- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Bado akcijos prie Prezidentūros organizatoriai: „Teisėjų savivalė šalies gyvenime pasiekė valstybei pavojingą mastą“

prezidentūra

KK nuotrauka

Šių metų rugpjūčio 21 d. bado akciją prie Prezidentūros dėl situacijos teismuose pradedantys Lietuvos piliečiai teigia nusiteikę badauti „iki galo“, nes „teisėjų savivalė šalies gyvenime pasiekė valstybei pavojingą mastą“.

Bado akcijos organizatoriai šiuo klausimu kreipėsi į Lietuvos Prezidentę, nes, kaip teigiama žiniasklaidai išplatintame jų kreipimesi į Prezidentę, būtent valstybės vadovo priedermė yra rūpintis visų valstybės funkcinių subjektų veikla. Tuo tarpu teismai, anot pasiryžusių „iki galo“ badauti Lietuvos piliečių, Lietuvoje esą pavirtę „nekontroliuojama uždara (klanine) sistema“.

„Pagal savo funkcinę paskirtį teismai turi spręsti ginčus dėl teisėtumo ir teisingumo. Tačiau dalis Lietuvos teismų teisėjų savo vaidmenį valstybėje supranta kitaip. Jie nesiekia atkurti teisinės taikos, kaip to reikalauja LR CPK 2 straipsnis, gindami žmogiškąsias vertybes, vadovauja teisminiam procesui vardan proceso. Taip vyksta ne tik dėl sąmoningo piktnaudžiavimo tarnyba, turint savanaudiškų interesų, bet ir kai kurių teisėjų nesupratimo, jog teisingumas yra dorovinė vertybė, o ne teisminė procedūra. Vykdyti teisingumą – tai atlikti pareigą tiesai, o ne vadovauti teismo procesui.

Procedūrų reikšmės suabsoliutinimas, išeinant už teisėjo kaip valstybės funkcinio subjekto sampratos ribų, teismus Lietuvoje pavertė nekontroliuojama uždara (klanine) sistema. Jungtinėse Tautose patvirtinti Pagrindiniai teismų nepriklausomumo principai Lietuvoje suprantami kitaip nei jų lingvistinė ar loginė prasmė. Jeigu tarptautinis aktas teisėjo nepriklausomumą supranta kaip teisėjo pareigą nepasiduoti spaudimui, išorinėms paskatoms, tiesioginiam ar netiesioginiam įsikišimui ar grasinimui, tai Lietuvoje teisėjo nepriklausomumas suprantamas kaip nekontroliuojama galimybė savavaldžiauti. Jeigu tarptautinis aktas kiekvieną teisėją (nepriklausomai nuo jo rango) įpareigoja „vadovautis faktais ir įstatymais“, tai Lietuvoje kasacinės instancijos teisėjas yra saistomas ne faktų, o „pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių“ (LR CPK 353 str. 1d.). Tai reiškia, kad žemesniojo teismo absurdiškos klaidos atveju kasacija įstatymą taiko absurdui.

Ar tai užtikrina teisėjo nepriklausomumą? Jeigu tarptautinis aktas įpareigoja teisėją vadovautis Lietuvos Konstitucija, Įstatymu, t.y. užtikrinti įstatymo viršenybę, tai Lietuvos nacionalinė teisė (Teismų įstatymo 23 ir 31str.) teisėjui leidžia savaip aiškinti įstatymą, įstatymo viršenybę pakeičiant teismo išaiškinimo viršenybe.

Ar įstatymo leidėjo valią pakeitus teisėjo valia atsiranda daugiau teisingumo? Teisminė praktika rodo, kad teisėjų savivalė šalies gyvenime pasiekė valstybei pavojingą mastą, dėl ko piliečių pasitikėjimas valstybe nuolatos smunka, tapdamas emigracija lemiančiu katalizatoriumi. Valstybės vadovo abejingumas demografiniam Tautos nukraujavimui prilygintinas nusikaltimui“, – rašoma bado akcijos, prasidėsiančios rugpjūčio 21 d. prie Prezidentūros, organizatorių kreipimesi į Prezidentę.

šaltinis: komentaras.lt