Lietuvos nesėkmių ištakos

2019, liepos 24, 8:29 | kategorija LPT | 28 komentarai | peržiūrų 897 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Mąsrtytojas

Manau, nesuklysiu tvirtindamas, kad Lietuva turi rimtų problemų, konkrečiai susijusių su valstybės valdymu, ir, kad šis faktas tampa vis labiau akivaizdus netgi tiems žmonėms, kurie nesidomi politika. Iš esmės, jau pats emigracijos reiškinys patvirtina šį faktą: nors emigraciją sukelia ekonominės sąlygos, tačiau nepalankių ekonominių sąlygų šalies viduje priežastis – nusikalstamai neprotingas valstybės valdymas, kuris neišnaudoja vidinių šalies galimybių.

Ir svarbiausia, kad, jeigu egzistuoja netvarka valstybės valdyme, tai pamažu griūva visos sritys, ant kurių ir laikosi pati valstybė. O tai yra švietimas, socialiniai reikalai, medicina, valstybės saugumas.

Besigilinant į mūsų valstybės problemų ištakas, išryškėjo trys tokių priežasčių grupės.

Pirmoji, pati svarbiausia negandų valstybėje priežastis – tai valstybės dydžio skylė pačiame svarbiausiame ir pagrindiniame teisiniame dokumente – Konstitucijoje. Joje neapibrėžti patys svarbiausi dalykai, sudarantys valstybės esmę: – kas tai yra Lietuvos Valstybė ir kuo ta valstybė užsiima (arba kokias funkcijas ji atlieka).

Be Lietuvos Valstybės apibrėžimo, Lietuva, kaip valstybė – neaiškus darinys. O be valstybės funkcijų apibrėžimo, Lietuva neturi nei vidaus politikos kurso, nei tolesnio valstybės vystymosi vizijos (kuriuos, pagal viską ir aprašo valstybės funkcijų apibrėžimas). Maža to, valstybės funkcijų apibrėžimas – tai kartu ir valstybės interesai, kuriais privalo vadovautis visi politikai ir visos politinės jėgos šalyje; ir savotiškas sprendimų priėmimo reglamentas, kurio privalu laikytis visiems valstybės tarnautojams.

Šių dviejų straipsnių nebuvimas savo pasekmėmis tarsi lavina nusirita per visas valstybės gyvenimo sritis, keldamas ne tik netvarką, bet ir atverdamas neribotas galimybes besaikiam valstybės turto grobstymui, kitų valstybių (ne vyriausybinių organizacijų) kišimuisi į valstybės vidaus gyvenimą ir santvarką.

Sprendimas: įtraukti į konstituciją straipsnius, kuriuose būtų nurodyta, kas tai yra Lietuvos valstybė ir kokias funkcijas ji atlieka. Kaip šie du pirmieji konstitucijos straipsniai galėtų realiai atrodyti, pamatysite vėliau (kitame straipsnyje).

Antroji pagal svarbą valstybės bėdų priežastinė grupė – tai valstybės vidaus saugumo ir korupcijos ligos. Deja, kovojama su jomis labai vangiai, nors valstybė turi tam visas galimybes (bet neturi „politinės valios“).

Daugelis nepatikės, bet šiame hibridinių karų amžiuje, kai pasidarė „neįmanoma“ atskirti, kas kieno interesams atstovauja, visokiausią korupciją valstybėje įveikti galima tiksliai per tą laiką, kuris reikalingas patikrinti visus valstybės vadovus, vyriausybės ir Seimo narius, aukšto rango pareigūnus ir svarbiausių valstybinių įstaigų vadovus… su taip vadinamu melo detektoriumi.

Tereikia atlikti elementarų LOJALUMO VALSTYBEI IR ANTIKORUPCIJOS TESTĄ ir atleisti iš pareigų tuos, kurie jo nepraeis. Tiesa, prieš tai reikia priimti atitinkamus įstatymus. Nes pasidomėjus paaiškėjo, jog Lietuvos teismai melo detektoriaus parodymais (moksliškai paremtu metodu nustatyti melą) nesivadovauja! (Nesivadovauja, bet tėtis, norėjęs įrodyti, kad savo vaikų nemušė, pats tokį patikrinimą praėjo ir teismas jį pripažino. Dvigubi standartai?)

Kiekvienam aukštesnes pareigas einančiam valstybės tarnautojui ar pareigūnui turėtų būti garbės reikalu praeiti tokį testą savanoriškai.

Sprendimas: įteisinti platesnį melo detektoriaus (poligrafo) naudojimą; tikrinti ne tik „šnipus“ ar prie slaptų dokumentų prieinančius žmones, bet ir valstybės tarnautojus, aukšto rango pareigūnus, seimo narius, ministrus, teisėjus ir pan., bent kartą metuose, priimant į tarnybą arba iškilus abejotinoms situacijoms. Švariai sąžinei bijoti nėra ko!

Trečioji priežasčių grupė susijusi su rinkimais (Seimo, Prezidento). Ją galima pavadinti Rinkėjo Faktoriumi. Problema glūdi ne vien tame, kaip organizuojami patys rinkimai, bet ir tame, kuo vadovaujantis rinkėjai renka savo atstovus.

Pirma. Rinkimai vyksta išimtinai agitaciniu būdu. Ir, nors visos partijos ir kandidatai pateikia savo programas, realiai tose programose, išskyrus skambius lozungus ir pažadus, dažniausiai nebūna nieko konkretaus: nė vieno punkto, kuriame būtų aprašyta kaip konkrečiai tie pažadai bus įgyvendinti. Išeina, kad žmonės renka ne valstybės tobulinimo programas, o tuščius ir niekuo nepagrįstus pažadus.

Žmonės turėtų žinoti, kad rinkiminę programą turi sudaryti ne kažkokie pažadai ar bendros nuostatos, kurių pasižada laikytis kandidatai, o konkrečių veiksmų arba, punktas po punkto, surašytų siūlomų įstatymų sąrašas valstybei tobulinti ar konkrečioms problemoms konkrečiu būdu spręsti. Jeigu nieko tokio programose nėra – mus paprasčiausiai APGAUDINĖJA!

Tokio mąsto sukčiavimas turėtų būti baudžiamas: partijoms ar kandidatams, neturintiems konkrečiais veiksmais (įstatymais, kuriuos priims) pagrįstos programos, turėtų būti draudžiama dalyvauti rinkimuose!

Antra. Rinkėjai rinkdami savo atstovus į Seimą, vadovaujasi samprotavimu, kad atstovas turi būti išsilavinęs, kompetentingas, su patirtimi. Ir štai ką mes turime…

A. Visi IŠSILAVINĘ ir kompetentingi valstybės vadovai, vyriausybės ir Seimo nariai, patarėjai, teisininkai nuo 1992 m. nepasigenda, kad Konstitucijoje nėra dviejų pačių svarbiausių dalykų!

B. Norint įgauti KOMPETENCIJĄ valstybei valdyti, reikalinga baigti atitinkamus mokslus. Jei kas žino kokioje Lietuvos mokykloje galima išmokti valstybės valdymo meno, neslėpkit ir pasidalinkit šia paslaptimi!

C. Patyrusių žmonių dalyvavimas valstybės valdyme visai neguodžia savo rezultatais jau ištisus dešimtmečius. Jų dėka atsirado neslūgstanti emigracija, nėra valstybės interesų atstovavimo, kaip ir konkretaus įvardinimo, kokie tie valstybės ir bendri žmonių interesai valstybėje.

Kitaip tariant, renkant vadovaujantis protingais kriterijais, kažkodėl duoda visai ne tuos rezultatus, kuriuos turėtų. Ir to priežastis randasi ne išsilavinime ir kompetencijose, o pačiuose žmonėse. Būtent žmonėse, kurie dalyvauja politikoje.

Gaila, bet į politiką veržiasi ir patenka ne geriausi tautos atstovai ar konkrečių sričių specialistai, kurie būtų to verti, o patys blogiausi, godžiausi ir savo asmeninius bei verslo interesus iškeliantys aukščiau valstybės ir tautos interesų.

Ir šitai įmanoma tik dėl to, kad valdžios išrinkimo mechanizme yra iš anksto užprogramuota apgaulė. Atrankos mechanizmu rinkimuose (pvz. seimo) turėtų būti rinkiminė valstybės tobulinimo programa. O dabar, tos programos – patys žinot kaip atrodo. Jas ir programomis pavadinti neina. Pasikartosiu: programoje viskas konkrečiai, punktas po punkto turėtų būti surašyta kas ir kaip.

Įdomiausias klausimas šioje vietoje būtų toks: kodėl rinkimų komisija leidžia, kad pvz. kandidatų į Seimą rinkiminės programos būtų agitacinio pobūdžio, pažadukinės, o tai reiškia, melagingos, nes jose neaprašyta, kokiu konkrečiu būdu ar įstatymu tie pažadai bus įgyvendinti? Jie ten ką, irgi silpnaprotyste serga?

Per paskutinius rinkimus į Seimą buvo pamėginta suteikti žmonėms galimybę rinkti savo atstovus pagal pažiūras. Pasirodė, kad dauguma rinkėjų šito, paprasčiausiai, nesuprato. Štai draugus, partnerius, antras puses visi renkasi pagal juos siejančias bendras pažiūras ir supratimą, o štai savo atstovams valstybės valdyme patį svarbiausią reikalavimą pamiršo.

Ar reikia stebėtis, kad išrinktieji į valdžią neturi nieko bendro su juos rinkusiais?

Bet šioje vietoje egzistuoja kita rimta sisteminė rinkimų sistemos bėda. – Tai įteisintos privalomos pažiūrų deklaracijos nebuvimas kandidatams į Seimo narius ar kitus valstybės tarnautojų postus.

O juk eidami į rinkimus dauguma kandidatų apibūdina savo pažiūras. Tiesą sako ar meluoja, ar vėliau priimdami (patvirtindami) įstatymus vadovaujasi tomis per agitacinės kampanijos metu apibūdintomis pažiūromis ar ne – priekaištauti neina, net jeigu akivaizdžiai visiems melavo.

Nes… nėra rinkimų sistemoje privalomos pažiūrų deklaracijos, kuri taptų dokumentu, jog žmogus atstovauja tuos interesus ir pažiūras, kurias anksčiau deklaravo ir už kurias jį žmonės išrinko. Ir vėl, išeina, dar viena galimybė apgaudinėti rinkėjus…

Ir tikrai, dauguma tokių nesisteminių kandidatų, reiškiančių nacionalistines, tai yra, savo tautos ir valstybės interesus atstovaujančias pažiūras (pasitikrinkit ką reiškia žodis), atrodė neišsilavinę, nekompetentingi (be patirties) eilinių profesijų žmonės…

Na, bet jie bent jau buvo mūsiškiai iš mūsų pačių tarpo (nors, kaip ir dauguma, taip pat nieko konkretaus nesiūlė, išskyrus savo pažiūras, kaip atskaitos tašką priimant valstybei ir joje gyvenantiems žmonėms svarbius sprendimus)!

Nedaug, bet lyginant su tuščiais pažadais ir niekuo nepridengtu pasiryžimu atstovauti globalistinių politinių darinių interesus Lietuvoje (kaip ir dauguma kandidatų praėjusiuose prezidento rinkimuose), tai ir taip nemenkas progresas.

Nesakau, kad atstovais į Seimą reikia rinkti neišsilavinusius ir neprotingus žmones. Visų pirma, reikia rinkti tuos, kuriems rūpi Lietuva ir tai, kaip joje gyvena žmonės. (Dauguma kalba atvirai kokius kieno interesus atstovaus. Kodėl žmonės tą praleidžia pro ausis?)

Kol kas kito varianto nėra. O jau šie vėliau pramins takelį tiems, kurie tam labiau tinka. Svarbiausia – „įsukti“ atrankos mechanizmą.

Bet, kad gyvenimas imtų gerėti, kad prasidėtų reali atranka ir pranyktų parazitizmas valstybėje, reikia žinoti ką ir kaip daryti. Pradžiai reikia žinoti, bent jau nuo ko pradėti.

Kad pamoka nenueitų veltui, pasikartojam.

1. Konstitucijoje privalo atsirasti straipsniai, apibrėžiantys, kas tai yra Lietuvos valstybė ir kokias funkcijas ji atlieka, kokiai valstybinei veiklai teikiami prioritetai. Kadangi teisinė sistema organizuojasi teisinės piramidės principu, kurios viršūnėje yra Konstitucija su valstybės ir jos funkcijų apibrėžimais, tai tokių straipsnių nebuvimas yra nusikalstamas. Jei Lietuva – ne valstybė, tai pats laikas viešai paskelbti jos statusą: pvz. įvardinti kieno kolonija yra Lietuva ir kas realiai jai vadovauja.

2. Konstitucijoje arba Rinkimų įstatyme privalo atsirasti nauji straipsniai, tiksliai nusakantys kokios turi būti rinkimų programos ir atsakomybė už jų nebuvimą (negalėjimas dalyvauti rinkimuose). Taip pat įteisinta privaloma pažiūrų deklaracija kandidatams ir jos laikymasis priimant įstatymus ar atstovaujant viešąjį interesą. Taip pat griežta atsakomybė už tokios deklaracijos nesilaikymą (pvz. seimo narys praranda mandatą) atstovaujant rinkėjų interesus priimant deklaraciją (pažiūras) neatitinkančius įstatymus, dėl kurios kandidatas ir buvo išrinktas (už melą rinkėjams).

3. Reikia visiems įsisąmoninti, kad Seimo narys – tai tautos (daugumos žmonių) išrinktas atstovas, kuris atstovauja jį išrinkusių žmonių interesams ir pažiūroms, priimant įstatymus (valstybės veiklos organizavime). Seimo narys nėra specialistas (nėra tokio reikalavimo), jis – prievaizdas, prižiūrėtojas. Todėl Seimo narys negali būti ministru, o ministras dar ir seimo nariu. Ministru gali būti tik konkrečios srities specialistas (pvz. ekonomistas gali būti finansų ministru), renkamas konkurso būdu. Seimo narys negali būti įstatymo kūrėjas, nes jis ne teisininkas. Jis gali duoti užduotį teisininkui (specialistui) sukurti (parašyti) reikiamą įstatymą pagal seimo nario pateiktus „parametrus“ ir prižiūrėti, kad teisininkai „neprihimičytų“. Kitaip tariant, prieš tai, kol Seimo nariai priims įstatymą, su juo turi padirbėti teisės specialistai (teisinis skyrius), kad „atvestų į protą“ (ne tik pageidaujamą įstatymą, bet ir seimo narį, jeigu reikės). Gal pagaliau užsibaigtų tas atviras debilizmas įstatymuose, kaip pvz. „matuko reforma“.

4. Įteisinti platesnį poligrafo naudojimą. Visi aukštesnio rango valstybės tarnautojai (prezidentas, seimo nariai, ministrai, miestų merai, svarbių valst. Įstaigų vadovai) bent kartą metuose (arba iškilus abejonėms dėl interesų konflikto) privalo atlikti antikorupcijos ir lojalumo valstybei testą su poligrafu (melo detektorium). Atsisakymas praeiti testą automatiškai pašalina iš einamų pareigų, nesvarbu koks asmuo ir kokias pareigas eina.

Tikiuosi supratote, kad norint jog Lietuvoje bent kas nors imtų teigiamai keistis be „fasado dažymo“, pirmiausia reikia įnešti daug sveiko proto ir į Konstituciją, ir į valstybės valdymo organizavimą.

Nors temą dar būtų galima tęsti, bet apsiribosiu, pabaigai pasakydamas štai ką: esu žmogus be aukštojo ir juo labiau teisinio išsilavinimo. Kaip manot, jei tokių kaip aš Seime būtų dauguma, ar neatsirastų valstybėje daugiau tvarkos? Manote nežinotume, ką ir kaip daryti?

Sekanti pamoka tautai bus apie Konstituciją ir valstybės valdymą. Apie tai, kaip šie dalykai turėtų iš tikro atrodyti.

Mūsų skaitytojas: Rimas

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 28

  1. Vilnietis says:

    Straipsnio autoriui,
    nurodykit kaip su jumis susisiekti.

  2. Vytas says:

    Nėra taip paprasta, kaip gerbiamas Rimas išdėstė, nors su daugeliu jo samprotavimų ir idėjų sutinku. Pirmiausia, daugeliu atvejų valdžia nuo pat prezidento negerbia ir nesilaiko dabartinės Konstitucijos nuostatų. Pora pavyzdžių. Kaip galėjo atsirasti užsienio valstybės (JAV) kalėjimas Lietuvoje Adamkaus prezidentavimo metu? Už tai mes visi sumokėjome kažkokiam teroristui (?) 130 tūkstančių eurų, o kaltieji pradedant V.Adamkumi, M.Laurinkumi ir t.t. iki šiol „nusipelnę“ ir „gerbiami“ Lietuvos žmonės. Lietuva paversta tarptautiniu kariniu poligonu, kur pastoviai randasi ir treniruojasi užsienio šalių kariuomenė, nors Konstitucija to neleidžia. Dar pridėsiu trečią: ar galima įsivaizduoti padoria ir vienijančia visus piliečius valstybę, kurioje už viešai skelbiamos ir visiems prieinamos Darinformacijos „rinkimą“ (?) būtų teisiamas žmogus ir teismo pripažintas šnipu? Atkreipiu dėmesį į valdžios vyrų ar moterų išsilavinimą: jau senovėje nustatyta, kad mokslas (išsilavinimas) duoda tik žinias, o protą – tik DIEVAS, t,y, jei gimei kvailiu, tai toks ir mirsi, nepriklausomai nuo išsilavinimo. Dar pridėčiau dėl melo detektoriaus naudojimo. Kils klausimas, o kas darys išvadas pagal detektoriaus duomenis? Teisėjo darbas, kaip ir žmogaus , sėdinčio už prie melo detektorius valdymo, o teismų rezultatai ne tik neguodžiantys, bet sukrečiantys. Tas pats gali būti ir su patikrinimu melo detektoriumi. Taip kad ne viskas taip paprasta.

  3. Simas Simaitis says:

    Daug parašyta ir viskas į šiukšlių dėžę. Klausimas visiems: kam jums aptvertas gardas, vardu „Lietuva“. Kam jums žiurkių karaliai, kurie „valstybės“ vardu dyria jums paskutinį kailį?
    Tautiečiai tapo jau seniai nebe savarankiški ir jau nebemoka gyventi be tų, kurie nurodo, kad, bau, nevalia niekur iš gardo bėgti, nors to gardo tvoros jau seniai skylėtos. Nemokate gyventi be vedlio, kūrkite naują gardą su tais vedliais, kurie ves jus į šviesų rytojų, bet nustokite badyti pirštais į kitus, kad jie kažką ne taip daro. Jie viską daro taip, jie susikūrė sau rojų, jūsų visų sąskaita.

  4. Kali juda says:

    „Valdžia“ – kolektyvinės sąmonęs atspindys, išraiška. Praleidžiant visas „aukštas materijas“… Godūs, ydų kupini žmonės, nerinks dorų. Kaip ir dori nerinks nedorų. Toks tokį atpažysta. Ir remia. Dažniausiai nesąmoningai. Naivu tikėtis, kad sistemą pakeitus ar išrinkus „teisingus“ žmones, kažkas iš esmės pasikeis. Iš esmės keisis tik tada, kai kolektyvinė sąmonė keisis. Kai bendruomenė keisis. O čia jau reikalai prasideda nuo kiekvieno asmeniškai. Tik patys išsigydę nuo visuomeninių „lygų“ – ydų, galėsime gydyti aplinką. Kitaip niekaip. Gera pradžia suprasti-suvokti-patirti, kad ne uodega vizgina šunį.

  5. Kam ta valstybe? says:

    Valstybe turi ginti piliecius nuo prievartos.
    Valstybe pagal yra institucija, isiteisinusi prievartos monopoli duotoje teritorijoje.
    Taigi:
    1. Policija- nuo prievartos sales viduje.
    2. Teismai- ta priziuri.
    3. Kariuomene – nuo uzsienio prievartos.
    Visa taiki veikla sales viduje turi priklausyti pilieciams , kol jie apsieina be prievartos.

  6. Rimas says:

    Čia išdėstytos pagrindinės priežastys, iš kurių išplaukia visos likusios bėdos. Tiek teisinės, tiek rinkiminės. Paskutis grandinėje – rinkėjas. Jei turėti galvoje paskutinius rinkimus, tai maždaug pusė rinkėjų rinkimuose nedalyvauja („rinkti nėra ką; vistiek niekas nepasikeis; renku, nes patinka“), už tai likusieji „išrenka“ už visus ir visi lieka nepatenkintais. Jei atsiranda, tegul ir neideali, alternatyva rinkimuose pakeisti situaciją, ji neišnaudojama, ji, paprasčiausiai, „paskandinama“ (galimo rinkimų rezultatų klastojimo neliečiu). Dauguma rinkėjų, priimdami sprendimą, elementariai nežino, kokiais samprotavimais vadovautis, priimant sprendimą. Iš to ir atsiranda tokie kvaili, net per televiziją parodyti žmonių pasisakymai, kad renka tą ar aną, nes patinka! Todėl, tas „rinkėjo faktorius“ – tai paprasčiausias neišmanymas (liaudiškai, kvailumas; sąmoningumo trūkumas), ką ir dėl ko reikėtų rinkti. Žmonės, net nesuvokia, kokiais rinkiminiais triukais (rinkimų programomis, kuriose realiai jokios programos nėra) jie apgaudinėjami. Bet jeigu žmonės, visa tai žinos, tai su laiku apgaudinėjamų žmonių skaičius, reikia tikėtis, mažės. Žmones, savo valios atstovų rinkėjus yra būtina šviesti, protinti. Iš to ir atsirado būtinybė parašyti keletą straipsnių. Priminsiu, kad gyvename hibridinių karų amžiuje, todėl melo detektorium reiktų reguliariai tikrinti visus valstybės tarnautojus, tame tarpe ir teisėjus, ir tuos, kurie tikrina. (gal būt bus atskiras straipsnis, kaip kokiais konkrečiais žingsniais -nuo ko pradedant, ir kuo užbaigiant – būtų galima ne prievartiniu bekrauju būdu įvesti tvarką valstybėje. Bet pirmiausia reiktų padaryti tai, apie ką rašiau). Jeigu toks atrankos metodas būtų įteisintas, kam nors svetimam, turinčiam blogų kėslų prasiskverbti į mūsų valstybės valdymo sistemą būtų labai sudėtinga, nebent iki sekančio patikrinimo. Liūdna matyti, kad žmonės netiki savo galiomis. Todėl priminsiu, kad valdžia, kad ir kokią gerą ar blogą išsirinktume, galios turi tik tiek, kiek mes visi jai leidžiame.

  7. konkurencijos nėra says:

    Jei nuo rinkimų kas nors priklausytų, jų tikrai nebūtų…

  8. Simas Simaitis says:

    BŪTINA šviesti ir protinti… O tamsta Rimas klausė savo tautiečių ar jie nori būti šviečiami ir protinami? Daugumos nenutraukti nuo dedildėžių, tuo labiau, kokį švietimą norite duoti, jei daugumos protėviai jau taip suformuoti, kad jie, kaip vienaląsčiai, reaguoja tik į tiesioginius dirgiklius, jiems reikia tik duonos ir pramogų. Rimtai galvojate, kad jiems tas švietimas ir protinimas reikalingas?

  9. konkurencijos nėra says:

    Simai, Jūsų pasiūlymas?

  10. Simas Simaitis says:

    Komentatorius „Kali juda“ viską puikiai aprašė nuo ko reikia pradėti. Kolektyvinės sąmonės atspindys, atskirai paimtoje teritorijoje, vadinamoje Lietuva – yra tragiškas. Iš agrarinės šalies Smetonos laikais, buvo tauta įmesta į sovietinės industrializacijos statybas, po to į laukinio, nepažaboto kapitalizmo verpetus. Pasakykite, tamsta „konkurencijos nėra“, kokį kolektyvinį sąmoningumą turi mūsų visų gerbiama tautos dauguma? Babkės, šaibos, šlamančiai…. Vieni pinigais aptekę, kita, jų dauguma, šioje šalyje ne gyvena, o egzistuoja. Iš dienos į dieną galvoja tik apie tai, kaip pilvą prikimšti, kaip pinigų prasimanyti. Apie kokius pasiūlymus gali eiti šneka?
    Pasikartosiu, kas pamiršo ar tiems, kas naujai skaito. Šio virtualaus portalo erdvėje buvo siūloma du kartus susitikti bendraminčiams. Pirmą kartą atėjo 5! bendraminčiai, antrą kartą 4, iš kurių trys iš pirmo susitikimo.
    Buvo kalba dar kartą susitikti, tai atsirado vienas, kuris mane provokatoriumi, vsd agentu išvadino. Tad sakykite, tamsta „konkurencijos nėra“ apie ką galima kalbėti apie pasiūlymus, kai turime tokią kolektyvinio sąmoningumo ir pasyvumo lygį atskirai paimtoje teritorijoje, vadinamoje Lietuva??
    O pasiūlyti turiu ką, tik to niekam nereikia, nes reikia daug dirbti, aukoti savo laisvalaikį, kuris neduoda „apčiuopiamo“ pelno. Todėl pradėkite budinti savo sąmoningumą ir kiekvienas tik savo asmeniniu pavyzdžiu keiskite savo aplinką. Pradėkite bent jau nuo savo šeimos.

  11. Alvydas says:

    Tiesa yra funkcija. Valstybė ..? Šeima…? Tam tikros geografinės vietos, sociumo kultūrinės sąmonės, mentaliteto, tradicijų nusibrėžtos taisyklės. Jos nėra pastovios, jos kintančios. Kaip nėra tiesos,tik bukapročiui ji fiksuota. Kaip nėra įstatimo raidės, kis kintantis nuo epochis, taip ir valstybė. Būdamas tėvu ar vienodai padalinsi saldainius saviems ir svetimiwms vaikams.? Dorybė nėra fiksuota, ji kintanti.

  12. konkurencijos nėra says:

    Kas yra Dora?

  13. Simas Simaitis says:

    Aišku, kad tauriausias žmogaus asmenybės veiksnys yra žmoniškumo pradas. Jam visas pažmoniškumas turėtų būti apsireiškimo jėga. Taip yra, kada žmogus kuria mokslą ir meną.

    Visai kitaip žmogaus esmė reiškiasi dora. Doroje ji yra lyg iškilusi ne vien iš daiktiškos aplinkos, bet ir iš savo asmenybės pažmoniškumo. Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto.

    Pagrindinis žmogaus esmės kilimas, kurį vadiname valia, yra jo siųslys, nulipąs pažmoniškumo pakopomis į aplinką, pakeliui išspręsdamas visokius santykiavimo klausimus. Aplinkoje jis ieško santykių su kitu žmoniškumu ir turi dažnai santykiuoti su kitų žmonių pažmoniškumu. Bet doros esmė glūdi asmenybės viduje. Čia maišosi įvairiausi vyksmai. Kūno mitimo ir visokie kiti jo gyvenimo ir dygių (dygis – augimas) reikalai įmeta į jį savo šešėlius. Įsibrauja į tą vidų nuolat pasikeisdami visokie teigimai, linksmumai ir liūdesiai, džiaugsmai ir skausmai, visokie linkimai, geiduliai ir aistros, toliau ir visokios svajonės, sapnai, pojūčiai, vaizdiniai, mintys ir regesiai. Visa tai tenka žmogaus esmei. Kaip kokia valdytoja ji gali savo valia visa patvirtinti arba atmesti ir taip reikšti savo valdymą. O tai yra dora, patsai žmoniškumo vainikavimas.

    filosofija.info/vydunas/dora-yra-kas-dorina/

    Kad daugiau neuždavinėtum šito klausimo

  14. Kas per pamokos ? Man who learned how to teach, then forgot how to learn... says:

    Konstitucija gali buti spausdinama ant tualetinio popieriaus, bet kam ji gadinti?
    Pagalvokime apie jos veikima:
    Ji arba iteisina tai, kas dabar yra ( patinka Kaip yra?), arba neigali to pakeisti ( uz ka ja gerbiat?)
    Beje, UK konstitucijos neturi.
    Ten blogiau?

  15. Gintas says:

    Kas ta valdžia ir kas tie rinkėjai? Koks yra tų rinkėjų lygis! Užtenka parašyti „Jūs nusipelnėte gyventi geriau“ ir žmonės renka arba pagal lytį, pagal išvaizdą ir t.t Kas domisi renkamųjų biografija ir darbais! Daug čia filosofijos prirašyti, o esmė duona ir žaidimai, ir kas dirbti nereikėtų, štai ir visa esmė! Teritorijos kultūra, tradicijos, šeima ir t.t Lietuva yra įpynta į bendrą liberalizmo pyne, kitaip sakant vakarų „vertybes“ žydi visam gražume! Na, o ekonomikos mes savo neturim, gaunam trupinių kad nenudvesti, o politikam, kurie prižiūri banda papildomas davinys ir ne veltui, bet kepant banda, o prižiūrėtojas duoda leidimą. Jūs ką, manote ateisite į valdžią ir sutvarkysite reikalus? Kai tie, kurie gauna pragyvenimui neteks duonos kąsnio jus nušluos, o tie kurie praras savo papildomą davini dabaiks. Jūs pažiūrėkite į ką pavirto Lietuva, švietimas ir sveikatos apsauga patapo paslauga, o paslauga mokama. Valdžia susimaišė su kapitalistais, bet čia ne vienos Lietuvos problema, tiesiog vienur tai jaučiasi labiau, o kitur mažiau, bet avys kepamos visur! Lietuvos tragedija, kad sakralizavo vakarus ir bando tapti tuo ko nėra iš esmės, nes demokratija, žmogaus teisės ir kita beletristika tik dumti akims…

  16. konkurencijos nėra says:

    Žodžių kratinys. Pats bent skaitei?
    Aš norėjau sužinot sąvokos apibrėžimą.

  17. Alvydas says:

    Dora yra mano kaimyno šuo – kalytė. Jauna, seilingu liežuvių laižanti rankas, greičiausiai ,, dvarneška,,. Dora yra algoritmas, registruotas kaikurių žmonių sąmonėje ir pasamonėje , reikalingas visuomenės progrese, kad individai išliktų ateityje.

  18. Alvydas says:

    100 % pritariu. Tauta iškastruota sąmone, apkrėsta socialiniu maru. Yra padirbėta kryptingai, pagal instrukcijas, pagal planą. Tai ne savaiminis reiškinys. Tai paprasčiausiai suprogramuota elgsena, instaliiots modelis. Tas pats raudonas maras modifikuotas į mėlynąjį.

  19. Simas Simaitis says:

    Na, tamsta „komercijos nėra“, mane nuvylėte . Jeigu jums Vydūno žodžiai nieko nesako, tai ką čia daugiau bekalbėti. Jūs norite kažką gyvenime keisti, vadinasi pradėkite skaityti Vydūną. Bent jau išprūsite lietuvių kalboje. Be piktumų

  20. romanas says:

    Noriu ir aš išsakyti savo nuomonę . Vyrai nusileiskime ant žemės . Straipsnio autoriaus sprendžiamos
    problemos nepajudės iš vietos kol nebus tiesioginio GRĮŽTAMOJO RYŠIO tarp valdžios ir žmonių , kuriuos ji atstovauja . Konstitucija yra reikalinga valstybei , kuri yra savarankiška ir sugeba save visapusiškai išsilaikyti . Tai įmanoma , kai joje gyvena apie dešimt milijonų žmonių , pvz. : tokia kaip Bal-
    tarusija . O mes „penki lietuviai“ tik administracinis regionas . Dėl to mums reikalinga sąjunga su kitomis
    valstybėmis , kurioje nėra „vyresniojo brolio“ . Tik tada įmanoma vystyti savo krašto kultūrą . Šiuo metu mes esame Europos Sąjungos nariu , kurioje yra realizuojamos Altiero Spinelli manifesto idėjos ( pagrin- dinės šio manifesto tezės yra internete ) .
    Dabartiniu metu pradedama atkurti Austrų-Vengrų imperija . Pradedama atominės elektrinės statyba Vengrijoje , nes Vokietijoje atomines elektrines ruošiamasi uždaryti . Planuojama , kad šiame ekonomi-
    niame projekte galėtų dalyvauti Austrija , Višegrado šalys , Rumunija , Pabaltijo šalys , Suomija , gal ir kitos šalis . Šiame darinyje norima išsaugoti tradicines šeimos vertybes , puoselėti tautinį – kultūrinį paveldą ir dvasines vertybes .
    Ar ne laikas mums pagalvoti apie savo krašto ir tautos ateitį ? Juk visi mes plaukiame viename laive , todėl ir problemos bendros , tik vienus jos pasiekia ankščiau , o kitus – vėliau .

  21. konkurencijos nėra says:

    Šiaip aš labiau vertinu Kudirką. Kas dėl Doros, tai pavartykit Algirdo Statkevičiaus kūrybą, galima ir
    „Gamtos dėsniai Kultūra ir mes“

  22. Alvydas says:

    Bėda, kad dauguma lietuvaičių gyvena praeityje ar ateityje. Katalikiško mentaliteto padariniai. Vydūnas gerai, bet kaip Niutono fiziką pakeitė Einšteino fizika, kaip froidizmą, pakeitė racionalioji ar sąmoningoji psichologija. Taip Vydūniškas pasaulėvaizdis, pasaulėžiūra nėra fiksuotas matas, konstanta. Ji kinta su laiku, mokslu idėjomis. Kitaip viskas būt skaitmeniška – žmogiška. Kūrėjas nieko nesukūrė vienodo. Tai ir yra didžioji raidos paslaptis. Rytojus kūriamas, bet nefiksuojamas praeities konstantomis. Kitaip mokslas nesivystytų, gamta sustotų. Dora nėra konstanta, ir nėra balta ar juoda. Gali būt taip ir kitaip ir vataip.😀

  23. Simas Simaitis says:

    Taip suprantu, kad tamsta Alvydas pateisina šiuolaikinės „dorovės“ sampratą, kad žmogus žmogui – vilkas, dusink savą, nes kitaip uždusins patį. Labai įdomi tamstos pozicija, tipo sėdėti ant upės kranto ir mėgautis vazdeliu, kaip pro šalį praplaukia tautos palaikai?
    Kartais nesijaučiate tos racionalios psichologijos auka?
    Aš jaučiuosi. Viskas keičiama, nes kapitalistinė sistema jau atgyveno, ir manęs, o taip pat ir daugelio iš mūsų, niekas neklausia ar mums to reikia, tipo „mišką kerta – skiedros lekia“. Kartais pamenate kada tas buvo mūsų tautos istorijoje? O juk visai neseniai taip jau buvo, viso labo prieš 30 metų.
    Tikrai niekam nelinkiu, kad taptumėte tais „medžiais“, kurie bus kertami. Būkite budrūs tautiečiai.

  24. konkurencijos nėra says:

    Be praeities, nebus dabarties, be dbarties, nebus ateities.
    Mes savo likimo kaltininkai(arba ne), kad ir kaip tai banaliai neskambėtų.

  25. Simas Simaitis says:

    Mūsų ateitis buvo suformuota praeityje, kai buvo iškreipta mūsų istorija (padėkokime Vatikanui). Taip, kad nevertėtų šioje vietoje barstyti sau pelenus ant galvos, o pradėkite samprotauti, mažiau reaguoti į tiesioginius dirgiklius ir daugiau samprotauti. Virtualus pasaulis ne ta vieta, kur galima kurti kolektyvinę semonę, tuo labiau priminėti sprendimus, sprendžiant savo nuosavus likimus. Kitu atveju liksime tik avių banda, bliaunančia, vedant į skerdyklą.

  26. Svetimas says:

    Laisvas pazirinkimas neegzistuoja..

  27. eilinė pilietė says:

    Aukštomis frazėmis kalbate, vyrai. Norint kažką pakeisti, pirmiausiai reikia pakeisti seimo rinkimų įstatymą. Pirmas žinksnis būtų tada, kai sarašiniams būtų uždrausta keisti frakciją. Jeigu nenori dirbti su partija, kurios sąrašuose buvai išrinktas, eik iš seimo ir užleisk vietą kitam, partijos sąraše esančiam. Tada baigtųsi partijos, kurios sąraše buvai išrinktas, juodinimas. O svarbausias ir labai sunkiai įveikiamas dalykas – MIP atėmimas iš „valstybininkų“. Juk eilinis žmogus dažniausiai neskaito partijų programų, o apie jų veiklą sprendžia iš to ką mato per TV, girdi per radiją. Paprasčiausias pavyzdys 2014 m. prezidento rinkimai. Ponia nedalyvavo nė vienuose debatuose, o visvien buvo išrinkta pirmame ture. Nes visos žinios pradidėdavo ir baigdavosi „gerosios“ prezidentės (kaip tarybiniais laikais TSKP generalinio sekretoriaus) veiklos reportažais. Tad nepadės jokie melo detektoriai kol MIP bus vienose rankose ir nebus jokios alternatyvos. Dar kažkiek kitokių nuomonių galėjome išgirsti per Lryto TV, dabar ir čia nuomonę formuos jakilaičiai ir K°. Ir jokie melo detektoriai nepadės, jeigu ir toliau MIP baltą vaizduos kaip juodą. O visi šitie jūsų išvedžiojimai apie Vydūną ar jo filosofiją, panašūs į carinės Rusijos narodnikų siekius.

  28. Toto 2 pilietei says:

    Deja, Ponia buvo išrinkta antrame ture 🙂

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top