Pasaulis nepastebimai smenga į finansų krizę

2019, liepos 17, 7:00 | kategorija Ekonomika | 4 komentarai | peržiūrų 1 044 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Finansų krizė

Prisiminkime įvykius, vykusius prieš 2008 metų finansinę krizę. 2007 metų birželio viduryje vienas iš stambiausių JAV investicinių bankų Bear Stearns pranešė, jog du jo fondai, pirmajame metų ketvirtyje valdę apie 1,5 milijardo dolerių prarado beveik visas lėšas, rašo wallstreetonparade.com portalas.

Rugpjūčio pradžioje, stambiausias Prancūzijos bankas BNP Paribas, kurio akcijos cirkuliuoja vertybinių popierių rinkoje, paskelbė, jog užšaldys galimybę išvesti investuotojų lėšas iš trijų savo fondų – tokiu būdu bankas faktiškai užblokavo klientams prieigą prie 2,2 milijardo dolerių.

Tai buvo paaiškina staigiu likvidinių lėšų kiekio smukimu ir galimybės nustatyti kai kurių aktyvų vertę nebuvimu.

Dabar įsižiūrėkime į tai, kas vyksta šiuo metu.

Birželio pradžioje vienas žinomiausių britų finansų vadybininkų Neil Woodford, apstulbino pasaulines rinkas pareiškęs, jog jo vedantysis fondas Woodford Equity Income Fund, valdantis 4,7 mlrd dolerių, rengiasi užblokuoti klientams galimybę išvesti pinigus.

Pagrindu tokiam sprendimui tapo rimtas kapitalo nuotėkis ir didelės kapitalo dalies buvimas nelikvidžiuose aktyvuose.

Britanijos vertybinių popierių rinkos kontrolės žinyba, finansinės priežiūros Valdyba pradėjo tyrimą šiuo klausimu.

2007-2008 metų finansų krizės metu smuko vieno iš stambiausių tarptautinių finansų konglomerato Citigroup, akcijų kainos.

Šis konglomeratas savo sudėtyje turėjo investicinį banką ir brokerių kompaniją, o taip pat valdė gigantišką derivatyvų portfelį.

2008 metų lapkričio viduryje įmonė paskelbė apie tai, jog atleidžia 50 000 darbuotojų.

Nuo neišvengiamo bankroto Citigroup išgelbėjo tik galinga vyriausybės parama, plačiausio masto per visą pasaulinę bankų istoriją.

2009 metų sausį, kai akcijų kaina toliau krito (vėliau ji pasiekė 99 centus), Citigroup numetė visus savo problemiškus aktyvus į (jie dar vadinami neapgalvotais vadovybės sprendimais) į taip vadinamą „blogą banką“ Citi Holdings tolesniam išpardavimui su nemažais nuostoliais.

Kas gi vyksta šiandien?

Stambiausias Vokietijos bankas Deutsche Bank, turintis rimtą svorį Wall-Street’e, praėjusį pirmadienį paskelbė apie būsimą 18 000 darbuotojų atleidimą ir „blogo banko“ kūrimą, kuris bus skirtas „toksiškiems“ aktyvams siekiantiems 83 milijardus dolerių.

Vien tuo gąsdinančios analogijos su 2008 metų situacija apie Citigroup neužsibaigia – konkrečiai, pakankamai parodomasis yra tas faktas, kad Deutsche Bank akcijų kaina nuo 2007 metų pradžios smuko 90 procentų.

Yra ir kitas sutampantis momentas – abu bankai sukaupė milžiniškus derivatyvų kiekius, nesulyginamus su įprasto akcinio kapitalo rinkos verte.

2009 metų gruodį Citigroup bendra rinkos vertė sudarė 20,5 milijardo dolerių, ir tuo pat metu, pinigų apyvartos kontrolės Valdybos duomenimis, derivatyvų portfelis siekė 33 trilijonus dolerių.

Kalbant apie Deutsche Bank, ši proporcija dar labiau įspūdinga – mažiau nei 14 milijardų rinkos vertės, prieš 49 trilijonus dolerių.

Ir pabaigai, abi įmonės turi dar vieną bendrą ir pakankamai nemalonią ypatybę: turėdamos plačius ryšius su kitais tarptautiniais bankais, jos gali tapti rinkų „infekavimo“ šaltiniu.

Turint omenyje, jog ir reguliatoriai, ir Kongresas pasirodo esantys vis labiau nekompetentingais, situacija su Citigroup gali pasikartoti it šiandien.

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 4

  1. socialistas says:

    Kapitalizme, ne paslaptis, krizės kartojasi kas 10 metu. Nuostoliai sukraunami eiliniams varguoliams ir juos dar įtikinėja, kad krizė — normalu. Ir kol dūsautojai dūsauja, priminsiu, kad visuomenė be išnaudotojišku kriziu yra socializmas.

  2. Vytas says:

    Ne tik Lietuva veržėsi į šį „laisvą“ kapitalistinį pasaulį. Matydami kino filmuose rodomą užatlantinį gyvenimą galvojome, kad toks ten yra ir realus gyvenimas. Deja, tenka nusivilti. Kapitalizmas, visgi, tai nesibaigianti kasdienė kovą už išgyvenimą. O išgyvenimo principas tik vienas:“ nesuvalgysi“ artimo pats, tai artimas „suvalgys“ tave. Kaip sakė mūsų vyriausias bankininkas, „moralė ir padorumas – ne šių laikų dimensija“.

  3. Runkelis says:

    Tik viena pastaba, kad krizes niekada nebuna tokios pacios. Matyt ir si karta taip nebus.

  4. :D:D:D says:

    :D:D:D užtat lietuvoje viskas auga :D:D:D

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top