Ebolos karštinė. Afera

2014, rugpjūčio 30, 13:04 | kategorija Genocidas | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 2 294 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlis

Tatjana Volkova

Tirdama Irako nervus paralyžiuojančių kovinių nuodingųjų medžiagų „VX“ gamybos projekto vadovo, daktaro Imado al Ani bei jo tėvynainio, atominės fizikos specialisto, pirma pabėgusio kartu su juo iš Konakrio, o po to iš Kijevo ir pagaliau iš Bagdado – žmogžudystės įvykius, taip pat žinią apieYpatingų Situacijų Ministerijos (MČS) (Rusija – vert. past.) delegacijos išvykimą į Konakrį, priėjau temą, kurios nagrinėti didelio noro neturėjau: Ebolos karštinė.

Iš aibės naujienų pranešimų sunku ką nors protingo atrinkti. Todėl prašau skaitytojų atleisti: aš juristė, o ne gydytoja, į medicinos ekspertą pagalbos nesikreipiau, nes tai, ką paruošiau – ne dokumentas – prieš jus viso labo tik įrašas bloge. Jei specialistai mane pataisys, būtinai paviešinsiu jų pastabas.

Kai kalbama apie karinių konfliktų, technogeninių katastrofų ir biologinio terorizmo eskalavimo naudą, kažkodėl visiškai pamirštama apie vieną svarbiausių karinės pramonės komponentų – farmacines kompanijas. Nors, rodos, toli ieškoti nereikia – visi pamena epizodą, kai 2001 metais keleto gramų Juodligės sporų, nusiųstų paštu į kelis MIP bei dviejų senatorių, demokratų Tomo Dešlo (Tom Dashle) iš Pietų Dakotos ir Patriko Leihio (Patrick Leahy) iš Vermonto, biurus, pakako, kad būtų infekuoti 22 žmonės ir penkeri iš jų mirtų.

JAV Teisingumo Ministerija atsakomybę už tai priskyrė vyriausiam moksliniam bendradarbiui, daktarui Briusui Aivinsui (Bruce E. Ivins), dirbusiam JAV vyriausybės biologinės apsaugos tarnyboje, tačiau neatkreipė dėmesio į tas farmacines kompanijas, kurių akcijų vertė po šių įvykių pakilo iki debesų.

Tokių kompanijų pasirodė esant labai mažai, ir tai suprantama. Farmacinė gamyba – ne tas verslas, kuris reikalauja didelių išlaidų, todėl generikai, palyginus, nėra brangūs. Rizikingesnės šios sferos investicijos – licencijavimas ir kūrimas naujų, brendinių preparatų, kurie vėliau parduodami už didelius pinigus. Tačiau ne visoms vaistų pozicijoms lengva rasti pinigingų pirkėjų. Todėl, atrodytų, kad naudingiausia investuoti į vaistus nuo negalavimų, kurie labiausiai kankina turtinguosius, nei vargšus. Taip ir elgiasi didžiausios šioje srityje dirbančios korporacijos, o tos mažesnės taip pat ieško savo vietos po saule ir randa ją tropikuose.

„Auksinio milijardo“ ganyklos yra mažai tepaliestos tropinių ligų, todėl darbas šioje nišoje reikalauja šiokių tokių gudrybių. 2003 metais senato sveikatos apsaugos, švietimo, darbo ir pensijų komiteto pirmininkas Džadas Gregas (Judd Gregg) pasiūlė, o 2004 metais prezidentas Džordžas Volkeris Bušas (George Walker Bush) pasirašė viešosios teisės aktą 108-276, labiau žinomą kaip „Projektas Bioskydas“ (Project Bioshield Act).

Nuo tos dienos senatoriui Gregui, respublikonui iš Naujojo Hampšyro, ėmė kristi begėdiškai gera korta. Jau sekančiais metais jis tapo senato biudžeto komiteto pirmininku, o dar ir išlošė 850 000 dolerių, naktinėje parduotuvėje atsitiktinai nusipirkęs 20 dolerių vertės loterijos bilietą. Vėliau jis atsisakė jam pasiūlyto Prekybos Ministro posto ir pasitenkino paprasto konsultanto darbu tarptautiniame investicijų banke „Goldman Sachs“, tuo pat metu būdamas Voltstryto lobistų grupės – vertybinių popierių ir finansų rinkos asociacijos – generaliniu direktoriumi.

Projekto „Bioskydas“ rėmuose, bendra apimtimi buvo įsisavinta 5,6 milijardo dolerių perkant vakcinas, kurios būtų naudojamos biologinio terorizmo užpuolimo metu.

Programa numato medicinos priemonių civilinėms reikmėms, prieš biologinius, radiologinius bei branduolinius agentus, įsigijimą. Pagrindinė šio įstatymo projekto vinis ta, kad už valstybės pinigus perkamų vakcinų – jų efektyvumas ir poveikis žmogaus organizmui bei saugumas – nėra patikrinti. Buvo teisinamasi, kad nėra galimybių atlikti tyrimus, kurių metu žmogus būtų paveikiamas cheminiais, biologiniais ar radioaktyviais ginklais.

Biudžeto lėšos buvo paskirstytos tarp saujelės privačių kompanijų, viena jų net užsienio (!) – Kanados. Šių žmonių negalime kaltinti nedėkingumu – artėjančių prezidento rinkimų metu respublikonų kandidatui Džebui Bušui (Jeb Bush) dėl rinkimės kampanijos finansavimo nekils jokių problemų. Man kažkodėl net nekyla abejonių, kad jam būtinai pasiseks ne mažiau, nei Džadui Gregui.

Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Po keistų, teroristinių išpuolių 2001 metais JAV vyriausybė kažkodėl skyrė maždaug 50 milijardų dolerių kovai su biologinių atakų grėsme. Būna. Pas mus (Rusijoje – vert. past.) po teroristinių išpuolių taip pat kažkodėl atšaukė gubernatorių rinkimus. Keistais tuos išpuolius vadinu ne dėl to, kad jie minimi įvairiose suokalbio teorijose, o tiesiog nuosavo patyrimo vedina.

Tais, pusiau pamirštais laikais buvau Budapešte, požeminėje tardymo kameroje, pastate, kuriame Antrojo pasaulinio karo metu buvo gestapas, vėliau vietos saugumas, o tuomet – dar viena, šiandien jau išformuota kontora, naudojusi abreviatūrą K.B.I. Tardymo metu manęs vis klausė apie kažin kokius egzotinius dalykus, ir visa ši istorija labai linksmino tiek mane, tiek kartkartėmis pasirodydavusį Rusijos konsulato atstovą. Vokiečių diplomatai, sekę bylą (savo tikslais) į ją žiūrėjo rimtai, viską nuodugniai patikrino ir išsiuntė į savo VRM oficialią išvadą, kad byla ne kriminalinė, o politinė.

Tačiau, vietos tardytojus kuravusi Roberto Levinsono (Robert Levinson) (vėliau pradingusio Kišo saloje, kur vykdė CŽV užduotį) amerikiečių komanda visur ieškojo rusų mafijos pėdsakų ir vis lankė mano bendrininkus, savo ruožtu atkakliai reikalavusius, kad šie paliktų mane ramybėje.

Kažkuris jų prasitarė – paviešino baisią paslaptį apie tai, kad Rusijoje nėra mafijos, o vietoj jokios naudos neduodančių plepalų apie ją, už mano išlaisvinimą pasiūlė išduoti amerikiečių karininkus, tiekiančius kai kuriems ne itin populiariems Jungtinėse Valstijose afganistaniečiams ginklus, mainais į heroiną. Jam buvo abejingai atsakyta: Amerikos spec. tarnybų ši informacija nedomina.

Vėliau jie gavo kitą, panašų, bet gerokai kandesnį sandėrio su teisėsauga pasiūlymą: palikite Volkovą ramybėje, o mainais gausite pilną informaciją apie „Al-Qaedos avialinijas“ – Machomedo Ato ir kompanijos Hamburgo grupę – ir federaliniai agentai bėgo kaip velnias nuo kryžiaus. Pasiūlyta informacija jų nesudomino: mažiau žinosi – ramiau miegosi.

Kaip ten bebūtų, jau po dviejų savaičių mane iškėlė į žemės paviršių, ir nepateikus kaltinimų bei nepakeitę kardomosios priemonės aprengė senu megztiniu, kurį vienas kariškis atnešė iš namų ir išstūmė į apsnigtą Aradi gatvę vilkinčią vasariškais drabužiais, kaip ir tada, prieš daugelį mėnesių, kai mane atvežė čia, lydimą šimto dvidešimties išsigandusių atletų juodomis neperšaunamomis liemenėmis ir slidininkų kaukėmis (aš jų neskaičiavau, bet apie tokią grupės sudėtį, įskaitant snaiperius ir sprogmenų technikus, pranešė vietos MIP, nuo pačių solidžiausių iki, berods, visiškų bulvarinių, tokių kaip žurnalas „Zsaru“ – „Mentas“). Iki 2001 metų rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių buvo likę dar labai daug laiko.

Na gerai, laiko memuarų rašymui atsiras, kai išeisiu į pensiją, o kol kas – grįžkime prie „Bioskydo“ projekto. Jo prioritetai: Sibiro juodligė, Ebola, botulizmas ir maras. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, nuo paskutinio Ebolos karštinės protrūkio iki šiol mirė daugiau nei du tūkstančiai žmonių. Bet iš tikro visi žinome apie gerokai didesnį neišaiškintų ar nediagnozuotų mirčių skaičių.

Šalys, apimtos epidemijos: Gvinėja, Liberija, Siera Leonė, Nigerija, Kenija ir Dramblio Kaulo Krantas(République de Côte d’Ivoire – pranc). Kalbame apie naują Ebolos štamą, agresyvesnį bei greičiau veikiantį, nei anksčiau žinomi. Ir svarbiausia: skirtingai nuo įprasto Ebolos viruso, jis perduodamas nekontaktiniu būdu. Vien tik Monrovijoje, Liberijos sostinėje, buvo infekuoti keturiasdešimt sveikatos apsaugos organų darbuotojų, todėl teko uždaryti keletą ligoninių.

Ir tik tada, kai susirgo du gydytojai iš JAV, amerikiečių valdžia pripažino, kad jie turi kai kokių Ebolos karštinės gydymo priemonių, pavadintų „ZMapp“. Ir tikrai, preparatas per trumpą laiką parodė, kad gali daryti stebuklus. Afrikiečiai paklausė, kodėl jų infekuotieji negavo šio preparato, įskaitant ir vietinius gydytojus bei slauges, kurie mirė nuo infekcijos?

Visiškai netikėtai paaiškėjo, kad amerikiečių farmacinės kompanijos turėjo apdairiai paruošusios keletą preparatų prieš būtent šį Ebolos viruso štamą: antikūnių mišinius, panašius į jau minėtą „ZMapp“, keletą vakcinų vezikulinio stomatito viruso pagrindu, o taip pat ypač efektyvią aukštos technologijos vakciną „TKM-Ebola“.

„TKM-Ebola“ sukurta Kanados kompanijos „Tekmira“ biolaboratorijose. Beje, būtent ten, Kanadoje, bandymuose su gyvūnais pirmąkart pavyko užfiksuoti galimybę Ebolos virusą perduoti nekontaktiniu būdu.

2010 metais „Tekmira“ su JAV gynybos ministerija pasirašė 140 milijonų dolerių vertės kontraktą Ebolos karštinės gydymui įdiegti terapinę RNS interferenciją, panaudojant nuosavą skystųjų nanodalelių (LNP) technologiją.

2013 metais, dėl žymaus skystųjų nanodalelių technologijos progreso bendradarbiavimas buvo praplėstas, buvo pasitelktos naujos, dar efektyvesnės gamybos technologijos, leidžiančios liofilizuoti jas, o taip pat pagaminti formas tinkamas poodinėms injekcijoms.

2014 metų sausį „Tekmira“ pradėjo pirmą „TKM-Ebola“ klinikinių bandymų etapą. JPM-MCS, įeinanti į jungtinį cheminės ir biologinės gynybos programos realizavimo biurą, skirta (kaip teigia pati kompanija) aprūpinti JAV karines pajėgas ir visą naciją efektyviais bei inovatyviais medicininiais sprendimais kaip prevencija cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės grėsmės atveju.

Per pastaruosius septynerius metus atitinkamos privačios JAV farmacinės kompanijos turi beveik neribojamą priėjimą prie Nacionalinio alergijos ir infekcinių susirgimų instituto (NIAID) duomenų bazės, taip pat prie JAV Karinės medicinos mokslinių tyrimų infekcinių susirgimų instituto (USAMRIID) Fort Detrike, Merilendo valstijoje.

Būtent USAMRIID institute buvo sukurtas savotiškas antikūnių kokteilis, kurio pagrindu sukurta „ZMapp“ vakcina. Tačiau šio išradimo pelnas dabar plauks į privačios kompanijos sąskaitas.

Norint gauti licenziją šių naujų produktų išėjimui į rinką, būtina atlikti bandymus su žmonėmis. Ar galite įsivaizduoti FDA sertifikato, reikalingo Ebolos viruso vakcinai, bandymus Jungtinėse Valstijose? Štai čia ir atsitiko, kaip niekada pačiu laiku, kontaminacija paslaptingoje Gvinėjos laboratorijoje, sukėlusi susirgimų protrūkį, peraugusį į epidemiją.

Ši laboratorija paslaptinga yra dėl keleto priežasčių. Kaip dar galime vadinti vietą Afrikoje, kur šalia amerikiečių mokslininkų darbuojasi įvairių specializacijų užsieniečiai, prižiūrimi CŽV agentų – mikrobiologai, biochemikai, imunologai, atominės fizikos, cheminio ginklo specialistai? Ir dar tokie, kuriems geriausia vieta, bent jau amerikiečių požiūriu, būtų Guantaname (kai kurie jų iš tikro atvežti iš Amerikos kalėjimo).

Kodėl „pačiu laiku“? Ogi todėl, kad „CNN Money“ puslapyje, paspaudus nuorodą „Tekmira shares surged as Ebola crisis intensified“ rašoma: „Tekmiros akcijų vertė išaugo, kai aktyvavosi Ebolos krizė“. Arba: „Kompanijos akcijos penktadienį šoktelėjo 45% ir nuo balandžio pasiekė aukščiausią ribą“.

Tik pamanykit, Niutono binomas. Nejau imti vedžioti pirštu eilutę „Tekmira Pharmaceuticals Corp (TKMR)“ NASDAQ suvestinėse? Sausį paskelbė apie bandymų su žmonėmis pradžią, kovą – kontaminacija Gvinėjos laboratorijoje, nuo balandžio kyla akcijų vertė.

Manote, sustojo? Nieko panašaus. Bandymai su žmonėmis vyksta sėkmingai, bet tik Afrikoje, ir štai ką rugpjūčio 8 d. praneša CNNMoneyInvest: „Sanitarinės maisto ir medikamentų kokybės valdyba (FDA) sankcionuoja ribotą preparato nuo Ebolos naudojimą. Staigus kotiruotės šuolis“.

Specialistai teigia, kad šiuo metu situacijos vertinimas dėl Ebolos ligos plitimo Afrikoje artėja prie katastrofiško. Taip, kad niekur FDA nesidės, sankcionuos ir neribotą naudojimą, medžiagos bandymams sočiai. Štai tada kotiruotės iš tikro pašoks į nepasiekiamą aukštį.

Kai kas galėtų prieiti išvados, kad paskutinysis Ebolos protrūkis buvo reikalingas tik preparatų sertifikavimui bei žaidimams NASDAQ. Juk Afrikos gyventojai nesugeba užtikrinti pelningos paklausos. Bet to iš jų ir nereikalaujama.

Yra, žinoma, JTO biudžetas, bet ten irgi niekas neaišku. Praeitą kartą, kai toks pat pokštas atsitiko su ŽIV, vokiečiai su prancūzais nenorėjo mokėti kosminių pinigų ir išreikalavo, kad, nežiūrint į visiškai naują patentą, JTO turi pirkti Afrikai kokteilį nuo AIDS už generiko Indijoje kainą. O jei patento savininkai prieštaraus, tai vokiečių ir prancūzų specialistai rimtai susidomės nenatūraliomis žmogaus imunodeficito viruso pakitimų priežastimis. Patento savininkai prieštarauti tuojau pat liovėsi, bet savo gavo, prekiaudami Europoje.

Europiečiai negali sandariai uždaryti savo valstybių sienų žmonėms, atvykstantiems iš Afrikos. Todėl vos ne kiekviena Europos ligoninė bus priversta dėl viso pikto įsigyti šiuos preparatus už kosminę firminę kainą bei keisti juos, pasibaigus jų galiojimo laikui.

Priemonių prieš Ebolą atveju, afera gaunasi dviguba. Iš tikro visos tos aukso vertės vakcinos, skystos nanodalelės ir kitos aukštosios technologijos niekam nereikalingos. Užtenka paimti persirgusių Ebolos karštinę donorų kraują ir pagaminti iš jo serumą, todėl kad tame kraujyje nė kiek ne mažiau antikūnių nei stebuklingajame „ZMapp“. Panašu, kad „ZMapp“ taip ir gaminamas.

1995 metais Vokietijos ir Izraelio gydytojų komanda, Ebolos protrūkio Kikvite (Kongo Demokratinė Respublika) metu, „plikomis rankomis“ gydė aštuonis pacientus penkių išgyvenusiųjų krauju, ir septyni iš jų pasveiko. Suprantama, tokio metodo neužpatentuosi, o farmacinės korporacijos negaus pelno.

Todėl, kai į Gvinėją išvykę MČS gelbėtojai ims gelbėti žmones, pakils siaubingas alasas, kad esą rusai atvežė vudu žiniuonis, kurie afrikiečius bando senoviniais metodais – tas triukšmas tęsis tol, kol MČS neįsigys to paties, tik už didelius pinigus ir spalvota etikete. Nors, už „otkatą“ gal ir įsigys.

Prekė brangi, bet nėra deficitinė: žaliavos šiandien nors kibirais semk – epidemija pati didžiausia Ebolos istorijoje. Tačiau, kaip kalbama kai kuriose korporacijose, duok Dieve, ne paskutinė. Nors, jei Dievas neduos – CŽV sau brangiais žmogeliukais pasirūpins pati.

pravosudija.net

vertė: Darius Dimbelis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top