panaikino moratoriumą.

„Pagrindiniai šios reformos naudos gavėjai bus agroverslas ir oligarchai”, – sakė Olena Borodina iš Ukrainos žemės ūkio plėtros tinklo. – Ji tik nustums į paribį smulkiuosius ūkininkus, atimdama iš jų vertingiausius išteklius.

Pasaulio bankas apie tai kalbėjo: „Tai, neperdedant, reikšmingas įvykis”.

Nors naujasis įstatymas įsigalios tik kitais metais, žemės ūkio bendrovės iš JAV ir Vakarų Europos jau supirko milijonus hektarų Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės – pranešama, kad didžiąją dalį jų kontroliuoja dešimt privačių bendrovių.

Vykstant kovoms, Vakarų raginimai Ukrainoje vykdyti „struktūrines reformas” dar labiau sustiprėjo.

2022 m. viduryje įtakingas JAV Ekonominės politikos tyrimų centras paskelbė ataskaitą „Ukrainos makroekonominė politika vykstant karo veiksmams„, kurioje Kijevas raginamas „imtis plataus masto ir radikalaus ekonominės veiklos reguliavimo panaikinimo”.

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad, pasak Ouklendo instituto Ekonomikos observatorijos, Vakarų institucijos finansinę paramą pavertė „svertais tolesnei privatizacijai, liberalizavimui ir reformoms skatinti”.

Pavyzdžiui, ES aiškiai nurodė, kad sprendimas įšaldyti palūkanas už Ukrainos paskolas bus įgyvendintas tik tuo atveju, jei bus įvykdytos „politinės išankstinės sąlygos” darbo rinkos reformoms, tarp kurių yra ir valstybės turto privatizavimas.

Todėl nenuostabu, kad praėjusiais metais Ukrainos vyriausybė priėmė karo laikų įstatymus, griežtai ribojančius profesinių sąjungų galimybes.

Darbdaviams buvo suteikta teisė vienašališkai nutraukti kolektyvines sutartis, o didžioji dauguma darbuotojų faktiškai buvo išmesti iš Ukrainos darbo teisės – tai skaudus smūgis darbuotojams, žadantis naujus pelnus globaliam kapitalui.

Vakarų vyriausybės tam tyliai pritarė, o 2021 m. nutekinti dokumentai rodo, kad Jungtinė Karalystė per savo paramos vystymuisi skyrių ir ambasadą Kijeve finansavo konsultantus, kurie padėjo Ukrainos vyriausybei indoktrinuoti žmones apie didelę reformų naudą.

Ukrainos vyriausybė palengvino ir paspartino valstybinių įmonių privatizavimą, o Volodymyras  Zelenskis pasistengė šalį pavaizduoti kaip „atvirą” Vakarų kapitalui.

Praėjusį rugsėjį jis virtualiai atidarė Niujorko vertybinių popierių biržą, simboliškai skambindamas varpeliu ir taip pranešdamas apie prekybos pradžią.

Jis pasinaudojo proga reklamuoti „Advantage Ukraine” – naują savo vyriausybės investicinę iniciatyvą (kuria naudojasi kitos Didžiosios Britanijos įmonės, WPP, ryšių su visuomene paslaugomis).

V. Zelenskis sakė, kad jo šalis yra „atvira verslui”, t. y. užsienio korporacijos gali laisvai atvykti ir pasinaudoti jos ištekliais bei pigia darbo jėga.

„Daviau nurodymus administracijai sukurti investicijoms palankią aplinką, kuri suteiktų Ukrainai didžiausią augimo galimybę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos”, – rašė jis laikraštyje „The Wall Street Journal” paskelbtame straipsnyje.

Kaip ir tikėtasi, Niujorko vertybinių popierių biržos prezidentas Lynnas Martinas nuoširdžiai pritarė Ukrainos sprendimui suteikti „neribotą prieigą” kapitalui.

Šių metų sausį, kalbėdamas Nacionalinės valstijų prekybos rūmų vadovų asociacijos posėdyje Zelenskis pavadino Amerikos verslą „varikliu, kuris vėl skatina pasaulio ekonomikos augimą”.

Niekas nekaltintų Zelenskio, kad jis pasirinko mažesnę blogybę, teikdamas pirmenybę Vakarų bankams, o ne Rusijos tankams.

Tačiau, deja, net jei jo šaliai pavyks išstumti Rusijos kariuomenę, Ukrainos ateitis priklauso ne tiek nuo suvereniteto ir apsisprendimo, kiek nuo Vakarų ekonominės globos.

Autorius Thomas Fazi yra apžvalgininkas ir vertėjas. Kartu su Toby Greenu parašė knygą „The Covid Consensus”, šiuo metu parduodamą „Amazon” tinkle.

 

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.