Paradoksali Aleksio Tsipro pergalė

2015, 6 liepos, 12:47 | kategorija Ideologija | 42 komentarai | peržiūrų 766 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

slate.fr

paveikslėlis

Alexis Tsipras, 2015 liepos 5. REUTERS/Alkis Konstantinidis

Dar sekmadienį ryte Sandra (vardas pakeistas) neturėjo nė lašelio abejonės: „Šį vakarą jūsų laukia siurprizai!“. Jis sėdi registratūroje nedideliame turistų lankomame provincijos miestelio viešbutyje ir aptarnauja klientus. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau taip ir nesugebėjo rasti darbo pagal specialybę. Per pastaruosius penkerius metus jos atlyginimas sumažėjo perpus, bet viskas galėjo būti kur kas blogiau: „Aš bent jau turiu darbą“. Ar verta patikslinti, jog ji balsavo už „NE“?

Aleksis Tsipras pastatė ant kortos viską ir laimėjo. Jo šalininkai džiūgauja. Kai tik tapo žinomi pirmieji rezultatai, jo šalininkai ėmėsi aukštinimo. Graikų liaudis susigrąžino savigarbą. Pasakė „ne“ šantažui ir karui, kuriuos jam paskelbė kreditoriai. Demokratija paėmė viršų prieš hegemonišką Vokietijos valią.

Tačiau, kai euforija nurims, graikų premjerui teks pažvelgti į akis faktams: jo šalis bankrutavo. Bankai uždaryti ir vėl galės pradėti darbą antradienį (kaip buvo numatyta pradžioje) tik, jei gaus likvidus (pinigų) iš Europos Centrinio banko. Bankomatuose neliko nė kupiūros, grynieji tampa retenybe. Ekonomika sustojo.

Aleksis Tsipras garantavo sau naują mandatą prieš Europos primestą griežtos ekonomijos politiką, tačiau jam reikalingi milijardai iš tų pačių kreditorių, kuriuos jis taip karštai kritikuoja. Ar sustiprins referendumo rezultatai jo pozicijas derybose? Pirmuoju metu – neabejotinai. Jis galės išsiderėti sau papildomas nuolaidas tarptautinių institutų pasiūlymų atžvilgiu. Pasiūlymų, kuriuos jis, beje, buvo pasiruošęs priimti besibaigiant deryboms. Nebus čia apsieita ir be skolos restruktūrizavimo, kurį neišvengiamu laiko net pačiame TVF.

Kaip bebūtų, su €uru ar be jo, Tsiprui teks grįžti į niūrią realybę ir priversti piliečius taupyti, nors dauguma jų tiki, kad balsavo prieš tokias priemones. Kad išsilaikyti paviršiuje, Graikijai prireiks maždaug 50 milijardų €urų keleto metų bėgyje. Ir Tsipras gali juos gauti tik iš tų pačių partnerių, prieš kuriuos kvietė balsuoti savo bendrapiliečius.

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 42

  1. >PP says:

    Ką tokio parašiau, ko tu nežinojai? Pats eini dirbi darbdaviui ar tai pats esi darbdavys ir po to apšauki liberastais kitus? Cha cha cha. Juokingi jūs. Jei ne kapitalizmą, tai siūlai? Komunizmą, lukašenką? :D Bet tai ir ‘grietinėlė’ susirinkus. 
    >Ir todėl „protingi“ gerai gyvena, o kiti kaip vergai jiems dirba.
    Senovėj kitaip buvo? Kas ten ta romos imperiją pastatė? kas ten tie karaliai, kuriems visi turėjo paklusti arba galvas kapojo? Kur ta vergija? Dbr lb lengvoj formoj. Esmė ta pati, bet forma super. Negi nori, jog kokie vikingai atplauktų ir tavo žmoną padarę, tave išsivežtų vergijon? :D Su kuo jūs mastot? :D 
    >Nes tipo debilai ir tinginiai yra.
    Ne mano. Tavo žodžiai. Išsidavei :D

  2. >Mindaugas says:

    >Taigi, manau, kad reikalinga revoliucija, kuri reikštų visumos pakeitimą, giluminius kokybinius pokyčius – pakeičiant tiek visą struktūrą, tiek ir viešpataujantįjį sluoksnį, tiek ir vertybinę sistemą.
    Revoliucija? Rimtai? Ir kokią alternatyvą siūlai? LT šalia Rusijos. Nepamiršk. Imperinė struktūra. Tokia pat kaip kad vakarų. Tai ką siūlai? Iš vienos Imperijos į kitą? Man, kaip ir daugumai, geriau vakaruose. Ar Hitlerio nepamiršai? Išėjo Hitleris, atėjo Stalinas. Labai kas pasikeitė? Ar priminti kiek į Sibirą ištrėmė? 15% gyventojų. Žudė be gailesčio. Vž, žmonių mentalitetas vakarų-rytų skiriasi kai šiaurė ir pietūs. Baikit sukt varkes. Rašykit, ko jūs norit, kur einat, apart ruri-ę tą vakarų civilizaciją :) ar jūs tokie dideli idealistai, jog manot pasaulyje įsivyravo amžina taika :D

  3. Mindaugas says:

    to >Mindaugui. Tik nereikia kišti mums to jūsų gerbinamo Vakarų pasaulio. Šiandieninis Vakarų pasaulis, dar labiau nei klasikinio imperializmo ir kolonializmo epochoje, yra būtent tas „kolektyvinis eksploatatorius“. Sunki ekonominių migrantų dalia, tarp kita ko, turėtų būti puikiai lietuviams suprantamas dalykas atsižvelgus į tai, jog mūsų šalis yra tam tikras „tarpinis“ variantas tarp Pirmojo ir Trečiojo pasaulio, o lietuviškoji darbo klasė – pigi ir lengvai iš vietos į vietą kilnojama darbo jėga. Mano idealas-tai daugybės laisvų, klestinčių ir draugiškai sugyvenančių tautų pasaulis, kurį įgyvendinti įmanoma tik socializmo sąlygomis. Kaip matote, gyvename permainų laikotarpiu. Pradėjo byrėti monstras molinėmis kojomis (ES), tad anksčiau ar vėliau įvyks pasaulinės geopolitinės konfigūracijos permainos, neišvengiamai pareikalausiančios vienokio ar kitokių sukrėtimų.

  4. >Mindaugas says:

    tai ko jūs vis slepiatės po ta ES vėliava. Aš klausiu, ką jūs manot apie Rusiją? Pasakykit savo nuomonę. Noriu išgirsti. Aprašykit ką manot apie mūsų kaimynus ir kaip įsivaizduojate gyvenimą (būnant nepriklausomu) šalia dabartinės Rusijos. Ar jis įmanomas? Logika ką jums sako? Ką istorija rodo? Dbr į vienus vartus stumiat. Norėtųsi sužinoti už ką jūs, nes dbr neaišku. Ar už Lietuvą, ar už Rusiją, ar už Taiką ir t.t. Ar jūs už socializmą be sienų? Tai jūs ne Lietuvis ar kaip? Nesuprantu.

  5. vytautas says:

    Geriau pasakykite kada Lietuva atsidurs graikų kailyje ir tam ,kad išbristi iš bankroto vėl nacionalizuoti prisiplėštą oligarchų turtą? Kas būtų geriau nacionalizacija ar prašyti,kad Kinijos komunistai mus nusipirktų už popieriukus,kurie vadinasi eurais?

  6. Mindaugas says:

    To >Mindaugui. Nesimaivykite, negražu. Po jokia „žydra“ vėliava aš nesislepiu. Aš suprantu, kur jūs lenkiate. Nesivadovaukite vienkiemio patriotiškumu (deja, Lietuvoje tai dažnas reiškinys, save pastatant į „pasaulio bambos poziciją“), žvelkite plačiau. Lietuva, turint omeny jos politinę bei ekonominę situaciją, visų pirma privalo būti suprantama ne kaip suvereni, nepriklausoma nacionalinė valstybė, o kaip tam tikras euroatlantinės imperijos vasalinis satelitas, tad apie jokius „mūsų“, ,t. y. lietuvių, nacionalinius interesus, nepripažinus šio fakto, negali būti nė kalbos. Kaip toks vasalinis satelitas, mūsų šalis iš esmės yra dalelė geopolitinės buferinės zonos prieš Rusiją, kuri, karo atveju, būtų panaudojama kaip „gyvas skydas“ Vakarams apsaugoti, o, tuo tarpu, mūsų žmonės neišvengiamai virstų patrankų mėsa (į šią buferinę zoną, kaip tikriausiai suprantate, įeina ir kitos šalys tarp Suomijos ir Juodosios jūros, o po Euromaidano – taip pat ir Ukraina. Lietuvą valdantis kapitalistinių oligarchų sluoksnis ir jo šeimininkai Vakaruose iš esmės veda šalį tokiu keliu, kuris atitinka tai, kas naudinga Vakarams; konkrečiai, kiek liečiami geopolitiniai (o ne ekonominiai – kas būtų dar kita tema) klausimai, Lietuvą yra mėginama maksimaliai išnaudoti kaip dalį Vakarų antirusiškosios buferinės zonos. Realieji lietuvių tautos interesai iš tiesų reikalautų atsiribojimo nuo antirusiškosios isterijos ir atsisakymo prisidėti prie Vakarų globalistų kurstomo karo, taip siekiant sveikų ir šaliai naudingų santykių su kaimynine Rusija (kai dėl tarptautinių, tarpvalstybinių santykių, tai šitokios suverenios politikos pavyzdys visai netoli, tik šiek tiek į pietus – tai Aleksandro Lukašenkos vadovaujama Baltarusija). Kol Lietuva nėra nepriklausoma šalis, kol ją valdo Vašingtono marionetės ir ES marionetės,apie nieką panašaus negalėsime praktiškai pasvajoti, nes tokia politika Vakarams būtų tiesiog nenaudinga. Ir pabaigai. Taip, aš UŽ socializmą be sienų, taip, aš už Rusiją ir taip, aš lietuvis.

  7. >Mindaugas says:

    Už Lietuvą, už Rusiją, nors sakote už socializmą. Rusijoj socializmas? Ten toks pat kapitalizmas, kai ir vakaruose. Išnaudoja žmones, kapitalistai rusai, pratukę mlrd. siunčia pinigus į Londoną NT apsipirkimui. Tikras socializmas, tik ne eiliniams, o oligarchams. Ir vėlgi, paburnojote vien apie vakarus, o Rusija tai šventa karvė? Manau visi, turintys smegenis, ką jūs čia surašėte, supranta ir mato ir netgi drįsčiau teigti sutinka. Tačiau tai padarė tauta, referendume. Balsavo visi – ir kurie buvo už, ir kurie buvo prieš. Dbr turim ką ir turėjom turėt – esam vakarų pusėj. Ateis laikas, bus naujas referendumas. Kol kas nėra. Ir ką? Sunku gyventi? Demokratija yra jėga ir patarčiau išmokti joje gyventi. Jūs skelbiate revoliucijas. Kam ji reikalinga? Revoliucija naudinga kaip taisyklė tik saujelei, vienetams. Taip kad vadovaujamės rinkimais, demokratiniais procesais. O tam reikia ne dundukų, o mastančių žmonių. Tokių su laiku atsiras. Mastančių kaip jūs. Lenda įla iš maišo. Matom mes ir gėrį ir blogį. Aišku kiekvienas renkasi pagal savo sugedimo laipsnį, bet visi mes keičiamės. Pakanka to smurto. Ar dar istorija nepamokė? Ir vėlgi paklausiu, į Rusiją traukia? Didelis jums pavyzdys? Rusija yra imperija, nes joje taip pat kaip ir vakaruose plauna smegenis. Jūs matomai nesutiksit. Jums ji kažkodėl išimtis. Gal ir Kinija super? Visgi ne vakarai. Taip sakant iš principo – ne vakarai, tai jau gėris? Aš matau grėsmę iš abiejų pusių, tačiau renkantis aš matau daugiau pliusų vakaruose nei jų matau rytuose. Kodėl jūs matot Rusijoj šviesą? Ką jūs ten pametėt? Ką jūs ten įžiūrite? Kad Krymas paimtas Rusijas jums nekaso? Lygioj vietoj? Ar sakot JAV daro ką nori, tai ir Rusijai galima? Kur čia socializmo apraiškos? Abi imperijos. Abi blogio ašys ir Lietuva, kaip ir amžių amžiais, tarp jų. Taip kad saugokit ir tausokit Lietuvybę, o ne garbinkit svetimšalius. Garbinkim savo istorijos didvyrius, o ne ieškokim jų Rusijoj/JAV ir t.t. Kaip Paulauskas klausia, tai jūs kas pirma – Lietuvis, Rusas ar Socialistas, nes vis vien neaišku.

  8. >Vytautas says:

    Graikai parodė ką reikia daryti beviltiškoje situacijoje. Tiesa, iki to reikia subręsti. Turėti lyderius ir juos rinkti į parlamentą, o ne klausyti bobučių pasakų apie besimėtančius litus ant žemės. O jūs norite būti pirmi? Norite socializmo? Ar tokią Prancūzijos revoliuciją pamenat? Tai va. Lietuva per maža kažką keisti. Jei kažkas ir įvyks, tai tik pačiuose vakaruose. Iš vidaus. O iki tol relax. Mėgaukitės gyvenimu.

  9. vytautas says:

    Mindaugai,pritariu Tau. Socializmas ar kapitalizmas paprastam žmogui neturi jokio skirtumo. Viskas priklauso nuo valdžiagyvių grobuoniškumo turtui ir kaip jie tą grobuoniškumą įgyvendina-gerbdami Konstituciją ar ją trypdami. Hitleris-kapitalizmo atstovas,Stalinas- socializmo atstovas. Abiejų Konstitucijos buvo vienos iš demokratiškiausių,demokratinės sistemos demokratiškiausios.Visa nelaimė tame,kad nebuvo laikomasi demokratinio režimo-nesilaikoma Konstitucijos nuorodų,kas juos pavertė budeliais.Tas pats vyksta Lietuvoje.Savivaldybėse iki šiol neatlikta pagal Lietuvos Konstitucijos nuorodas desovietizacija-centralizacija Savivaldybėms suteiktas valstybinis turtas(komunaliniai monopoliai) naudojami kaip nuosavas oligarchų turtas. Tuo turtu,nedalyvaujančiu laisvoje rinkoje, apiplėšinėdami visuomenę lobsta.Savivaldybėse karaliauja „silkių“,“plytų“,“šilumos “ ir kiti magnatai dėl kurių antikonstitucinių diktatūrinių veiksmų daug Lietuvos žmonių priversti duonos,laisvės ir pagarbos ieškoti vakaruose.Čia daugelis vis remiasi Stalino trėmimais. O ką, ar dabar neokapitalistiniai despotai pažeidinėdami Konstituciją,kad dirbtinai būtų kuriamas ES prekių vartojimas, mažiau ištrėmė žmonių iš gimtųjų vietų?

  10. PP says:

    Tik nereikia varyti ant socializmo. Su visais jo trūkumais prie socializmo Lietuvoje gyvenome (dauguma gyveno) geriau nei prie kapitalizmo ar tai būtų XIX a. antra pusė, ar tarpukaris, ar nūdiena.

  11. Anonimas says:

    To >Mindaugui. Pilnai pritariu komentatoriui Mindaugui. O jums, >Mindaugai štai ką noriu pasakyti.  Kai kurie „patriotai“, jei jiems ir įrodai iš esmės teroristinę bei imperialistinę Jungtinių Valstijų, kaip globalinio imperialistinio agresoriaus poziciją, vis dėlto teigs, įsivaizduodami save didžiuliais išminties ir tiesos skleidėjais, kad visų pirma yra reikalinga sunaikinti vadinamąją „imperinę Rusiją“, kuri esą kelia grėsmę tautoms, o tik paskui žiūrėti į kitus klausimus, kaip JAV imperializmas, apie kuriuos jei didieji „tautininkystės“ šaukliai ir kada užsimena, tai tiktai „tarp kitko“, itin paviršutiniškai ir prabėgomis, trivializuodami to reikšmingumą. Imdami kai kurias istorines lietuvių tautos nuoskaudas Rusijos atžvilgiu, šie vadinamieji „patriotai“ stengiasi sudaryti tam tikras propagandines hiperboles, kuriomis siekiama suformuoti kraštutiniškai antirusišką istorijos naratyvą, pagal kurį rusai, tai kone mirtini lietuvių tautos, o gal netgi ir „civilizuotosios“ žmonijos priešai, su kuriais šiandien mirtinai būtina stoti į kovą po JAV-NATO vėliavomis. Galiu sakyti, imant tiek kai kuriuos faktus, tiek ir prasimanymus, jie, faktiškai eidami kartu su visa valdančiąja Sistema, žmonių sąmonėje stengiasi generuoti savotišką rusiško imperializmo baubą. Verta pažymėti, kad šitoks požiūris pasižymi visiškai iškreiptu požiūriu į pasaulinę geopolitiką bei pačią imperializmo problemą apskritai, jeigu ne sąmoningu reikalo esmės iškreipimu, tai mažų mažiausiai, visišku nesusigaudymu pasaulinėse realijose. Dabartinis pasaulis, kaip tą puikiai supranta ir kaip pripažintų bet kuris sąžiningas geopolitikos žinovas, yra pamažu byrančio vienapoliškumo, kuris gyvavo nuo pat TSRS žlugimo 90-aisiais ir pasaulinio Jungtinių Valstijų, kaip priešakinės kapitalistinio imperializmo jėgos, tapimo globaliniu hegemonu, liudininkas. Pasaulis vis labiau ir labiau skyla į dvi dideles stovyklas, vieną, atstovaujančią įvairias naujai kylančio daugiapoliškumo formas bei vizijas, o antrą, desperatiškai siekiančią vienapolės tvarkos ir globalistinės diktatūros išsaugojimo. Šitokio globalinio susidūrimo tarp žlungančio vienapolio pasaulio ir kylančio daugiapolio pasaulio kontekste ir turėtume matyti tiek Rusiją, tiek ir kitas šalis bei kritiškai jas įvertinti, atsižvelgdami ne tik į tarptautinę situaciją, bet ir į pačią atitinkamų šalių vidaus tvarką ir, socialinę-ekonominę bei politinę kryptį. Kai dėl šiandieninės Rusijos, tai ji, skirtingai nei teigtų kai kurie dešiniesiems „patriotams“ priešingo spektro atstovai, linkę pernelyg naiviai idealizuoti Vladimirą Putiną ir jo vedamą politiką, nėra principinis idėjinis ir politinis pasaulinio imperializmo priešininkas, kaip, pavyzdžiui, neabejotinai yra šalys kaip Iranas, Šiaurės Korėja ar Venesuela, bet pragmatinis Jungtinių Valstijų hegemonijos konkurentas. Taip yra dėl pačios dabartinės Rusijos santvarkos prigimties – tai yra, žinoma, nacionalinė ir suvereni, JAV diktatui daug kur oponuojanti, bet vis dėlto, kapitalistinė valstybė, kuri nors ir palaiko pačią daugiapoliškumo idėją, tačiau neišsižada rinkos ekonomikos ir privatinės nuosavybės dogmų, kurių skatinama kapitalo diktatūra faktiškai ir yra tikroji globalizmo bei ligi šiol egzistavusio vienapoliškumo priežastis. Tačiau tai nekeičia fakto, kad Rusija, kokia ji bebūtų, kaip ir Kinija bei visas garsusis „BRICS“ valstybių blokas apskritai, sudaro geopolitiškai ir ekonomiškai itin svarbią atsvarą Jungtinių Valstijų pasaulinei įtakai bei galiai ir dėl tos priežasties bet koks šios ar kitų panašių šalių, kad ir kapitalistinių, žlugimas turėtų dažniausiai būti vertinamas kaip galimai naudingas JAV imperializmo-globalizmo siekiams išlaikyti savą hegemoninę poziciją. Rusija, žinoma, turi tam tikrą imperializmo potencialą, tačiau jis yra, objektyviai žiūrint, nepalyginamas su ne tiek potencialiu, kiek realiai, čia ir dabar egzistuojančiu Jungtinių Valstijų imperializmu; galima net sakyti, jog bet kokios Rusijos „nuodėmės“, tiek tikros, tiek ir išgalvotos, tėra tiktai smulkmenos, palyginus su milžinišku skaičiumi karų, teroro aktų bei nekaltų žmonių skerdynių, kurias ne kartą yra vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis surengė JAV imperialistai-globalistai. Tad ir bet kuris tikrai nuoseklus, racionalus ir nuoširdus žmogus, laikantis save anti-imperialistu, neišvengiamai privalo stoti į kovą ne prieš Rusijos ar Kinijos nacionalinius interesus, bet prieš JAV imperializmą, su kuriuo būtina kautis ir tuo atveju, jeigu mes, kaip lietuviai, siekiame tikrai nepriklausomos Lietuvos, kaip suverenios nacionalinės valstybės, sukūrimo.

  12. anonimas says:

    To >Mindaugui. Dar kai ką pamiršau parašyti. Jūs man esate panašus į taip vadinamą rusofobinį „antiimperininką“. Gyvendami ir veikdami pagal savo įsivaizduojamą Rusijos, kaip absoliutaus blogio ir pasaulio nelaimių šaltinio viziją, rusofobiniai „antiimperininkai“ sueina į tiesioginę sąjungą su Jungtinėmis Valstijomis bei NATO ir aktyviai puola bet kuriuos šių jėgų priešininkus kaip tariamus savų tautų priešus, išdavikus“. Vaikydamiesi neracionaliu fetišu virtusio rusiško imperializmo baubo, šie vadinamieji „antiimperininkai“, patys tai suvokdami ar ne, iš esmės tampa pačio didžiausio, žiauriausio ir amoraliausio imperializmo, kokį tėra regėjęs pasaulis, liokajais ar netgi smogiamaisiais būriais. Šią tiesą aiškiai turėtų byloti pastarųjų metų Ukrainos istorija, kurioje Euromaidano perversmo, šalyje įtvirtunusio JAV-ES-NATO marionečių valdymą (Kijevo chuntą), daugelis panašios krypties „nacionalistų“ paprasčiausiai pasitarnavo kaip naudingi idiotai šalį užgrobti siekusiems Vakarų globalistams bei tokiems oligarchams, kaip sionistas Igor Kolomojskij. Panašios tendencijos vyrauja ir Lietuvos vadinamajame „tautiniame judėjime“, kurio lyderiai itin aktyviai pasisako už NATO ir Jungtinių Valstijų viešpatavimą pasaulyje, tai mėgindami argumentuoti tariamais Lietuvos „nacionaliniais interesais“ (kokia kalba gali būti apie „nacionalinius interesus“, kai Lietuva faktiškai jokio tikro nacionalinio suvereniteto neturi ir yra ne kas kita, kaip Briuselio-Vašingtono vasalas?); TS netgi savo programiniuose dokumentuose įtvirtina savo lojalumą NATO imperialistams. Praktiškai šių vadinamųjų „antiimperinių“ pseudo-nacionalistų (iš esmės – šovinistų, rasistų bei rusofobų-amerikonofilų) „anti-imperializmas“ pasireiškia tuo, kad kone visuose tarptautiniuose konfliktuose ar įvykiuose, kur tiktai pasireiškia tikrasis JAV, kaip teroristinės blogio imperijos veidas, jie randa vienokią ar kitokią priežastį pasmerkti ir nurašyti jankių kėslams oponuojančią pusę, arba kaip „nežmonišką diktatūrą“ (Kadafio Libijos, turtingiausios ir sėkmingiausios Afrikos valstybės pavyzdys), arba kaip „Rusijos sąjungininkę“, kuri dėl tos priežasties turėtų būti pasmerkta (Bašaro al Asado Sirijos pavyzdys) – kai kurių šių didžiųjų „antiimperininkų“ aiškinimuose netgi kokia Sirija ar Irakas gali tapti „imperinėmis“ valstybėmis, prieš kurias, girdi, teisėtai kovoja vienokie ar kitokie separatistai, kol prieš tikrąjį imperializmo židinį – JAV – netariamas nei vienas žodelis.Kitas dalykas, aiškiai žinoma kai kurių „patriotų“ (ypatingai – buškevičininkų ir kundrotininkų) parama teroristiniam Izraelio sionistų režimui, kaip tariamą „atramą“ prieš islamizmą, kaip būtinai reikalingą „Vakarų civilizacijos“ bastioną „barbariškuose“ Rytuose, o tai tėra tik dar vienas pavyzdys, kaip vadinamieji „tautos gelbėtojai“ iš esmės tik tarnauja visų tautų pavergėjų politiniams interesams. Vaizduodami save kaip didžiausius anti-imperialistus, rusofobiniai „antiimperininkai“ faktiškai atlieka tikrų tikriausių imperializmo įtakos agentų ir propagandistų vaidmenis Rytų Europos regione, tuo pačiu kovodami prieš tikruosius šių šalių nacionalistus ir patriotus, keliančius tikros kovos prieš tikrą imperializmą politinę liniją. Kai dėl nuoširdžiai šią „patriotinę“ kryptį atstovaujančių veikėjų, tai galime nei kiek neabejoti: tai yra naudingi idiotai, atbukinti naivuoliai, kurių pažiūrų esmė – tai tam tikras politinis idiotizmas. Ir tokių žmonių, be abejo, manančių, kad šitaip jie daro didelę paslaugą savo tautai bei tėvynei, yra tikrai nemaža. Tuo tarpu kai kurie šitokių „antiimperinių“ sąjūdžių bei partijų vadukai, pavyzdžiui, sionistiniai Ukrainos „patriotai“ Olehas Tiagnibokas bei Dmytro Jarošas, iš esmės yra tikrų tikriausi parsidavėliai, gaunantys tiesioginį JAV imperializmo struktūrų finansinį palaikymą, kurių kalbos apie tautos nepriklausomybės siekį bei kovą prieš imperializmą tėra tiktai ciniška demagogija. Analogiškos pozicijos šalininkų ir „patriotinių“ lyderių bei vadukų turime ir Lietuvoje, tačiau, dėl savo itin menko politinio svorio bei neįtakingumo, vargu ar jie gali būti kas nors daugiau, kaip Vakarams parankūs naudingi idiotai ar Valstybės Saugumo Departamento (VSD) bei kitų valstybės represinių struktūrų kuruojami pseudo-opozicionieriai. Kas liečia socializmą, atsakysiu už Mindaugą šta ką. Socializmas niekada neneigė nacijų ar tautų egzistavimo ir niekaip nepasisakė ir nepasisako už jų niveliavimą ar trivializavimą – šitoks klaidingas socializmo suvokimas daugelio žmonių sąmonėje egzistuoja dėka tų pačių dešiniųjų reakcionierių vykdomos socializmo demonizavimo propagandos, kuri siekia išplėšti „patriotizmo“ sąvoką iš bet kurių antiburžuazinių judėjimų ir sukurti savotišką dešiniųjų rankose esantį „patriotizmo“ monopolį. Jei patriotizmu suvokiame meilę savai šaliai ir jos žmonėms, savai tautai, tai galiu labai ir labai stipriai pasiginčyti su tūlu tautininku, kuris, tarkime, Antaną Smetoną laikytų „patriotu“, o Vincą Mickevičių-Kapsuką – „tautos išdaviku“. Vargu ar šitokiam „patriotui“ bus žinoma, kad kol carinės Rusijos imperijos laikais A. Smetona kartu su kitais buržuaziniais „tautiniais patriotais“ nuolankiai lankstėsi prieš caro valdžios nurodymus ir Pirmo pasaulinio karo metu prisiekinėjo ištikimybę iš pradžių caro, o paskui – vokiečių kaizerio – imperijoms (o vėliau lankstėsi Hitlerio VokietijaI), V. Kapsukas ir jo bendražygiai narsiai ir pasiaukojamai kovojo prieš tuometinio didžiarusiškojo imperializmo vykdytą nacionalinį lietuvių ir kitų mažų tautų engimą, už lietuvių tautos nacionalinį išsivadavimą nuo bet kokio engimo ar priespaudos. Taip pat abejotina, ar jam bus žinoma, kaip iš tiesų susikūrė ir kokiame socialiniame bei moraliniame purve skendo buržuazinė Vasario 16-osios Lietuvos Respublika – juk visa istorija šiandien perteikiama per valdančiosios klasės interesus atitinkančią prizmę, nepaisant pompastiškų šūkių apie „objektyvumą“ ar „nešališkumą“ – vis dėlto niekur nedingsta nepaneigiamas mokslo angažuotumas. apsukas ar, sakykime, Zigmas Aleksa-Angarietis, buvo, savo kilme, kalba bei kultūra, ne mažesni lietuviai už buržuazijos interesus gynusį A. Smetoną ar kitus „tautininkystės“ šulus – o ir mylėjo jie savo šalį bei žmones karštai ir nuoširdžiai – bet kažkodėl jie yra arba stumiami į istorinę užmarštį, arba dergiami ir šmeižiami mūsų šiuolaikinių buržuazinių patriotėlių. Jiems marksizmas buvo ne dogma, ne religija ar „absoliutas“, bet būtent pasaulėžiūra, metodologinis instrumentas pasauliui pažinti ir jį pakeisti, savos tautos bei žmonijos laisvei ir šviesiai ateičiai iškovoti.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top