- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Šiuolaikinė vidurinė mokykla. Mokytojo užrašai.

Rusų autoriaus-mokytojo pateikta padėtis rusų mokyklose, švietimo sistemoje, ir tos sistemos padariniai pradedant nuo 1990-ųjų metų. Jei nežinotume, kad tai rašo rusas – daugelis suklystų palaikę tai Lietuva. Bet kuriuo atveju pasiskaityti tikrai naudinga.
sarmatas.lt redakcija

„Jie gali naudotis kontraceptinėmis priemonėmis ir daryti abortus, ir kuo daugiau, tuo geriau. Mes nenorime, kad jie būtų išsilavinę. Pakanka, kad jie sugeba suskaičiuoti iki šimto. Tokie nevispročiai mums bus naudingesni. Religiją paliksime nukreipti dėmesiui“, – Martinas Bormanas.

mokykla ir mokiniai

Aleksandr Samsonov

Bendra padėtis

Pirmas įspūdis iš gimtosios mokyklos: sumažėjo vaikų, vėliau, pedagoginiame susirinkime sužinojau, jog šiuo metu mokosi maždaug 700 vaikų, kai aš mokiausi – devyniasdešimtaisiais, buvo 1200 mokinių. Be to, beveik pusę vaikų atveža iš aštuonių aplinkinių kaimų (mokykla yra miesto tipo gyvenvietėje). O ten buvusias mokyklas uždarė, jas išlaikyti pasidarė ekonomiškai nenaudinga, lengviau duoti vienai mokyklai 2-3 autobusus ir kasdien vežioti mokinius į mokyklą ir atgal.

Kitas dalykas, kurį pastebiu – vaikų fizinė būklė – kažkokie paliegę, liguisti. Vėliau randu faktų, patvirtinančių mano įspūdžius. Mokykloje yra kadetų klasė (vieni berniukai, daugiau valandų skiriama kūno kultūrai, karinė parengtis ir t. t.), tai jei žvilgtelėtume į sveikatos lapelį – beveik pusė vaikų – parengiamosiose ir specialiose grupėse, du invalidai, trečdalis klasės visiškai atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Šioje klasėje keletas mokinių dar devintoje klasėje buvo alkoholikai (pradinė stadija) – keletą metų gėrė po 2-3 kartus per savaitę. Man davė klasę, tapau klasės auklėtoju, 25 mokiniai, tik du (!) pirmoje sveikatos grupėje, beveik trečdalis turi regos problemų, daugiau, nei pusė kenčia nuo įvairių lėtinių susirgimų.

Dar vienas „siurprizas“ – mokykloje daugiau kaip 20 vaikų diagnuozuota F 70 (lengvos formos oligofrenija), daugiau kaip 30 vaikų – sulėtėjęs psichinis vystymasis, dar tiek pat bėgioja be diagnozės, su „paprastomis“ psichinėmis problemomis, – tokių po kelis klasėje. Kaip sužinojau vėliau, beveik visi šie vaikai – „dovanėlė“ nuo geriančių tėvų. švietimo sistema, mokykla, mokiniai, vaikai,

Mokyklos pirmajame aukšte nuolat atsiduoda tabako dūmais – vaikučiai tualete rūko. Taip pasyviais rūkaliais tampa visi esantys mokykloje. Net jei juos ir pagautų techniniai darbuotojai, budintysis mokytojas ar net pats direktorius, rimtam mokiniui tai niekuo negresia – na, pabars (profilaktinis pokalbis), iškvies tėvus – tik neaišku ar šie ateis. O jei ir ateis, ką padarysi, jau per vėlu – vienu žodžiu, pažadės imtis priemonių. Ypatingai „aktyvūs“ vaikai rūko nuo 2-3 klasės, rūkorių procentas kasmet didėja, ypač baisu, kad rūko ir mergaitės. Mergaitės šampaną ir vyną geria nuo 4-6 klasės, beje, įpila tėvai – per Naujuosius, gimtadienius. Keiksmai ir nepadorus elgesys seniai tapo savaime suprantamu dalyku.

Mokyklą griauna bausmių nebuvimas ir neatsakingumas – mokinys gali keiktis, pasiųsti mokytoją „ant trijų raidžių“, o po to sakyti, kad jam pasigirdo, o kiti patvirtins, jog būtent taip ir buvo. Kai kurie netgi bando įbauginti mokytojus savo tėvais – nusikaltėliais. Dauguma mokytojų susitaikė su tokia padėtimi – nėra stimulo kovoti, atlyginimas mažas, reikalavimai dideli, nusistatymas toks: dėl visko kaltas mokytojas. Sąžiningai už ketvirtį išvesi dvejetą, pačiam bus blogiau – smukdai reitingą.

Nereikia manyti, jog mokytojai nieko nedaro – reguliariai vyksta įvairiausi konkursai, rungtynės, aiškinama rūkymo, alkoholio, mobilių telefonų, kompiuterinių žaidimų žala, bet ši informacija tik lašas jūroje. Vaikus auklėja televizija ir internetas. Ne kartą apklausiau mokinius – berniukų didvyriai yra Žmogus voras, Bleidas, Terminatorius, Haris Poteris (jis populiarus ir mergaičių tarpe), Gendalfas ir pan., nė vieno rusų personažo, nors džiugina tai, jog tai – teigiami personažai, kovojantys su blogiu, t. y. vaikai dar siekia Teisingumo, jie vis dar rusai (?!).

Su mergaitėmis reikalai prastesni, jos į Vakarų kultūros pinkles pakliuvo visiškai, jų dievaičiai – populiariosios muzikos atstovai, įvairių serialų herojės, vyriško grožio idealai – timberleikai, bredai pitai. Jas traukia išorinis spindesys, jos nieko nežino apie vidinį grožį, nors ir jų tarpe yra mergaičių skaitančių (!) knygas, eilėraščius, bet jos paskęsta bendroje būsimų vartotojų masėje.

Visi vaikai domisi populiaria muzika, atskiesta nusikaltėlių romantika (šansonas) ir repu, nuo 5-6 klasės vaikšto į diskotekas. Iš karto prisimenu A. Hitlerio žodžius, ištartus viename pokalbyje:

„… reikia jiems duoti alkoholio ir tabako tiek, kiek geidžia… na, muzikos taipogi reikia duoti pakankamai… viskas, ko reikia kaimo gyventojams – muzika, muzika ir dar kartą muzika. Linksma muzika – puikus stimulas sunkiame darbe; duokite jiems visas galimybes pašokti ir visi kaimiečiai mums liks dėkingi…“.

Ir nereikia manyti, jog tokia mokykla – išimtis, mūsiškė yra viena geriausių rajone – mokiniai baigia sidabro ir aukso medaliais, užima pirmas vietas olimpiadose, stiprūs mokytojai, įvairių konkursų nugalėtojai. Miestuose reikalai dar prastesni, nes ten yra taip vadinamas „auksinis jaunimas“, kaime tai dar ne taip matosi.

Mokykloje beveik neliko visuomenei naudingo darbo, dabar vaikus „eksploatuoti“ draudžiama: tai lemia atsainų požiūrį į mokyklą, galima piešti ant suolų, spjaudyti ant grindų, piešti ant sienų.

Mokytojai

Paskutinius 20 metų mokykla laikėsi iš senų atsargų, dirba dar tarybinių laikų mokytojai – pensininkai. Jie suteikia pamatinių žinių, tačiau jų kasmet lieka vis mažiau ir mažiau. Jauni mokytojai įprastai mokykloje ilgai neišlaiko, man dirbant (4 metus) kasmet ateidavo 2-5 jauni specialistai, daugiau kaip metus dažniausiai niekas nedirbo. Išeidavo ir įsidarbindavo bet kur, kad tik ne mokykloje – pardavėjais, VRM, apsaugoje, vadybininkais. Pasilieka daugiausiai prisitaikėliai, kuriems nusispjaut į direktoriaus diktatą ir vaikų degradaciją, abejingi.

Mokytojai tiesiog užversti darbu su popieriais – atskaitos, analizės, planai, diagnostikos ir pan. ir t. t., be to „nudžiugino“ visuotinė kompiuterizacija – dabar reikia rašyti ne tik popierinį, bet ir elektroninį variantą. Visos mokyklos stengiasi pasirodyti, pas mus juk madingi visokie nacionaliniai projektai, todėl darbas popieriuje verda, reikia skubiai pasirodyti, kokie mes inovatyvūs, pažangūs švietimo technologijų požiūriu, atliekame įvairiausius mokslinius tyrimus. Galiausiai vaikas lieka nuskriaustas, – kol mokytojas baigia rašinėti, jam tiesiog nėra kada susipažinti su vaiko problema, padėti jam. Vienu žodžiu, viskas puiku ir nuostabu, tik popieriuje – ir naujas ugdymo technologijas diegiam, ir dvi kompiuterių klasės yra, elektroninis mokytojų kambarys, trys nauji autobusai, tik vaikai darosi vis kvailesni ir labiau ligoti.

Devyniasdešimtaisiais visi juokėsi iš Michailo Zadornovo (rusų aktorius-humoristas) pasakojimų, neva kokie tie amerikiečiai buki, taipogi ir jų mokiniai. Galiu užtikrinti – mūsų mokiniai juos sparčiai vejasi, jie mažai žino, o svarbiausia – nenori žinoti, o kam? Jei protingi mokytojai uždirba mažiau, jei neraštingi uzbekai statybose?

Dar viena šiuolaikinio ikimokyklinio ir mokyklinio išsilavinimo bėda – vyrų trūkumas, mūsų mokykloje jų buvo daug, net 6 iš 60 mokytojų, daugelyje mokyklų jų apskritai nėra, arba yra vienas. Todėl berniukus Rusijoje auklėja moterys: namuose, kur tėvas uždarbiauja ar jo iš viso nėra, o jei namie, tai geria; vaikų darželyje (vyras vaikų darželyje – tiesiog unikalus dalykas); mokykloje tas pats. O po to daugelis klausinėja – kur gi dėjosi tikri vyrai Rusijoje? O iš kur gi jiems rastis? Tik tie, kurie patys išsiauklėja, bet tokių vienetai. O ir sistema, kuomet kartu mokosi ir berniukai, ir mergaitės, negatyviai veikia berniukus, jie psichologiškai ir fiziškai bręsta vėliau už mergaites maždaug 2-5 metais. Jei kai kurias „mergaites“ jau 7-8 klasėje galima už vyro leisti, tai berniukai dar kareivėliais bei mašinėlėmis žaidžia. Tai dar vienas smūgis berniukams, jie jaučiasi neįgalūs, jie smulkesni ir juos muša mergaitės! Tad tam, kad prieš bendraamžes pasirodytų suaugę, jie ima rūkyti, keiktis, išgėrinėti dėl drąsos – taip prarandami likusieji vaikystės metai.

Vieningas valstybinis egzaminas (Еди́ный госуда́рственный экза́мен (ЕГЭ) – vert. pastaba) – tai diversija prieš ankstesnės mokyklos likučius, pirmiausia, egzaminuoti humanitarinių mokslų ir rusų kalbos žinias testo pagalba – mažiausiai kvaila. Ne kartą jų metu pats esu susidūręs su klausimais, į kuriuos atsakinėjant žodžiu galima duoti du teisingus atsakymus bei juos įrodyti. Kad ir istorijos, gamtos mokslo klausimais – reikia mokėti atsakinėti žodžiu ir pagrįsti savo nuomonę, Vieningas valstybinis egzaminas šią galimybę panaikino. Antra, egzaminas sudaro galimybes vešėti korupcijai (nors, jį diegiant kaip tik buvo kalbama, kad jis panaikins korupciją). Abiturientų klasė, mokinys kiekviename ketvirtyje turėjo po 2-3 dvejetus (mintyse, pamenate sistemą – rašom tris, du mintyse), o štai egzaminus išlaiko puikiai.

Įdomu tai, kad jis – oligarcho sūnus, taip gaunasi, jog sistema „brangiuosius Rusijos gyventojus“ suskirsto į naujus gyvenimo šeimininkus ir likusius. Be to, visiems žinoma, jog mokytojai leidžia nusirašinėti („špargalkės“ tualete ir t. t.), galiausiai patys išsprendžia užduotis (pavyzdžiui, fotografuoja telefonu užduotį ir persiunčia, pats esu taip daręs draugui). Juk mokinio nesėkmė užtraukia gėdą mokyklai, blogai atsiliepia jos reputacijai. Na ir šiaip, mokytojai, giminaičiai, gudručiai iš jaunesnių klasių gali laikyti egzaminą vietoje abiturientų, reikia tik susitarti. Trečia, vieningas egzaminas atima pagrindinės programos laiką, mokytojai „pritempia“ mokinių žinias testams spręsti, kad negadintų savo reitingų – taip kenčia bendra programa.

Būtinos gelbėjimosi priemonės

1. Bet kurio lygio išsilavinimas turi būti nemokamas. „Elitinių“ mokymo įtaigų turi nebūti, kadangi visi žmonės nuo gimimo yra lygūs prieš Dievą, „elitinės“ mokyklos bjauroja pačią švietimo idėją, skirsto vaikus į „elitą“ ir likusius, išrinktuosius ir ne. Aukščiausia išsilavinimo riba turi būti nustatoma ne pagal piniginės storį, o pagal žmogaus gabumą bei darbštumą. Aiškiai matome negatyvų JAV ir Didžiosios Britanijos pavyzdį, kur pagrindinė žmonių masė paversta bukais riebiais balvonais, o „elitinės“ mokyklos išleidžia juristus, valdininkus ir finansinius spekuliantus, o inžinierius, fizikus, chemikus su malonumu perka Rusijoje, Indijoje, Kinijoje.

2. Švietimo sistemą iš koduojančios pedagogikos (beveik nepakitusios nuo viduramžių) pakeisti į metodologinę, tai yra ne šiaip užkrauti vaikus dideliu kiekiu įvairios informacijos, o išmokyti juos esant reikalui išgauti ją patiems. Tai leis sutrumpinti vidurinės mokyklos kursą iki 8-9 metų, aukštosios mokyklos iki 3-4 metų.

3. Vidurinėje mokykloje būtina grįžti prie berniukų ir mergaičių mokymo atskirai, kadangi berniukus reikia ruošti būti vyrais, o mergaites – moterimis. Psichologija, jiems suteikta Dievo ir gamtos yra skirtinga, todėl auklėjimą ir švietimą būtina organizuoti pagal skirtingas programas ir vadovėlius. Tačiau, kad jų neatskirti ir nesupriešinti, geriau nekurti atskirų mokyklų (berniukų ir mergaičių), o padaryti berniukų ir mergaičių klases. Įvedus atskirus užsiėmimus, kurių metu skirtingų amžiaus grupių berniukai ir mergaitės galėtų bendrauti tarpusavyje (muzikos, šokių, dainavimo, menų ir t. t.), kad juos vienytų ne instinktyvus potraukis, o bendra pasaulėžiūra ir pasaulio supratimas.

4. Panaikinti Vieningą valstybinį egzaminą, grįžti prie senosios egzaminų sistemos žodžiu ir raštu (nuo 4 klasės).

5. Sukurti ir įdiegti sveikos gyvensenos programą visoms auklėjimo ir švietimo įstaigoms, pradedant grūdinimosi sistema (galima kaip pagrindą naudoti P. Ivanovo „Vaikas“), baigiant kovos menais (pagrindu galima imti A. Kadočnikovo sistemą ar sambo). Atstatyti sporto įrangą – kiekvienoje mokykloje, vaikų darželyje turi būti baseinas (plaukimas naudingas visiems, šalina jau esamus defektus), ir bent atvira čiuožykla žiemos sezonui. Būtinu pavyzdžiu laikyti Senovės Graikiją, kur kartu su mokyklomis buvo gimnazijos, kuriose vykdavo fizinių pratimų užsiėmimai.

6. Grąžinti nemokamų vaikų meno mokyklų, būrelių ir sporto sekcijų mokyklose sistemą, paauglių ir jaunimo organizacijas.

7. Grąžinti ir patobulinti profesinės technikos mokymo sistemą, padaryti ją lanksčią, pritaikytą greitai ir kokybiškai pereiti prie naujų profesijų, naujos technikos bei technologijų įsisavinimo. Mums prireiks ir Mėnulio miestelių, ir Marso miestų statybininkų, ir žvaigdžėlaivių techninio personalo.

8. Smarkiai padidinti mokyklos mokytojo, aukštosios mokyklos ir technikumo dėstytojo, auklėtojo ir profesinio mokymo meistro profesijos prestižą – padorus darbo užmokestis, kaimo vietovėse, kur nėra visuomeninio transporto – asmeninis automobilis, nemokamas būstas (po 15-20 darbo metų), nuomojamas butas (namas), jei nėra būstų jauniems specialistams. Tačiau pirmiausia, žinoma, – tai apsivalymas nuo geriančių, turinčių kriminalinę praeitį bei žemą kvalifikaciją darbuotojų.

9. Grąžinti į mokyklas mokytojus vyrus, sudarant jiems reikalingas sąlygas ir lengvatas – beje, procentais jie turėtų sudaryti ne mažiau 50 %. Pasistengti, kad į mokyklas pakliūtų pensininkai kariškiai, pageidautina – karo karininkai. Tai iš karto išspręs daugelį problemų – su vyrišku auklėjimu, disciplina mokykloje, leis pažaboti paleistuvystes ir keiksnojimus.

10. Pirmajame etape (etapas – atstatymas) grįžti prie 1930-1940 metų švietimo standarto, galima perleisti to laikmečio vadovėlius (tuo metu pagal TSRS jaunimo intelektualinį vystymąsi užėmėme 1-2 vietas pasaulyje), pridėjus geriausia, ką turime šiandien (pavyzdžiui, Ščetinino mokyklos patirtį).

11. Visapusiškas talentingo jaunimo ir geriausiai besimokančiųjų palaikymas – nemokami kelialapiai į poilsio stovyklas, piniginės premijos, vertingi prizai, padidintos stipendijos, siuntimai dirbti prestižinį darbą ir t. t., vaikai turi matyti, kad vertinamas protas ir talentas, o ne landumas, tėvų piniginės storis ir jų ryšiai.

sarmatas.lt komentaras:
Kai kurie skaitytojai šiame straipsnyje matys ideologinę potekstę – esą agituojama grįžti į tarybinius laikus ar perimti rusų autorių siūlomus švietimo sistemos reformų pasiūlymus. Ne. Nesiūlome nieko panašaus. Nesame specialistai šioje srityje. Tačiau norime pasiūlyti kitą dalyką – sulyginti šio rusų autoriaus matomas Rusijos mokyklos bėdas su analogiškomis Lietuvos mokyklos bėdomis ir atrasti skirtumus. Vargu ar jie bus dideli. Kas tiesiog prikišamai parodo, jog šių bėdų šaknys vienodos. Tad, tikėtina, jog ir priemonės skirtos jas išrauti-pašalinti daug nesiskirs. Nenurodysime jų čia, kad nebūtume apkaltinti propaganda, tačiau tą, kad tokią švietimo sistemą laikas keisti iš pašaknų – mato jau visi be jokių nuorodų.

parengė: Darius Dimbelis