Žydai. Kodėl pas žydus neįtikėtinai aukštas IQ [2]

2015, 6 liepos, 8:54 | kategorija Ideologija | 4 komentarai | peržiūrų 1 200 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

newrezume.org

II-a dalis

paveikslėlis

I-a dalis yra čia

Miestų plėtimasis. 1 amžiuje 80-90 % žydų buvo fermeriai. Tačiau 1000-aisiais metais tik 10-20 % jų liko ūkininkauti. Tam tikro išsilavinimo lygio reikalavimas, pagal Ješua ben Gamlo įsakymą, leido žydų berniukams persikelti iš kaimo į miestą ir įgyti kvalifikuotą profesiją, įskaitant prekybą ir finansus.

Persikėlimas iš kaimų į miestus lėmė staigų IQ šuolį, urbanizacijos dėka didėjo išsilavinusiųjų skaičius ir vystėsi technologijos. Pagal Hanojos nacionalinio universiteto 2006 m. atliktus tyrimus, IQ skirtumas tarp kaimo ir miesto studentų buvo 19,4. Panašus tyrimas 1970 metais Graikijoje užfiksavo 10-13 skirtumą. Kiti tyrimai nurodo mažesnį skirtumą – 2-6, tačiau visi sutinka, jog miesto gyventojų rezultatas žymiai geresnis, o žydai – viena iš labiausiai urbanizuotų nacijų pasaulyje.

Dialektinis ir racionalus mąstymas. Daktaras Semas Lemanas-Vilcigas informavo mane apie tai, jog žydų mokymo būdas – „dialektinis“. Pats Talmudas – tai ne šiaip įstatymų rinkinys, o netgi atvirkščiai – milžiniškas TEZIŲ rinkinys. Žydus moko matyti skirtingus to paties reiškinio aspektus, jie mokosi formuluoti klausimus bet kokia tema – apie Įstatymą, Rabino logiką ir tikėjimą. Rabinas padeda išmokti argumentuoti, ištisa argumentavimo sistema jau 2000 metų žydų naudojama religiniuose ir pasaulietiškuose debatuose.

Dialektika – ne žydų išradimas, tai mokymo būdas, kurį žydai pasiskolino iš graikų filosofijos, „Sokrato ir žydų metodologijos“ sintezė. Graikiškos įtakos pėdsakai pastebimi Velykų seder, kada žydas, šeimos tėvas, guldomas ant pagalvės (kaip ir graikai), o pats jauniausias vaikas užduoda jam 4 klausimus. Šis mokymo būdas viduramžiais, palyginus su katalikiškomis europiečių „autoritarinėmis“ tradicijomis, buvo unikalus.

Daktaras Sanfordas Aranofas (Dr. Sanford Aranoff), Raiderio universiteto gamtos mokslų ir matematikos profesorius, pasidalino su manimi panašia idėja. Jo manymu, judaizmas remiasi racionaliu mąstymu. (Racionalus mąstymas prasideda nuo tiksliai nustatytų principų, toliau seka loginis veiksmas, o vėliau – empiriniai duomenys galimiems variantams gauti).

Analitiniai, strateginiai įgūdžiai yra išvystyti žydų dialektiniame ir kritiniame mąstyme. Tai svarbios IQ testo sudėtinės dalys. Jos yra principinės karjerai teisės, mokslų ir inžinerijos sferose.

Protingas dvasinių principų perdavimas iš kartos į kartą. Pagrindinis skirtumas tarp katalikų ir judėjų tas, jog kunigai lieka vieniši nuo 4-ojo amžiaus, ir dekreto, liepiančio susilaikyti nuo šeimyninių santykių, o štai žydų rabinų santuoka visada buvo sveikintina. Viduramžiais tarp katalikų buvo didelis IQ nuosmukis, kadangi patys protingiausi ir gabiausi berniukai buvo užrakinti seminarijose, ir genofondas aiškiai nukentėjo. O tuo metu… išmintingi, mokyti žydų rabinai vedė protingas moteris ir kūrė dideles protingas šeimas. Šis fenomenas yra aprašomas trijuose darbuose: Roberto Noviko (Robert Novick) „Anarchija, valstybė ir utopija“, Ernsto Vanderbergo (Ernst Vanderberg) „Paslaptingoji žydų jėga“ ir Polo Džonsono (Paul Johnson) „Žydų istorija“.

Protų dauginimasis. „Mūsų rabinas moko taip: leiskite žmogui viską parduoti ir vesti inteligento dukrą. Jei jis negalės tokios rasti, tai tegul randa didžio savo laikmečio žmogaus dukrą. Jei ir tokios neras, leiskite jam rasti bendruomenės lyderio dukrą, o jei ir tai jam nesigaus, tegu susiranda duoklės rinkėjo ar netgi mokytojo dukrą, tik neleiskite jam vesti neapsišvietusio žmogaus dukters, nes tai bjauru“. P’sachim, 49 tomas.

Tokie judėjų tekstai nuolatos akcentuoja žinias ir protą kaip aukščiausią gėrį, o tamsumą kaip patį didžiausią trūkumą. Sekdami šiuo įsaku, žydai stiprina savo genofondą sumaniais žmonėmis. Polas Džonsonas savo „Žydų istorijoje“ teigia: „žydų tarpe protingiausi žmonės visada buvo vertinami, juos rinkosi santuokai – šitaip jie tęsdavo giminę ir platino gerus genus“. Čarlzas Miurėjus pažymėjo dar vieną tendenciją: „santuokose tarp mokslininkų ir sėkmingų komersantų vaikų žydai iš tikro sujungdavo abstraktų ir praktinį mąstymą“.

Tuo metu katalikų santuokos vykdavo pagal „klasinį“ principą, – vaikantis mėlynakraujų aristokratų partijos mažai kas kreipė dėmesį į protą. Pirmenybė taipogi buvo suteikiama fizinei jėgai – drąsiems riteriams mūšio lauke – jėgos kultas buvo aukščiau už intelektą, o tai lėmė bendrą IQ lygio kritimą.

Kalbų mokymasis. Aškenaziai prekeiviai savo pirkėjų ieškojo didžiulėje teritorijoje, pradžioje islamiškuose regionuose, vėliau visame pasaulyje, pardavinėjo ir gumą Brazilijoje, ir šilką Kinijoje. Kad prekyba klestėtų, jie mokėsi daugybę kalbų. Su gentimis buvo lengviau bendrauti jų gimtąja kalba, o tai reikalavo laisvai kalbėti vokiškai, lenkiškai, latviškai, lietuviškai, vengriškai, rusiškai, ukrainietiškai, prancūziškai, daniškai ir kitomis kalbomis.

Aškenaziai sukūrė kalbą – „lydinį“ jidiš (vokiečių, žydų, aramėjų kalbos, be to slavų kalbos ir šiek tiek romanų). Savo išsivystymo viršūnėje, prieš Antrą pasaulinį karą, jidiš kalba kalbėjo 13 milijonų žmonių. Ši kalba buvo naudojama literatūroje, teatre, kinematografe.

Neurologai tvirtina, jog kalbų mokymasis gerina atmintį, psichikos lankstumą, gebėjimą spręsti problemas, abstraktų mąstymą, kūrybinių hipotezių formavimą. Daugybė privalumų – rekomenduoju peržiūrėti vaizdo medžiagą, pavadinimu „Bilingvizmas suteiks gerą apkrovimą jūsų vaiko smegenims“ (Bilingualism Will Supercharge Your Baby’s Brain).

Pasmerkti genialumui. Žydai Europoje oficialiai buvo išstumti iš „įprastų“ specialybių, taip pat, kaip juos išstūmė iš žemdirbystės 800-1700 metais prieš mūsų erą. Iš tikrųjų jiems įprastai buvo neleidžiama turėti žemės. Tokie apribojimai per 900 metų aškenazius išstūmė į miestus, kur jie mokėsi sudėtingesnių specialybių prekybos, buhalterijos, finansų ir investicijų sferose. Paplitęs krikščioniškas draudimas „lupikauti“ lėmė, jog žydai vis dažniau imdavosi finansinių ir bankinių reikalų. Pagal istorinius dokumentus, 1270 metais 80 % žydų pietų Prancūzijoje, Rusijoje, buvo lupikautojai.

Vėliau, kai juos išvijo iš Vakarų Europos, aškenazius priėmė Lenkijoje kaip miestų investuotojus ir prekybininkus. Taipogi jiems sekėsi vidutinio vadybininkų darbo pozicijose taip reikalingų matematinių ir loginių įgūdžių valdyme.

Aškenaziai, ne ypatingai gabūs retorikai ir matematikai bei netapę sėkmingais „baltų apykaklių“ nešiotojais, buvo išstumti iš judaizmo, tai yra buvo likviduotas žemas IQ. Patys sėkmingiausi prekyboje ir buhalterijoje – priešingai, kūrė dideles šeimas ir „gamino“ matematines smegenis.

Priespaudos išblaškyti. Protingiausi ir/arba turtingi aškenaziai turėjo daugiau galimybių išvengti inkvizicijos, priespaudos, pogromų, holokausto ir kitų genocido formų, kadangi jie: 1) galėjo emigruoti; 2) sugebėjo suprasti, jog jiems tai būtina; 3) turėjo socialines ir ekonomines perspektyvas tautose, į kurias bėgo. Neturtingesni, turintys mažiau reikalingų ryšių, mažiau sumanūs aškenaziai buvo negailestingai sunaikinti.

Nuolatiniai žydų trėmimai, persekiojimai yra žinomi visiems. Pirmoji Babilono diaspora jau buvo paminėta. Antroji diaspora įvardinama po nepavykusio žydų sukilimo prieš Romos imperiją 70-135 metais. 629 metais frankų karalius Dagobertas įsakė žydams priimti krikštą, palikti jo teritoriją arba bus pasmerkti mirčiai. Pirmojo Kryžiaus žygio metu 1096-1099 metais buvo negailestingai sunaikinta tūkstančiai aškenazių, maždaug 25 %. Iš Anglijos žydus išvijo 1290 metais, iš Prancūzijos 1394 m., ir dalinai iš Vokietijos 15 amžiuje.

Pogromai Rusijos imperijoje 19 ir 20 amžiaus pradžioje žymiai sumažino žydų skaičių, holokaustas, inicijuotas Adolfo Hitlerio, lėmė maždaug 6 milijonų žmonių genocidui, daugelis jų buvo aškenaziai.

Kur bebūtų prasidėję persekiojimai ir kokiu metu jie beprasidėtų, žydai dažniausia galėdavo išsigelbėti, jei turėjo galimybę apmokėti kelionę ar buvo pakankamai turtingi, kad turėtų arklius, vežimus, tarnautojus apsaugai, turtingus giminaičius ar aukštas pareigas užimančius draugus, kurie galėtų juos priglausti. Aukštas IQ dažnai siejasi su ekonomine gerove.

Genetiniai susirgimai. Aškenaziai – maždaug devyniolikos sekinančių genetinių susirgimų aukos, ir spėjama, jog kai kurie jų gali turėti kognityvinį „šalutinį poveikį“, kuris gali stiprinti protinius sugebėjimus. Daugelis negalavimų gali nužudyti ar rimtai nusilpninti tuos, kurie turi du tokius genus, tačiau paveldėję tik vieną jų įgauna „heterozigotinį pranašumą“, kuris provokuoja neuronų augimą ir stiprina smegenų ląstelių susijungimą.

Dar vienas aškenazių negalavimas – Gošė liga, kuri provokuoja aksonalinį augimą ir išsišakojimą. 255 dirbančiųjų pacientų, turinčių Gošė ligą, tyrimas Šar Zedek medicinos centre Jeruzalėje parodė, jog jie užėmė pareigas, reikalaujančias didesnio nei 120 IQ ir 15 % jų buvo mokslininkai. Kitas aškenazių, turinčių torsioninę distoniją, tyrimas parodė IQ lygį ties 121.

Aš uždaviau eilę klausimų Gregoriui Košranui (Gregory Cochran) elektroniniu paštu – jis 2005 metų darbo „Aškenazių intelekto tyrinėjimai“ bendraautorius. Jo teigimu, „bet koks IQ padidėjimas 10-15 punktų dėl Gošė buvo gera idėja, tačiau tai jau būtų per daug torsioninei distonijai: visi, gydę juos, stebėjosi jų sumanumu… Tačiau mūsų manymu tik dalis aukšto aškenazių IQ priklauso nuo tokių mutacijų, kurias sukelia Gošė“.

Aškenaziai – ne izoliuota etninė grupė, jie gyveno kaimynystėje su rytų europiečiais daugiau nei tūkstantį metų. Daugelis tyrinėtojų spėja, jog jie 30 % yra europiečiai, tuomet kai Emori universitetas nustatė: „maždaug 35-55 % šiandieninių aškenazių paveldėjo savo europietiškų protėvių genofondą“.

Pozityvus mąstymas. Obris Maksas Sandmanas (Aubrey Max Sandman), mokslų daktaras, inžinierius elektromechanikas iš Londono, atsiuntė man laišką, kuriame nurodo ne genus, o pozityvų mąstymą. Jo manymu, niekas, išskyrus žydus, nedirba taip kruopščiai, kad išnaudotų visą savo potencialą.

Tikrai, pozityvus mąstymas didina IQ. Mičigano universiteto (Michigan State University) 2011 metų tyrimai rodo, jog „mąstymo tipas“ labai svarbus intelektui, kadangi požiūris į gyvenimą lemia reakcijos į klaidas produktyvumą. Šio tyrimo rezultatai greitai bus paviešinti, ir tikiuosi, kad jie bus kartu su informacija, reikalinga sudaryti IQ pasiekimų schemai.

Šachas ir matas. Istoriškai šachmatai buvo aškenazių pomėgis numeris vienas; 1905 metais vienas žurnalas pavadino juos „nacionaliniu žydų žaidimu“. Beveik 50 % didmeistrių – aškenaziai. Vizualiniai ir strateginiai įgūdžiai, reikalingi šiam žaidimui, padeda vystytis galvos smegenų pusrutuliams. Reikia pripažinti, jog šie pranašumai nėra paveldimi, o žaidimo metu vystosi atmintis, strateginis planavimas ir IQ.

Papildoma informacija apie šachmatų pranašumus pateikiama skyriuje „Mokslo metai“.

Melodinis mąstymas. Muzika žydų tradicijose garbinama apie 3000 metų. Žydų muzikos instituto tyrimai rodo, jog „Klezmeris pasiekė labai aukštą sudėtingumo ir pagražinimų lygį“. Aškenaziai kompozitoriai ir muzikantai didžiulį indėlį paliko klasikinėje Vakarų muzikoje (viename istoriniame tinklapyje teigiama, jog „būtent žydai „valdo“ smuiką“). Ar tai amžių praktikos rezultatas? Šiandienos tyrėjai tiki, jog muzikos mokymasis optimizuoja nervinių ląstelių vystymąsi ir gerina smegenų funkciją matematikoje, analizėje, moksliniuose tyrimuose, veikia atmintį, kūrybinį mąstymą, streso valdymą, dėmesio koncentraciją, motyvaciją.

Papildoma informacija apie muzikos mokymosi pranašumus yra šiuose skyriuose: „Ankstyvieji metai“ ir „Mokslo metai“.

Komfortas ir palaikymas šeimoje, plius didžiulė viltis. Sėkmė lemia sėkmę neurologiniame lygmenyje. Pergalė provokuoja dopamino – neuromediatoriaus, kuris aktyvuoja motyvaciją tolesniems pasiekimams – išsiskyrimą. Aškenazių vaikai bendrai supranta, jog jie gali daug ko pasiekti, juos skatina vystyti savo įgūdžius tam, kad vėliau prisidėtų prie žmonijos vystymosi.

Ar reikalinga griežta disciplina tokiems rezultatams siekti? Aškenaziai niekada nepateisino mušimo. Pakako stiprių šeimyninių saitų, nuolatinio paskatinimo, didelio dėmesio darbui ir puikaus išsilavinimo.

Taip pat svarbios ir pakankamos pajamos, leidžiančios vaikams įgyti išsilavinimą. Finansinė gerovė leidžia pakliūti į elitines mokslo įstaigas. Tyrimai rodo, jog Amerikos žydai uždirba dvigubai daugiau, nei ne žydai ir turi 2,5 karto daugiau nekilnojamo turto. Koks to rezultatas? Vidutinis Amerikos žydas gauna 2,5 karto daugiau išsilavinimo. Netgi viduramžiais daugelis žydų turėjo gerokai aukštesnį ekonominį statusą, o tokiomis sąlygomis jie galėjo mokyti savo vaikus.

Daugianacionalinės vedybos. Senas (40+) žydas iš Niujorko, slapyvardžiu „ASAMATTEROFOACT“ parašė man, jog jo manymu aškenaziai, turintys nepakankamą intelektą bei nuovoką buvo išstumti. Jie apsivesdavo su kitų tautų atstovais ir ten asimiliuodavosi. Galiausiai išliko tik geriausi. Toks vertinimas matomas ir kituose apibendrinimuose: mažiau protingi žydai, negebantys būti savo paties „šventiku“, neišvengiamai palikdavo judaizmą ir pasirinkdavo kitą religiją.

Jautrus Mokytojas. Gavau dar vieną komentarą iš skaitytojo, slapyvardžiu „zeev iš Niujorko“, kuris parašė man, jog daugelis rabinų buvo „empatijos einšteinais“ – neįtikėtinai geraširdiški, kantrūs, mylintys ir suprantantys kitus žmones. Tokio aukšto lygio „empatai“ turėjo gerokai daugiau įtakos bendruomenėse, darė jų gyvenimus geresniais ir skleidė teisingas idėjas.

Paskutiniuose skyriuose („Ankstyvieji metai“ ir „Mokslo metai“) aš samprotauju apie „emocinio palaikymo“ įtaką ir „dėstymo efektyvumą“ IQ. Šiuos talentus be abejo turėjo gailestingieji rabinai.

Antisemitizmo baimė? Skaitytojas „Moris Išmintingasis“ pateikė įdomų dalyką po to, kai perskaitė mano pirmąjį straipsnį tinklapyje istapundit.com. Jo manymu, žydai siekia aukštų rezultatų moksle, karjeroje ir turtuose todėl, kad jie nori jaustis saugiai, apsaugoti ir izoliuoti nuo antisemitinių aplinkinių nuotaikų. Toks požiūris gali būti pateisinamas dėl ilgos neapykantos ir priespaudos istorijos, kurią išgyveno žydai.

P.S. Man įdomu, jei žmonės visame pasaulyje iš tikro geidžia aukštų intelekto pasiekimų,tai kodėl gi mes nežaidžiame vakarais šachmatais su savo vaikais, o vietoje to numetame jiems žiaurius videožaidimus? Kodėl su jais savaitgaliais nesiklausome klasikinės muzikos, o atmušinėjame jiems smegenis futbolo aikštė? Kodėl neįtikiname jų, jog tikėtų savo galimybėmis ir plėstų jas, vietoje to, kad kantriai sėdėtų vidutiniško mokslo suole?

Jei žmonija paimtų viską, kas geriausia iš sėkmingų kultūrų, tokių kaip aškenaziai, ar tai nebūtų mūsų visų pranašumas? Gali būti, jog imtumėme mokytis greičiau ir giliau bei sukurtume daugiau stebuklų? Ar mes vietoje vartotojų netaptumėme kūrėjais?

Jei mes visur įdiegtumėme elgesio standartus, padedančius siekti aukštumų, ar netaptumėme mes visi, na… geresniais? Geresniais žmonėmis?

(pabaiga)

parengė: Darius Dimbelis

Pirma dalis: Žydai. Kodėl pas žydus neįtikėtinai aukštas IQ [1]

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 4

  1. Mindaugas says:

    Žydų sionizmui-NE!

  2. nesupratau says:

    O kad pas juos ir didžiausias psichinių ligonių skaičius tai kaip įprasta nutylima.

  3. olivija says:

    Zydai levitai tokie protingi , taciau 70 procentu is ju turi psichiniu ir seksualiniu problemu. Jie hemofroditai ,turintys neaiskia orentacija.Tarp ju sveiku praktiskai nera.Ju hormonine sistema virsija normalia -keturis kartus.Stai kodel musu planeta valdoma zydu ,jau yra  isnykimo pavojuje. Tai socialiniu parazitu paderme, norinti gyventi kitu saskaita.Stai visa ju ismintis. Taciau ju viespatavimui ateina galas. Apokalipsija jau netoli.

  4. Lina says:

    kas pasake, kad sekmingai zemdirbyste nereikia IQ? ir ka darytu tie, su „dideliu IQ“, be zemdirbio?…tiek, kiek turi zinoti geras zemdirbys, bent jau anksciau, zino toli grazu ne kiekvienas, gyvenantis mieste… ir ne pinigu kiekiu mauojamas IQ, nes ir banditai ar plesikai gali ju tureti….

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top