Niūri ateitis: atgimęs neoliberalizmas ar hibridinis fašizmas?

2020, 16 liepos, 22:22 | kategorija Ideologija | 5 komentarai | peržiūrų 563 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Vakarų valdantysis elitas taikys nesuskaičiuojamą daugybę taktikų, skirtų užtvirtinti gyventojų pasyvumą, vos pradedantį išsivaduoti iš de facto namų arešto, įskaitant masinę „drausminio persekiojimo“ kampaniją (ta prasme, kurią šiai sąvokai priskyrė prancūzų filosofas Michelis Foucaultas) iš valstybės, o taip pat verslo ir finansų klanų pusės, rašo strategic-culture.org portalas.

Naujausioje savo knygoje vokiečių filosofas ir korėjiečių kilmės kultūros teoretikas Byung-Chul Hanas pristato, kad totalios bendravimo priemonės ypač pandemijos metu, iš tikrųjų susilieja su totaliu sekimu. „Dominavimas pateikia save kaip laisvę“.

Meta duomenų analizė generuoja žinias, kurios leidžia įsikišti ir manipuliuoti žmogaus psichika. Turint tai omenyje, dataistinis (dataizmas (dateism) yra filosofinė paradigma, skelbianti, kad visata sudaryta iš duomenų srautų) skaidrumo imperatyvas nėra Apšvietos tęsinys, o jos pabaiga “.

Šis Foucault „drausmės ir bausmės“ persikūnijimas sutampa su pranešimais apie neoliberalinės eros nuosmukį, beje labai perdėtą.

Vietoj banalaus pasinėrimo į populistinį nacionalizmą, trumpalaikės tendencijos rodo neoliberalizmo atgimimą, kuris minimas kaip kažkas naujo ir į kurį įeina keletas Keinso elementų: juk post-karantino epochoje, norėdama „išsaugoti“ rinkas ir privačią iniciatyvą, valstybė turi ne tik įsikišti į ekonomiką, bet ir palengvinti galimas ekologines transformacijas.

Taigi, mes galime susidurti su visiškai kosmetiniu požiūriu, nesugebančiu panaikinti gilios sisteminės zombių-kapitalizmo krizės, kapitalizmo, vos bekvėpuojančio po nepopuliarių „reformų“ ir astronominės skolos našta.

Beje, o kas bus toliau su skirtingo kalibro fašizmo versijomis? Erikas Hobsbawmas savo knygoje „Age of Extremes“ mums parodė, kad raktas į fašizmą visada buvo masių mobilizacija: „Fašistai buvo kontrrevoliucijos revoliucionieriai“.

Galbūt mes peržengsime toliau paprasto grubaus neofašizmo. Pavadinkime tai hibridiniu neofašizmu. Šio judėjimo politinės žvaigždės garbina pasaulinės rinkos imperatyvus, pernešdamos politinę konkurenciją į kultūros areną.

Tai iš tikrųjų yra tikrojo antiliberalizmo esmė: tai yra neoliberalizmo, tai yra neriboto kapitalo mobilumo ir centrinių bankų diktato, ir politinio autoritarizmo mišinys. Jo elementus šiandien galima pamatyti Trampo, Modi ir Bolsonaro politikoje.

Nuo antropoceno prie kapitaloceno

Norėdami kovoti su zombių-neoliberalizmu, tie, kurie tiki galimybe sukurti kitą pasaulį, greičiausiai svajoja apie socialdemokratinį atgimimą, turto perskirstymą ar bent jau neoliberalizmą žmogišku veidu.

O štai čia arenoje pasirodo eko socializmas: radikalus atitrūkimas nuo „dieviškosios rinkos“ diktatūros, sveikų visuomenės jėgų sukilimo prieš ultraautoritarinį neoliberalizmą ir antiliberalizmą rezultatas.

Apskritai šis reiškinys gali būti vertinamas kaip švelni Tomo Piketty idėjų versija: nutraukti kapitalo viešpatavimą ekonominės demokratijos pagalba, vadovaujantis XIX amžiaus socialdemokratinėmis teorijomis.

Šiuo aspektu įdomu išnagrinėti labai įdomų Aarono Bastani utopinį manifestą pavadinimu „Visiškai automatizuotas prabangus komunizmas“, kuriame autorius rašo, jog jei visuomenė atsikratys visų nereikalingų dalykų, susijusių su susvetimėjimu, žmonija vis dar sugebės rasti reikiamas technines priemones „gyventi prabangoje“, nesiremdama beribiu ekonominiu augimu, primestu kapitalo.

Ir tai mus priveda prie tiesioginio ryšio tarp antropoceno (antropocenas – neoficialus geochronologinis terminas, žymintis geologinę erą, su žmogaus veiklos lygiu, darančiu įtaką laukinei gamtai ir vaidinančiai svarbų vaidmenį Žemės ekosistemoje) ir prancūzų ekonomisto Benjamino Coriat suformuluotos „Kapitaloceno“ sąvokos.

Šios koncepcijos esmė yra ta, kad dabartinis siaubingas planetos degradavimas yra susijęs ne su žmonija kaip tokia, o su labai konkrečia žmonijos dalimi, organizuota plėšikiškos ekonominės sistemos rėmuose.

Tokiu būdu, norint išeiti už šio dėsningumo ribų, ekonomika turi būti perorientuota ir pertvarkyta įvykus „dideliam valstybės ir ekonominės politikos sprogimui“.

Coriat parodė, kaip „Covid-19“ apnuogino viešųjų gėrybių poreikį ir neoliberalizmo nesugebėjimą išspręsti šią problemą.

Tačiau kaip sukurti ekologinį socializmą? Ar jis turėtų užgimti iš vienos šalies, tarkime, kažkur Skandinavijoje?

Kaip koordinuoti jo paplitimą visoje Europoje?

Kaip kovoti iš vidaus su užkalkėjusiomis ES struktūromis?

Galų gale, atgimstantis neoliberalizmas, kaip ir antiliberalizmas, remiasi galingomis valstybėmis ir ekonominių ryšių tinklais. Geri pavyzdžiai yra Vengrija ir Lenkija, kurios daugelį metų buvo Vokietijos pramonės tiekimo grandinės sraigteliais.

Ką reikia padaryti, kad kas nors, pavyzdžiui, Billas Gatesas, neperimtų PSO kontrolės ir nepriverstų jos investuoti į programas, atitinkančias jo asmeninių planų?

Kaip pakeisti PPO laisvosios rinkos taisykles, iš tikrųjų skatinamas palmių aliejaus ir transgeninių sojų pupelių paklausą ir miškų naikinimą didelėse Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos dalyse? Tokia padėtis turtingoms šalims leidžia savo lėšomis sunaikinti ekosistemas.

Revoliucija, o ne reformos

Net jei neoliberalizmas būtų miręs, o tai nėra taip, perfrazuojant garsųjį Nietzsche išsireiškimą apie Dievą, pasaulis vis tiek yra užgultas jo lavono.

Ir nors dėl trigubos nelaimės, sanitarinės, socialinės ir klimato kaitos, nekyla abejonių, valdančioji matrica, vadovaujama Visatos Šeimininkų, kuriems priklauso finansinis kazino, ir toliau priešinasi bet kokiam judėjimui pokyčių link.

Jų sabotažo taktika remti „ekologinius virsmus“ jau nieko nesugeba apgauti. Finansinis kapitalizmas moka meistriškai prisitaikyti ir pasinaudoti serijinėmis krizėmis, kurias jis pats ir išprovokuoja.

Kad būtų pakartotas 1968 m. „Raudonasis gegužis“ reikia vaizduotės ir valios.

Tačiau nesitikėkite, kad tokios marionetės kaip Donaldas Trampas (Donald Trump), Angela Merkel, Emmanuelis Macronas ar Borisas Johnsonas pademonstruos šias savybes.

Pragmatiška „tikroji politika“ vėl atkreipia dėmesį į postkarantininę turbokapitalistinę pasaulio tvarką, kurioje 1-o procento gyventojų antiliberalizmas (su fašistiniais elementais) ir veržlaus finansinės sferos vaidmens stiprėjimas yra lydimas išsekusios ir didžiąja dalimi bedarbių darbuotojų masės išnaudojimo.

Šis turbokapitalizmas atgimė po keturių dešimtmečių trukusios tetčerizacijos arba, švelniai tariant, gauruoto neoliberalizmo.

Progresyvios jėgos vis dar neturi pakankamai išteklių, kad pakeistų valdančiųjų klasių, įskaitant ES vadovybę, taip pat didžiųjų korporacijų, kurių pagrinduose yra pelno maksimizavimo siekis, logiką.

Nacionalinio Paryžiaus mokslinio tyrimo centro ekonomistas ir filosofas Fredericas Lordonas daro neišvengiamą išvadą: vienintelis problemos sprendimas – revoliucinis sukilimas.

Ir tuo pat metu jis tiksliai žino, kad finansų rinkų ir korporacinės žiniasklaidos aljansas niekada neleis tam įvykti. Didysis Kapitalas sugeba kooptuoti ir sabotuoti bet kokį politinį judėjimą.

Ir taip, mes susiduriame su paprastu pasirinkimu: neoliberalus atkūrimas arba revoliucinis sprogimas. Ir nieko kito tarp jų.

Norint suformuluoti naują visavertę XXI amžiaus ekosocialistinę ideologiją, gebančią ilgam ir tvariai sutelkti žmoniją, reikalinga tokio paties lygio figūra kaip Karlas Marksas.

Apskritai, kaip sakoma Prancūzijos Respublikos himne, „prie ginklų, piliečiai!“

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 5

  1. na ir rasliava says:

    daug imantriu zodziu. O esminiai dalykai pvz kad Gates neperimtu PSO? Seniai pereme. Tai ka darysit dabar? Siulau Martin Armstrong bloga skaityti.

  2. Simas Simaitis says:

    Ir nesakykite, mieli, virtualaus pasaulio gyventojai, kad jūs nebuvote įspėti.

    **Istorija pasmerkta kartotis**

    Hitleris uždarė mokyklas, kontroliavo žiniasklaidą, išpūtė oficialų naratyvą, kuriuo nebuvo leista abejoti, uždarė daugumą verslų ir leido dirbti tik „valstybei būtinus darbus“.

    Mažų verslų uždarymas, paliekant tik didžiasias parduotuves užtikrino, kad darbus turėtų ir galėtų suteikti tik keli stambūs žaidėjai, kuriuos lengvai buvo galima kontroliuoti. Tokiu būdu žmones pasidarė lengva kontroliuoti per darbus ir subsidijas nedirbantiems.

    Genocidewatch išskiria 10 genocido stadijų [1]:
    * Klasifikacija – žmonės suskirstomi i mus ir juos.
    * Žymėjimas – žmonės verčiami identifikuoti save. jiems priskiriamos etiketės.
    * Diskriminacija – žmonės pradeda susidurti su sisteminga diskriminacija.
    * Nužmoginimas – žmonės prilyginami gyvuliams, kenkėjams, ligoms.
    * Organizavimas – Valdžia sukuria specialias grupes (policija, kariuomenė), suteikia joms galias vykdyti nurodymus.
    * Polarizavimas – Valdžia trimituoja propagandą, priešina vienas žmonių grupes su kitomis.
    * Pasiruošimas – skelbiamas oficialus nurodymas, paskutinis sprendimas, perkelti zmones (į saugesnes vietas, jiems ir jų aplinkai)
    * Persekiojimas – žudynių pradžia, turto vagystės, teismai su mirties bausmės vykdymu nedelsiant.
    * Naikinimas – masinis grupės naikinimas. Tai nevadinama naikinimu ar žudymu, todėl, kad grupei priklausantys žmonės nelaikomi žmonėmis.
    * Neigimas – valdžia neigia daranti kokį nors nusikaltimą.

    Kuriame etape esame šiandieną? Ar pastebite šiuolaikines stadijas?

    Įvairiose valstybėse šiuo metu turime skirtingas stadijas ir reikalavimus, bei prievoles „naujam normaliam gyvenimui“. Džiugu, kad Lietuva šiuo metu dar išlaiko padorumo ribas.

    Norint dirbt šiandien pasaulyje reikia:

    užsidėti kaukę, pirštines, leistis matuoti temperatūrą, dėl visų gerovės leisti save sekti (prievarta arba ne instaliuotis papildomą įrangą), nes naratyvas pumpuoja, kad kito pasirinkimo neturime. Kol mažiems verslams neleidžiama dirbti, žmogus norėdamas išmaitinti šeimą ar gauti paramą iš valstybės privalo būti paklusniu piliečiu.

    Pasaulyje ir toliau gasdinama viruso baubu, iškreipiama tiek susirgimų, tiek mirčių statistikos, kad pateisinti priimamas priemones. Ne viskas pavyko, skaičiai vis dar per maži, tad gasdinama antrąja banga, kuri galimai bus dešimteriopai baisesnė, nei pirmoji. (prilyginama ispaniškam gripui). Visi susikaupkite, pakentėkite, susiveržkite diržus.

    Po visiškų draudimų, laisvių atidavimas paprastai sutinkamas su ovacijomis ir duoda politinius dividentus esantiems valdžioje. Geroji valdžia mums leidžia dirbti 25%, 50% pajėgumais, su daugybe salygų, kurias privalu vykdyti. Visų saugumui staiga pateisinami robošunys, dronai, visuotinis sekimas, čipavimas, piarinama artumo baimė.

    Didžiulė dalis žmonių taip ir nesupras, kas čia parašyta ir kas vyksta dabar. Todėl Istorija ir pasmerkta kartotis.

    Nėra jokios naujos normos. Wake up.

    Apie šiuos ir kitus įvykius kviečiu dalyvauti diskusijoje LIVE laidoje „Krizės anatomija“. S01E02. Gegužės 22 dieną, 20 valandą.

    Ugnius Kiguolis

  3. dvigubi standartai visame savo šlykštume says:

    Kai siautėjančius ir langus daužančius demonstrantus išvaiko Rusijoj, Baltarusijoj ar Kinijoj – tai baisus nusikaltimas DEMOKRATIJAI ir ŽMOGAUS TEISĖMS – skerdžiamų kiaulių balsais žviegia „žmogaus teisių gynėjai“. Jeigu demonstrantai – net ir langų nedaužantys – vandens patrankomis, guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis ir talžant lazdomis, išvaikomi JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Turkijoje, Gruzijoje, „draugiškose“ arabų valstybėse ar Lietuvoje – net prieš vaiką naudojamas smurtas – tai NEREGĖTOS LAISVĖS IR DEMOKRATIJOS VIRŠŪNĖ – necyptelėja nė vienas „demokratas“. Jeigu DRAUGIŠKAME Kosove, atplėštame nuo Serbijos, žudomi žmonės, kad taptų organų donorais, jeigu Kosovo prezidentas – mafijos draugas, – nieko tokio… „Demokratai“ visa gerkle baubia, kai Rusijoje teisiamas koks amžiaus vagis, per keletą metų prisivogęs milijardus, bet tyli, kai į kalėjimą uždaromas JAV karo nusikaltimų Afganistane ir Irake „paslaptis“ paviešinęs seržantas… Jie tyli, lyg apsi-šikę, kai iš žmonių tyčiojamasi Uzbekijoje ar Tadžikijoje, kai Saakašvilis Gruzijoje susidoroja su oponentais, nes ten valdo JAV draugai… „Demokratai“ nė kiek nepergyvena, kai Izraelis apšaudo ar fosforinėmis bombomis, deginančiomis gyvus žmones, bombarduoja Libaną ir Palestiną, kai JAV „vaduotojai“, lyg viduramžiais kankina, kaip dažnai paaiškėja, niekuo nekaltus belaisvius, kai svetimšaliai samdyti galvažudžiai „valo“ Afganistano ir Irako kaimus… Kai DRAUGIŠKŲ valstybių (Kazachstane, Kirgizijoje ir kt.) diktatoriai prezidentais pasiskelbia iki GYVOS GALVOS – tyla. Va, jeigu NEKLUSNUSIS A. Lukašenka PERRENKAMAS 3-čią kartą – TAI JAU PASAULINĖ TRAGEDIJA… Jeigu BY rinkimuose vyras su žmona kartu įeina į kabiną biuletenių pildyti – PASAULINIO MASTO KOŠMARAS – RINKIMAI NEDEMOKRATIŠKI IR NETEISĖTI. Kai „demokratinėje“ Lietuvoje fiksuojami šimtai pažeidimų (balsų pirkimų, klastojimų…), RINKIMAI TEISĖTI IR DEMOKRATIŠKI… Lukašenka tapo DIDELE RAKŠTIMI JAV, ES ir Rusijos oligarchų bei ekonominių pasaulio užkariautojų šiknose. Zoologinės buržujų neapykantos A. Lukašenkai priežastis – labiau negu aiški – Baltarusijoje XXI a. kolonialistai ir eksploatatoriai negali šeimininkauti, kaip savam kieme. JAV ir ES nori sukišti ten į valdžią savo „demokratus“ prichvatizatorius, išvogti šalį (o ten tikrai yra ką vogti), todėl visokios „opozicijos“ gausiai finansuojamos, Baltarusija patiria ekonominį bei politinį terorą. Dėka A. Lukašenkos Vakarų buržujai negali beatodairiškai vogti, grobti, prichvatizuoti, niokoti valstybės turtų ir gamtos išteklių, negali, lyg vergų, už grašius engti vietinių gyventojų ir pumpuoti milijardinius pelnus į savo kapšus, negali išsivežti iš Baltarusijos kokybiškus maisto produktus, o ten eksportuoti apgedusius, arba brangų chemijos prifarširuotą šlamštą. Todėl ir siunta, drabstydamiesi dvokiančiomis putomis, lyg peralkusios hienos, negalėdamos pasiekti grobio, grasina įvairiomis sankcijomis… Ir tai vadinama demokratija? Sankcijos yra ne kas kita, kaip teroras. Teroras prieš valstybę – t.y. žmones. Kokią teisę turi JAV ir ES terorizuoti kitą šalį sankcijomis??? Ar JAV ir ES klausė baltarusių, ar jie nori sankcijų??? Ar žmonės bėga iš Baltarusijos, kaip lietuviai iš šitos skylės, dar vadinamos Lietuva, kur ES viešpatauja? Tikiuosi, kad Lukašenka atsilaikys mafijos spaudimui.

  4. konkurencijos nėra says:

    MLADEC!

  5. Vytas says:

    Jau senokai G.Orvelas yra pasakęs, kad norint sėkminga valdyti į save panašius , reikia juos nužmoginti, paversti gyvuliais. Manau, kad šiuo metu bent jau JAV, ES, tame tarpe ir Lietuvoje, nužmoginimo procesas vykdomas itin intensyviai. Manau, kad vykdoma pagal visus 10 diskriminacijos požymius, išvardytus komentatoriaus U.Kiguolio komentare. Vykdoma prisilaikant „Overtono lango“ principo, t.y. neskubant, bet pastoviai, todėl ir nepastebimai didžiajai visuomenės daliai. Lietuvoje jau priartėjome net prie tėvų teisės auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus apribojimo. O tai reiškia, kad lietuviai JAU skaitomi GYVULIŲ BANDA. Ar bent prie to labai priartėjome.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top