- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Kaip spręsti V. Putino problemą

paveikslėlisAmerikiečių portalas The American Thinker publikavo specialaus CŽV direktoriaus padėjėjo ir Nacionalinės tarybos CŽV žvalgybos klausimais pirmininko pavaduotojo prezidento R. Reigano administracijoje, Herbert E. Meyer straipsnį.

Straipsnyje „Kaip spręsti Putino problemą“ (How to Solve the Putin Problem) aukštas pareigas užėmęs CŽV darbuotojas, vaizdingai nupiešęs padėtį, susijusią su V. Putino nusikaltimais Ukrainoje ir sklindančią nuo šio nusikaltėlio grėsmę taikai pasaulyje, rašo:

Putinas jų problema – ne mūsų

„Mes turime aiškiai duoti suprasti rusų verslininkams ir oligarchams, kurie šiandien yra Vakarų sankcijų taikinys, kad Putinas – tai jų problema, o ne mūsų. Tie žmonės gali neturėti politinio genialumo kibirkšties ar tauraus patriotizmo, kurį neabejotinai turėjo mūsų šalies tėvai-įkūrėjai – bet jie nėra kvailiai.

Neilgai teks laukti, kol jų grupė susirinks slaptam pokalbiui. – galbūt kokios nors maskvietiškos kompanijos susirinkimų salėje, nors greičiausiai esančios jūroje prie Žydrojo Kranto jachtos kajutėje – kad išspręsti, hmm.., kas kas galėtų būti geriau Rusijos ateičiai.

Kadangi delikatus požiūris į reikalus pas rusus neveikia, JAV prezidentui ir jo europietiškiems kolegoms turi būti visiškai aišku, kad mes neturime jokio intereso tame, kaip šie žmonės spręs savo problemą įvardintą Putinu.

Jei jie sugebės įkalbėti seną gerą Vladimirą palikti Kremlių su karinės pagarbos iškilmėmis ir saliutu iš 21 -os patrankos – mes neprieštaraujame. Jei Putinas pasirodys per daug užsispyręs, kad suprasti, jog jo karjera baigta, ir vienintelis būdas išvyti jį iš Kremliaus bus išnešant kojomis į priekį su kulkos palikta skyle pakaušyje – mus tai irgi visiškai tenkina.

Mes neprieštarautume taip pat prieš nedidelį poetinį teisingumą… Pavyzdžiui, jei sekantį kartą Putinas skris atgal į Maskvą, po eilinio susitikimo su savo gerais draugais Kuboje ar Venesueloje, ar Irane, ir taip gausis, kad jo lėktuvą susprogdins ore kokia nors neaiški sukarinta grupuotė, kuri taip ar anaip, neaiškiomis aplinkybėmis ir dėl visiškai neaiškių priežasčių įsigijo žemė-oras raketas.

Rusija po Putino gali ir netapti vakarietiška demokratija – bent jau karį laiką – bet Rusija be Putino valdžioje neskleis grėsmės taikai visame pasaulyje. Todėl, kad šiandienė Rusija ne ankstesnioji Tarybų Sąjunga, o greičiau jau 1950-ųjų stiliaus lotynų-amerikos diktatūra.

Senoji Tarybų Sąjunga buvo nuo viršaus iki apačios policine valstybe, kurioje komunistų partija vadovaujama Politinio biuro dominavo kiekviename visuomeninio ir asmeninio gyvenimo aspekte visoje šalies teritorijoje. Ne tiek jau daug pasikeitimų vyko tada, kai vienas generalinis komunistų partijos sekretorius keitė kitą.

Naujoji Rusija yra labiau vieno aktoriaus teatras. Nors Putinas mėgsta galvoti apie save, kaip apie naują Josifą Staliną – jis labiau panašus į Peroną Argentinoje (na tegu į Chuaną Peroną turintį branduolines bombas). Labai mažai tikėtina, kad bet koks naujas Rusijos vadovas pradės ten, kur sustojo Putinas ir toliau puls Ukrainą ar grasins politiniam Europos stabilumui kitais būdais.

Tiesioginis Putino reikalų perėmėjas gali ir nebūti vienu iš besiskleidžiančių ir demokratiškai nusiteikusių Rusijos superžvaigždžių kaip Garis Kasparovas, buvęs pasaulio šachmatų čempionas.

Bet jis greičiausiai susikoncentruos į tai, kaip išsaugoti Rusijos ekonomiką, nei į senosios Romanovų imperijos atkūrimą“

Šaltiniai:
Americanthinker.com
Canada.ru