Dešimtmečius dirbau su pabėgėliais. Afganistano imigrantų nusikalstamumo banga Europoje kelia siaubą

2021, 4 rugpjūčio, 8:33 | kategorija Genocidas | atsiliepimų (5) | peržiūrų 787 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Migrantai ir pabėgėliai prašo makedonų policininkų leisti jiems pereiti sieną iš Graikijos į Makedoniją liūties metu, netoli Graikijos Idomenio kaimo, 2015 m. rugsėjo 10 d.

Nuotrauka: Migrantai ir pabėgėliai prašo makedonų policininkų leisti jiems pereiti sieną iš Graikijos į Makedoniją liūties metu, netoli Graikijos Idomenio kaimo, 2015 m. rugsėjo 10 d. REUTERS/Yannis Behrakis/File Photo

Afganistaniečiai išsiskiria iš visų pabėgėlių, darančių nusikaltimus Austrijoje ir kitur. Kodėl?, – užduoda klausimą Cheryl Benard nationalinterest.org puslapyje.

2014 m., kai į Vakarų Europą pradėjo plūsti pabėgėlių bangos, tiek piliečiai, tiek pareigūnai reagavo draugiškai ir atvirai. Išvargusius pabėgėlius, išlipančius iš traukinių ir autobusų, pasitiko minios žmonių, nešančių dovanų drabužius ir maistą bei laikančių plakatus su užrašu „Sveiki atvykę pabėgėliai“ (Welcome refugees).

Tai buvo medaus mėnuo, kuris negalėjo trukti ilgai. Kai kurie būsimi sunkumai buvo numatyti: atvykėliai nemokėjo vietinių kalbų, galėjo būti traumuoti, tikriausiai ilgai užtruks, kol įsitvirtins, be to, jie atsinešė savo etninius, religinius ir sektantų konfliktus, dėl kurių įsivėlė į tarpusavio kovas. Visa tai nutiko, bet, kaip žadėjo Angela Merkel, buvo įmanoma suvaldyti. „Wir schaffen das.“

Tačiau buvo vienas įvykis, kurio nebuvo tikėtasi ir kuris buvo netoleruotinas: daug ir vis dažniau pasitaikydavo seksualinių išpuolių, kuriuos pabėgėliai įvykdydavo prieš vietines moteris. Tai buvo ne kultūrinio nesusipratimo ir išprievartavimo per pasimatymą atvejai, o žiaurūs, be jokių priežasčių vykdomi išpuoliai prieš atsitiktines merginas ir moteris, kuriuos dažnai įvykdydavo gaujos ar būriai jaunų vyrų.

Iš pradžių šie incidentai buvo sumenkinami arba nutylimi – niekas nenorėjo suteikti dešiniojo sparno atstovams peno nacionalistinei agitacijai, todėl buvo tikimasi, kad tai buvo pavieniai atvejai, kuriuos sukėlė nedidelė probleminė grupelė išsišokėlių.

Kadangi incidentų daugėjo, o daugelis jų vyko viešose vietose arba visuomenė įsitraukė į užpuolimo sustabdymą ar pagalbą aukai, o teismai pradėjo skelbti nuosprendžius, nagrinėjamo teisme nebegalima buvo užglaistyti politinio korektiškumo sumetimais. O po oficialaus pripažinimo ir viešų pranešimų atsirado keista ir mįslinga išnaša. Daugumą išpuolių įvykdė vienos konkrečios tautybės pabėgėliai – afganistaniečiai.

Tiesą sakant, afganistaniečiai net neturėjo būti pabėgėlių srauto dalis, bent jau ne itin gausi. Tikėtasi, kad tai bus sirai. Afganistanas, užsitęsusio ir chroniško konflikto vieta, nebeįtrauktas į oficialų pabėgėlių sąrašą – priskiriamas tik ūmioms politinėms ir karinėms ekstremalioms situacijoms.

Vis dėlto Europos valdžios institucijos ir visuomenė buvo palankiai nusiteikusios ir galėjo suprasti, kodėl afganai nori palikti šalį, kurioje vyksta savižudžių sprogdintojų išpuoliai ir kurioje nėra galimybių saugiai gyventi. Be to, europiečiai iš esmės teigiamai vertino Afganistaną.

Daugelis kūdikių bomberių kartos europiečių, savo hipių laikais keliavo po tą šalį legendiniais VW autobusais ir išsaugojo gerus prisiminimus apie draugiškus, svetingus žmones. Vėliau visi liūdėjo dėl Bamijano budų netekties ir užjautė vargšus žmones, kenčiančius nuo Talibano valdymo.

Po to NATO buvo „norinčiųjų koalicijos“ dalis. Europiečiai buvo linkę teigiamai vertinti afganų pabėgėlius. Tačiau greitai tapo akivaizdu, kad su šiais jaunais afganistaniečiais vyrais kažkas negerai, labai negerai: jie darė seksualinius nusikaltimus daug dažniau nei kiti pabėgėliai, net ir iš tokių pat ar labiau atsilikusių šalių, tokių pat islamiškų ir konservatyvių, ir tikriausiai tokių pat mizoginiškų.

Šį straipsnį rašyti man nebuvo smagu, rašo autorė. Didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį dirbau su pabėgėliais susijusiais klausimais – nuo Pakistano stovyklų sovietų okupacijos Afganistane metu iki Jemeno, Sudano, Tailando, Etiopijos, Džibučio, Libano, Bosnijos, Nikaragvos ir Irako – ir labai užjaučiu jų sunkią padėtį.

Tačiau niekur nebuvau susidūrusi su tokiu reiškiniu kaip šis. Buvau mačiusi pabėgėlius, patekusius į spąstus tokiomis aplinkybėmis, kad jie buvo pažeidžiami stovyklos sargybinių ar kareivių prievartavimų. Bet kad pabėgėliai taptų šio nusikaltimo vykdytojais vietoje, kuri jiems suteikė prieglobstį?

Tai buvo kažkas naujo. Be to, mano asmeninis ir profesinis gyvenimas suteikė man daug afganų ir afganų kilmės amerikiečių draugų, ir juose nėra nieko kolektyviai psichopatiško. Jie yra gydytojai, parduotuvių savininkai, japoniškų restoranų savininkai, oro uosto sedanų vairuotojai, verslininkai, IT specialistai, „Macy’s“ pardavėjos – jie tokie patys kaip visi. Tėvų karta linkusi būti šiek tiek inertiška, formali ir besirūpinanti etiketu. Neįmanoma įsivaizduoti, kad kas nors iš jų įsitrauktų į tokią neįprastą, keistą ir primityvią seksualinę agresiją, kokia liūdnai pagarsėjo jų jaunieji tautiečiai. Ir vis dėlto mes esame čia.

Prieš keletą savaičių Austrijos Tullno miestas paskelbė, kad stabdo bet kokį tolesnį pabėgėlių priėmimą. Kaip paaiškino meras, šis sprendimas buvo skirtas afganistaniečiams, tačiau dėl teisinių ir administracinių priežasčių jis galėjo būti paskelbtas tik visuotinai. To miestas neketino daryti – priešingai, jis ką tik baigė statyti brangiai kainuojančią, visiškai naują prieglobsčio prašytojams skirtą patalpą, kuri, kaip pareiškė meras, dabar bus skirta kitam tikslui.

Tikslūs jo žodžiai: Mero žodžiai: „Mums jau gana.“ Po kelių nerimą keliančių incidentų, kuriuos sukėlė afganistaniečiai, lūžio taškas buvo žiaurus penkiolikmetės mergaitės, kurią afganistaniečiai pabėgėliai pagrobė iš gatvės pakeliui namo, nusivedė ir žiauriai išprievartavo, grupinis išprievartavimas.

Tai buvo tik vienas iš virtinės nerimą ir pasipiktinimą keliančių įvykių, kurių visi buvo afganistaniečių sąskaitoje.

Prieš kurį laiką Vienoje trys afganų pabėgėliai persekiojo jauną turkų mainų programos studentę, kurią trys afganų pabėgėliai nusitempė į viešąjį tualetą. Jie užtrenkė duris ir žiauriai ją užpuolė. Sugriebę už kaklo, jie kelis kartus trenkė jos galvą į porcelianinį klozetą, kad ji prarastų sąmonę. Kai tai nepalaužė jos desperatiško pasipriešinimo, jie paeiliui laikė ją prispaudę ir prievartavo.

Jaunai moteriai prireikė gulėti ligoninėje, po to ji, pernelyg traumuota, kad galėtų tęsti studijas, pabėgo namo į Turkiją, kur iki šiol serga depresija ir yra palūžusi, negalėdama suvokti to, kas įvyko, ir konservatyvioje musulmoniškoje visuomenėje negalėdama kalbėti apie savo patirtį su niekuo, išskyrus vieną geriausią draugę ir patikėtinę.

Prireikė nemažai laiko, kad šis modelis būtų atpažintas, nes iki šiol Vakarų Europos žiniasklaida sąmoningai nenustatinėjo užpuoliko pabėgėlio ar prieglobsčio prašytojo statuso arba jo kilmės šalies.

Ši politika pasikeitė tik tada, kai koreliacija tapo tokia dramatiška, kad pati savaime tapo verta dėmesio. Tuomet tapo aišku, kad valdžios institucijos žinojo ir dėl politinių priežasčių sąmoningai slėpė didelio masto migrantų seksualinės prievartos atvejus.

Pavyzdžiui, penkiasdešimties afganistaniečių gaują, terorizavusią moteris Linco geležinkelio stoties apylinkėse, valdžios pareigūnas užglaistė pastaba, kad tai buvo nelaimingas blogo oro padarinys ir kad atėjus vasarai jaunuoliai išsiskirstys į viešuosius parkus ir nebevaikščios tokiomis didelėmis, grėsmingomis gaujomis. Visuomenės tai nejaudino.

Tokį pat pranešimą galėčiau parašyti apie Švediją, Vokietiją ar bet kurią kitą Europos prieglobsčio šalį, tačiau daugiausia dėmesio skiriu Austrijos pavyzdžiams, nes tai Europos šalis, iš kurios esu kilusiir kurią geriausiai pažįstu. Taigi pažvelkime į Austrijos spaudą. Tai iš Österreich, dienraščio, kuris nemokamai platinamas viešajame transporte ir kurį iš esmės skaito beveik visi.

Pirmasis puslapis: Dunojaus festivalyje afganistanietis (aštuoniolikmetis) užpuolė jauną moterį. „Afganas vėl bandė išprievartauti. Dvidešimt vienerių metų slovakų turistę užpuolė ir apsupo grupė vyrų. Jai pavyko pabėgti, tačiau vienas iš jų, prieglobsčio prašytojas afganistanietis, ją pasivijo ir nusitempė į krūmus. Netoliese buvę civiliai apsirengę policininkai pastebėjo kovą ir paskutinę akimirką įsikišo, kad užkirstų kelią išžaginimui.“

Dešimtas puslapis: „Dvidešimt penkerių metų afganistanietis bandė išprievartauti parke saulėje sėdinčią jauną moterį. Keturi drąsūs praeiviai atitraukė vyrą nuo aukos ir laikė jį tol, kol atvyko policija.“ Dvyliktas puslapis: „Du afganistaniečiai buvo nuteisti už bandymą išprievartauti moterį traukinyje Graco mieste. Vyrai, gyvenantys prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietoje, pirmiausia įžeidinėjo jauną moterį nepadoriais žodžiais, o po to ją užpuolė. Kai ji ėmė šauktis pagalbos, į pagalbą jai suskubo kitų traukinio dalių keleiviai.“

Kol kas palikime nuošalyje šio elgesio smerktinumą, o sutelkime dėmesį į jo logiką arba jos nebuvimą. Ar šie vyrai gali tikėtis, kad jų bandymai bus sėkmingi? Ar jie iš tikrųjų mano, kad jiems pavyks išprievartauti moterį pagrindinėje miesto gatvėje vidury dienos? Traukinyje, pilname kitų keleivių? Ankstyvą popietę gausiai lankomame viešame parke?

Ar jie nesugeba logiškai mąstyti – o gal tai net nėra jų tikslas? Ar jie tik nori sukelti trumpalaikę moterų isteriją ir paliesti uždraustas nepažįstamosios kūno vietas? Ar tai taip džiugina, kad verta rizikuoti savo ateitimi ir būti išvežtiems į kalėjimą pasipiktinusių ir pasibjaurėjusių europiečių? Kas čia vyksta? Ir kodėl, kodėl, kodėl afganai?

Austrijos policijos statistikos duomenimis, Sirijos pabėgėliai sukelia mažiau nei 10 proc. seksualinės prievartos atvejų. Afganistaniečiai, kurių skaičius panašus, sudaro stulbinančią pusę visų atvejų.

Į „Google“ paieškos sistemą įveskite du žodžius – Afganas ir Vergewaltigung – ir prieš jus atsivers siaubingų incidentų gausybė. Linco mieste pagrobta protiškai atsilikusi moteris, kuri buvo tempiama į afganistaniečio pabėgėlio butą ir prievartaujama tol, kol galiausiai sugebėjo pabėgti į jo vonios kambarį, užsirakinti ir, jam daužant duris, išdaužti langą ir šauktis pagalbos. Tokie incidentai kaip šis rodo, kad tai šaltakraujis plėšrūnas, viską planavęs ir iš anksto apgalvojęs.

Kiti atvejai tiesiog glumina. Viešuosiuose baseinuose kyla jaunų afganistaniečių epidemija , kurie mano, kad gera idėja yra atsidengti, nusimauti kelnes ir stovėti ten tol, kol su jais susidoroja gelbėtojai ir pašalina juos iš baseino su nurodymu niekada negrįžti. Būkime geranoriški: manykime, kad vienas ar du iš šių jaunų vyrų kažkada girdėjo pasakojimus apie nudistų paplūdimius ir sugalvojo prisijungti. Bet tai vargu ar paaiškinimas. Rimtai; argi svetimoje šalyje, kur jūsų teisinė padėtis yra menka, prieš imdamiesi elgesio, kurį visas jūsų auklėjimas išmokė laikyti neįsivaizduojamu, neapsidairėte aplinkui, kad įsitikintumėte, jog nesate pirmas ir vienintelis vyras, tokiu būdu besipuikuojantis savo puošmenomis? Nagi!

Be to, per kelias valandas ar dienas po atvykimo afganistaniečių pabėgėlių grepinukai supažindina atvykėlius su šalies ypatumais: į kokias įstaigas eiti ir ką sakyti, kai ten pateksi, kur kreiptis dėl papildomos pagalbos, kur rasti nemokamą būstą ir pan. Jei jie visa tai sužino, gali išsiaiškinti ir aprangos kodą.

Taigi dar kartą: kas vyksta? Kodėl tai vyksta? Ir kodėl afganai? Egzistuoja kelios konkuruojančios teorijos.

Pirmoji: „Jie būna girti“. Vienas iš mano pašnekovų, diasporos afganistanietis, dešimtmečius gyvenantis Vienoje, dirbantis diplomuotu teismo vertėju ir patarėju, taigi gerai susipažinęs su šiomis bylomis ir jose dalyvaujančiais asmenimis, atmeta šį paaiškinimą iš karto.

Pasak jo, veikiau pasklido kalbos, kad teiginys, jog nusikaltimo padarymo metu buvo psichiškai neveiksnus, įskaitant alkoholį ar narkotikus, laikomas lengvinančia aplinkybe. Jis pasakoja, kad dažnai kaltinamieji būna netinkamai informuoti ir šį pasiteisinimą pateikia neadekvačiai.

Pavyzdžiui, jie sakys, kad išgėrė du alaus ir nuo to prarado sąmonę, todėl nieko neprisimena apie savo tolesnius veiksmus. Ši teorija taip pat nepaaiškina, kodėl afganistaniečiai turėtų būti labiau linkę į alkoholio sukeltą seksualinę agresiją nei kiti jauni pabėgėliai vyrai iš panašios aplinkos.

Antroji teorija kelia hipotezę apie sumaištį, kurią sukėlė kultūrinių vertybių susidūrimas. Ši teorija teigia, kad šie jauni vyrai yra kilę iš šalies, kurioje moterys yra tik tamsūs siluetai, visiškai paslėpti po languotomis burkomis. Susidūrę su merginomis, vilkinčiomis marškinėlius ir trumpus šortus, jie praranda sveiką nuovoką ir jų hormonai ima siautėti.

Ši teorija yra ne tik įžeidžianti, bet ir kaltinanti auką. Vėlgi, taip pat turėtų reaguoti ir kiti jauni vyrai iš griežtų islamo visuomenių, kuriose lyčių segregacija yra norma; kodėl tik afganistaniečiai turėtų taip reaguoti? Ir kaip paaiškinti tokius atvejus, kaip septyniasdešimt dvejų metų pensininkės, išėjusios pasivaikščioti su šunimi, kai ją užpuolė, sumušė ir išprievartavo jaunas afganistanietis? Arba moksleivę, kurią Švedijoje pagrobė ir grupiniu būdu išprievartavo grupė afganistaniečių?

Iš tiesų, jei apžvelgsime išpuolių pobūdį, netrukus galėsime atmesti šią teoriją. Paprastai pasirenkami ne tie taikiniai, kuriuos galima įsivaizduoti pagal stereotipą – provokuojančiai apsirengusios jaunos moterys, kurias sutrikęs musulmonas iš ultrakonservatyvios šalies gilumos klaidingai supranta kaip ištvirkusias.

Ne; dažnai aukos yra motinos su mažais vaikais. Spėju, kad plėšrūnui jos atrodo lengvesni taikiniai, nes manoma, kad jos bus mažiau pajėgios priešintis, tačiau gali būti, kad čia yra ir koks nors kitas, man neįžvelgiamas, freudiškas aspektas.

Vieno neseniai įvykusio atvejo, kuris sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą metu ,moteris buvo išėjusi pasivaikščioti į parką, esantį aukštumoje virš Dunojaus. Su savimi ji turėjo du savo vaikus, mažametį ir kūdikį vežimėlyje. Netikėtai prie jos prišoko pabėgėlis iš Afganistano, pargriovė ją ant žemės, užgriuvo, uždusino ir bandė išprievartauti. Kovos metu kūdikio vežimėlis nuskriejo link pylimo, o kūdikis vos nenugarmėjo į apačioje esančią upę. Moteris, stebėdama savo antrąjį vaiką, drąsiai kovojo su užpuoliku, nuplėšdama nuo jo striukės gobtuvą, todėl vėliau Austrijos policijos šuo galėjo jį susekti.

Kito incidento metu dvi jaunos moterys vidurdienį vaikštinėjo mažo Austrijos miestelio pėsčiųjų zonoje, stumdamos prieš save kūdikius vežimėliuose, kai jas netikėtai užpuolė keli afganų pabėgėliai, kurie puolė prie jų ir nuplėšė drabužius, tačiau buvo sulaikyti, nespėję padaryti daugiau žalos. Akivaizdu, kad tokie įvykiai kelia visuomenės priešiškumą. Taip pat aišku, kad galime atmesti teoriją „jie buvo girti ir nežinojo, ką daro“, taip pat „jie manė, kad moterys to prašė“.

Taip pereiname prie trečios, labiau įtikinančios ir gana nerimą keliančios teorijos – tos, kurią pateikia mano draugas afganistanietis, teismo vertėjas. Remdamasis šimtais bendravimų su šiais jaunais vyrais per pastaruosius kelerius metus, jis mano, kad yra išsiaiškinęs, jog juos motyvuoja gili ir nuolatinė panieka Vakarų civilizacijai.

Jiems europiečiai yra priešai, o jų moterys – teisėtas grobis, kaip ir visi kiti dalykai, kuriuos galima iš jų atimti: būstas, pinigai, pasai. Jų įstatymai nesvarbūs, jų kultūra neįdomi, o galiausiai jų civilizacija vis tiek žlugs prieš ordą, kurios priešakyje yra vienas iš jų. Nereikia nei asimiliuotis, nei sunkiai dirbti, nei stengtis susikurti čia sau padorų gyvenimą – šie europiečiai pernelyg minkšti, kad rimtai nubaustų tave už prasižengimą, ir jų dienos suskaičiuotos.

Ir tai ne tik seksualiniai nusikaltimai, pastebi mano draugas. Jie gali labiausiai sujaudinti visuomenės nuotaikas, tačiau sąmoningas, klastingas piktnaudžiavimas gerovės sistema yra toks pat pavojingas. Jis sako, kad pabėgėliai iš Afganistano ypač linkę žaisti sistema: meluoti apie savo amžių, meluoti apie aplinkybes, apsimesti jaunesniais, apsimesti neįgaliaisiais, apsimesti priklausančiais etninei mažumai, kai net pavargusi Austrijos teisėjo akis gali atskirti subtilius chazarų bruožus nuo puštūnų bruožų.

Suprantu, ką jis nori pasakyti. Atlikdama tyrimą susidūriau su trisdešimtmečiais, turinčiais šeimą Austrijoje, kurie prisistatydavo kaip „nelydimi nepilnamečiai“. Susidūriau su žmonėmis, klaidingai pateikiančiais seną eismo traumą kaip įrodymą, kad jie buvo kankinami.

Sužinojau apie afganų šeimą, kuri prieš du dešimtmečius emigravo į Vengriją. Vaikai ten gimė ir lankė vengriškas mokyklas. Prasidėjus pabėgėlių krizei, suviliota naujienų apie visas su tuo susijusias lengvatas, ši šeima nusprendė įgyti naują tapatybę ir, apsimetusi visiškai naujais pabėgėliais, keliauti į Švediją.

Teigdami, kad „bėgdami“ pametė dokumentus, jie užsiregistravo naujais išgalvotais vardais ir sumažino savo vaikų amžių; motina pasiskelbė esanti našlė. Įsikūrę patogiuose nemokamuose būstuose kartu su sveiku, žvaliu ir labai gyvu tėvu, kurį jie pristato kaip dėdę, ir kas mėnesį gaunantys socialinę pašalpą, jie yra pasipūtę parazitai, besinaudojantys Švedijos mokesčių mokėtojų naivumu.

Vakarų teisinės sistemos yra kruopščios ir procedūrinės, veikia pagal taisykles, teises, formas ir dokumentus ir laiko tave nekaltu, kol tavo kaltė neįrodyta. Pabėgėliams neprireikė daug laiko, kad suprastų, kaip tai išnaudoti savo naudai. „Jie stovės prieš tave, nuplikę, žili ties smilkiniais, ir primygtinai tvirtins, kad jiems aštuoniolika“, – pasakojo man susierzinęs Austrijos prokuroras.

„Praradus“ dokumentus, vienintelis būdas paneigti net ir akivaizdžiai absurdiškiausią tokį teiginį – brangūs laboratoriniai tyrimai. Jei neturi dokumentų ir gėdos, gali tvirtinti beveik viską, o tada atsilošti ir laukti, kol sistema pabandys įrodyti priešingai. Jei jūsų prašymas atmetamas, ne bėda: galite pateikti daugybę apeliacijų. Įkėlus koją į Europą, jūsų atsikratyti bus beveik neįmanoma; iš tiesų, jūs galite tiesiog nužudyti.

Jei teismas jus pripažins kaltu dėl išžaginimo, jums tereikės argumentuoti, kad jei būsite išsiųstas namo, jūsų konservatyvi visuomenė jus nužudys už negarbingą poelgį – tada jūsų nebus galima išsiųsti, nes ES teisė draudžia ekstradiciją, jei tai kelia pavojų asmens gyvybei. O žudikų negalima išsiųsti atgal į šalis, kuriose galioja mirties bausmė arba kuriose teismų sistema garsėja griežtumu.

Tačiau mums vis dar lieka paslaptis. Sukčiavimas socialinėmis išmokomis yra vienas dalykas: jis turi tam tikrą prasmę, jei nepaisote įstatymų viršenybės ar teisingumo ir esate tinginys.

Bet kodėl ši dabartinė afganistaniečių kohorta pasižymi kaip seksualiniai grobuonys… ir dar nevykėliai, kvailiai? Ieškodami atsakymo, galbūt turėtume atidžiau pažvelgti į aukas. Mes pašalinome netinkamą aprangą ir nesąmoningai gundantį būdą, bet gal jie turi kokių nors kitų bendrų bruožų, kurie padėtų išsiaiškinti, kodėl jie tapo tokios beprotybės taikiniais?

Peržvelgus juos, į galvą ateina vienas žodis: išsipildymas. Turkijos mainų studentė, kuri džiaugiasi, kad gerame Vienos universitete tobulinasi pramoninio dizaino srityje. Mergina parke, besimėgaujanti saulės spinduliais. Dvi draugės, vedančios pasivaikščioti savo kūdikius. Motina, besimėgaujanti vasaros pasivaikščiojimu su dviem vaikais. Patenkinta senutė, išėjusi su savo augintiniu. Patrauklūs, daug pasiekę, laimingi, normalūs žmonės… Galbūt nepakenčiamas vaizdas – ir čia turiu sutikti su prezidentu Trumpu – pralaimėjusiems. Būtent taip jis pasiūlė vadinti teroristus, ir jis teisus. Šie jauni vyrai, net ir be savižudžio liemenės, yra nevykėliai, o tai įkvėpė juos tapti socialiniais teroristais.

Taip, jaunieji Afganistano užpuolikai sako, kad jie nekontroliuoja impulsų, kad jų hormonai siautėja, kad jie nekenčia savęs ir pasaulio – bet svarbiausia, kad jie netoleruos laimingų, savimi pasitikinčių ir saugiai besijaučiančių moterų viešosiose erdvėse.

Jie sako, kad neketina gerbti įstatymų, papročių, viešosios nuomonės, vietos vertybių ar bendrojo padorumo, kurių jie taip nekenčia, kad yra pasirengę rizikuoti savo gyvybe, konstruktyvia ateitimi ir laisve, kad tik patirtų pasitenkinimą dėl padarytos žalos.

Suprantama, kad įsitvirtinę viduriniosios klasės diasporos afganistaniečiai yra nusiminę ir sutrikę, matydami, kaip šie nevykėliai atvykėliai daro gėdą jų tautybei. Ir vis dėlto jie yra problemos dalis.

Daugelis jų veiksmų ir reakcijų, kad ir kokie natūralūs ar netyčiniai jie būtų, prilygsta bendrininkavimui. Jie dangsto, teisinasi, pataria, kaip geriausiai išsisukti nuo pasekmių, ir net tiesiogiai prisideda prie draugų, giminaičių ir atsitiktinių nepažįstamų afganistaniečių apgavysčių, neteisėtų veiksmų ir gėdingo elgesio.

To priežastys yra daugialypės. Tai suvokiama pareiga būti ištikimam draugams, giminaičiams ir tautiečiams. Manau, kad taip pat egzistuoja tam tikras tikro tikro susitapatinimo su vakarietiškomis biurokratinių ir biografinių faktų sąvokomis trūkumas; daugelis, jei ne dauguma, šiuo metu Vakaruose gyvenančių afganistaniečių savo praeityje yra patyrę tam tikrą būtiną melą.

Kad ir kuris iš jų atvyko pirmas – tėvas, vyresnysis brolis – paprastai turėjo išgalvoti tariamą pavardę ir gimimo datą, nes namie dar prieš vieną kartą dauguma žmonių neturėjo pavardės, o gimimo datos nebuvo registruojamos.

Pažįstu garbingų, įstatymų besilaikančių afganų šeimų, kuriose visų gimimo datos yra neįtikėtinai nuoseklios – birželio 1 d., birželio 2 d., birželio 3 d. ir t. t., nes imigracijos dokumentus pildęs šeimos narys turėjo sugalvoti gimimo datas ir manė, kad taip bus lengviau jas įsiminti.

Taip pat gali būti, kad šiai diasporos bendruomenei, atsižvelgiant į kilmės šalies valstybinių institucijų silpnumą, šimtmečius trukusią korupcijos apraizgytą administracijos savivalę ir tam tikrą įsišaknijimo stoką, kuri atsiranda, kai esi įmetamas į svetimą kultūrą ir veiklos būdą, netrukdo truputį suklastoti socialines išmokas.

Žinoma, jie nepritaria prievartavimui, bet čia juos apima gėda ir skatina ieškoti pasiteisinimų. „Jie jauni.“ „Jie pasimetę.“ „Jie užaugo Irane, kur išmokstama blogo elgesio.“ Kiti tiesiog visiškai jų išsižada ir nenori su jais turėti nieko bendra. Tai apgailėtina, nes afganai, kurie jau susikūrė gerbiamą gyvenimą užsienyje, gali geriausiai sudrausminti ir pamokyti prasižengusius atvykėlius, žinoti, koks sankcijų, spaudimo ir skatinimo derinys bus veiksmingas.

Be abejo, tai sudėtingos problemos, bet kodėl jos turėtų rūpėti mums čia, Jungtinėse Valstijose, ne tik dėl antropologinio smalsumo? Visų pirma, šie jaunuoliai yra „mūsų“. Jie užaugo tais metais, kai mes darėme dominuojančią įtaką Afganistano visuomenei ir buvome jos mokėtojai. Nuo 2001 m. Afganistano mokyklų sistemai, kurią mėgstame įvardyti kaip vieną didžiausių savo pasiekimų, išleidome milijardus.

Šie jaunuoliai arba lankė šias mokyklas, – tokiu atveju investicijos į jų išsilavinimą buvo prastesnės nei nenaudingos, arba neturėjo galimybės lankyti mokyklą, – tokiu atveju pinigai turėjo būti neteisingai nukreipti. Taip pat investavome daugybę, daugybę milijonų dolerių į lyčių lygybės ir teisinės valstybės programas, kad perteiktume moterų lygybės ir žmogiškosios vertės bei pagarbos įstatymui ir tvarkai sampratas.

Finansavome šiam tikslui skirtas radijo programas ir ištisas televizijos stotis, pradėjome plakatų kampanijas ir milžiniškomis lėšomis rėmėme daugybę pilietinės visuomenės grupių, siekiančių skleisti šias vertybes. Ir štai dabar mūsų „absolventai“ siautėja po Europą kaip patys baisiausi laukiniai žvėrys.

Antra, reikšmė JAV pabėgėlių politikai yra liūdnai akivaizdi. Reikės išties griežtos patikros, kad būtų pašalinti tokie giliai sutrikę, išsigimę jauni vyrai, kurių noras apgaudinėti yra toks ryškus, o motyvai tokie iracionalūs.

Tai mane atveda prie paskutinės teorijos, kuri buvo išsakyta Austrijoje: šie destruktyvūs, pamišę jauni vyrai sąmoningai infiltruojami į Vakarų Europą, kad sukeltų chaosą: atimtų iš moterų laisvę ir saugumą; pakeistų elgesio modelius; pagilintų nesutarimus tarp liberalų, kurie ir toliau gina ir ieško pasiteisinimų, ir dešiniojo sparno, reikalaujančio griežtų priemonių ir smurtinio atsako; sukeltų dideles išlaidas ir sunkumus teismams bei teismų sistemoms ir apskritai sukeltų sumaištį.

Kad būtų aiškiau, nesu įsitikinusi, kad už to slypi sąmoningas planas, tačiau sutinku, kad pikti ir nestabilūs jauni vyrai yra linkę rinktis destruktyvius kelius. Šie keliai gali vesti į ideologinį ekstremizmą ir terorizmą arba į gaujas ir grupuotes, kurios puola, kenkia ir naikina. Kaip matome, šiuo metu daugelis jų išpuolių yra nepavykę ir juos lengvai blokuoja atsitiktiniai civiliai praeiviai. Tačiau laikui bėgant jie taps vis labiau įgudę, todėl Europai geriausia būtų sukurti gynybą nuo jų.

Ką daryti? Manau, kad būtinos priemonės yra akivaizdžios.

Visi nuteistieji už sunkius ar bet kokius seksualinius nusikaltimus turėtų būti nedelsiant deportuojami, o naujai atvykusieji apie tai turėtų būti informuojami per pirminį supažindinimą. Tai vienintelis būdas sustabdyti spartėjančią problemą. (Žinoma, tam reikės keisti Europos teisę.)

Kiekvieno atvykstančio pabėgėlio ir prieglobsčio prašytojo istorija turi būti kruopščiai patikrinta, įskaitant jų nurodyto amžiaus patvirtinimą laboratoriniais tyrimais, jei kyla abejonių. Taip, tai varginantis ir brangiai kainuojantis darbas, bet ne toks varginantis ir brangiai kainuojantis, kaip įsileisti netinkamus žmones arba šimtus tūkstančių užsieniečių visam laikui ar pusiau visam laikui aprūpinti pašalpomis, į kurias jie neturi teisės. Be to, Europos šalys privalo tarpusavyje dalytis gautais duomenimis, o tapatybė turi būti susieta su pirštų atspaudais, o ne su abejotino autentiškumo dokumentais ar apskritai be jokių dokumentų.

Atitinkamų diasporos bendruomenių nariai turi aiškiai parodyti pabėgėliams, kad jie nepritaria ir nepadės jiems teikti melagingų prašymų, sukčiauti, blogai elgtis ar daryti nusikaltimus. Vietoj to jie turėtų savo pavyzdžiu ir tiesiogine pagalba pabrėžti, kad sunkiai dirbant, nuoširdžiai stengiantis pritapti ir bendradarbiaujant, naujuose namuose įmanoma gyventi gerą ir visavertį gyvenimą.

Galiausiai kairieji turi šiek tiek pamąstyti. Gera ir sentimentalu džiaugtis svetimšaliais, atvykstančiais į jūsų krantus, bet taip pat nepagailėkime šiltų ir sentimentalių minčių apie savo vertybes, laisves ir gyvenimo būdą.

Merginos ir moterys turėtų ir toliau jaustis saugios viešosiose erdvėse, turėti galimybę lankytis festivaliuose, dėvėti oro sąlygas ir savo skonį atitinkančius drabužius, keliauti traukiniais, eiti į parką, vedžioti šunis ir gyventi savo gyvenimą. Tai nuostabus Vakarų pasiekimas, kurį verta ginti.

Dr. Cheryl Benard buvo RAND korporacijos Nacionalinio saugumo tyrimų skyriaus Artimųjų Rytų jaunimo iniciatyvos ir Alternatyvių strategijų iniciatyvos programos direktorė. Tarp jos publikacijų – „Pilietinis demokratinis islamas“, „Nuosaikiųjų musulmonų tinklų kūrimas“, „Musulmonų pasaulis po rugsėjo 11-osios“, „Mūšis už vielos – JAV kalinių ir sulaikytųjų operacijos“ ir „Eurodžihadas – islamistų radikalizacijos ir terorizmo modeliai Europoje“. Pilietinis demokratinis islamas buvo viena iš knygų, rastų Osamos bin Ladeno bibliotekoje per reidą jo komplekse.

Medžiagą pagal nationalinterest.org parengė: Donatas Lendraitis

šaltinis: infa.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 5

  1. Vytas says:

    Tai straipsnis apie tai, kas laukia Lietuvos visuomenės, tame tarpe ir valdžiažmogių.. Tenka tik stebėtis valdžios neįgalumu sprendžiant šį klausimą. Neatsiklausę Briuselio, netpirštu pamojuoti bijo nelegalams. O kuk jie NUSIKALTĖLIAI. Skaitai apie juos ir stebiesi: ligoniai maitinami ligoninėse už 4-5 eurus, jiems skiriama 12-14 eurų maistui dienai. Kur teisybė elementari, ponas prezidente, ponia premjere, ponai ir ponios seimo nariai? Kam reikalinga tvora, kai klausimas LABAI GERAI sprendžiamas gerų santykių palaikymų su kaimynų? Tuo labiau, kad aklina tvora ir gamtai žalinga, trukdo žvėrių migracijai. Bet jūs, ponai valdžiažmogiai, tik dergti kaimynus mokate, bet kai kaimynas tą , pagal V.Landsbergį< "šudmalą" gražina atgal, rėkiate, "mus puola". Ponia buvusi prezidentė D.Grybauskaitė net siūlo nekreipti dėmesio į "auksinę tvoros kainą", mat ją reikia LABAI staigiai pastatyti. Nieko prieš "ausinės" tvoros kainos, jei pinigėlių tvorai susimestų visi landsbergiai, adamkevičiai, grybauskaitės, juknevičienės, kubiliai…Bet taip juk nebus, mes visi mokėsime, o kažkas dės euriukus į kišenę stanbiais pluoštais.

  2. petras says:

    dekokite uz beveik 20 metu USA kara Afgane, Irake, Libijoje ,Sirijoje ir t.t……ir neverkite jus jug visi NATO partneriai dalyvavote tame kare siuntete savo karius jankiams liepiant o dabar verkiate kad pabegeliai daro tokius dalykus….. jie jug nekencia baltuju ir uztat patyliukais prievartauja moteris dukteris ir t.t. o Geyropa yra tas kas yra su supista DEMOKRATIJA ir nuolaidziavimu ir bekiause valdzia

  3. petras says:

    dekokite uz beveik 20 metu USA kara Afgane, Irake, Libijoje ,Sirijoje ir t.t……ir neverkite jus jug visi NATO partneriai dalyvavote tame kare siuntete savo karius jankiams liepiant o dabar verkiate kad pabegeliai daro tokius dalykus….. jie jug nekencia baltuju ir uztat patyliukais prievartauja moteris dukteris ir t.t. o Geyropa yra tas kas yra su supista DEMOKRATIJA ir nuolaidziavimu ir bekiause valdzia

  4. Prašalaitis says:

    Atostogaujate sarmatai? Kiek gali kabėti šitas straipsnis?

  5. Seenis says:

    Vytas o ir straipsnio autore labai graziai pasakoja apie tai kaip apie problema o juk sprendimas paprastas. Vyrai turi ginti savo šali. Jei jau tu pasienietis tai ir buk pasienieciu !! Kaip gali grupe beginkliu zmoniu pazeist siena ? Koks gali but pasiteisinimas tiem kurie juos praleido ? Nematem ? Nieko negalejom padaryt ? Mes visi turime savo darbo vietas ir atsakome uz savo darbo vaisius. Ir butu juokinga jei kas del neiziliuotu laidu ar nedakeptos duonos taip teisintusi. Beda ta kad mes gyvendami kryžkelėje nebeturim SAVO sienu ir savo sienu saugotoju. Po 30 m paaiskejo kad is tu visu kovu uz nepriklausomybę,laisve ir dar kazka , naudos gavo sauja prisiplakeliu o tauta liko prie suskilusios geldos.
    Kas mus gins ? Kas gins MŪSŲ moteris ?

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top