Tautos teisė rinktis

2011, liepos 13, 14:09 | kategorija Ideologija | 5 komentarai | peržiūrų 20 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisJums nenusibodo dalyvauti rinkimuose ir žinoti, kad jūsų balsas nieko nelemia: išrinksit vienus, o jie jau paskui susidės su tais, prieš kuriuos balsavote rinkdami pirmuosius, o vėliau aiškins, kad negali įvykdyti to, ką prirašė savo rinkimų programose ir prižadėjo rinkėjams, nes neturi galių rinkiminių pažadų įgyvendinimui, kadangi jų partijos narių per mažai pateko į Seimą ar savivaldybę, o koalicijos partneriai su kuriais susidėjo, žinoma, nepritaria jų partijos programos kai kurioms nuostatoms, beje, toms pačioms, dėl kurių rinkėjai ir balsavo už juos. Arba politinė jėga, kuri gavo daugiausiai balsų, netaps valdančiąja ir negalės vykdyti savo programos, nes jėgos, gavusios mažumą, sudarys koaliciją ir joms atiteks valdžia.

Jums nenusibodo po kiekvienų rinkimų stebėti, kaip išrinktieji niekaip nepasidalija valdžios, įtakos sferų, pešasi ir dėl to negali normaliai dirbti. Man nusibodo ir manau, kad nebėra prasmės dalyvauti rinkimuose, todėl nusprendžiau prisijungti prie rinkimais nusivylusių ir juose seniai nedalyvaujančių žmonių grupės. Jau girdžiu sakant, kad toks pasirinkimas esamų problemų neišsprendžia. Ir jie yra teisūs. Sukurta politinio gyvenimo sistema puikiausiai veikia ir veiks esant tokiai gyventojų pasipriešinimo formai, kaip nedalyvavimas rinkimuose. Atvirkščiai, valdžios politinėms jėgoms, tiek pozicinėms, tiek opozicinėms yra naudinga, kai rinkimuose nedalyvauja šiomis jėgomis nusivylę žmonės. Tuo atveju nelieka atsvaros jų atėjusiam nuolatiniam elektoratui – nepatenkintųjų balsų, kurie paprastai balsuoja ne už valdžios politines jėgas ir taip sumažina valdžios politinių jėgų gautų balsų skaičių.

Taigi, ką daryti, kaip pakeisti esamą padėtį? Pirmiausia reikėtų suprasti, ką gi mes turime. Konstitucija teigia, kad Lietuva yra demokratinė valstybė. Bet ar tikrai taip yra? Ar tikrai visi Lietuvos gyventojai turi teisę dalyvauti valstybės valdyme, priimti sprendimus. Lietuvos gyventojai, ir ne tik jie, tačiau ir Vakarų valstybių gyventojai („Ar pavyks Europos žmonėms pakeisti pasaulį“), nujaučia, kad yra kažkas ne taip, kad propagandos Vakaruose taip išgirta ir pas mus esanti valdymo forma – atstovaujamoji demokratija nesuteikia jiems sprendimų priėmimo teisės, išskyrus teisę – dalyvauti rinkimuose ir atiduoti balsą už vieną ar kitą kandidatą į parlamentą ar savivaldybes, kurie ir priima valstybei ir tautai svarbius sprendimus. Ir šie sprendimai dažniausiai atspindi ne tautos interesus, bet finansiškai įtakingos grupelės žmonių interesus. Bet kokios iniciatyvos „iš apačios“ nesulaukia palaikymo ir pritarimo, jeigu jos nėra naudingos valdžią turinčiam elitui, ir visai nesvarbu, jog jas palaiko dauguma gyventojų. Šiuo požiūriu atstovaujamoji demokratija panaši į autoritarinį režimą. Abiejuose režimuose, tiek demokratiniame, tiek autoritariniame tauta neturi jokių sprendimo priėmimo galių, ir skiriasi tik žmonių skaičiumi, galinčių juos priimti: autoritarinėje valstybėje sprendimus priima vienas žmogus, o atstovaujamoje demokratijoje – nedidelė grupelė išrinkto ar paskirto elito.

Skirtingai nuo Vakarų, Lietuvos demokratijai būdingas daug didesnis autoritarizmas, nulemtas prieš tai egzistavusio totalitarizmo. Kaip ir tarybiniais laikais, Konstitucijoje yra įtvirtinta demokratinių teisių, kuriomis neįmanoma pasinaudoti. Viena iš tokių „popierinių teisių“ yra referendumas – svarbiausia tautos demokratinė teisė, leidžianti pačiai tautai priimti sprendimus. O kita pagrindinė tautos teisė – inicijuoti vietos referendumą ir spręsti vietos klausimus, Konstitucijoje net nėra paminėta („Lietuviškos demokratijos grimasa“). Demokratinių teisių, suteikiančių veikimo laisvę neturėjimas yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuva pasižymi dar vienu autoritarizmo požymiu – aktyvios pilietinės visuomenės, kuriančios savo interesus atstovaujančias organizacijas, nebuvimas. Žinojimas, kad bet kokia demokratinė iniciatyva atsimuš į aukštą, gerai negausaus elito saugomą sieną, žmonėms numuša bet kokį norą veikti, daro juos abejingais – juk vis tiek nieko nepakeisi.

Kai trumpai panagrinėjome padėtį, kurią turime Lietuvoje, galime pereiti prie atsakymo, ką daryti? Pasiūlymų yra įvairių: nuo kūrybinių iki radikalių. Tokie siūlymai, kaip rinkimų sistemos keitimas iš mišrios sistemos į mažoritarinę ar Seimo narių skaičiaus mažinimas yra tokie nereikšmingi ir beverčiai esamos padėties keitime, o kai kuriais požiūriais net kenksmingi, kad neverta apie juos net kalbėti.

Norėčiau pakalbėti apie J.Mažinto idėjas. Pirma idėja – rinkėjai turi atrasti, atpažinti ir išrinkti dorą, sąžiningą ir kompetentingą elitą, o organizacijos juos išauginti („Elitas, elitas ir dar kartą elitas“).
O argi tauta daugiau, kaip dvidešimt metų ne tą darė? Argi ji neieškojo ir nesistengė rinkti dorų, geriausių žmonių ir kiekvienuose rinkimuose naiviai vylėsi, kad pagaliau išrinks pačius geriausius, kurie atstovaus jų ir valstybės interesus? Ar tarp tų išrinktųjų buvo vien tik nedori, nesąžiningi, nenorintys tarnauti tautai ir valstybei asmenys? O gal atsakymas, kodėl išrinkti į valdžios institucijas geri žmonės kažkur pradingsta, yra pačioje politinėje sistemoje ir žmogaus prigimtyje. Ne veltui liaudies išmintis sako: valdžia žmogų gadina. Neteigiu, kad nėra išimčių, kad gali būti labai dorų ir šventų žmonių, tvirtų, sugebančių atsispirti pagundoms, tačiau tokių yra vienetai, todėl tarp šimto išrinktųjų jų bus visada mažuma ir jų balsas nieko nelems, o ir jie patys, jeigu yra dori ir sąžiningi, paprasčiausiai negalės būti toje sistemoje – ir sąžinė neleis, ir pati sistema nepriims. Tame pačiame rašinyje pateiktas pavyzdys, kaip po Nepriklausomybės rinktas politinis elitas susigundė garbe, valdžia, turtais ir išdavė valstybės bei tautos interesus. Galima tik konstatuoti, kad tokioje sistemoje, tai buvo natūrali baigtis, o ir elito elgesys buvo žmogiškas. Idealių žmonių šioje nuodėmingoje žemėje nebūna. Žmonės lieka žmonėmis, jie silpni, todėl nesugeba gyventi, kaip to reikalauja moralės dėsniai, gyventi vadovautis kategoriniu imperatyvu. Ir kaip teisingai pastebėjo I.Kantas, kad jeigu jie sugebėtų, tai sukurtų ne žmonių bendruomenę, bet šventųjų sąjungą.

Kita idėja, kuri susijusi su pirmąja – Tautos tarybos, kuri galbūt vėliau taptų Seimu, rinkimai („Kito kelio nematau“).
Čia nenagrinėsiu tokios Tarybos veiksmingumo, bet paklausiu, o kaip ji pakeis esamą politinę sistemą? Tiek politinio elito idealizavimas, tiek savo teisių – valstybei ir tautai svarbių klausimų sprendimo perdavimas išrinktųjų rateliui, o sau pasilikimas tik elito išrinkimo teisės, nieko kito nereiškia, kaip senosios, autoritarinės sistemos, išsaugojimą. O išsaugant seną sistemą, reikšmingų teigiamų pokyčių politiniame gyvenime tikėtis neverta.

Taip pat esamos padėties kardinaliai nepakeis ir patariamųjų visuomeninių organizacijų prie vyriausybės ar įvairių programų kūrimas. Esant dabartiniam tautos beteisiškumui bus priimami tik tie siūlymai, kuriuos norės priimti pats politinis elitas, o visos kitos žmonių iniciatyvos, siūlymai lėks į šiukšlių dėžę. Todėl pirmas uždavinys turėtų būti ne programų, koncepcijų, organizacijų kūrimas, ar ambicingas kai kurių organizacijų siekis suvienyti visas Lietuvos visuomenines ir politines jėgas, tačiau visų Lietuvos gyventojų sąmoningas susitelkimas vienam tikslui – savo teisių susigrąžinimui – referendumui inicijuoti reikalingų parašų skaičiaus sumažinimui ir vietos referendumo įteisinimui. Nesant šių teisių, tauta bus bejėgė, neturinti galimybės priimti sprendimų ir ką nors pakeisti.

Susigrąžinusi savo demokratines teises, tauta turėtų dar vieną pasirinkimą, kurio prieš kokius 10 metų būtų buvę neįmanoma realizuoti, ir kuriame organizacijos – „smegenų centrai“, pilietinės iniciatyvos, aukšti reikalavimai renkamiems į Seimą ar net Tautos tarybą galėtų puikiausiai veikti, kaip priedas. Tai yra tikros demokratijos, kai patys žmonės sprendžia daugelį dalykų, įvedimas. Kitaip tariant, tiesioginės demokratijos ar dabar naujoviškai vadinamos elektroninės demokratijos Lietuvoje įdiegimas. Šiais laikais, kai IT technologijos yra tiek pažengusios, kai visas pasaulis yra, kaip mažas kaimas, ir kiekvieną minutę gali atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje, mes turime daug palankesnę terpę tiesioginei demokratijai egzistuoti negu ją turėjo Senovės Graikijos Atėnų miestas – valstybė.

Jau girdžiu balsus sakančius, kad tauta yra nepribrendusi tiesioginei demokratijai, kad ji neaktyvi, nesugeba mąstyti, nesugebės priimti teisingų sprendimų, kad valstybės valdyme gali dalyvauti tik specialiai paruoštas elitas. Beje, dėl tokių pačių argumentų ir buvo pasistengta priimti tokią Konstituciją, kuri neleistų „kvailai“ tautai tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme. Lietuvoje viską išmano tik išrinktųjų ratelis. Lyg tie tautos išrinktieji būtų iš kažkokios stebuklingos vietos atsiradę, o ne iš tos pačios tautos ir aplinkos.

Noriu prisiminti istoriją, kuri įvyko 16 amžiuje Rusijoje. Trijų pamario valsčių, Dvinsko apskrities gyventojams nusibodo kentėti caro paskirtų valdininkų piktnaudžiavimų, nepakeliamų mokesčių ir jie kreipėsi į carą Ivaną Rūstųjį, kad jis išlaisvintų juos nuo valdininkų ir suteiktų jiems savivaldą. Caras, nors ir buvo rūstus, bet išmintingas, suprato ko nori žmonės ir paskaičiavo, kad jam tas bus naudinga, todėl sutiko ir visas valdininkų pareigas perdavė gyventojams.

Šio krašto savivalda buvo organizuota tokia tvarka: aukščiausias savivaldos organas buvo pilnas valsčiaus susirinkimas – atstovų iš visų kaimų ir valsčiaus kaimelių susirinkimas. Savaime suprantama, kad tais laikais ir atstumai, ir susirinkimo vietų skaičius ribojo dalyvių skaičių. Šiais informacinių technologijų laikais klausimus spręsti galėtų visi valsčiaus gyventojai. Buvo ir nepilnas valsčiaus susirinkimas, į kurį ateidavo tik suinteresuotų kaimų atstovai. Kaimo reikalus spręsdavo kaimo susirinkimuose, į kurį susirinkdavo visi kaimo suaugę vyrai. Šie savivaldos dariniai sprendė ūkinius, socialinius ir ekonominius klausimus, rinko pareigūnus iš pačių geriausių vietos žmonių. Kas įdomiausia, jog visoje Rusijoje tuo metu buvo baudžiava, o trijuose valsčiuose žmonės buvo laisvi, visuose Rusijos vietose klestėjo didžiulė korupcija, o šiuose valsčiuose jos beveik nebuvo.

Ši 16 amžiaus istorija rodo, jog viskas įmanoma, galima net pralenkti laiką, jeigu žmonės patys to nori.

Ar mums būtina kopijuoti daugelio valstybių vietos savivaldos organizavimo principus? Ar savivaldybėse tikrai reikalingi deputatai, kuriems reikia mokėti ne tik atlyginimą, bet ir skirti pinigų kanceliarinėms išlaidoms? Ar 21 amžiaus miestiečiai patys nesugebėtų spręsti savivaldybės klausimų? Kadangi čia sprendžiami daugiausia ūkiniai klausimai, tai bet kuriam eiliniui žmogui jie neturėtų būti nesuprantamais ir sudėtingais. Juk, pavyzdžiui, tokį klausimą, ar Vilniui reikalingas Gugenheimo muziejus, metro ar kosmodromas teisingiau ir naudingiau miestui gali atsakyti net mažamokslis žmogus negu „abonentininkai“.

Ar visose savivaldybėse tiesioginė demokratija gali būti pritaikyta? Tai vėlgi priklausys nuo pačių žmonių, jų pilietinio sąmoningumo ir išprusimo, analogiškai, kaip tame pavyzdyje apie trejus Rusijos valsčius. Jeigu tam tikros savivaldybės gyventojai mano, kad nesugebės, tai gali nieko nekeisti ir toliau gyventi esamoje politinėje sistemoje, savo sprendimo teisę perduodami kelioms dešimtims žmonių ir tikėtis, kad jie atstovaus gyventojų, o ne siaurų, įtakingų grupių interesus.

O kaip sąmoningų ir aktyvių piliečių gyvenamose savivaldybėse būtų galima atsisakyti atstovaujamos demokratijos ir pereiti prie tiesioginės demokratijos? Savaime suprantama, kad politinis elitas, gindamas savo interesus, tam priešinsis, o gero caro Lietuvoje nėra. Ir vėl susiduriama su esama sena kliūtimi, kurios egzistavimas suformavo neaktyvių, bejėgių, viskam abejingų ir valdžiai paklusnių žmonių masę – tai tautos beteisiškumas. Vienintelė priemonė, kuria gyventojai galėtų pareikšti savo valią – vietos referendumas Lietuvoje nėra įteisintas.

Jeigu savivaldybėse sprendžiamų klausimų specifika leidžia visiškai atsisakyti atstovaujamosios demokratijos, tai įstatymų leidžiamosios valdžios visiškas suteikimas tautai nebūtų teisingas sprendimas, kol kas. Greta tiesioginės demokratijos instituto išliktų ir atstovaujamos demokratijos institutas. Ir šiuo atveju tiktų idėja, kad į atstovaujamą instituciją – Seimą būtų renkami tik aukštus reikalavimus, tiek išsilavinimo, tiek moralės prasme, atitinkantys žmonės. Tiktų ir organizacijų – „smegenų centrų“ kūrimo idėja. Šios organizacijos galėtų teikti įstatymų projektus, išsakyti nuomonę apie Seimo ir Vyriausybės siūlomų įstatymų kokybę, teikti įvairius valstybės ūkio tobulinimo pasiūlymus, kontroliuoti rinktus ar paskirtus politikus ir tarnautojus, ir pan. Norint, kad sistema gerai funkcionuotų, tauta turėtų turėti plačias kontrolės funkcijas ir teisę lengvai atšaukti arba atleisti politikus, valstybės tarnautojus ir kt., kurie nepateisina gyventojų pasitikėjimo, blogai atlieka savo darbą.

Kokia yra dabartis ir bus ateitis, priklauso tik nuo mūsų pačių. Kiekvienas savęs paklauskime, ar norime toliau gyventi autoritarinėje demokratijoje, kurioje mums suteikta tik teisė dalyvauti „sąžiningų“ rinkimų komedijoje, kurioje laimėti tautos interesus atstovaujantiems žmonėms praktiškai neįmanoma, gyventi valstybėje, kurioje už tautą viską nusprendžia grupelė politinio elito žmonių, ar vis dėl to norime tikros demokratijos, kurioje sprendimus priimsime patys.

koment.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 5

  1. kupa says:

    Pirmiausia reikia užbaigti ir panaikinti bet kokį partijų finansavimą.Materialiai jos negali būti nuo nieko priklausomos.Kodėl nepartiniai žmonės turi (jų neatsiklausus) išlaikyti partijas. Iš kur ta nesąmonė.Partijos turi išsilaikyti TIK iš savo nario mokesčio. Nebus kam tarnauti, išskyrus savo rinkėjus, negalės papirkinėti žiniasklaidos , negalės baliavoti už biudžeto pinigus.Seimo nario atlyginimas turi būti toks, kaip eilinio mokytojo, nes mokytojas daugiau dirba už seimo narį ir su valdiška mašina nesivažinėja, ir savo telefonu su mokiniais ryšį palaiko, ir dažniausiai pėsčias į darbą kulniuoja.O apie demokratiją nėra ko svaigti. Nėra jos Lietuvoje .Visiškai nėra.

  2. zoot says:

    Perskaičiau straipsnį bet taip ir nesupratau straipsnio tikslo.
    Demokratija kokia ji bebūtų ar atstovaujamoji ar tiesioginė vis tiek yra bloga sistema.

  3. jonas says:

    daug beletristikos.nieko nereiskiantis zodis-demokratija isvis nereikalingas.vienintele pamokanti tema apie tris rusu valscius.Ar mes dabar galim taip organizuotis?ar musu carievna leguska-p’rezidente leis?manau nelabai,kol visi neatsibus ir nepakis jiems kumscio po nosim.visdelto sazininga valytoja ten padarytu daugiau uz parsidavusia p’rezidente

  4. juokdariams says:

    Kodėl ,,Sarmatuose “ straipsnius   apie demokratiją rašo tik  Rusijos  informacinės erdvės įtakojami žmonės  .?  Toje šalyje niekad nebuvo demokratijos ,o tik despotija,taigi postringauti apie demokratiją  remiantis Rusijos istorijos pavyzdžiais yra tiesiog begėdiška. Tokie  rašeivos  mus tiesiog kvailiną ir jais tikėti negalima.

  5. d3 says:

    juokdariui.
    Lietuvai iki demokratijos neturejusios Rusijos dar reik priaugti, nes Lietuva ne tik kad neturejo demokratijos, bet dar ir buvo valdoma nedemokraiskos Rusijos virs 200 metu.

    del nedalyvavomo dermokratiniuose rinkimuose, kilusi tokia mintis –
    rinkimu diena visiems nenorintiems dalyvauti siame farse, rinktis prie savo rinkiminiu apylinkiu parasciausiai stebet, kek dar turim buratinu Lietuvoje.

    tsakant save parodyt ir y kitus paziuret..
    ir jeigu nei vienas lietuvis neperzengtu rinkimines apylinkes slenkscio, zydiaru dermokratija netektu legetimumo.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top