Laiškas lietuviams, latviams, slovakams, slovėnams

2015, liepos 10, 12:51 | kategorija Ideologija | 6 komentarai | peržiūrų 410 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlis

Zoltanas POGATSA: Tai, kas viešai buvo vadinama Graikijos ekonomikos gelbėjimo planu, išties tebuvo pastangos minėtų bankų turimą privačią skolą perdaryti į valstybės skolą

Gerbiami slovakai, lietuviai, latviai ir slovėnai,

Net neabejoju, kad pastaraisiais mėnesiais, savaitėmis ir dienomis akylai stebite Graikijoje vykstančią dramą. Jums svarbu, nes jūsų šalių, kaip priklausančių bendros Europos Sąjungos valiutos zonai, tiesiai šviesiai buvo paprašyta prisidėti prie gelbėjimo programų.

Net neabejoju, kad puikiai žinote: jeigu dėl skolos Europos Sąjungai Graikija pasiskelbs esanti nemoki, būtent jūs, skaičiuojant pagal BVP, prarasite net daugiau nei Vokietija. Vertinant finansų paskirstymo mechanizmą akis bado neteisybė: kodėl valstybės, kurių gyventojų pajamos mažesnės nei graikų, prašomos prisidėti? Tiesą sakant, turite visišką teisę stebėtis. Taip, tai labai keista.

Bet jūsų pinigai iš tikrųjų nenukeliavo Graikijai gelbėti. Puikiai žinomas faktas, kad daugiau nei 90 proc. pinigų, kuriuos esą skiriate Atėnams, iš tikrųjų niekada nebuvo išleisti būtent Graikijai. Tie pinigai nedelsiant įgaudavo palūkanų formą ir gelbėdavo euro zonos mokumą.

Nuo Graikijos skolos 2010 metais tiesiogiai nukentėjo didieji Vakarų Europos bankai, daugiausia Prancūzijos, Vokietijos ir Olandijos. Tai, kas viešai buvo vadinama Graikijos ekonomikos gelbėjimo planu, išties tebuvo pastangos minėtų bankų turimą privačią skolą perdaryti į valstybės skolą.

Bankininkai, finansuodami korumpuotą Graikijos verslo elitą ir oligarchus, padarė apmaudžių klaidų. Bet jų klaidos sėkmingai virto bendromis visų klaidomis: skolos tyliai nusėdo Europos centriniame banke ir įvairiuose Europos Sąjungos fonduose. Jūsų politikai iš tikrųjų leido pinigus ne Graikijos, bet klaidų pridariusių bankininkų ir žodžio „moralė“ nežinančių Graikijos politikų kailiui gelbėti.

O tuo metu pačioje Graikijoje 30 proc. sumažėjo atlyginimai, pensijos – net 50 proc. Darbo neteko dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų.

Kokių rezultatų atnešė ši itin griežta, – tiesą sakant, nieko panašaus nematė nė viena kita šalis, – taupymo programa? Nedarbas smogė net ketvirtadaliui šalies gyventojų, net pusę bedarbių sudarė jaunimas. Tūkstančiai graikų neteko darbo arba buvo priversti pratintis prie drastiškai sumažintos algos, sumažėjo paklausa (tiek prekių, tiek paslaugų), tad finansinių problemų slegiami verslininkai buvo priversti mažinti darbuotojų skaičių – užburtas nesėkmių ratas įsisuko.

Mokesčiai didinti taip neprotingai, kad, remiantis įvairiais tyrimais, šie nemalonūs pokyčiai buvo aktualūs vos 9 proc. turtingesniųjų, tačiau mokesčių našta viduriniajai ir darbininkų klasei pasunkėjo net 338 proc.!!! Taupymo strategijos paslaptingai apėjo pačius turtingiausius – jie savo verslus perkėlė į lengvatinio apmokestinimo zonas. Tiesą sakant, frazė „lengvatinio apmokestinimo zona“ Graikijai skirtuose apie taupymą kalbančiuose dokumentuose apskritai neminima.

Nors skurdžiausiai gyvenantieji ir neteko socialinės paramos, niekas kažkodėl nesusimąstė sumažinti karinių išlaidų.

Graikijos valdžia priėmė keistą sprendimą mažinti išlaidas sektoriuose, kurie iš tikrųjų galėjo paskatinti bent šiokį tokį ekonomikos augimą. Įsigaliojus diržų veržimosi politikai, Graikija tapo Europos Sąjungos nare, mažiausiai lėšų skiriančia švietimui. Nuo kitų šalių atsilieka ir tyrimams bei vystymuisi skiriamomis lėšomis. Šiuo metu Graikija išgyvena pačią didžiausią ekonominę krizę per visą šiuolaikinę šalies istoriją, tačiau socialinei politikai Atėnai išleidžia vos 7 proc. mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

O jūsų politikai jūsų pinigus naudoja griežtai taupymo politikai kitoje Europos Sąjungos narėje finansuoti. Priešingai populiariam įsitikinimui, graikai tikrai nerengia demonstracijų prašydami daugiau paskolų. Jie rengia demonstracijas prašydami NEBESIŲSTI pinigų bankams gelbėti.

Galbūt dabar suprantate, kodėl 61 proc. graikų pasisakė prieš taupymą, bet tikriausiai nežinojote, kad iš visų referendume nepritarusiųjų net 85 proc. rinkėjų buvo jauni graikai.

Pasaulio ekonomikos elitas (visi tie progresyviai mąstantys akademikai) daug kalbėjo apie būtinybę padėti Graikijos valdžiai, bandančiai užsitikrinti Europos paramą įgyvendinant taupymo programos pabaigą, paramą, kuri būtina gelbėjant žmones nuo skurdo, padedant verslininkams susigrąžinti paklausą, bandant pažaboti oligarchus, investuojant į žmogiškuosius išteklius, – kitaip tariant, norint, kad Graikijos ūkis vėl imtų augti.

Jozefas Stiglicas (Joseph Stiglitz), Polas Krugmanas (Paul Krugman), Amartja Senas (Amartya Senas; visi jie Nobelio premijos laureatai), Danis Rodrikas (Dani Rodrik), Toma Piketis (Thomas Piketty), Džefris Saksas (Jeffrey Sachs), Šarlis Viplošas (Charles Wyplosz), Baris Eichengrinas (Barry Eichengreen), Paulas de Grauvė (Paul de Grauwe), Džeimsas Golbraitas (James Galbraith), Markas Karnis (Marc Carney), Stivas Kinas (Steve Keenas) – visa pasaulio ekonomikos specialistų grietinėlė paskelbė ne vieną nuomonę, atmetančią diržų veržimosi politikos logiką (ne tik finansiniu, bet ir socialiniu požiūriu).

Vos nepamiršau – dar šiek tiek apie tuos atlyginimus. Bėda ta, kad ne graikai gauna per didelius atlyginimus, – tiesiog jūsų atlyginimai per maži. Jums trūksta ryžtingų profesinių sąjungų, nebijančių griežtai derėtis su valdžios atstovais ir ginti visų dirbančiųjų interesus, todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių Rytų Europos valstybių gyventojų atlyginimų proporcija, palyginti su BVP, yra net 10 proc. mažesnė nei Šiaurės, Vakarų ar Pietų Europos šalyse.

Kolektyvinės derybos ir susitarimai – dar vienas dalykas, dėl kurio Graikijos valdžia kovoja nuo tada, kai kreditorių trejetas prieš kelerius metus dėl tos pačios prievartinės diržų veržimosi politikos jų atsisakė, skaudžiai smogdamas Graikijos žmonėms.

Šiandien Europos centrinio banko taikomos priemonės (t.y. sprendimas nedidinti Graikijos bankams teikiamos likvidumo pagalbos kritiniu atveju lygio) reiškia, kad graikai per dieną iš bankomato gali gauti tik 60 eurų. Kodėl jauni graikai referendume nepritarė taupymo strategijai? Todėl, kad jiems, per mėnesį uždirbantiems ne daugiau kaip 400 eurų, tie 60 eurų nėra jau tiek mažai, – beje, kaip ir jums.

pagal: http://www.criticatac.ro

Respublika.lt

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 6

  1. Gojus says:

    Ot visiškai nesutinku – mes gyvenam bendrame katile ir noriai iš jo semiam. Gausiai semiam. kaip čia įsivertinom, kad mums semti galima, o kitiems tai jau ne? Kuo čia mes tokie ypatingi, kad galim nedirbt ir gaut, o kiti matai negali. Yra garbė – nors visokiariopai bandoma šįą sąvoką išnaikinti. Tad turim žais garbingai. Priėmėm bendro katilo taisykles, tai ir laikykimės.
    Tas pats su pabėgėliais – turim dalintis.

    Ir visiškai kitas klausimas ką mes turėtumėm daryt savo valdžiai, kuri tuos sprendimus už mus priėmė.
    Ir kas dar, kad sulindę į problemas suvoktumėm, kad būtina ieškoti išeities. O kol tyliai myksim ir reikšim nepasitenkinimą net nebus priežasties pokyčiams. Tada verkdami nešim po 10, 20 eurukų atseit „pensinykam ir medikam“ ir lauksim pagerėjimo iš tos pačios sistemos, kuri mus dabar užgulus.

  2. To gojus says:

    Tu priestarauji pats sau. Jei mes visi europeje lygus kodel uz ta pati darba tu gauni 10 klartu maziau. Kodel ismokos,subsidijos lietuvoje mazesnes. Keista, kad moketi uz viska pagal tave turime po lygiai praporcingai, priimti pabegeliu polygiai o vat mums moketi teisinga yra maziau nei kitiems

  3. mozulu says:

    Čia dar vienas smūgis apakintam dideliam Galijotui nuo mažo sukčiaus Dovydo. Matyt pastebėjo, kad vis dar nepribaigtas.

  4. Gojus says:

    To gojus > atlyginimų dydis Europoje sutartimis ir įstatymais nereglamentuotas. O štai ESM lėšos yra pagal konkrečius susitarimus, Dėl pabėgėlių irgi beje tariamasi bendrai.
    Tad nėra ko išsisukinėt, kad štai Lietuva turi būti ėmėja, o kiti davėjai. Nesąmonė.
    Bet tu neklysk – tai visiškai nesusiję su tuo, ką mes savo valdžiai turėtumėm padaryti kaip liaudis, už tuos mažiausius atlyginimus, už ESM milijardus atiduotus, už tolerąstinamą visuomenę. Aš tikiuosi, kad kai mūsų iš mūsų pareikalaus paipildomų pinigų Graikijai gelbėt, ar pabėgėliams išlaikyt, tai bus katalizatorius, kuris tautai spirs į šikną ir ši sakys „gana“.
    Ar meni 1991 sausio įvykius ir kaip jie kilo. Aš dar puikiai. Pamenu Lęndzbergio bendražygė kunigaikštienė Prunskaja paskalbė – keliam maisto kainas, dešros kainas, o algas ir pensijas kelsim po mėnesio ar trijų, kai surinksim pinigų iš naujų mokesčių. Štai tada tauta ir išėjo į gatves. Štai tada ir išvažiavo rusai, kad tautą ramint. ir kilo kipišas. Kaip matosi, tas kipišas buvo specialiai suorganizuotas, nes Lęndzbergiui reikėjo žūt būt aukų – tam ir medinius šaunykus ant seimo stogo su Butkevičium nešiojo. Juk buvo praėję metai po kovo 11-os ir viskas buvo tyku ramu ir rodės Lietuva sklandžiai atsiskirs nuo TSRS. O kaip tada suvaldyt ekonominę situaciją, juk reikėjo priešo ruso, kad ant jo viską nurašyt. Nu vat ir padarė ką reikėjo.
    Taigi, mano mintis ta – kad tauta turi irgi kantrybės ribas ir ateitų laikas, kai stotų ir sakytų „gana“. Štai milijardai ESM, pabėgėliai, piderąstizmas po truputį kraunasi ir kaupiasi ir kuo greičiau prisikaups tuo greičiau pratrūks. Kitokiu atveju būsim nunešti srovės, kuri ateis su banga griūnant dabartinei pasaulio sanklodai.

  5. Ec says:

    Tik negerai, kad Lietuvos žmonių kantrybė guminė, vis tempiasi ir tempiasi. Greičiau jau įvestų 100% mokesčių tarifą visiems išskyrus seimą ir jo aplinką

  6. a says:

    pezalai

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top