- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Freie Welt: Vokietijos MIP – tai Vašingtono, o ne Berlyno ruporas

freiewelt.net

propaganda

Vokiečių MIP ne tik primeta visuomenei negatyvų Rusijos įvaizdį, bet ir sudaro spaudimą verslui bei politikams Vokietijoje, rašo Freie Welt. Vokietijos spauda ir televizija – tai transatlantinė propagandos mašina, kuriai nuotaikos Vašingtone kur kas svarbiau, nei tai, kas galvojama Berlyne.

Tuo metu, kai kanclerė Angela Merkel ir užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris įgarsina „pilnai nuosaikią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką, laikraščiai, naujienų kanalai ir žurnalai mirga kategoriškomis antraštėmis.

Jeigu peržiūrėtume straipsnius ir publikacijas per pastaruosius 3 metus, tai taptų akivaizdu, kad vokiečių MIP – tai ne Berlyno ruporas, o išorinio spaudimo priemonė Vokietijos politikams ir visuomenei, tęsia straipsnio autorius. „Ketvirtoji valdžia“ stebi tai, kad Vokietija nenukryptų nuo ES ir NATO kurso.

Tai vyksta dėl eilės priežasčių, paaiškina leidinys. Pirma, MIP turi derintis prie savo klientų ir sponsorių, o tai, pirmoje eilėje, ne skaitytojai ir žiūrovai, o investuotojai ir reklamos užsakovai. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina tie santykiai, kuriuos žurnalistai palaiko su „valdžios centrais“. Iš vienos pusės tie santykiai būtini tam, kad galima būtų gauti konfidencialią informaciją, tačiau tuo pačiu atsiranda tam tikras glaudumas su politika ir verslu.

Anksčiau vokiečių žurnalistai palaikydavo glaudų ryšį su valdžia ir politikais Vokietijoje, tęsia autorius. Tačiau laikui bėgant MIP darbuotojai vis dažniau tampa įvairių transatlantinių organizacijų nariais. Tokie ryšiai atveria platesnes galimybes augimui karjeros srityje, tačiau užkrauna ir atitinkamus įsipareigojimus.

Ryškus pavyzdys – Die Zeit bendraįkūrėjas Josef Joffe,rašo Die Welt. Apie jo ryšius su transatlantinėmis organizacijomis žinoma jau seniai. Jis mokėsi Johns Hopkins Universitete Vašingtone ir Harvardo universitete. Vėliau dirbo Stanforde ir Prinstone. Kartu su jo leidiniu į tinklą įeina Goldman Sachs, Amerikiečių akademija Berlyne, Amerikietiškas šiuolaikinių tyrimų institutas Vokietijos klausimais, Tarptautinis strateginių tyrimų institutas, Amerikiečių taryba Vokietijos klausimais, Trišalė komisija, Tarptautinis ekonomikos forumas Davose, Bilderbergo grupė. Aspen institutas, leidiniai Europe’s World, The American Interest, visuomeninių-politinių klausimų Taryba, o taip pat organizacijos „Atlanto tiltas“, ir kitos.

Tuo tarpu didžiajai skaitytojų daliai nežinoma niekas apie įtakingų žurnalistų ryšius su tarptautinėmis organizacijomis ir vyriausybiniais institutais, pastebi autorius.

Viso to fone išauga redakcijų priklausomybė nuo tarptautinių naujienų agentūrų. Daugelis laikraščių ir TV kanalų su vargu randa pinigų apmokėti korespondentų, žurnalistų, fotografų ir stebėtojų įvairiuose pasaulio kraštuose, darbui. Todėl žurnalistai vis dažniau ima darbui medžiagą tokių stambių naujienų agentūrų, kaip Reuters, dpa, AP ir kitų.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kaip labai vokiečių masinės informacijos priemonės (MIP)priklausė nuo okupacinės valdžios palankumo pokario metais. Pradiniame etape jos atsirado kaip susijungimo su Vakarais rezultatas prieš Tarybų Sąjungą. Šio paveldo nėra taip paprasta atsikratyti, reziumuoja straipsnio autorius.