Rusai karų nepradeda – jie juos užbaigia

2014, 3 liepos, 7:04 | kategorija LPT | 28 komentarai | peržiūrų 1 169 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlis

Vytautas Mikalauskas | asm. nuotr.

Keista, bet nubudau neįprastai labai ankstyvą rytą. Dar tik švito ir vienur kitur pasigirdo pirmosios nedrąsios paukščių litanijos. Užsimečiau švarkelį ir išėjau į kiemą. Tuoj prisijungė mano šuo ir katinas, išlindę iš savo migių. Susirado vietą, sutūpė ant neaukštos kalvelės prie tvoros ir įsisiurbė į tebesitęsiančią gamtos ramybę.

Nesujudėjo nė vienas medžio lapas, neprabėgo joks vėjo šuoras. Atrodė, tarsi aplink mus esanti visuma stengiasi kuo ilgiau pasimėgauti nesudraskyta, nesudarkyta augalijos ir gyvūnijos akimirkos vienove.

Tai buvo tarsi rytinė gyvūnų malda, tarsi meditacija, tarsi tyla prieš audrą. Ir nuo tos tylos, nuo tos ramybės, retkarčiais pertraukiamos neįkyrios paukštukų sveikinimo kalbos, sustingusių dviejų taip artimų figūrų, augo nerimas. Pradžioje jis tik švelniai palietė mano vidinį „aš“, vėliau užvaldė visas mintis, visą kūną, aplinką:

Per paskutinius dešimtmečius dar niekada žmonija nebuvo taip priartėjusi prie galimo didelio konflikto. Dar niekada nebuvo tiek daug įvairiausių ženklų, įspėjančių apie galimą eilinį žmonių beprotybės protrūkį.

Mums, kartoms, kurios gimėme po paskutinio didelio karo ir kurių pirmosios apie jį žinome iš dabar jau Anapilin iškeliavusių tėvų ir senelių pasakojimų ar knygų, tas nerimas artimesnis ir suprantamesnis. Visoms vėlesnėms, o ypač toms, kurios tik dabar žengia į pilnakraujį gyvenimą, tai atrodo tarsi kompiuterinis žaidimas ar eilinis karinis trileris.

Jie retai beskaito knygas, o jei ir skaito, tai tik tas, kurios reklamuojamos ar apie kurias sukuriamas mitas. Retas kurių į rankas paima Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“, „Juodas obeliskas“ ar „Laikas gyventi, laikas mirti“, retas kurių įsigilina į mūsiškio a.a. P.Širvio poeziją. Jei kuris užklaustas ir prisimena žinantis apie jį, tai paprašytas įvardinti nors vieną eilėraštį, neabejotinai ištars: „Aš beržas“. O juk tai – nors ir šerdis, bet šerdis viso jo skausmo, nevilties ir prakeiksmo, kurie teko jaunai, gyvybe prisotintai jo gyvenimo pradžiai ir jau niekada jo iš savo gniaužtų nebepaleido. Visas likusias dienas jis gyveno maitindamas savo ir poezijos sielą tuo prabėgusiu, suspaustu, supresuotu netektimis, krauju ir mirties kvapu jaunystės laiku. Nežinant visumos, neįmanoma suprasti ir jo „Aš beržas“.

Vargiai kas šiandien apie tai mokyklose pasakoja. O jei pasakoja, tai tas tolimas praeityje buvęs karas atrodo tik lengvas, adrenalino prisotintas pasivaikščiojimas po svetimus kraštus.

Apie tuos metus kalbama tik sausame istorijos moksle, kuris nusako laiką, mūšius, dar įvardina žuvusių skaičius. Bet tai – tik bejausmiai faktai.

Mūsų valstybėje apie paskutinį karą visai stengiamasi plačiai nekalbėti. Tokia jau ta idiotiška mūsų be elito politika. Va, apie tremtis… okupacijas… Taip, šita tema kalbama ir rašoma daug ir be pabaigos.

Nediskutuosiu, tai tikrai skausmingas mūsų tautos istorinis tarpsnis, bet, su visa pagarba nukentėjusiems, tai vargiai gali pakeisti karo baisumus ir netektis. O juk ir lietuviams teko jame dalyvauti. Ir ne keliems šimtams, bet daugiau kaip šimtui tūkstančių.

Deja, bet tada išlikusiems gyvais ir šiandien dar nesuspėjusiems nukeliauti į Amžinybės guolį, net pasižymėjimo ženklus uždrausta nors kartą metuose prisisegti. Ar tai teisinga?Galima būtų bandyti tokius, švelniai tariant, neprotingus veiksmus suprasti, nes tarybinė armija laikoma okupacine. Bet tuo laiku ji buvo antihitlerinės koalicijos pagrindinė smogiamoji jėga. Be jos jokie anglai, prancūzai ar amerikiečiai vokiečiams ginklų iš rankų nebūtų išmušę. Koks skirtumas, kas ant tų ženklų pavaizduota? Tai jų gyvenimai, jų jaunystė, jų drąsa ir skausmas. Jie – koalicijos kariai, jie savo laiko eiliniais ir tuo pačiu – didvyriai. O jiems beveik tiesiai drebia: „Mėšlini okupan…..“.

Apie „kolorado vabalus“

Negaliu ir, matyt, niekada nesuprasiu tokio požiūrio. Maniškis labai skiriasi nuo oficialaus, tarybiniais laikais mokslus baigusių, profesijas įsigijusių ir ne taip jau blogai gyvenusių, dabartyje save didžiausiais ano meto nuskriaustaisiais ar net kovotojais už laisvę įvardijančių „mokymo“. Geras tai požiūris ar nelabai – ne man spręsti. Esu išmokytas neteisti savo tautos istorijos. Neperrašinėti, nekoneveikti, o priimti ją tokią, kokia ji buvo. Ir priimti pagarbiai, kiekvienas iki mūsų gyvenęs žmogus, daugiau ar mažiau, tikrai vertas. Jau vien dėl to, kad jis gyveno.

Dabar tokius kai kas vadina „penktąja kolona“ ar kažkokiais „kremlinais“. Neseniai atsirado dar vienas įvardijimas: „kolorado vabalai“. Beje, apie tuos kolorado vabalus, kurių apsčiai surasi bulvių laukuose.

Manau, kad tas nežinomas autorius, kuris pirmas šį pavadinimą panaudojo ne pagal paskirtį, menkai žino, kad, sakysim, iki pereito šimtmečio septinto dešimtmečio apie kolorado vabalą Europa nieko nebuvo girdėjusi. Jis atėjo Lietuvon iš „jūros“. Būtent čia ir yra visa paslaptis: koloradas buvo atplukdytas ir konteineriais išmesti jūron, vėliau jie siautusios audros buvo išplukdyti į krantą ir…

Tai koks nors atsitiktinumas? Anaiptol. Toks sąmoningas veiksmas politikoje įvardijamas kaip biologinio ginklo panaudojimas. Taigi, realybė yra tokia, kad tais metais prieš tuometinę TSRS per Lietuvos teritoriją Vakarai panaudojo biologinį ginklą, kuris, jų manymu, turėjo ypač kirsti per plačiai mūsuose bei kitose Baltijos respublikose ar Baltarusijoje užauginamą bulvių derlių… Toks buvo kažkieno galvoje, ten, už Atlanto, viename iš daugelio institutų gimusios ekonominės diversijos planas.

Tiek to. Tiesą pasakius, ko jau ko, bet kvailių visais laikais gimdavo apsčiai. O dabartiniame laike, atrodo, nuo tos „demokratijos“ jų tik padaugėjo. Gal ne visur, gal tik pas mus? Belieka tikėtis, nors veiksmai Ukrainoje, ir ne tik Ukrainoje, verčia kalbėti priešingai.

A.Merkel žinojo, ką sako

Taigi, grįžkime prie tų minčių, kurias sukėlė tame ankstyvame ryte, toje gamtos ir gyvūnijos sukurtoje akimirksnio idilijoje užgimęs nerimas.

Jis niekur nedingo. Suprantu, kad tai – emocijos, o geopolitikoje emocijos, kaip ir kažkokios vertybės ar ideologijos, menkai ką lemia. Todėl imkime realiai ir pragmatiškai mąstyti apie tai, kas tikrumoje vyksta ir kas dar gali (o gal privalo?) įvykti.

Kai pereitais metais Vokietijos kanclerė A.Merkel viešai prasitarė įžvelgianti nemažai paralelių tarp XX amžiaus pradžios ir dabartinio laiko, mažai kas į tai atkreipė dėmesį. Be reikalo. Ji tarsi bandė pasaulį perspėti apie galimas grėsmes.

Dabar, nuo to laiko prabėgus beveik metams, vis labiau tampa akivaizdu, kad kanclerė žinojo, ką sako.

1913 metais JAV kongresui perdavus dolerio emisijos teises į privačias rankas, prasidėjo globalizacijos projekto pirmas etapas, sukėlęs I- ąjį pasaulinį karą, kurio tikslas buvo pašalinti tuometinius geopolitinius konkurentus.

J.P Morgan & Ko kapitalas tais laikais tarnavo D.Britanijai kaip finansinis ir prekybinis agentas tarp jos ir JAV. Būtent šios kompanijos vėlesni archyvai, patekę į viešumą, atskleidžia tikruosius to karo tikslus ir sumanytojus: D.Britanija buvo didžiausia to laikmečio imperija ir didžiausias kliuvinys naujai užaugintam amerikietiškam elitui. Jos svaras, Vokietijos markė, Rusijos rublis… Šių didelių valstybių finansinė nepriklausomybė turėjo būti sunaikinta. Niekas kitas, išskyrus milžinišką karinį susidūrimą Europoje šios problemos negalėjo išspręsti.

Apie abu pasaulinius karus, o tikrumoje tai reiktų vardinti kaip vieną didelį, trisdešimt metų užsitęsusi karą, jau daugelį kartų rašiau ir, manau, dar rašysiu. Teisingai sakoma, kad praeityje užkoduota mūsų ateitis, nes pasaulis gali sparčiai keistis, bet žmogus, jo tikrasis mąstymas, jo tikrieji siekiai pokyčiams daug atsparesni. Visais laikais jis siekė visuotinės valdžios, turto ir jo veikimo būdai buvo panašūs: silpnųjų vietų išsiaiškinimas, priešo įvardijimas panaudojant masinę propagandą, ir, kai tas „obuolys jau prisirpęs“, sukuriant reikiamas aplinkybes įvykiui – startui.

1991 metais paklupdžius TSRS imperiją ir praktiškai visą pasaulį pajungus dolerio finansinei globaliai sistemai, buvo pradėtas paskutinis prieš šimtą metų sumanyto projekto etapas, turėjęs atvesti visą pasaulio bendruomenę į išlikusios supergalybės glėbį ir sukurti visuotinę „naują tvarką“.

Deja, ar tai jėgos nebuvo gerai apskaičiuotos, ar tai aplinkybės blogai įvertintos, ar nuo tos sėkmės amerikietiškam – britiškam elitui galvos apsisuko, o gal liberalizmas „išdavė“, bet jau aišku, kad tai nepavyks. Visa tai, kas taip sunkiai buvo lipdoma, atsisuka prieš pačius sumanytojus: dalis pasaulio atsisako paklusti ir siekia atgauti prarastas nepriklausomybes. Globalizmo projektas – ties ta riba, kurią anksčiau ar vėliau pasiekia visi utopiniai sumanymai. JAV, kurios vis dar stengiasi demonstruoti karinius raumenis – ties finansinio, ekonominio ir politinio žlugimo slenksčiu.

Mums sunku tai suprasti, nes mūsų „teisinga“ žiniasklaida, kaip užsukta kartojanti didžiųjų pasaulio masinės informacijos priemonių, priklausančių tam pačiam amerikietiškam elitui, propagandines klišes, tikrumoje pristato iškreiptą tikrovę. O mūsų valdantysis elitas, pasirinkęs „stručio pozą“, net iki užkimimo kartoja užkeikimo mantras apie grėsmes iš Rytų ir taikius Vakarus, kuriems jie prieš dešimt metų prisiekė nuolankia ištikimybe. O tikrovė yra gerokai kitokia ir ne tokia jau idiliškai taiki iš mūsų pusės, kaip stengiamasi įrodyti. Realiai JAV, nepavykus sukelti civilizacijų susidūrimą A.Rytuose, provokuoja dar vieną karinį konfliktą Europoje.

Kai prieš keletą metų išgirdome apie PRG, kurios komponentai turėjo būti išdėstyti Čekijoje ir Lenkijoje, buvo sakoma, kad tai būtina stengiantis apsaugoti Vakarų civilizaciją nuo galimų raketinių grėsmių iš Irano ar kurios kitos A.Rytų šalies.

Daug kas tuo netikėjo ir teisingai darė. Visa tai turėjo absoliučiai kitą tikslą – tikslą, nukreiptą prieš Rusiją , nes tik ši valstybė, po 2000 metų pasukusi savarankiškumo atstatymo keliu, galėjo ateityje tapti tuo kliuviniu globalizmui, kokiu XX amžiaus pradžioje buvo D.Britanija dolerio ekspansijai.

Ir ji tokia tapo, nes tai, kaip pilni arogantiškumo ir pasipūtėliškumo amerikiečiai elgėsi su Rusija po TSRS žlugimo, negalėjo pagimdyti nieko kito, kaip šios nepriklausomumo siekį.

Išgelbėti JAV gali tik karas

Šiandien geopolitinė situacija – kur kas sudėtingesnė. JAV jau seniai prarado globalaus ekonominio lokomotyvo vardiklį, nors šito ir stengiasi nepripažinti. Ši silpstanti naujausių laikų imperija šiandien laikosi tik dolerio ir karinės galios pagalba.

Kad doleris ir toliau galėtų atlikti Valstijas vienijančio ir pasauliui diktuojančio amerikietiškojo kapitalo sąlygas vaidmenį, jam reikia kuo platesnės globalios rinkos. Deja, ši sparčiai traukiasi, nes siekiančios atgauti savo ekonominį politinį savarankiškumą stengiasi atsikratyti šio primesto apynasrio. Jei tai pavyks, JAV, o kartu ir likusioji Vakarų civilizacijos dalis neišvengs hiperinfliacijos , o tai – imperijos galas.

Vienintelis instrumentas, kuris šiandien tikrai nediskutuotinas – karinė jėga. Šiandien, o rytoj? Rusija, Kinija, Indija, kitos besivystančios šalys vis daugiau lėšų skiria ginklavimosi varžyboms ir dar prieš dešimt metų buvęs ryškus amerikiečių pranašumas po kokių penkių metų ar dar greičiau gali pavirsti miražu.

Laikas – nepriklausomas. Jis skuba. JAV ginkluotei kasmet išleidžia daugiau nei viso likusios pasaulio šalys, o valstybės skola pasiekė 18,5 trilijonų dolerių. Tai jau beveik 125 procentai kasmetinio BVP. Ir ji didės dar sparčiau, nes skolinimosi iš viso pasaulio mechanizmas, kurį FRS pasiūlė dar Reigano laikais ir kuris tada atrodė „amžinuoju gerovės varikliu“, stringa ir vos bedūsuoja. Amerika priversta tiesiogiai skolintis iš FRS, nes mažinti valstybės biudžeto deficitą, didinti mokesčius bei imtis vokiškojo ar kubiliškojo „diržų veržimo“ scenarijaus, vadinasi, sukelti grėsmę vidaus politiniame gyvenime. Amerikiečiai – ne nuolankūs lietuviai.

O FRS, spjovusi į visas finansines taisykles, mina dolerio spausdinimo mašinos pakojį, supirkinėja nieko vertus antros ar net trečios pačios sukurtos finansinės pakopos „vertybinius“ popierius ir meta į rinką naujus „žaliųjų“ pakus.

Be to, atskirų Valstijų, savivaldos bei privataus sektoriaus skolos – dar didesnės. Įvairiais paskaičiavimais jos siekia ne mažiau 36 trilijonų.

Taigi, bendras Valstijų įsiskolinimas tuoj viršys visus galimus parametrus ir JAV taps realiai didžiausia pasaulio skolininke.

Kaip mūsuose prieš keletą metų buvo įprasta sakyti, „vaizdelis – nekoks“. Išgelbėti gali tik plataus masto karas, kuriame susigrumtų visi sparčiai augantys konkurentai. Žodžiu, verta pabandyti pakartoti buvusius scenarijus. Aišku, kiek pakeitus, pataisius. Svarbiausia, kad JAV į tas grumtynes įsitrauktų vėliausiai ir „verčiama kilnaus tikslo“. Du kartus tai buvo kova prieš vokiškąjį imperializmą, o vėliau prieš fašizmą, nors, dabar jau tuo mažai kas abejoja, būtent amerikietiškasis kapitalas juos ir užaugino.

Bušas jaunesnysis pradėjo karą prieš globalų terorizmą – nematomą ir realiai neapčiuopiamą priešą, kurį pačios amerikiečių slaptosios tarnybos ir sukūrė. Kilnus tikslas. Tuo labiau, kad tas priešas lyg ir pirmas metė iššūkį. Tačiau koks čia karas, jei nežinai, kurion pusėn eiti ir ko laukti. Be to, jis – neekonomiškas, nes kariauji lyg ir pats su savimi – privalai finansuoti savo karines ir tariamo priešo išlaidas. Ne, amerikietiškasis karas turi tarnauti JAV kapitalo interesams, jis turi nešti pelną. Nesvarbu, kokiame pavidale, bet pelną, ir išlaikyti neabejotiną šios imperijos dominantę visoje Žemėje. Štai tas pagrindinis tikslas, kuriam pasiekti tinka visos priemonės.

Įvykiai Ukrainoje – ne atsitiktinis veiksmas

Paskutinių mėnesių įvykiai Ukrainoje nėra atsitiktinis veiksmas. Tam buvo ruošiamasi seniai ir nuosekliai. Ir jau niekam nėra paslaptis, kad JAV į tai sukišo milžiniškas lėšas.

Kiek amerikiečiai besigirtų savo karine galia, jie vieni patys nėra pajėgūs susiremti su Rusija be aktyvios vadinamųjų sąjungininkų paramos. Deja, ne visi vakariečiai besąlygiškai pritaria tokiems Vašingtono planams. Vokiečių, čekų, vengrų, slovakų ir pietinių Europos valstybių požiūris gerokai skiriasi nuo Baltijos valstybių ar Lenkijos. Jas priversti pritarti ekonominei – finansinei Rusijos izoliacijai ar net galimai karinei ekspansijai gali tik reali grėsmė iš Rytų. Jei tokios nėra, verta sukurti, ir Ukrainai šitame geopolitiniame pokeryje skirtas vienas pagrindinių vaidmenų.

Lenkijos, Baltijos šalių – aktyvių JAV planų Europoje vykdytojų, valstybinių struktūrų, slaptųjų tarnybų,įvairiausių „nepriklausomų“, bet iš amerikiečių valstybės departamento finansuojamų, organizacijų bei Ukrainos Vakarinės dalies utopinės svajonės sukurta politinė situacija Ukrainoje turi kelis tikslus. Maksimalus siekis – Rusijos karinės pajėgos tiesiogiai įsikiša į šią situaciją ir tai būtų galima traktuoti kaip tiesioginę grėsmę ES. Šitam tikslui visomis priemonėmis provokuojamas pilietinis karas tarp rytinių ir vakarinių Ukrainos sričių.

Jei Rusija atlaikytų tokį spaudimą, tai užsitęsęs konfliktas kirstų per Prezidento Putino po Krymo susigrąžinimo negirdėtas aukštumas pasiekusius reitingus ir galimai išprovokuotų vidinius „liberalus“ ar vietinius nacionalistus – radikalus apkaltinti jį blogėjančia vidaus ekonomine padėtimi ar bailumu bei pabandyti pakeisti Kremliaus vadovybę į „patriotiškesnę“.

Kad tai pavyks – vilties maža, todėl numatytas atsarginis ėjimas: sukelti neramumus pačiose ES nepatikimiausiose ES valstybėse, sunaikinti šią ekonominę – finansinę sąjungą ir jos griuvėsiuose išauginti naują, radikaliai priešišką Rusijai, politinį darinį,kuris nemąstydamas pradžioje įsiveltų į lokalius konfliktus su Rytais, o vėliau sukeltų tiesioginį susidūrimą.

Viena bėda – laikas, todėl Ukrainos korta bus stengiamasi išnaudoti maksimaliai. Jos marionetinei vyriausybei bus suteikta visokeriopa pagalba, jei ši ir toliau tęs vidinio konflikto eskalavimo kursą.

Anksčiau ar vėliau Rusija turėtų neišlaikyti. Juo daugiau žūva Ukrainos piliečių Rytinėje dalyje, tuo auga tikimybė priversti ją imtis veiksmų, todėl žuvusių skaičius tik didės.

O pačios JAV ruošiasi globaliam susidūrimui Europoje. Jos puikiai supranta, kad, norint Rusiją nugalėti, teks panaudoti žmonių masinio naikinimo ginkluotę.

Pasirodė pranešimai, kad dar pereitų metų lapkrityje Olandijos vyriausybė priėmė sprendimą pirkti naujus 37 bombonešius F-35A. Šių metų pradžioje, po 18 metų svarstymų, Olandijos vyriausybė leido savus jau turimus F – 35 apginkluoti branduolinėmis bombomis.

Gegužės 23 dieną JAV išbandė naują raketą, skirtą „garsiajai“ PRG Europoje.

Paskutinėmis savaitėmis JAV permeta bombonešius B- 2 į Europą. Pagrindinės jų dislokacijos vietos – Kosovas ir Rumunija.

Birželio 10 dieną Ukrainos naujasis Prezidentas slapta susitiko su CŽV slaptų operacijų skyriaus vadu bei kitais įvairių slaptų amerikiečių tarnybų aukštais įgaliotais asmenimis. Yra duomenų, kad šitame susitikime buvo aptartos karinės pagalbos Ukrainai bei naujų provokacinių veiksmų Rusijos atžvilgiu planai.

NATO bazės realiai palaipsniui perkeliamos į Lenkiją ir Baltijos valstybes, nors tai skelbiama kaip laikina priemonė – pastovių karinių pratybų būtinybė.

Lietuvos Prezidentė atvirai pareikalavo dar šiais metais skirti papildomus milijonus karinėms gynybos išlaidoms, nors tikrumoje tai reiškia – svetimo karinio kontingento išlaikymui šalies teritorijoje.

Tokių rimtam konfliktui pasiruošimo požymių galima būtų surašyti daug daugiau, tik mąstantiems ir taip aišku, o nenorintiems to matyti akių neatversi.

Suaktyvėjusi propaganda – artėjančio karo šauklys

Paskutinių mėnesių propagandinis karas pasiekė iki šiol negirdėtas aukštumas. Būtent pagal jo intensyvumą vienoje ar kitoje Europos šalyje galima nuspėti tai šaliai priskirtą vaidmenį, nes tai sukuria reikiamą „pilietinę atmosferą“ būsimiems uždaviniams vykdyti.

Taigi, kokia propaganda vyrauja Ukrainoje?

„Rytuose gyventojai kovoja su Rusija. Jos teroristai užgrobė mūsų miestus ir dabar žudo taikius gyventojus. Visa ta bjaurastis persikėlė per sienas ir iš Donecko, Lugansko gyventojų atiminėja pinigus bei mašinas. Rusiją pačią greitai okupuos Kinija, todėl jie dabar nutarė užgrobti mus“.

„Rusai – tikri agresoriai. Pasiėmė Krymą. Dabar ten gyventojai sėdi be vandens ir maisto, tuoj ims prašytis atgal į Ukrainą“.

„Negali būti jokios draugystės su „broliška tauta“. Rusijos Federacija Ukrainai – priešiška valstybė vedanti agresyvią užsienio politiką. Ji verta tarptautinės izoliacijos ir tarptautinių sankcijų. Ji – valstybė, platinanti terorizmą. Daugumai Ukrainos gyventojų jau visiškai aišku, kad politinė Rusijos vadovybė – karinis agresorius. Nėra ir negali būti tarp mūsų jokios draugystės. Priešas privalo būti sunaikintas. Šlovė Ukrainai… Didvyriams šlovė. Šlovė nacijai, mirtis priešams.“

Tokių pasisakymų, tokių postringavimų Ukrainoje galima pririnkti begales. Ne tik eilinių žmonelių, kuriuos kasdien kvailina vietinių oligarchų kontroliuojamos informacinės priemonės, bet ir sąmoningai bei viešai meluojančių valdančiųjų pasisakymuose.

Ar būtina skaityti ukrainietiškąją spaudą ar žiūrėti jų televizijas, jei pas mus Lietuvoje tas pats?

Šis kvailinimo procesas – toks svarbus, kad net draudžiama stebėti kitos pusės televizijas. Kodėl? Todėl, kad per trumpą laiką mes privalome būti paruošti užduočių vykdymui – savo paties susinaikinimui.

Kol kas Rusija laikosi. Maskva nepalaikė Donecko ir Lugansko referendumų, netrukdė Ukrainos Prezidento rinkimams, Putinas net sutiko trumpai pasimatyti su išrinktuoju Porošenko Normandijoje (Prancūzija), keletą mėnesių beveik veltui „maitino“ merdinčią Ukrainos pramonę užsakymais ir energetiniais resursais, per paskutinius dvidešimt metų šiai šaliai suteikė beveik 32 milijardų dolerių kreditus ir nepaisant dabartinės išaugusios įtampos su JAV vis dar sąžiningai laikosi susitarimų dėl Sirijos, Afganistano, Irano, adekvačiai neatsako į Vakarų sankcijas ir „mūsų“ nesiliaujančias provokacijas. Atsiimdami Krymą, užkirto kelią tolimesnei chaoso ekspansijai į Kaukazą,kuriame neabejotinai būtų išprovokuotas didelis kraujuotas konfliktas.

***

Ne, mielas skaitytojau, karas jau prasidėjo ir tik nuo Kremliaus vadovybės, nuo eilinių rusų patriotų dabar priklausys, ar jis išvirs į dar vieną pasaulinę mėsmalę.

Tiesa ta, kad rusai karų nepradeda – jie juos užbaigia. Duok Dieve, kad to nereikėtų.

Žinau, toks mano požiūris kai kam nepatinka, bet negaliu ir nenoriu ateityje savęs kaltinti, jog nedrįsau pasakyti tiesos.

Dabar dažnai stengiuosi atsikelti su pirmuoju aušros spinduliu ir dar ir dar kartą, jau dabar atsisėdęs su savais gyvūnais ant kalvelės šalia tvoros, kiek galima plačiau ir giliau įkvėpti tos palaimingos gamtos rytinės tylos bei ramybės, nes nežinau, ar tai vėl pasikartos.

Vytautas Mikalauskas

šaltinis:  komentaras.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 28

  1. K says:

    Kolorado vabalas

  2. Danute says:

    Pritariu Vytautui, labai išmintinga šiandieninės situacijos apžvalga. Belieka laukti ir stebėti, deja niekas nuo mūsų nepriklauso. Jeigu prasidės ,,didžioji mėsmalė,,- saugokime savo tautą. 

  3. PP says:

    Tie, kas sugalvojo šitą pavadinimą yra debilai. Pirma, kolorado vabalas yra parazitas iš Amerikos, vadinasi, jais niekaip negali būti vadinami tie, kas ne iš Amerikos. Antra, kolorado vabalus užvežė į Rytų Europą amerikiečiai kaip biologinį ginklą. Taigi, kolorado vabalais turi būti vadinami tie, kas už Amerikos interesus…

  4. j.v says:

    Laisvo žmogaus žodis… 

  5. Benjaminas says:

    Labai geras , aktualus ir reikalingas straipsnis, ačiū autoriui. Tik viena problema jo neskaitys „Lietuvos“ politikai. Žodį Lietuvos rašau kabutėse, nes Lietuvos, jos žmonių interesų jie negina, jie skolindamiesi pas savo ponus užsienyje, dalinasi tuos pinigus Lietuvos realybėje fantastiniais atlyginimais, otkatais , kyšiais, fiktyviais ekonominiais projektais ir kitaip. Jiems tų pinigų atidavinėti nereikės, tai turėtų padaryti ateities karta, bet jei reikalai taip vystysis, kyla klausimas, ar ji, nuolat nykstanti dėl emigracijos, mažo gimstamumo bus pajėgi tai padaryti, atsiskaityti gali tekti pačios valstybės ir tautos „savanorišku“ išnykimu.

  6. Ec says:

    Labai geras straipsnis

  7. Tangas says:

    1919 m. vasaris ne Rusija  užpuola Lenkiją
    1939 m. rugsėjis Sovietų sąjunga  užpuola  Lenkiją
    1939 m. lapkritis ne Sovietų sąjunga  užpuola  Suomiją
    1945 m. rugpjūtis ne Sovietų sąjunga  užpuola  Japoniją

  8. artas says:

    Tai kad jūsų paminėtos datos yra TSRS darbas Tangai.

    Mes beje irgi buvome TSRS sudėtyje, bet nereiškia, kad mūsų kažkas klausė ar mes norime dalyvauti tuose užpuolimuose. Kaip neklausė ir jokių kitų respublikų įeinančių į TSRS sudėtį.

    Beje, dėl 1919 metų Rusijos ir Lenkijos karo.. nėra aiški net jo pradžios data, o dėl to kas ką užpuolė..:

    Net Wiki rašo:

    „Nėra aiški tiksli karo pradžios data. Kai kurie autoriai karo pradžia laiko 1920 m. lenkų kariuomenės pradėtą Kijevo puolimą. Kiti karo pradžia atkelia dar į 1919 metus. Karo pabaiga taip pat galima laikyti dvi datas – 1920 m. spalio 18 d. sudarytas paliaubas arba 1921 m. kovo 18 d. pasirašytą Rygos taikos sutartį.“

  9. Joris says:

    Jei kas nors mėgina sukurti įtampą, o statytinė valdžia šitai palaiko ir skatina, tai dar nereiškia, kad žmonės turi šią įtampą palaikyti. Jei didžioji visuomenės dalis tokių veiksmų nepalaiko – neužkimba ant kokio nors gudraus emocinio kabliuko – bet koks panašus veiksmas valdžiai pražūtingas. Įsivaizduokime, kad Lietuva paskelbia karą Rusijai ar prisideda prie JAV ar NATO iniciatyvos užpulti Rusiją, o dauguma Lietuvos žmonių esa prieš: prieš karą apskritai (juk visi žino, kuo tai atsirūgtų) arba kiekvienas dėl savų priežasčių ar samprotavimų. Visuomenė tokiam veiksmui nepaklustų ir greičiausiai ši diena taptų paskutinia esamai valdžiai (gintis galbūt tektų ne tik nuo savo valdžios ginkluoto nepaklūstančios visuomenės dalies tramdymo, bet ir nuo NATO kariomenės). Bet paprastai tokiais atvejais, kai visuomenė sureaguoja ar nesureaguoja, kaip pvz. Ukrainoje, į darbą metami perrengti samdiniai, papirkta pati blogiausia visuomenės padugnė arba „penktoji kolona“ (tam tikra visuomenės dalis, kuri įsiskverbusi į kokią nors tautą, iš viso priešiška šaliai ir joje gyvenantiems žmonėms – protingas besidomintis žmogus supras ką turiu galvoje), o kur dar suklaidinti, sugundyti ir įbauginti žmonės. Tačiau jei didžioji visuomenės dalis pajėgi ir iniciatyviai pasipriešina beprasidedančiam bardakui, tiksliau, aktyviai nuslopina tą kraujo ištoškusią mažumą, joks perversmas ar konfliktas nepajėgus įvykti. TAčiau didžioji visuomenės dalis turi būti SĄMONINGA ir AKTYVI bent jau lemiamu momentu. Taigi, nesvarbu kas ką planuoja, viską lemia paprasti žmonės. GAila, kad žmonės visuomet išnaudojami ir visuomet tampa aukomis. O tokių konfliktų iniciatorius ir žmonėmis neina pavadinti, nes tokiais jie ir nesa.

  10. Kestutis says:

    Geras straipsnis. Cia aisku nuomoniu ir straipsniu dar gali buti labai ivairiu, bet man regis, kad apskritai, karai, krizes, neatsakingas valdzios elgesys su savo pilieciais yra daugiau atpildas placiajai visuomenes daliai uz… nerandu tinkamo zodzio, tad pavadinsiu „tinginiavimu“. Is tiesu daugiau tokio mastymo zmoniu kaip V.Mikalauskas manau karai ir kitos nelaimes kaip mat isnyktu nuo zemes pavirsiaus..

  11. PP says:

    Japonijos čia ne prie ko iš viso. TSRS jos neužpuolė. Nes pagal tokią pačia logiką ir JAV atidarydama antrą frontą užpuolė Vokietiją, taip išeina?

  12. Jonas says:

    Na,matosi….,mano manymu, išprusęs ir apsišvietęs žmogus protingai rašo ir protingai samprotauja.

  13. Alvydas says:

    Vytautui pagarba už tiesą.

  14. ridikelis says:

    Kurie rusai: Kijevo ar Maskvos? Paskaitykime kad ir istoiją dar kartą ir savo galva pamąstykime ką perskaitėme. Ir palyginkime tai, ką perskaitėme su tuo, ką matome, kad ir per „savo namų langą“… Tai kurį konkrečiai karą Rusija užbaigė? O prie kurio karo prasidėjimo piršto nepridėjo?

    Straipsnis kaip iš vertimų biuro, šios mintys mirgėte mirga Rusijos spaudoje – vienuose leidiniuose išdėstytos  „švelnesniu“, inteligentiškesniu, demokratiškesniu tonu, paramstytos „gyvenimiška“ logika ir „ekspertų“ argumentais, kituose dvelkia šaltu, griežtu, „vyrišku“ konkretumu… Žmonės skirtingi, tad ir kalba su kiekvienu skirtinga.

    Va ir užsimovė „religingas“ žmogelis ant kabliuko – ir elgiasi kaip jaukas. Su visa pagarba autoriui bei jo minčių dėstymo būdui,  tokia mano asmeninė nuomonė apie jo parašytą straipsnį.

  15. rytas says:

    >>> ridikėliui,

    o ką jūs matote per savo namų langą? – Asmeniškai aš matau ES vėliavas ir net ant automobilių registruotų Lietuvoje numerių, kaip beje ir prie statybų stendų.

    Taip pat matau, t.y. skaitau, kad UK ambasadoje Lietuvos teritorijoje leista tuokti homoseksualų „poras“ tą ypač garsiai paskelbiant MIP., kad visuomenė „žinotų“.

    O ką rusiško jūs ridikėli matote per savo langą? Galbūt jūsų langas net ne Lietuvoje randasi – tai ir matote kažką kitą?

    Sutinku su tuo, kad tokių straipsnių mirgėte mirga Rusijos tinklapiuose, bet nepamirškime, kad dalis jų rašo paprastą situaciją, kurią matome ir mes. Ne viskas, kas rašoma rusiškuose tinklapiuose yra melas, ir toli gražu ne viskas, kas rašoma angliškai rašančiuose tinklapiuose yra tiesa.

    Nedarykime religijos nei iš tų, nei iš kitų. Stenkimės matyti savo akimis, t.y. iš tos pusės, kuri naudinga Lietuvai ir jos žmonėms.

  16. Girinis says:

    Gudrus KOLORADO VABALAS su suniuku ir kaciuku. Su tokeis musu partizanai kovojo daugiau kaip desimt metu. Arba tiksliau pasakius si kova nepasibaigus. Sraipsnis panasus i Einikio sapaliones.

  17. PP says:

    Dar vienas išdresiruotas landsberginis amsėtojas.

  18. bartas says:

    Labai teisingai pastebėjai.

  19. bartas says:

    Čia turėjau omeny Girinio pasisakymą. Jis teisingai pastebėjo.

  20. PP says:

    Jis amsi pagal propiesoriaus programą.

  21. щ says:

    Rusai karu nepradeda,jie juos uzbaigia,ilgai juokiaus.,o pirmieji biologinio ginklo panaudojimai,tai bulves,pomdorai ir tabakas:)
    Rusijos politika,tai 19 a. vakaru politikos veidrodis,komunistai sustabde politines minties vystimasi ir Rusija liko tokia,kaip 1914m.Ar ji gales konkuruoti su pazengusiom salim,klausymas.
    Tas pats atsitinka ir su izoliuotais zmonemis,seda i kalejima kokiai 20 metu,sulaukes vos 20ir iseina,emociskai dvidesimtmetis,jis gali būti baiges nors ir 3 universitetus,bet koks sedo,toks isejo…Tas tinka ir Lietuvai,mes esame labai kompleksuoti,uzsidare ir menkos savivertes,aciu Dievui,kad nedideli,tai privirtume koses ,su tais amzinais nuo juros iki juros,isskirtinemis misijomis ir kitokiais kliedesiais:)

  22. PP says:

    Pažangios šalys, tai tos, kuriose privaloma kruštis per subinę ir vaikus to paties mokyti? Tai tos, kurios panaudojo branduolinė, cheminį ir biologinė ginklą prieš kitas šalis? Tai tos, kurių užsienio politika yra banditizmas, tai tos, kurios primeta savo banditiškas paniatkes kitiems kaip žmogaus teises ir demokratiją? Tai tos, kurios eksportuoja demokratiją raketų ir bombų pagalba?

  23. smgs says:

    Basaro Asado zodziai 2014m
    Musu tikslas padaryti rusu kalba antraja kalba Sirijoje,isstumiant anglu ir prancuzu.
    Mes pajutome kad Sirija neturi geresnio draugo,uz Rusija.
    Siandien Sirieciai domisi rusu kultura,mokslu,ir istorija.todel mes priemem sprendima, rusu kalbos privaloma mokyma,jau pradinese mokyklose!
    P.S deja zemes vaikams tik karas geriausias mokytojas,mes atrodo turime genetine trauma,atsimerkti tik tada,kai peilis jau po kaklu!
    Gydytojai yra pastebeje,kad vidutiniskai zmogus per metus savo kraujyje sukaupia apie 1% parazitu,o kritine mase 66%,mazdaug tokiame amziuje sulaukes 66 metu zmogaus kunas nustoja priesintis,ir mirsta.
    Visuomene lygiai toks pat organizmas,tik didesniame mastelyje,referendumas parode kad musu organizme beliko vos 10% sveiku kraujo kuneliu,pil-ieciu jei kam neaisku.
    Man kyla klausimas ar mes dar gyvi? ar musu krastui jau sugalvotas naujas geografinis pavadinimas?
    Jeigu siandien musu kraste,zmones skaitytu rusiskai,jie turetu didesni priejima,prie informacijos,nuo kurios taip uoliai mus saugo Ziurkiazmogiai sedyntys valdzioje,deja realybe tokia,kad lietuviu kalboje vien tik makulatura,neskaitant trupinelio ka gauname is sarmatu,ir dar keliu patriotu,sedinciu per naktis po darbo dienos ir vercianciu,rasanciu Tiesa!

  24. Gojus says:

    Bėda, kad mūsų visuomenė lengvai išsigąsta treptelėjus antstolei Vaiciekauskienei, o ką jau kalbėt apie gumines kulkas ir po to vistiek sekančią Vaiciekauskienę! Šiandieninė situacija, mano supratimu, be galo panaši į pokario laikus, kai lietuvis lietuvį skundė išsijuosęs, o rusai vežė, vežė. Ar maža dabar tokių kurie atvirai rėkia, kad visus be megztų berečių reikia tremt, išsiųsti į Rusiją „tegul išvažiuoja“, „lauk iš Lietuvos“. Tad ar galėtų tokia susiskaldžiusi visuomenė pasipriešint? Ar įsivaiduoji, kad Lietuvoje lapkričio 5-ą galėtų įvykti „milijono eitynės“?.

  25. Arvydas says:

    Neblogas straipsnis. gaila kad bus skaitomas siauram rate, nes masinio informavimo priemonėse tokia pozcija neturi paklausos.

  26. Danute says:

         Nesumaišykime rusų žmonių ir tų, kurie valdo valstybę. Pvz šiandien- Putinas, besitariantis su Chodorkovskiu, Medvedevas, kiti- argi tai Rusija? Kai patys rusai valdys savo valstybę, tada bus galima vertinti tautos elgesį ir siekius. Dižioji dalis rusų šiuo momentu nesuvokia kas su jais daroma. Ar mes, lieuviai, valdome savo valstybę? Ar galime įtakoti kokį nors veiksmą joje? Žinoma, kad ne. Reikia taip ir įvertonti, kad valstybės valdomos iš ,,aukščiau“ ir seniai, ne 10, o 1000 – čius metų. Tada visi įvykiai tampa labai aiškūs. ( Paskutinio Rusijos caro žmona buvo vokietė ar… ?,,pateptosios,, tautos atsovė, )

  27. Jonas says:

    Gerb. Vytauto straipsnis iš dalies teisingas, vertas dėmesio ir diskusijos. Tačiau labai jau tendencingas.

    JAV ir Vakarai parodomi kaip agresoriai, norintys užvaldyti pasaulį ir, kas tiesiog šventvagiška, net Rusiją. Žvanginanti ginklais ir naujai imperinei ekspansijai pabudusi Rusija piešama itin rožinėmis spalvomis (ar tik autorius nebus pakliuvęs į D.Kiseliovo hipnozės seansą?) – „Prezidentas Putinas, atsiėmęs Krymą, užkirto kelią chaosui į Kaukazą…“ – gal vertėtų nuo šio Jūsų teiginio nupūsti rusišką propagandos miglą: Ar teisėtai atsiėmė, ar okupavo? chaosas Kaukaze ar pavergtų Kaukazo tautų išsivadavimas iš rusiškų pančių? Pagal Jūs, lietuviams reiktų „pamatyti“, kokie grobikiški Vakarai ir už jų stovinčios JAV, nusisukti nuo Europos Sąjungos (ES riboja/žeidžia Jūsų tautiškumą, suverenitetą, laisvę?) ir atsisukti į Rusiją, ištiesti jai ranką, o gal stačia galva pulti į jo glėbį? Sutiksiu su Jumis, JAV „grėsmingai mojuoja doleriu“, tačiau Rusija „grėsmingai žvangina ginklais“. Iš kurios pusės yra didesnis pavojus taikai?

    Vienpusiškai apšaukiate propaganda Ukrainos pusės informaciją apie konfliktą Rytuose. Ir nieko neminit, kokį agitpropą Rusija pila savo tautiečiams apie „sukilėlių respublikas Novorosijoje“. Neįžvelgiate teisingo Ukrainos siekio ginti savo suverenumą ir teisę pačiai nuspręsti savo likimą, tolesnį valstybės vystymąsi?

  28. Zigmas says:

    Tiesiai šviesiai. Draugas atsiuntė si straipnis „sako paskaityk kokiam lygyje varo“. Perskaičiau. Sunkiai, per vargą ir pasiryžimą.

    Nu *** tokiu pūlių ir šizofrenijos srauto senai nemačiau. Pseudo mokslininkas varo pseudo intelektulizmą.

    Žmona turbūt senai nebeklausinėja namie šitų pezalų ir varo lauk. Sako „dink iš akių ir eik į sarmatas rašyti tokiems kaip tu“.

    Realiai įspūdingas minčių vėmalas. Lenkiu žemai galvą

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top