Rotšildo aukso fiksingas

2013, liepos 20, 14:57 | kategorija Metodologija | 2 komentarai | peržiūrų 1 684 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlis„Auksas — stabmeldžiams, o ne mums. Kol yra stabmeldžių, o jie svarbesni ir už auksą – mūsų verslui niekas negresia“ (С) Natanas Rotšildas

Kiekvieną dieną, dukart, po pusryčių ir po pietų, Rotšildų Londono banke, pirmininkaujant vienam iš Rotšildų šeimos, susirenka 5 žmonės (po vieną iš pačių stambiausių ir įtakingiausių bankų šeimos), tai yra susirenka savotiškas mafijos „susibėgimas“. Ir šie žmonės, lygindami paraiškas pirkti ir parduoti auksą visame pasaulyje, SAVO NUOŽIŪRA IR VALIA NUSTATO JO KAINĄ. Ši kaina visais ryšio kanalais žaibiškai pranešama į Niujorką, Ciurichą, Paryžių, Singapūrą, Honkongą ir kitus prekybos auksu centrus, ir yra pagrindu formuojant aukso kainas visose rinkose.

„Rotšildo fiksingas“

«Fiksingas» (angl. fixing – tai nustatymas, fiksavimas, įtvirtinimas) – kaina arba prekės kainos nustatymas, vykdomas biržoje tam tikru, nustatytu laiku. «Rotšildo fiksingas» – tai orientacinės kainos auksui nustatymas „lyginant klientų, norinčių jį pirkti ar parduoti, nurodymus“. Ką tai reiškia?

Iš visų pasaulio bankų per sukurtą tinklą-voratinklį suteka informacija į vieną tašką, vieną vietą – į Londoną. Tai informacija apie:

kiek, kiekvienoje pasaulio šalyje paduota paraiškų parduoti auksui ir kokiam kiekiui,

kiek, kiekvienoje pasaulio šalyje paduota paraiškų pirkti auksui, ir kokiam kiekiui.

Pagal tų ir kitų paraiškų santykį, pasauline finansų mafija, savo valia nustato aukso kainą už trojos unciją (trojos uncija – 31,1035 g.)

Kame čia kampas? Kampas čia tame, kad visų Žemės šalių „žinovai“ žino tik trojos uncijos aukso kainą ir jos kaitos laiko atžvilgiu būda. Ir viskas.

O tie, kurie savo valia nustato aukso trojos uncijos kainą, žino aukso pirkimo ir pardavimo APIMTIS kiekvienoje pasaulio šalyje. Ir išskyrus šią finansų mafijos krūvelę, šių apimčių nežino niekas kitas pasaulyje. O ką parodo šios pardavimo ar pirkimo apimtys? Jos parodo „bendrą valstybės būseną“, tame tarpe ir „ekonominę“ padėtį:

Jeigu šalyje «X» „blogi reikalai“, tai ji stengiasi nusipirkti aukso „dėl visa ko“.
Jeigu šalyje «Y» „reikalai vyksta gerai“, tame tarpe ir „ekonomikoje“, tai auksas parduodamas. Dažnai tą daro „elitas įsigydamas prabangos prekių“.

Kartais šios padėtys gali skirtis, tačiau apie jas vis tiek viskas yra žinoma.

Pasaulinė finansų mafija turi visiškai aiškius tikslus kiekvienos šalies atžvilgiu. Todėl, pagal paraiškų pirkti ar parduoti auksą šalyse „X“, „Y“, „Z“ ir t.t. apimtis, žinodama jų „bendrą šalies būseną“, ši mafija per savo nustatomas kainas už aukso trojos unciją, gali daryti poveikį tai „bendrai šalies būsenai“ kiekvienoje šalyje.

Kas be ko, gali daryti poveikį, „kaip į vieną, taip ir į kitą pusę“. Tai yra, gali palaikyti kažkurią šalį, ir „pataisyti ten bendrą šalies būseną“ pakeliant aukso supirkimo kainą, jei ta šalis parduoda auksą, o gali, kaip dabar madinga sakyti ir „nuleisti“ kažkokią šalį ar jų grupę, jei sakykim norima auksą parduoti ir kainos numušamos iki žemiausio galimo lygmens. „Fiksingas“ – galingas instrumentas, galinga šalių valdymo priemonė šios finansinės grupuotės rankose.

Nuo pirmojo pasaulinio karo laikų, dauguma šalių nustojo gaminti monetas ir apsiribojo popierinių pinigų keitimu į auksą. Visos tokio keitimo formos buvo panaikintos „Didžiosios depresijos“ metu“ 1929-1933 m. Auksas nustojo būti pinigais vidinėse šalių ekonomikose. Jis vis labiau koncentravosi valstybiniuose fonduose ir centriniuose bankuose, ir išeidavo iš ten tik esant reikalui padengti tarptautinę skolą.

Pokarinėje valiutinėje sistemoje, amerikiečių doleris lyg ir tapo aukso dublikatu, nes JAV vyriausybė kitos valstybėms garantavo, jų dolerinių aktyvų (valiutinių santaupų) keitimą į auksą pagal tvirtą susitarimą. Tačiau jau 1971 metais JAV vyriausybė atsisakė šio savo įsipareigojimo.

1976 metais šalys – tarptautinio valiutos fondo (TVF) narės priėmė nutarimą, vienas iš svarbesnių aspektų kurio buvo – valiutų pariteto aukso atžvilgiu atšaukimas, operacijų šių paritetų pagrindu atšaukimas ir didžiosios dalies fondo aukso atsargų likvidacija. Tam tikras aukso judėjimas tarp centrinių bankų ir šalių vyriausybėmis išliko. Simptomatiška, kad 1979 metais susikūrus Europos valiutinei sistemai auksui ten atsirado vietos.

Daugkartiniai aukso kainos kilimai iššaukė realų aukso atsargų vertės kilimą ir jų potencialią galimybę padengti mokėjimo balansų deficitą. Iš esmės tai reiškia, kad auksas atlieka svarbią pinigų funkciją.

Iš Jamaikos susitarimų TVF 1976 m.: „TVF turi vykdyti politiką, nukreiptą į tai, kad laisva aukso rinka nebūtų reguliuojama valstybių, ir kad jam nebūtų nustatoma fiksuota kaina. Kitaip tariant, fondas turi vykdyti aukso pavertimą eiline preke politiką. Naikinant pinigų funkciją.

Firmų, kontroliuojančių aukso rinkos skaičius, ne daugiau nei 20. Iš jų 5 svarbiausios – „N M Rothschild & Sons”, „Mocatta & Goldsmid”, „Charlet, Nickel Ltd”, „Johnson, Matthey & Co“, „Samuel Montagu & Co“ – tai Londono grupė. Išskyrus juos rinką kontroliuoja ir „Ciuricho nykštukai“ (ne mažiau 1/2 pasaulio rinkos ir iki 2/3 aukso gavybos PAR): Šveicarijos bankų bendrija, Šveicarijos kreditų institutas, Šveicarijos bankų sąjunga – didžioji Šveicarijos bankų trijulė.

Londono Rotšildų banko patalpoje, senoviniu stiliumi įrengtoje salėje, išpuoštoje Europos monarchų – Rotšildų kientų portretais, vyksta tradicija tapusi kasdienė „fiksingo“ procedūra – nustatoma orientacinė aukso kaina, į kurią atsižvelgiant rinkoje vyksta faktiniai sandėriai. Fiksinguose dalyvauja visų penkių firmų atstovai, pirmininkauja Rotšildų žmogus. Jie lygina klientų nurodymus aukso pirkimui ir pardavimui nurodytomis kainomis ir parenka kainą, kuri išlygina paklausą ir pasiūlą. Ši kaina visais ryšio kanalais perduodama į Niujorką, Ciurichą, Paryžių, Singapūrą, Honkongą ir kitus prekybos geltonuoju metalu centrus, ir yra pagrindu formuojant kainas visose rinkose.

1988 m. fiksingo sistemoje buvo priimti pakeitimai, kurie atspindi padidėjusią amerikiečių dolerio reikšmę pasaulinėje ekonomikoje: papildomai prie rytinio, buvo įvestas ir dieninis fiksingas, pagal laiką sutampantis su Niujorko darbo dienos pradžia; vietoje valiutų kurso svarais sterlingų buvo priimta valiutų kursas dolerio atžvilgiu.

Iš visko kas pasakyta galima suprasti, kad jokio griežtai pamatuoto ir patikrinto etalono, skirtingų šalių valiutų vertei „matuoti“, „ekonomikos mokslas“ neturi. Vietoje tikslaus ir patikrinto etalono taikymo, skirto išmatuoti valiutų vertės skirtumams, vyksta pasaulio mastu organizuota finansų grupuotės savivalė.

Brangiųjų metalų kainos nustatymas

Kaina už vieną trojos unciją nustatoma Londone, korporacijos „N.M. Rotšildas ir sūnūs“ kontoroje, kiekvieną darbo dieną 10.30 ryto Grinvičo laiku (12,30 pagal Kijevo laiką – AM iki pusiaudienio, pirmasis fiksingas) ir 15.00 dienos Grinvičo laiku(17.00 Kijevo laiku – PM, po pusiaudienio, antrasis fiksingas). Kaina formuojama penkių stambiausių prekybos įmonių atstovų: „N M Rothschild & Sons“, „ Samuel Montagu & Co“, „Pixley & Abell“ , „Mocatta & Goldsmid”, “Mace Westpac” .
Pažymėtina, kad būtent pirmasis, rytinis fiksingas imamas domėn sudarant kontraktus ar atsiskaitymus, o antrasis po pusiaudienio turi tik orientacinį pobūdį. Kainos nustatymo mechanizmas toks: penkių prekybos grupuočių atstovai palaiko pastovų ryšį su savo dileriais, o tie savo ruožtu – su viso pasaulio prekybos firmomis. Procedūros pradžioje pirmininkas įvardina kainą, kurią laiko optimalia esamam momentui. Ji per dilerius perduodama klientams, kurie atsako pasiūlymais apie pirkimą ar pardavimą šia kaina. Jei pardavėjų nėra, tai kaina keliama, jei nėra pirkėjų – kaina mažinama. Esant priešpriešiniams pasiūlymams paskaičiuoja katrų daugiau: jei pardavėjų – tai kaina mažinama ir atvirkščiai. Šis procesas tęsiasi iki tol, kol pasiekiama pusiausvyra tarp pasiūlos ir paklausos. Šalia kiekvieno iš dalyvių stovi nedidelė angliška vėliavėlė, ir signalu „baigti prekybą“ naudojami žodžiai“Flag up“. Kainos nustatymas užtrunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo situacijos susiklosčiusios rinkoje.

Tam, kad suprasti, kiek kainuoja 1 gramas gryno sidabro, aukso, paladžio ar platinos, būtina žinoti vienos trojos uncijos kainą. Ir šios dienos dolerio kursą vietinės valiutos atžvilgiu.

Pavyzdžiui, 2008 metų kovo 17 dienos Londono fiksingas buvo 1023 $ už vieną Trojos unciją. O nustatytas dolerio kursas Feodosijos(Ukraina) mieste 5.02 grivnos už dolerį. Paprastu paskaičiavimu 1023$ : 31,1 gramo, gausime 32,9$ už gramą gryno aukso, 32,9 padauginame iš 5,02 – ir gauname 165,2 grivnos už gramą. Toliau dauginame 165,2 grivnos iš monetos svorio. Pavyzdžiui Nikolajevo „červoncas“(10 rublių) – 8,6 gramo (9000 prabos) = 165,2×8,6×0,9=1278,65 grivnos.
Tokiu būdu mes apskaičiuosime minimalią monetos, kaip metalo kainą.

Fiksingo istorija

1919 metais, ryšius su svaro sterlingų devalvacija, Bank of England buvo priverstas suteikti N. M. Rothschild teisę pardavinėti Pietų Afrikos auksą (apytiksliai pusė visų pasaulio aukso atsargų), „pagal įmanomai geriausią kainą, tenkinančią Londono rinką ir aukso luitų pardavėjus“. 1919 metų rugsėjo 12 dieną, pirmą kartą buvo įvykdyta fiksingo procedūra – telefonu buvo nustatyta vienos trojos uncijos aukso kaina lygi 4 svarams ir 18 šilingų. Iki Antrojo pasaulinio karo, kainos fiksingas buvo vykdomas kasdien, dukart į dieną 1939 metų rugsėjo3 dieną uždarius prekybą auksu Londono biržoje, fiksingo procedūra buvo sustabdyta iki1954 metų kovo 22 dienos

Paskutinis ikikarinis rodiklis buvo lygus 8 svarams 1 šilingui. Pokario kaina viršijo 12 svarų. Po prekybos atnaujinimo Bank of England buvo priverstas fiksuoti kainą lygią 35$ už unciją, atsižvelgiant į 1944 metų Bretton – Voods’o susitarimą. Finansų krizės pasekoje, aukso kainų augimo ribojimas pasirodė neįmanomas, ir 1968 metų kovo 15 dieną aukso prekyba Londone buvo sustabdyta, fiksingas sustojo. Prekyba atsinaujino balandžio 1 dieną, tačiau aukso kaina nuo šiol buvo nustatoma pagal prekybos rezultatus ir buvo fiksuojama dukart į dieną, kaip orientyras finansų rinkoms.

Per 85-ių metų aukso fiksingo Londone istoriją, aukščiausia aukso kaina buvo 850$ už unciją. Tai įvyko 1980 metų sausio 21 dieną, politinės krizės Artimuosiuose Rytuose, staigaus naftos kainų kilimo ir didelės infliacijos fone. Pati ilgiausia fiksingo procedūra – 2 valandas ir 15 minučių vyko „juodąjį pirmadienį“, 1987 metais spalio 19 dieną, kai griuvo viso pasaulio finansų rinkos.

Apie tai, kad investicinis bankas „N. M. Rothschild“ planuoja palikti aukso rinką pranešė britų The Financial Times. Apie šį sprendimą paskelbė banko galva – baronas Deividas de Rotšildas, pranešęs, kad „Rothschild“ išeina iš visų prekių rinkų. Jo žodžiais tariant, tai susiję su tuo, kad aukso tiekėjai inicijuoja vis mažiau skubių sandėrių, kuriuose specializuojasi „Rothschild“.

„Aišku, kad pajamos, kurias mes gauname iš prekybos prekių rinkose, yra mažesnės lyginant su pajamomis iš investicinės, korporacinės ir privačios bankininkystės“ – pareiškė jis. Nekilnojamojo turto sandėrių finansavimas, korporatyviniai suliejimai ir perėmimai – štai naujieji prioritetai bankui turinčiam 200 metų istoriją.

„N. M. Rothschild“ buvo įkurtas 1810 metais Natano Majerio Rotšildo, kuris iš kontrabandos auksu su Prancūzija pajamų, finansiškai palaikė Velingtono hercogo armiją kariaujant su Napoleonu. Praėjus 100 metų bankas tampa vienu iš įtakingiausių žaidėjų aukso rinkoje. Nuo 1919 metų Londono „ Rothschild“ ofise dukart į dieną nustatomas aukso kainos fiksingas – pagrindinis indikatorius, kurio pagrindu viso pasaulio centriniai bankai nustato aukso kainą.

Sarmatai

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 2

  1. taigi says:

    Nu ir kas? Auksas visai nereikalingas normaliam valstybes funkcionavimui

  2. ara-copy says:

    Tikrai nereikalingas dabartinėmis globaliomis sąlygomis?
    Įdomu kuo gi tada apmokėsite savo valstybės skolas nesant užsienio valiutos atsargų, o ir apskritai kas jums skolins jei neturėsite jokio garanto?

    Galėčiau sutikti, kad auksas nevalgomas ir iš jo nieko apart papuošalų pasigaminti neina(neskaitant elektronikos pramonės), tačiau atsižvelgiant į dabartines realijas jis būtinas, kaip valstybės mokumo garantas.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top