„Maša ir Lokys“: animacinio filmuko, užkariavusio pasaulį fenomenas

2016, liepos 13, 1:01 | kategorija Ideologija | 18 komentarų | peržiūrų 5 915 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

lastampa.it

Maša ir Lokys

Animacinį filmuką apie mergaitę ir lokį, pradžioje pasirodžiusį YouTube tinklapyje, žiūri 120 pasaulio šalyse, iš jo gautos pajamos siekia 300 milijonų dolerių. Bet kai kas jame įžvelgia propagandą vaikams, rašoma italų leidinyje La Stampa.

Tai populiariausias rusų gamybos produktas pasaulyje. Populiaresnis už vodką, dujas, Dostojevskį, baletą ir ikrus. Šiuo metu gautos už jį pajamos kiek mažesnės, tačiau Bloomberg jau įvertino projektą 300 milijonų dolerių, o perspektyvos – marškinėliai, kuprinės, žaidimai telefonams, portfeliai, žaislai, saldumynai – begalinės, skirtingai nuo naftos. Jį pirko 120 pasaulio šalyse (Kalašnikovo automatą tik 90). Tai vienintelis rusiškas filmas (ir apskritai vienintelis animacinis filmas), sumušęs YouTube peržiūrų rekordą, pralenkęs vokiečių kilmės amerikietę Snieguolę bei pakliuvęs į populiariausių dvidešimtuką kartu su Gangnam Style ir Adele. Tai – tikras fenomenas: Ekonomikos forume Sankt Peterburge, kur Vladimiras Putinas bando pagerinti santykius su Europa bei sukasi apie Mateo Rencį (Matteo Renzi) ir Žaną Klodą Junkerį (Jean-Claude Juncker), informacinė agentūra „Sputnik“ organizavo sesiją „Animaciniai filmai iš Rusijos. Naujasis globalus čempionas?“. Žinoma, klaustukas pabaigoje ir daugiskaita – tik formalumas: tai ne klausimas, o teiginys, ir čempionas čia vienintelis – „Maša ir Lokys“

Filmukas populiarus visame pasaulyje, psichologai, marketingo ir politikos ekspertai nuo kojų nusivarė ieškodami jame slaptų šifrų ir užslėptų prasmių. Lietuvos politologas Laurynas Kaščiūnas, Rytų Europos tyrimų centro direktorius, pasiūlė uždrausti filmuką, kurį jis laiko sublimaciniu Kremliaus propagandos ginklu: „Lokys, aliuzija su Rusija, parodomas kaip geras, taikus žvėrelis, ginantis mažą mergaitę“. Ir jei lietuviai asocijuoja save su pasimetusia mergaite, tai viena serbų partija Mašą panaudojo savo rinkiminėje kampanijoje kaip pozityvų herojų – apie tai išdidžiai pasakoja mažos studijos „Animakkord“, kuri sukūrė šį fenomeną, direktorius Dmitrijus Loveiko: „Šiuo metu vienintelis mūsų neužkariautas kontinentas – Antarktida“, – giriasi jis Sankt Peterburge.

Vis dėlto, ir Lenkijoje, ir Azerbaidžane, ir Ukrainoje – visur, kur filmuką transliuoja televizija – daugelis norėtų įtraukti jį į sankcijų sąrašą, bijodami, kad Maša po sijonu slepia rusų tankus, o paprasti meškiuko ir mergaitės nuotykiai – tai Kremliaus Trojos arklys, užburiantis priešo vaikus. Tokią interpretaciją, tik su teigiamu požiūriu, skelbia ir baltarusiai, kur filmuko fanai internete šlovina „grynai slavišką herojų įvaizdį, jų slavišką ideologiją, be muštynių, peštynių ir žiaurumo, tai mūsų herojai, gyvenantys mūsų gyvenimą“.

Tikrai, Maša su ilga suknia ir skara ant galvos – tikras rusų pasakų personažas. Šiuolaikinėje Rusijoje nėra tokios mergaitės, kuri taip rengtųsi, nebent ji dalyvauja kokioje nors atrankoje į šou skirtą turistams. Skirtingai nuo Indijos, Japonijos, Škotijos ir arabų šalių, Rusijoje nacionaliniai kostiumai nenaudojami, ir jei tolimesniuose kaimuose dar galima sutikti moteris dėvint ant galvų skaras, tai sarafanai – ilgos suknios be rankovių, kurių kolekciją vienoje filmuko serijoje pasiuvo lokys – asocijuojasi tik su folkloro ansamblių pasirodymais. Tik įsivaizduokite, jog Neapolio gatvėmis vaikštinėja vaikai, vilkintys Pulčinelos kostiumus. Animacija atlikta naudojant naujausią techniką ir nenusileidžia „Pixar“ studijai, o kai kurie herojai (pingvinas ir tigras, kažkuo primenantis Diegą iš „Ledynmečio“) – aiškiai susiję su pasaulinės animacijos pavyzdžiais, be to, nė viename kadre žiūrovas nesuabejoja dėl veiksmo vietos – jos panašumas svyruoja ties kičo riba. Štai būtent čia ir slypi rusų sėkmė.

Telieka tik susigaudyti, ką šis filmukas duoda pasauliui. Pirmoji „sėkmės istorija“ potarybinėje erdvėje gimė atsitiktinai: režisierius Olegas Kuzovkovas nenuoramą Mašą kūrė remdamasis „nepakenčiamos“ mergaitės įvaizdžiu – su ja susipažino Krymo paplūdimyje tolimais 1996 metais, kai pusiasalis dar buvo Ukrainos dalimi, o Rusijos gyventojai dar tik pradėjo atrasti Peliuką Mikį, Tomą ir Džerį, Flinstounų šeimynėlę – viską, ką tarybinė cenzūra draudė dėl „žiaurumo ir gobšumo propagandos“. Galbūt globalios sėkmės paslaptis glūdi amžiname siužete apie didelį šleivakojį žvėrį, iš kurio tyčiojasi mažas ir iš pirmo žvilgsnio silpnas padarėlis. Šiam siužetui nereikia dialogų, septynių minučių ilgio serijos eina lengvai, viena po kitos, tartum saulėgrąžos: „Na gerai, dar vieną – ir miegoti“.

Senas tarybinis lozungas kvietė kurti „nacionalinės formos ir socialistinio turinio kultūrą“: visas „Mašos ir Lokio“ kontekstas, pedantiškai surašytas iki smulkiausių detalių, yra tikroviškas ir tarybiniam žiūrovui (greičiau suaugusiam, nei vaikui) žadina neišdildomus prisiminimus ir asociacijas. Pavyzdžiui, raudonai mėlynas kamuolys, kuriuo žaidžia Maša – vien į jį pažiūrėjus jūs jau tartum užuodžiate tą gumos kvapą, kuris neišsisklaidydavo net po kelių mėnesių naudojimo. Kamuolius pirkdavo didelių universalinių parduotuvių žaislų skyriuje, kur jie pūpsodavo sukrauti kalnais kartu su mėlynais plastmasiniais automatais, lėlėmis melsvomis didžiulėmis akimis ir sintetiniais meškinais iš VDR. Tokius turėjo visi. Kaip ir marmelado dėžutes žaliai baltomis etiketėmis. Emaliuotus puodus su rausva gėlyte. Gabalinio cukraus pakuotes, ant kurių mėlynomis raidėmis užrašyta „Cukrus“. Jokia nostalgija dėl karuselių neprilygs šiems simboliams: tai buvo ne šiaip cukrus, Tarybų Sąjungoje kitokio cukraus nebuvo. Cukrus visuomet buvo tik toks. Kaip juostos ant batono, kurio kanoninis įvaizdis nekito nuo stalininių laikų „Knygos apie skanų ir sveiką maistą“ – kulinarinės knygos, kuri buvo visuose tarybiniuose namuose.

Tikra mįslė dėl šio filmuko: ką gi artimo sau jame randa vaikas iš Indonezijos (panašu, jog šioje šalyje, kurioje daugiausia gyventojų – musulmonai, „Maša ir Lokys“ tapo vardo „Maša“ bumo priežastimi). O juk Maša netgi ne rusė – ji tarybinė. O jei tiksliau, tai posttarybinė, jei spręstume pagal jos namo kieme esančio apleisto traukinio vagoną „Maskva-Pekinas“ ir surūdijusį „greitukės“ UAZą, tapusį vilkų guoliu. „Maša ir Lokys“ – ne pasaka, o grynas realizmas, o Lokio namas visiškai panašus į tuos milijonus Rusijos provincijos namų su tapetais ir kilimais ant sienos prie lovos. Šiame pasaulyje iki šiol vietoje Kalėdų švenčia Naujuosius Metus, eglutės viršūnę puošia penkiakampė žvaigždė, panaši į tas, kur ant Kremliaus bokštų (bei puošiančias lokomotyvus). Čia Maša dainuoja ketvirtojo dešimtmečio tarybinių pasieniečių ir pilotų dainas, o Lokio šaldytuve (be mėsos ir kumpio, kuriuos tarybiniais laikais visi tik pasakose ir tematė) stovi skardinės su šprotais ir raugintų agurkų stiklainiai. O dar – legendiniai „Turisto pusryčiai“, mėsos konservai, kuriuos galima buvo nupirkti bet kokioje parduotuvėje visoje TSRS – dar ir dėl to, kad jų net katės nemėgo.

Šis animacinis filmas tiesiog pripildytas nostalgija garsams, spalvoms, kvapams, ankštumui ir aplinkai. Daugelis reiškinių, veiksmų, situacijų greičiausiai liks nesuprasti netgi šiuolaikiniams rusų vaikams – kaip, pavyzdžiui, epizodas, kuriame Maša ruošiasi į mokyklą – baltu žiurstu, baltu kaspinu plaukuose ir puokšte gėlių mokytojai – o Lokys pagamina jai suolą su pasvirusiu stalviršiu, kurie iš mokyklų klasių išnyko dar aštuntajame dešimtmetyje. Mobilusis telefonas ekrane pasirodo tik trumpam, plokščiaekranį televizorių Lokys nuneša į rūsį ir vietoje jo atsineša seną (prie kurio pridedamas fantastiškas nuotolinio valdymo pultelis), kompiuteris dar neišrastas. O jei ką domina, ką gi nuolatos daro Maša, nepatenkintu veidu stovėdama nusisukusi į sieną – tai įprasta tarybinių laikų bausmė „stovėjimas kampe“. Ši auklėjimo priemonė, už kurią šiandien neišvengtumėte vaikų teisių apsaugos tarnybos įsikišimo, savo laiku buvo gerokai liberalesnė ir plačiai paplitusi (tiesa, vienoje serijoje mes matome pingviną, niūriai glostantį savo užpakalį – tai reiškia jog Lokys, pasitelkęs tradicines auklėjimo priemones, vyriškos lyties asmenis gali ir išperti).

Visgi kai kuriems to nepakanka, ir daugelis psichologų bei pedagogų Mašos personaže mato grėsmę vaikų psichikai. Profesorė Lidija Matvejeva, Valstybinio Maskvos universiteto psichologė, vaikų teisių komisijos prie Rusijos prezidento narė kaltina filmuką „sadizmo, egoizmo ir nežmoniškumo“ propagavimu, „liberalių nepaklusnumo vertybių“ vaikams skiepijimu – tyčiojimusi iš „lokio – sakralinio Rusijos simbolio bei tėvo figūros“. Taipogi galima pridurti – Putino partijos „Vieningoji Rusija“. Maša nesilaiko subordinacijos, ji hiperaktyvi – tai, profesorės manymu, „elgesio normų pažeidimas“. Ji neužjaučianti, „pažeidžia tradicinį rusės elgesio modelį, kuri nepaiso savęs ir rūpinasi kitais“. Daugelis tėvų skundžiasi, jog chuliganiški 3D mergaitės pokštai provokuoja vaikus neklausyti. Autoriai sureagavo į kritiką į serijas įpindami auklėjamuosius epizodus, pavyzdžiui dantų valymą ir tvarkymąsi.

Tačiau „liberalios ir hedonistinės“ Mašos kritikams to negana, kaip priešnuodį – be stalininių citatų apie moralę – jie siūlo seną tarybinę animaciją, legendinio „Sojuzmultfilm“ šedevrus, ančiukus, meškiukus, kačiukus, Puškino, Anderseno pasakas, netgi „Mikę Pūkuotuką“ bei „Džiunglių knygą“. Šie animaciniai filmukai taip giliai įsirėžė į daugelio kartų atmintį, jog beprasmiška jiems aiškinti, kad Kiplingas ir Milnas parašė kai ką visiškai kitokio (beje, Mašos gydytojos veidrodėlis – nuoroda į daktarą Aiskaudą, rusišką Daktaro Dolitlio atitikmenį).

Tėvai pasiilgo auklėjančių, moralių filmukų, o Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro duomenimis 46 % posttarybinių suaugusiųjų iki šiol labiau mėgsta „Na, palauk!“, nei jų dvynį „Tomą ir Džerį“. Vilkas dėvi kliošinius džinsus ir prasegiotus marškinius, kaip Džonas Travolta, zuikis – pavyzdinis pirmūnas. Dvidešimtį serijų, sukurtų per 30 metų, dešimtys milijonų visų amžiaus grupių žiūrovų moka mintinai.

„Maša ir Lokys“, jei tikėtume tomis pačiomis apklausomis – filmukas, kurį mėgsta ketvirtadalis Rusijos gyventojų. Nuo jo kraustosi iš proto vaikai, tačiau jis buvo kurtas jų tėvams – paskutinei vaikų kartai, užaugusiai be Disnėjaus, Hanos Barberos studijos ir japoniškų anime. Dabar pagal populiarumą juos lenkia „Maša ir Lokys“. „Maša“ metė iššūkį Vakarams – apie tai metų metus svajojo Maskva ir iki šiol to nepasiekė. Ji padarė tai ne griežtomis priemonėmis, sunkia karine technika, raketomis, o ramiai, sukūrusi nacionalinį paveikslą, stipresnį už tikrovę, sugretinamą su Teksaso kaubojais ir Šaolinio kung-fu mokytojais. Įdomu tai, jog suveikė ne bandymas rungtis vakarietiškoje teritorijoje pasitelkus naujas ir šiuolaikines technologijas, ne į Euroviziją išsiųsti dainininkai, ne dviejų ekranų telefonas Yota, ne Marininos ir Jakunino detektyvai, ne fantastiniai filmai apie „Nakties sargybą“, o paprastas rusiškas animacinis filmukas, pasirodęs internete ir kultiniu tapęs tik globaliai perduodant žinią apie jį iš lūpų į lūpas. Štai „žmogiškas veidas“ šalies, kuri vis dar tebekelia baimę kaimynams. Šaltasis karas baigėsi Stingo žodžiais apie tai, ar myli rusai savo vaikus. Dabar rusų mergaitė gali tapti rimta kliūtimi atsirasti naujai geležinei uždangai.

parengė: Darius Dimbelis

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 18

  1. saul says:

    Na as ir atsilikelis….Nieko apie ji nesu girdejas.Reiks paklausti kaimynu ir ju vaiku.

  2. Snie says:

    Sita visad rodo poliklinikose, kai eiles dideles visi sedim vaikai ir suauge ir ziurim, mane is tikruju nustebino jog rusiskas filmukas ir nieks nerekia propaganda, nors europoje jau senai kaltina kad sis filmukas propaganda vaikams, bet turbut lietuvos elitas niekad eilese nesedejo tai butu senai jau kriaukes rusai puola ir kas cia per nesamone, kodel tokie dalykai rodomi poliklinikose.

  3. Mindaugas says:

    to saul: verta pasižiūrėti. Čia jums ne filmukas „Ogis ir Tarakonai“…bet jūs matyt sakysite, kad filmukas-tai plaukuota V.Putino ranka, siekianti paveikti lietuvių vaikų smegenis.

  4. viga says:

    Filmukas propoganda,tik del geju propogandos niekas nedejuoja.

  5. Panzer says:

    Kuo pats smirda, tuo ir kitą tepa… Propaganda? Žinote, gerbiamieji, man aiški propaganda Disnėjaus filmukai ir visokie Šrekai, juose rodomas erotiškumas,agresija ir princai persirengiantys moterimis. Aplamai, beveik visi, taip vadinamu, vakaru multikai ir filmai jaunimui niekas kitas, kaip propaganda, lėlės(Brac), prekės ženklai ir kekšės,Keno įvaizdis. Korporacijos atsigręžė į vaikus ir jaunimą, makiažas,parfumerija naudojamas nuo jaunu metų, lytinis gyvenimas nebėra tabu net jauniems paaugliams,vaikų drabužių linijos nesiskiria nuo suaugusių, o apie farmacija jau nebėra ką kalbėti, vaikai pratinami prie antidepresantų. Perkratykite smegenis, gerbiamieji…

  6. Dalia says:

    “Tomas ir Džreris“ gadina vaikus nepalyginamai labiau. Daugau už kitus amerikoniškus su paslėptais simboliais (apie juos jau garsiai kalbama ir rodoma) .Be ilgų komentarų pasakysiu ,kad šlykštesnio animacinio daugiaserinio filmuko vaikams, nesu mačiusi.

  7. Malina says:

    Liuks filmukas, pasižiūriu ir aš su vaiku.

  8. otto says:

    Viskas dabar propaganda. Aisku, amerikietiska propagandos masina isiutino rusisko multiko nereli sekme visame pasaulyje, bando perspjauti,nepavyksta. Net musu kaimo tulas politologas, megstantis garsiai pavograuti apie vakaru laisves, siulo uzdrausti tuos filmukus ! Draudimas visada geriausia reklama. Paanalizuokime giliau kur tu rusisku filmuku sekme, kodel jie uzkariauja visa pasauli, kodel visi, visuose kontinentuose juos puikiai supranta. Kodel nepadaryti geresni ir sekmingesni ?

  9. saul says:

    Na jo….yra apie ka padiskutuoti. 🙂 .Sensacija.Rusai sukure animacini filmuka.Tooookio dar niekas nebuvo regejas.Ir grazus,ir pamokantis,ir personazai labai patrauklus.Zodziu….,ne filmas o medus.Ka ten tiems amerikonams su savo V.Disnejum ir Hana Barbera.Praktiskai,Na Palauk tesinys…tik naujame formate.Paprasytume pateikti daugiau panasiu straipsniu,ka gero sukure rusai,o tai politika ….da politika.Pvz.apie naujausius rusu automobiliusm,kompiuterius,ar apie geriausius ju dizaineriu ir architektu kurinius.Juk mes taip pasiilgome to…dvasingo,nesavanaudzio ir menisko rusiskojo avangardo 🙂

  10. konkurencijos nėra says:

    Juk mes taip pasiilgome to…dvasingo,nesavanaudzio ir menisko rusiskojo avangardo 🙂

    Mes tik springstam vakarų pederastijoj!!!

  11. saul says:

    Knkurencija sudaro vietiniai rusai.Pasakyk tada,kaokios tautybes Lietuvos geju vadas 🙂

  12. konkurencijos nėra says:

    Gejus yra pederastas…

  13. to saul says:

    Simonko tikriausiais ne rusiška, o ukrainietiška pavardė

  14. Myndė says:

    Kas dėl gėjų vado, tai „каждое говно кончается но „о““ – Simonko, Savčenko, Porošenko…
    Kas dėl filmuko, tai graudu – visokie „politologai“, „psichologai“ jau net filmukuose įžvelgia „puolantį rusą“. Šizofrenijos epidemija kažkokia.
    Kas apskritai dėl tarybinės animacijos, tai buvo neeilinis reiškinys. Jų „Ežiukas rūke“ laikomas vienu iš geriausių animacinių filmukųi: https://goo.gl/VAkxyj

  15. saul says:

    labai klystate.Jo tevai rusai( siuo metu gyvenantys rusujoje),jo partneris rusas.Jis pats save taip pat….vadina Lietuvos rusu.

  16. Panzer says:

    Kažin kodėl Putina vis pjauna dėl Rusijos homo, gal todėl kad vakarų pasaulyje homo aukštai pakėlė galvas. Supraskite, mielieji, kad iškrypėliai tai peilis valstybei. Šeimos nesukuria, o dar sveikus vaikus po savo sparniuku pakiša, vaidina šeima, kuri fiziologiškai neįmanoma…

  17. pestininkas says:

    Pratesiant pidarėliu tema,jai daugiau intike panakvotumėt „protingiėji kurmiai“tai žynotumėt kad jiė jau senai valstybiu viršunėse sėdi,ir pas mus ir r.f.o per ju rankas dideli finansu upeliai čiurlena!Taigi domėkitės savo valdovu istorija,kolegos!

  18. petras says:

    labas

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top