Valdovų tauta

2011, liepos 6, 13:59 | kategorija Kelias | 9 komentarai | peržiūrų 1 981 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Privati valda“. Šį užrašą esate matę kiekvienas. Ir ne kartą. Ko gero, spėjote juo ir pasipiktinti. O aš sakau – reikia džiaugtis!

Nori pažinti žmogų – žiūrėk, kaip jis gyvena. Nori pažinti tautą – klausyk, kaip ji kalba. Ką byloja užrašas „privati valda“? Jis – tolimas spindulingosios mūs tautos praeities atminimas. Ir gairės šviesios ateities, kurią galėtume drauge sukurti. O tiksliau – atkurti. Tebūna mums žodis „valda“ savotiškas langas. Langas į praeitį. Žiūrėdami pro jį, matome bėgantį laiką. Štai iš užmaršties ūkų išnyra baltasis vytis. Mūsų tautos simbolis! Ar tik – simbolis? Vyti, vyti, kas tu?

Jūs visiškai teisūs. Vien vaizduote negalime kliautis. Pasitelkime prie vaizdų dar ir kalbą. Pradžiai pasakysiu, kad kalboje svarbiausi veiksmažodžiai. Kalbininkai, tyrinėdami žodžių kilmę, vadovaujasi aibe taisyklių. Viena svarbiausių – žodis priklauso tai kalbai, kurioje yra tos pačios šaknies veiksmažodis. Kas toks yra vytis, sužinosime vėliau. Dabar gi grįžkime prie „valdos“. Kokių žodžių ta pačia šaknimi dar turime? Valda – valdovas – valdyti. Veiksmažodis yra? Yra. Vadinasi, žodis lietuviškas. Puiku! O dabar pasidairykime po kaimynų germanų žodyną. Pavyzdžiui, ką jums primena vokiečių „wald“? Ar tik ne ta pati valda, tik be galūnės? Vokiškai „wald“ – miškas. Negi iki susitikimo su pagonimis lietuviais iškilieji kryžiuočiai miškų nematę? Panašu, kad ne.

Vėlei prašyčiau atminti, jog žodis „valda“ mums – savotiškas langas. Langas į praeitį. Štai, iš paukščio skrydžio regime viduramžių Lietuvą. Kokia ji? Žalia. Pilna miškų. Neįžengiamų miškų. Šventųjų girių. Viduramžių Vokietijoje tokių jau nelikę. O gal nė būti nebuvę. Nes didžiulis skirtumas tarp miško ir girios. Ir tik lietuviu gimęs tąjį skirtumą savu krauju jausi. Miškas – tai medžiai. Giria – tai šventovė. Šventa tai, kas gyvybės, energijos pilna. Kas byloja ir kalba. Lietuviui medžiai kalbėjo. Jam bylojo visa, kas jo gimtojoje žemėje augo. Ar tai dėl to jis – išskirtinis? Ir taip, ir ne.

Išskirtinis vien savu pasirinkimu visa sergėti, globoti, ganyti. Jis – lietuvis – meilės saitais su visa kuo susisiejęs. Ir už tai pavadintas pagoniu! Bet argi tatai taip jau blogai? Lietuvis iš tikro ganė. Tik ne gyvulius. Jis ganė – rūpinosi savąja žeme ir tuo, kas ant jos ir joje buvojo. Jis ją gaubė savąja meile, todėl buvo mylimas. Šia prasme jis buvo išrinktasis. Argi kryžiuočių atneštas Kristus nebuvo „išganytojas“? Jis pats sakė atėjęs ganyti paklydusių Izraelio namų avių (t.y. – žydų). Mano pavartotas „ganyti“ globos prasme – ne iš piršto laužtas. Toje pačioje Biblijoje rašoma: „Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.“ Lygiai taip nieko nestigo lietuviui. Nors niekas jo neganė. Jis pats buvo ganytojas. Jis pats sau buvo viešpats. Kristus buvo ganytojas Izraeliui. O Lietuva tam turėjo vytį.

Taigi vytis buvo valdovas. Valdovas – ne šių laikų samprata. Ar kada susimąstėte, kodėl vytis baltas? Ir kodėl jis ant žirgo? Visose tautose visame pasaulyje balta yra skaidrumo, skaistos, spalva. Kadangi skaista visų pirma prasideda dvasioje, balta žymi ir dvasingumą. Mes baltai spalvai apibūdinti turime savo terminą: žila. Žilas senolis – išminčius. Baltas vytis – baltų tautos vertas valdovas. Jis baltas, taigi skaistus; žilas, taigi išmintingas. Dėmesio verta pastaba: visų tautų simboliuose apstu gyvių atvaizdų. Ir tik lietuviai savo herbe pavaizdavo žmogų ant žirgo. Atsitiktinumas? Tikrai ne.

Simboliai visada išduoda esmę. Jie tam ir skirti. Ir jei vienai tautai esmė – meškos ar erelio galybė, tai baltajam lietuviui svarbiausias žmogiškumas. Nes žmogiškumas ir yra didžiausia galia. Negi tai taip sunku suvokti? Mūsų protėviams tatai buvo savaime suprantama. Kaip savaime suprantama ir tai, kad vesti – reiškia, matyti. Nes būtent „matymas“ ir yra vyčio vardo prasmė. Prisiminkime Vydūną. Misų atmintyje jis iškyla kaip didis tautos šviesuolis. Kaip manote, kodėl jis pasivadino šiuo slapyvardžiu? Čia mums praverstų dar viena kalbininkų taisyklė. „T“ dažnai keičia „d“, ir atvirkščiai. Taigi galime užrašyti vy-t-is kaip vy-d-is, ir gauname vydintį žmogų (vydėti šiuo metu jau nebeturime, bet išvydo – pamatė prasme tebenaudojame.) Kaip nuostabu, kad vydintis yra ir vedantis (kaitaliodami balses galime padaryti išties daug atradimų!) Vydūnas Vydūnu pasivadino ne šiaip sau. Jis buvo vienas mūsų tautos vyčių.

Ir jau matau jus, mielieji, ilgesingai kinkuojančius galvas – taip, taip buvo, o dabar… O kas dabar? Dabar mes patys save pamiršome. Ir nepulkime dėl to kaltinti savo vyčių – dabartinių valdovų ir vadovų. Jau rašiau – baltas vytis – baltų tautos vertas valdovas. Ir tai teisinga. Nes tauta visada turi tokį valdovą, kurio nusipelnė. Tauta pati jį ugdo. Arba smukdo. Ne laikas muistytis ir burbėti. Juk mano straipsnio tema – valdovų tauta. Vadinasi, viskas ne taip jau blogai.

Užmeskime akį į kitus germanus – anglus. Jie turi tokį daiktavardį „field“. Kad jums tai ką nors sakytų, pastebėsiu, jog „f“ vienoje kalboje atitinka „v“ kitoje. Pabandykime parašyti lietuviškiau – „vield“. Kadangi balses tikrai galima kaitalioti, ir tai daryti netgi patartina (skirtingose kalbose balses tariamos skirtingai, todėl dažnai yra iškreipiamos), „vield“ ir „vald“ yra tas pats. Ir vėlei gauname valdą! Angliškai „field“ – laukas. O mus juk vadino laukiniais. Ir mes dėl to spėjome įsižeisti. Ar tik ne be reikalo?

Kas yra laukas? Pasitelkime lietuvių kalbos žodyną (išrinkau tik mums svarbias reikšmes): 1. lygi, be medžių vieta. 2. tam tikro didumo žemės sklypas. 5. kaimas, sodžius. 3. fiz. erdvė, kurioje veikia tam tikros jėgos. Klausimas: kodėl laukas angliškai vadinasi valda? Atsakymas aiškus: laukas – vieta, kur gyvena žmogus, žmonės. Lietuviai gyveno valdose, kurios buvo erdvios, ir kurios vadintos laukais. Žinoma, šeimos gyveno sodžiuose, sodybose. Bet visa sodybos erdvė buvo ne kas kita, o laukas fizikos prasme: tai buvo tam tikros įtampos, arba energijos laukas. Kadangi lietuvis gyveno darnoje su viskuo, kas gyva, jo gyvenamame lauke tegalėjo tvyroti vienintelė energija – meilės energija.

Štai ir artėjame prie stulbinamų išvadų. Žodis „valda“ yra gražus. Ir tai, kad privačių valdų dabar gausėja, yra nuostabu. Nes vyksta tai, ko būta nuo seno. Jei žodis „valda“ mus yra langas į praeitį, tai per jį galime išvysti žaliąsias sentėvių girias – plačiąsias jųjų valdas, ir laukus – sodybas – asmenines valdas, kurioje būta magnetinio meilės lauko. Tik per daugybę okupacijos ir sąmoningo tautos bukinimo metų galėjome pamiršti, kad gyvenome plačiai ir gausiai – kaip tikri valdovai, baltieji vyčiai. Dabar gi esam laisvi. Bet ar tikrai? Ar pasiekę nepriklausomybę prieš dvidešimt metų išsilaisvinome iš niūrių užmaršties žabangų? Ar išsilaisvinome dvasioje – ar pakilome taurūs, kaip dera vyčių ainiams? Tai – ne priekaištai, tai – širdies priminimas. Žili mūsų istorijos vingiai, daug menantys. Daug išmokome, daug patyrėme. Kilkime baltais sakalais. Gana klaidžioti kaip užkeiktiesiems broliams juodvarniams. Ar ne apie tokį užkeikimą mums byloja pasaką apie dvylika brolių, juodvarniais virtusių? Juk tauta – tai kalba, o kalba – tai tauta. Ir išmintį nešam per kalbą. Gali būti, kad ją mums kaip pasakas paliko žilieji žyniai išminčiai. Metas išgirsti. Metas nubusti. Ir metas veikti.

Atkurkime sentėvių sodybas. Giminės sodybas. Savo meiles laukus ir žaliąsias girias. Šia kryptimi jau žengia turtingieji lietuviai. Ir tai – nuostabu. Jie – mūsų vyčiai. Net jeigu tai pamiršo. Aš sakau, kad gana nesantaikos. Nėra turtingų ir vargšų. Yra tik požiūris, kad aš turtingas arba vargšas. Žinia, daugumai patinka vaizduotis vargšais. Taip galima nieko neveikti. Bet ar čia – balto vardo verta išeitis? Vytis regi šviesą, ir į ją eina. Dėl to ir aisčiais – eisčiais vadinamės. Mes nuolat keliaujam į šviesą. Būkime vyčiai, savo tikrąją praeitį vydintys. Ir ateitį šviesiąją kuriantys.

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė

Šaltinis: www.menoversme.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 9

  1. a.grumbinas says:

    valda yra gerai.bet kaip ji igijama,disponuojama ? dažnai ta jusu išaukštinama turtuoliu valda yra tik pinigu ekvivalentas ir apie jokia protėviu atminti,Lietuva,nėra nei kalbos.tik pasitaikius progai,tai yra turtingam užsienio pirkėjui,dauguma tu „mūsu vyčiu“ ta valda parduos be jokiu skrupulu.o tikri musu vyčiai tai tie paprsti žmogeliai,kaimo senukai ir netik kurie tikrai myli savo valdas,puoselėja ne dėl „gražiausios sodybos“lentelės,ne dėl patekimo i „žmonės“ puslapio ar kokios gyvenimo budo laidos.ir prie tokiu žmoniu valdu tikrai nepamatysim lentelės su tuo užrašu „privati valda“

  2. jotvingis says:

    pritariu grumbinui.Tie turtingieji „privaciu valdu“ savininkai nieko bendro neturi su musu vyciais,sumiescioneje naujai iskepti turtuoliai,dazniausiai,yra visiski dvasios ubagai,o valda rupi tik tiek,koki pinigini ekvivalenta ji reiskia.Ir,deja,tai yra masinis reiskinys. tikruju vyciu valdos neaptvertos ir tautieciu,mylinciu zeme,jie is ju nevaiko.

  3. kupa says:

    Kai tikrieji Vyčiai 1991m gynė Lietuvą, savo gyvybe rizikavo, dabartiniai „vyčiai“ valdų savininkai bizniukus darė , „prichvatizavo“ valstybės turtą, vogė ir šaipėsi.Verkia žemelė tokius „vyčius’ kęsdama.

  4. sarmatas says:

    Mano nuomone, Vytis – tai aukštas kario rangas. Ir reiškia jungtį, sujungimą, suvijimą, viją, kitaip sakant, vytį. Vytis – tai karys, turintis ir valdantis tam tikras galias. Šis pavadinimas susijęs su tuo, kokiu būdu karys tas galias įgaudavo. Kitaip sakant – tai karys magas. Panašu į nesąmonę? Toli gražu. Istorijoje kartais minimi vyčių būriai. Ir kai toks vyčių būrys pasirodydavo mūšio lauke, priešai jau žinojo , kad mūšio nelaimės. Gaila, bet atsitiktinai ar dirbtinai, apie šiuos karius žinių pas mus beveik neišliko. Galiausiai neliko ir pačių tokio rango karių ir vyčiais su laiku imta vadinti jungtinį karių būrį.
    Kas dėl valdų – tai per tas valdas žmogus negali preiti nei prie upės, nei prie ežero ar miško, nors visa tai nėra kokio nors vieno žmogaus turtas, o visos šalies ir visos tautos. Žmogus turi turėti savo valdą , tačiau ši valda neturi pažeisti visuomeninių ar tautos teisių. Deja apie šitai pamirštama arba nutylima. Tie kas prisigrobė tautos sukurtą gerą, dabar visaip bando pateisinti, kad šitam jie turi teisę. Parazitai visais laikais buvo labai gudrūs…
    Taip vadinamas Kristus – ėjo „ganyti“ pasiklydusių Izraelio „avių“.Ir jei gu jis ėjo mokyti tiktai žydų, tai reiškia kad visiems kitiems to nereikėjo. Kodėl? Ar ne todėl, kad pasiklydę buvo tik Izraelio avys? Matyt visiems kitiems, taip vadinamiems pagonims šito nereikėjo. Ir vėl Kodėl? Ogi todėl, kad taip vadinama pagonybė buvo visai kas kita, negu kad nuo seno mums peršama. Ir „pagonybė“ buvo ne religija. „Pagonys“ garbino protėvius, bet ne kaip dievus, kaip kad mes suprantame dabar. Žodis dievas senovėje turėjo visai kitokią prasmę. Jis reiškė žmogų, savo žiniomis ir sugebėjimais esantį kūrėju. Biblija specialiai parašyta tokios avelėms kaip mes, kad nuolankiai klausytume, aklai tikėtume ir visas kančias ir vargus priimtume kaip dievo dovaną. Ir svarbiausia, kad nekeltume balso, jei mums kas nepatinka.Tokiu būdu labai lengva ir paprasta buvo bažnyčiai priglausti įvairiausią turtą po savo sparneliu. Žydų rabinai iškraipė Kristaus mokymą ir sukūrė graikų religiją kuri tik daug vėliau ėmė vadintis krikščionybe. Jei kam įdomu, pasidomėkite, kodėl pirmasis kryžiaus žygis buvo surengtas 11 amžiaus pabaigoje. Tai yra 1100 metų poto, kai buvo nukryžiuotas Kristus, kai visų jo kankintojų ir kaulai buvo sudūlėję. Bet kaip nekeista, pirmojo kryžiaus žygio užduotis buvo„ išvaduoti viešpaties karstą iš netikėlių“. Sveikai mastant, praėjus daugiau 1000 metų, niekas tokios kvailystės nedarytų ir, greičiausiai, jau seniai būtų viską pamiršę. Todėl vienintelis logiškas paaiškinimas gali būti tik toks, kad visa tai įvyko ne prieš 2000 metų, o prieš 1100 metų. ir įdomiausia – žygis buvo surengtas į Konstantinopolį. Ne į šiuolaikinę Izraelio Jeruzalę, o būtent į tuometinį Bizantijos miestą Konstatntinopolį. (Beje, senovėje Jeruzale buvo vadinamas miestas, kuriame buvo vyriausias religijos šventikas. Ir tokių miestų vienodu pavadinimu galėjo būti netgi keli). Tai gi galima manyti, kad ir Biblijoje aprašytas Kristaus nukryžiavimas įvyko būtent čia.
    Galų gale žodis kristus regis iš graikų verčiamas kaip mesijas. O koks tada jo tikrasis vardas? Jėzus? Deja, netinka. Religijotyros žodyne parašyta: jėzus Kristus (hebr. ješua – Jahvė gelbsti; grkiškai christos – pateptasis t.y. mesijas)- krikščionybės įkūrėjas. Taigi gaunasi, kad mūsų dievas yra Jahvė, kuris mus gelbsti. Bet čia tik „pravardės“. O koks jo tikrasis vardas? Nejaugi mes garbinam dievą, nežinodami jo vardo? Šitokios situacijos nėra jokioje kitoje religijoje. Kas vaikšto į bažnyčią, paklauskit kunigo, koks tikrasis „mūsų“ dievo vardas. – Galite iš karto nusiteikti nemalonumams. Ir aplamai, vis plačiau ir garsiau kalbama apie tai, kad mums žinoma istorija yra sufalsifikuota. Kai kurie istorikai pradeda kalbėti net apie naująją istorijos chronologiją, gerokai besiskiriančią nuo senosios.

  5. Dilgėlė says:

    Kur plačiau apie, tai rašoma, kad mums žinoma istorija yra sufalsifikuota?

  6. steps says:

    Žodis vytis turi dvi reikšmes – tai labai dažnai naudotas karinis manevras kai pasivejamas priešas apsunkes nuo kovų, žaizdų, prisiplėšto grobio, kartais manantis kad laimėjo mūšį arba(ir) karys tai atliekantis. Tam Lietuvos istorijoje daug pavyzdžių. O dabar paimkime žodį vytis, kaip atitinkanti tuometinį lietuvių karių kovų standartą, išverskime į rusų kalbą, gauname žodį погоня. Pagania – vadino lietuviu karius ir visus lietuvius kaimynai lenkai ir rusai, iš jų perėmė ir tolimesnės tautos.. Taigi žodžiai vytis ir pagonys tarp saves stipriai surišti.

    Dar dėl Lietuvos vardo. Jei jis būtu kiles nuo upės vardo tai dabar šalis vadintusi Nemunija, Daugava ar Vyslija. Per daug jau ta Lietauka mažas upelis. Na o lietūs daug kur žymiai daugiau lija, bet nesivadina tos šalys lietuvom.

    Manau Lietuva seniau Lietava, reiškia tokį šalies valdymo būdą, kaip dabar sakoma santvarką, kuris atsirado baltų gentims jungiantis į valstybę.

  7. orija says:

    Ačiū Neringai už naudingą ,įdomų straipsnį,taip atkūriau seną sodybą ,ūkį sunkiai dirbdamas penketą metų,kad mūsų gražuole Lietuva galetume visi grožetis

  8. gintarasra says:

    Atleiskite, visgi pirmas įspūdis būtų tas, kad straipsnis – ne mokslinio pobūdžio, o veikiau mėgėjo-entuziasto patašytas. Kodėl taip teigiu? Na, aš taip pat nesu kalbininkas specialistas, ar koks kvalifikuotas tyrinėtojas, betgi jei taip logiškai išmąstant, tai niekaip čia nesueina galai, kai teigiama, kad Vyčio kilmė – atseit nuo žodžio šaknies ‘vyd’ – ‘regėti’; betgi, gerbiamas Autoriau, šiuo atveju, man regis jau, ar tik ne artimesnė Vyčiui reikšmė būtų: ‘vytis’. – kitaip tariant, – „vytis priešą“ ? —

  9. jokis says:

    Reiktų paskaityti Nikolajaus Levashovo knygas – ten daug ne tik įdomaus galima rasti. Ir apie sufalsifikuotą istoriją ir apie tai, kodėl taip yra.
    -http://www.levashov.info-

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top