Ar Vakarų sankcijos Rusijai nepasiteisino?

2022, 22 rugpjūčio, 6:30 | kategorija Metodologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 102 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Karui Ukrainoje tęsiantis jau septintą mėnesį, vis daugiau politikos formuotojų, ekspertų ir pareigūnų reiškia susirūpinimą, kad Vakarų sankcijos Rusijai nepasiekė numatyto poveikio, rašo amerikiečių National Interest portalas.

Rusijos ekonomika per antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniais metais, susitraukė 4 procentais, rodo Rusijos federalinės statistikos tarnybos Rosstat paskelbti duomenys. Nors absoliučiais skaičiais nuosmukis buvo didelis, jis nebuvo toks drastiškas, kaip tikėjosi Rusijos ir kai kurie Vakarų stebėtojai.

„Birželio mėnesio duomenys rodo, kad Rusijos ekonomikos susitraukimas, panašu, pasiekė dugną, nes padėtis kai kuriose pramonės šakose stabilizuojasi“, – agentūrai „Reuters“ sakė investicinio banko „Sinara“ ekonomistas Sergejus Konyginas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praėjusį mėnesį savo kalboje teigė, kad Europos Sąjungos sankcijų Rusijai strategija žlugo. „Reikia naujos strategijos, kuri turėtų būti orientuota į taikos derybas ir gero taikos pasiūlymo parengimą… užuot laimėjus karą“, – sakė jis. V. Orbanas sakė, kad Vakarų strategija paremta keturiais ramsčiais – kad Ukraina, remiama NATO, gali laimėti karą prieš Rusiją, kad sankcijos labiau pakenks Rusijai nei Europai, kad likęs pasaulis palaikys Vakarų baudžiamąsias priemones Rusijai ir kad sankcijos kritiškai susilpnins Rusiją. „Sėdime automobilyje, kurio visos keturios padangos pradurtos. Visiškai aišku, kad taip karo laimėti negalima“, – sakė V. Orbanas.

Dėl pastarųjų trijų „padangų“ Vakarų sankcijų režimui iškilo netikėtų iššūkių  kaleidoskopas.

Po invazijos į Ukrainą Rusijos centrinis bankas ėmėsi skubių priemonių, kad apsaugotų rublį nuo JAV ir ES finansinių apribojimų. Rublis toli gražu nebuvo paverstas „griuvėsiais“, kaip kovo mėnesį skelbė JAV prezidentas Džo Baidenas, o šiais metais tapo viena stipriausių pasaulio valiutų.

Nors Maskva imasi precedento neturinčių makroekonominių priemonių, kad sumažintų sankcijų žalą, Rusijos politikos formuotojai tobulina savo priemones, kad išvengtų konkrečių baudžiamųjų priemonių arba kitaip jas sušvelnintų.

Remdamiesi Jeilio universiteto Vyriausiųjų vadovų lyderystės instituto (angl. Chief Executive Leadership Institute, CELI) nuolatiniu sąrašu, sankcijų režimo šalininkai pažymėjo, kad daugiau kaip 1 000 Vakarų bendrovių „apribojo veiklą“ Rusijoje.

Nors Vakarų vadovaujamo finansinio pasitraukimo iš Rusijos mastas atrodo pribloškiantis, tikrovė yra daug sudėtingesnė. Kaip teigiama naujausioje DW ataskaitoje, Rusijos valdžios institucijos sėkmingai sudarė sąlygas įvairioms „lygiagretaus importo“ schemoms.

Nuo „Levi’s“ džinsų iki „Apple iPhone“ telefonų – daugybę įprastų ir prabangių produktų ir toliau galima įsigyti Rusijos didmiesčių centruose, nepaisant to, kad šie gamintojai nebetiekia produkcijos tiesiogiai Rusijos rinkoms.

Tokios prekės į Rusiją paprastai patenka neleistino importo iš buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, įskaitant Kazachstaną, Baltarusiją ir Armėniją, įsikūrusių subjektų.

Maskva atvėrė vartus tokiai veiklai, panaikindama daugelio rūšių užsienyje įsigytų prekių perpardavimo apribojimus. Pasak ministro pirmininko pavaduotojo, pramonės ir prekybos ministro Deniso Manturovo, nuo gegužės mėn. šių sandorių, dar vadinamų šešėlinės rinkos pardavimais, vertė siekė 6,5 mlrd. dolerių, o iki metų pabaigos turėtų pasiekti 16 mlrd. dolerių.

Kitų produktų ir paslaugų taip pat toliau galima įsigyti perparduodant prekės ženklus ir klastotes. McDonald’s ir Starbucks, kurios nutraukė veiklą Rusijoje praėjus keliems mėnesiams po invazijos į Ukrainą, buvo pakeistos įmonėmis perėmėjomis, siūlančiomis beveik identiškus produktus su panašiu prekės ženklu.

Paprastai teismai greitai užkirstų kelią tokioms akivaizdžioms kopijavimo įmonėms, tačiau Rusijos teisinė sistema nėra nusiteikusi palankiai vertinti Vakarų bendrovių patentų ir pažeidimų ieškinių, kai tarp Rusijos ir Vakarų tvyro precedento neturintis priešiškumas.

Galbūt, didžiausias ilgalaikis iššūkis Vakarų kampanijai spaudžiant Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą yra tai, kad didžiosios pasaulio ekonominės galybės ne tik atsisakė prisijungti prie Vašingtono vadovaujamo sankcijų režimo, bet ir toliau stiprina savo prekybinius ir finansinius ryšius su Maskva.

Indija ir Kinija per pastarąjį pusmetį suintensyvino energijos išteklių importą iš Rusijos. Pasirodė patikimų pranešimų, kad pirmoji iš jų parduoda rafinuotą rusišką naftą Europos ir JAV importuotojams. Rusijos pajamos iš energijos išteklių eksporto smarkiai išaugo po Vakarų sankcijų, kurios buvo įvestos šių metų pradžioje.

Ekspertai teigia, kad sankcijų Rusijai poveikis gali pasireikšti tik po kelerių metų. Net ir tada nėra jokių garantijų, kad prognozuojamas ekonominis sąstingis bus pakankamo masto, kad Kremliaus karinė mašina būtų sustabdyta ar, kad Rusijos užsienio politikoje įvyktų kitų reikšmingų teigiamų pokyčių.

Maskva, įsitikinusi, kad jos egzistenciniai interesai priklauso nuo pergalės Ukrainoje, tiki, kad gali pralenkti Vakarus ekonomiškai ir mūšio lauke. Iki šiol Rusijai iš esmės pavyko sušvelninti sankcijų sukeltą skausmą ir ji keičia savo strategiją Ukrainoje, nesistengdama greitai užimti didžiųjų miestų, o stengdamasi, kad ukrainiečių pajėgos nusilptų per alinantį karą.

Tuo tarpu Europos vartotojai kenčia nuo sparčiai augančių sąskaitų už šildymą ir elektrą, o politikai stengiasi suvaldyti energetikos krizę, kurią sukėlė, ekspertų teigimu, prastai apgalvotas ES planas atsisakyti Rusijos energijos importo.

Pranešama, kad Vokietijai atsidūrus ant recesijos slenksčio, didėjančios Europos ekonominės problemos vėl sukėlė susirūpinimą, kad ES valstybės gali pradėti atsiskirti nuo Vakarų sankcijų režimo.

Dar prieš Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ oficialiai pagrasinant nutraukti dujų tiekimą Europos vartotojams, apklausos parodė, kad dauguma europiečių, įskaitant 49 proc. vokiečių, pasisakė už politiką, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas deryboms, o ne už aiškų Rusijos pralaimėjimą.

Kadangi karas tęsiasi ir jo pabaigos nematyti, šios stiprėjančios tendencijos kelia pavojų, kad Vakarų vieningas frontas dėl Ukrainos gali suskilti greičiau, nei sankcijų režimas sugebės padaryti lemiamą poveikį Rusijos ekonomikai.

Straipsnio autorius, Markas Episkoposas yra žurnalo „National Interest“ žurnalistas nacionalinio saugumo klausimais.

Sarmatai

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top